Category Archives: Dienos valgiai

Daržovių sriuba su grikiais

11 Replies

Kol dar pavasaris ne visiškai atėjo į mūsų kiemą, noriu pradžiuginti Jus šildančia ir labai skania sriuba. Ją gaminome kartu su Jule, pavasariniam žurnalo “°C” numeriui. Panašaus stiliaus sriubų anksčiau neviriau ir grikių į jas dėti nebandžiau, o veltui! Rezultatas tikrai labai puikus! Trumpai drūtai – rekomenduoju! 🙂

4–5 porcijoms reikės:

  • aliejaus kepti
  • 1 svogūno
  • 1 morkos
  • 1/2 paprikos
  • 2 stiklinės vandens
  • 2 stiklinės sultinio
  • skardinės (400 g) pupelių
  • 1/2 skardinės (200 g) kukurūzų
  • 1/2 stiklinės grikių kruopų
  • druskos

Mažoje keptuvėje įkaitiname aliejų. Sudedame smulkiai kapotą svogūną, apkepiname. Ten pat sudedame tarkuotas morkas, išmaišome ir kepame, kol morkos suminkštės. Sudedame kubeliais pjaustytą papriką. Kepame dar kelias minutes.

Puode užviriname vandenį, sumaišytą su sultiniu. Sudedame kepintas daržoves, pupeles, kukurūzus, praplautas grikių kruopas. Įberiame šiek tiek druskos. Verdame apie 20 minučių arba kol išvirs grikiai.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Soda ar kepimo milteliai?

20 Replies

Hm… Pažiūrėjau į paskutinio įrašo datą ir net pačiai liūdna pasidarė. Laikas bėga greitai ir be naujų įrašų. Vis bandau priprasti prie darbo ritmo. Jau kaip ir pripratau, bet visas laikas pasidalina darbui, šeimai ir miegui, niekam kitam jo nebelieka. Sugalvojau, reikia maistą ruošti ir fotografuoti kartu su šeima, bus tinklaraščiui tik į naudą 🙂

Neseniai viename maisto tinklaraščiu perskaičiau komentarą apie tai, kad recepte naudojama soda, bet yra nugesinama actu, todėl jos visiškai nesijaučia. Ir neištvėriau, nusprendžiau pasisakyti. Lietuvoje vis dar labai populiaru gesinti sodą actu, savo nuožiūra kepimo miltelius receptuose keisti soda ir atvirkščiai. Todėl šiandien noriu papasakoti apie tai, kuo gi skiriasi kepimo milteliai nuo sodos ir kada reikia naudoti vieną ar kitą.

Taigi, ir soda ir kepimo milteliai naudojami tam pačiam tikslui, juos dedame į tešlą tam, kad galutinis kepinys pasidarytų puresnis ir minkštesnis. Reakcijos metu abu šie produktai išskiria anglies dioksidą, kurio burbuliukai ir išpurena tešla. Bet, soda išskiria anglies dioksidą po to, kai sureaguoja su rūgštimi (kefyru, actu, kakava ir t.t.). O kepimo miltelių sudėtyje jau yra rūgšties, todėl tam, kad prasidėtų reakcija, reikalingas tik skystis.

Todėl:

  • sodą rekomenduojama naudoti, jei tešloje yra rūgščių produktų (kefyro ir pan.). Taip tešla ne tik išpurenama bet ir jos skonis pasidaro švelnesnis, ne toks rūgštus.
  • kepimo miltelius, jei rūgščių tešloje nėra (pvz. tešlos pagrindas yra pienas).

Naudojant sodą, svarbiausia yra nustatyti teisingą jos kiekį. Nes jei jos įbersime per daug ir rūgšties neužteks, kad sureaguotų visa soda, jos skonis gali sugadinti patiekalą. Bet, jei prieš beriant į tešlą mes nugesiname sodą actu, tai visa reakcija įvyksta šaukšte! O tešlą kildins tik jos mažas nesureagavęs likutis. Manau, daug teisingiau tiesiog berti mažiau sodos 🙂

Ir paskutinis klausimas, kodėl kartais receptuose naudojama ir soda ir kepimo milteliai? Viskas labai paprastai. Tokiais atvejais, tešloje būna per mažai rūgšties ir atitinkamas sodos kiekis nesugeba tinkamai pakelti tešlą. Todėl papildomai į pagalbą kviečiami kepimo milteliai.

Tikiuosi, dabar Jums pasidarė aiškiau 🙂

Šokoladiniai keksiukai:

  • 90 ml stiprios kavos
  • 70 ml aliejaus
  • 1 stiklinės kefyro
  • 1 ir 1/2 stiklinės miltų
  • 2 v. š. kakavos
  • 1 a. š. sodos
  • žiupsnelio druskos
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • 1 ir 1/2 stiklinės tamsiai rudojo cukraus
  • migdolų drožlių papuošimui

Receptas labai paprastas, tereikia viename dubenyje sumaišyti sausus produktus (miltus, persijotą kakavą, sodą, druską, vanilinį ir paprastą cukrų). O kitame sumaišyti skystus (kavą, aliejų ir kefyrą). Toliau sausus produktus, suberiame į skystus ir maišome iki vienalytės masės.

Supilame tešlą į keksiukų formeles, papuošiame migdolų drožlėmis ir kepame apie 25 minutes iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Kaip matote, šiame recepte naudojama soda, o rūgštūs produktai yra kefyras ir kakava. Tešla puikiai iškyla ir sodos visai nesijaučia 🙂

Skanaus 🙂

Šokoladiniai burokėlių keksiukai su gira

11 Replies

Burokėliai desertuose – ekstremalu? Tikrai ne! Pasirodo, nuo 9 iki 16 % burokėlių masės sudaro cukrus. Bet vis dėlto, tai daržovė, todėl desertai iš jų ne tik skanūs, bet ir sveiki. Galbūt, Jūsų mažyliai nemėgstantys daržovių, pamėgs šiuos keksiukus?

12 keksiukų reikės:

Tešlai:

  • 75 g nesaldintos kakavos miltelių
  • 175 g miltų
  • 2 a. š. kepimo miltelių
  • 225 g cukraus pudros
  • 3 kiaušinių
  • 225 g nevirto burokėlio
  • 100 ml giros
  • 100 ml saulėgrąžų aliejaus

Papuošimui:

  • 200 g švelniosios varškės
  • 200 g minkšto sviesto
  • 2 a. š. klevų sirupo
  • 50 g cukraus pudros
  • saujos pakepintų saulėgrąžų

Įkaitinkite orkaitę iki 200°C temperatūros.

Keksiukų kepimo formą išklokite vienkartiniais popieriukais arba ištepkite sviestu.

Į didelį dubenį persijokite kakavą, cukraus pudrą, miltus ir kepimo miltelius. Suberkite cukrų ir išmaišykite. Burokėlius sutarkuokite smulkia (bulvių) tarka. Įmuškite į juos kiaušinius, išplakite. Įmaišykite girą ir aliejų. Burokėlių masę supilkite į miltus. Maišykite tik tiek, kad visi miltai sušlaptų – nepermaišykite.

Gautą tešlą sukrėskite į keksiukų formeles (užpildykite apie du trečdalius jų tūrio). Visą tešlą būtina iškepti vienu kartu, nes pastovėjusi ji blogai kyla.

Kepkite 20 – 25 minutes. Išimkite iš orkaitės ir palikite ant grotelių vėsti.

Kol keksiukai aušta, paruoškite kremą. Varškę išsukite su minkštu sviestu. Įmaišykite klevų sirupą bei cukraus pudrą. Ataušusius keksiukus papuoškite kremu ir apibarstykite kepintomis saulėgrąžomis.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Riešutų sviesto sausainiai be kiaušinių

4 Replies

Būtų smagu, jei greičiau ateitų pavasaris. O tai kol kas, po grįžimo iš darbo, iš trijų savaičių dirbau tik vieną, per kitas slaugiau peršalusią mažąją I. Bet noras dirbti, gaminti ir dalintis receptais su jumis dar neišgaravo. Tai džiugina 🙂

Taigi, jau kažkada rašiau, kad mano vyras labai mėgsta šiuos žemės riešutų sviesto sausainius (jais ir kolegas vaišinau pirmą grįžimo dieną). Todėl, tuo metu, kai nevalgėme kiaušinių, ieškojau jiems pakaitalo. Šie sausainiai dėl juose naudojamo krakmolo yra šiek tiek trapesni ir švelnesnio skonio, bet irgi labai labai skanūs 🙂

Sausainiams reikės:

  • 110 g sviesto
  • 1/3 stiklinės vandens
  • 2 v. š. krakmolo (naudojau kukurūzų)
  • 1/2 stiklinės žemės riešutų sviesto
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • 1/2 stiklinės cukraus
  • 1/2 stiklinės rudojo cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 a. š. kepimo miltelių
  • 1 ir 1/2 stiklinės miltų
  • 50 – 70 g juodojo šokolado

Mažame dubenėlyje sumaišykite krakmolą ir vandenį (vietoje jų, galite naudoti vieną kiaušinį).

Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite paprastą bei riešutų sviestą su cukrumi, ruduoju cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Suberkite į išplaktą masę pusę miltų, kepimo miltelius ir žiupsnelį druskos. Išmaišykite. Supilkite krakmolą. Dar kartą gerai išmaišykite. Suberkite likusius miltus ir kapotą šokoladą. Paskutinį kartą viską išmaišykite.

Iš tešlos formuokite graikinio riešuto dydžio kamuoliukus ir dėkite juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Palikite tarpus, nes kepdami sausainiai plėsis. Kepkite apie 14 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Skanaus 🙂

Receptas iš “Preety’s Kitchen”.

Apelsininis keksas

11 Replies

Tikiuosi, virtuvėje turite kelis apelsinus ir saują migdolų, nes šis keksas vertas to, kad eitumėte jį kepti čia ir dabar. Darbo nedaug, o keksas gaunasi toks apelsiniškai kvapnus ir drėgnas, tirpstantis burnoje… Visi kas valgė, labai gyrė ir prašė dar 🙂 Kekso paslaptis – sirupas, kuriuo jis sulaistomas. Jokiu būdu netingėkite ir pasigaminkite ir jį. Be sirupo, keksas purus, bet sausas.

Kaip jau rašiau anksčiau, aš dabar eksperimentuoju su speltos miltais. Šį keksą kepiau taip pat su jais, todėl jis ištrauktas iš orkaitės šiek tiek nusileido, bet skoniui ir tekstūrai tai nepakenkė. Todėl, jį drąsiai galite kepti kaip su paprastais, taip ir su speltos miltais. Dar aš smarkiai mažinau cukraus kiekį, bet jo tikrai nebuvo per mažai. Rašau tokius kiekius, kuriuos naudojau pati.

Keksui reikės:

  • 3 kiaušinių
  • 130 g rudojo cukraus
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • vienos citrinos tarkuotos žievelės
  • 115 g sviesto
  • 115 g miltų (naudojau speltos, bet tiks ir paprasti)
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 75 g maltų skrudintų migdolų
  • žiupsnelio druskos

Sirupui reikės:

  • 160 – 200 ml apelsinų sulčių
  • 2 v. š. rudojo cukraus
  • 2 v. š. apelsinų cukatų

Kiaušinius, cukrų ir vanilinį cukrų išplakame iki pūtų. Plakame ilgai, bent 5 minutes, kol masė padidės kelis kartu. Įtarkuojame į masę citrinos žievelę.

Sviestą ištirpiname ir atvėsiname (kad nesutrauktų kiaušinių).

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, maltais skrudintais migdolais ir žiupsneliu druskos. Per kelis kartus suberiame sausus produktus į kiaušinių masę ir atsargiai išmaišome (stebėkite, ar tikrai neliko sausų miltų).

Kepame keksą apie 40 – 50 minučių iki 180 laispnių įkaitintoje orkaitėje.

Įpusėjus kekso kepimui pradedame gaminti sirupą. Prikaistuvyje sumaišome apelsinų sultis, sukrų ir cukatus. Originaliame recepte buvo siūloma sudėti tiesiog supjaustyt1 apelsinų žievelę, bet man nepatinka, kad parduodamų apelsinų žievelė būna apipurkšta visokiausia chemiją, todėl jos nedėjau. Cukatus neseniai dariau pati, aišku iš tų pačių apelsinų, bet prieš tai juos ilgai mirkiau, viriau ir panašiai, kad chemijos neliktų. Manau, keksą galite gaminti ir be cukatų, svarbiausias čia sirupas. Taigi, kaitinkite sultis tol, kol ištirps cukrus. Paragaukite, ar sirupas gavosi pakankamai saldus, jei ne berkite dar. Užvirinkite ir pavirkite viską apie 5 minutes.

Dar karštame kekse mediniu pagaliuku arba dantų krapštuku padarykite skylutes ir supilkite sirupą. Gali pasirodyti, kad sirupo per daug, bet taip tikrai nėra. Aš turėjau tik 160 ml sulčių, supyliau visas  ir tai, mano kekso apačios sirupas nepasiekė. Kitą kartą bandysiu pilti 200 ml.

Palaukite kol keksas atvės ir ragaukite. Skanaus 🙂

Receptas iš “Есть, молиться и любить“.

Moliūgų blyneliai su speltos miltais

15 Replies

Tie, kas seniai skaito šį tinklaraštį žino, kad mano šeimyna labai mėgsta blynus. Jų receptų jau sukaupiau devynias galybes. Vis stengiuosi, kad tie blynai būtų ne tik skanūs, bet ir naudingi. Todėl pridedu į juos tai morkų, tai moliūgo, tai cukinijos ar varškės. O kaip paprasti blyneliai, kuriuose tik miltai ir pienas? Ar jie gali būti naudingi? Pasirodo, taip! Tereikia vietoje paprastu miltų naudoti speltos miltus 🙂

Štai ką sako interneto šaltiniai:

“Speltos – viena seniausių grūdinių kultūrų. Jos buvo žinomos dar akmens amžiuje. Kitaip nei kitų veislių kviečių, speltų grūdai padengti žiedažvyniais, kurie apsaugo juos nuo ligų ir kenkėjų. Speltos neįsisavina mineralinių trąšų, todėl jos beveik neauginamos pramoniniu būdu. Tai genetiškai sveiki grūdai, atsparūs aplinkos užterštumui.

Speltų grūduose yra beveik visos mitybinės medžiagos ir vitaminai, kurių reikia visavertei žmogaus mitybai. Tačiau svarbiausia, kad vitaminai ir kitos maisto medžiagos, kitaip nei paprastuose kviečiuose, kaupiasi ne speltos grūdo apvalkale, bet yra pasiskirstę visuose grūdo sluoksniuose, todėl išlieka po malimo proceso net ir smulkiai sumaltuose miltuose.

Speltų grūduose esančios mitybinės medžiagos puikiai tirpsta, todėl organizmas jas lengvai įsisavina. Galbūt dėl šios priežasties kepiniai iš šių miltų ne tukina, o atvirkščiai – padeda sureguliuoti svorį.

Speltų grūdų glitimo struktūra kitokia nei kitų kviečių. Tyrimais nustatyta, kad speltų glitimas nesukelia alerginės reakcijos pusei tiriamųjų, jautrių kitų veislių kviečių glitimui.”

Šį tekstą paėmiau iš Malsenos puslapio. Bet tai nėra vien reklaminis tekstas. Daugelyje interneto šaltinių skaičiau apie jų naudą, tiesiog čia viskas surašyta sklandžiai ir gražiai 🙂

 

 

Taigi, aš nusprendžiau išbandyti šiuos miltus ir pasistengti juos naudoti kuo dažniau. Aišku, dar reikia išmokti su jais dirbti, nes juose esantis glitimas yra kitoks negu paprastuose kviečiuose. Todėl biskvitai gali sukristi, o mielinė tešla gautis kieta. Bet aš manau, kad eksperimentuoti verta. Būtinai pasidalinsiu su Jumis kaip man seksis ir aprašysiu vykusius receptus, kuriuos galėsite be baimės kartoti 🙂

3-4 porcijoms blynų reikės:

  • 1/2 stiklinės moliūgų tyrės (~ 115 g)
  • 300 g natūralaus jogurto
  • 3 v. š. cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 a. š. cinamono
  • 1/4 a. š. kardamono
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 1 a. š. sodos
  • 1/4 stiklinės pieno
  • 1 stiklinės + 1 v. š. speltos miltų
  • 3 v. š. aliejaus

Moliūgų tyrę sumaišome su jogurtu, cukrumi, druska, cinamonu ir kardamonu. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda. Po truputį beriame miltus į jogurto masę ir maišome, kad nesusidarytų miltų gumuliukai. Supilame pieną, išmaišome. Supilame aliejų, dar kartą išmaišome.

Įkaitiname keptuvę ant vidutinės ugnies. Įpilame truputį aliejaus. Pilame tešlą į keptuvę (aš tam naudoju didelį salotų šaukštą, blynai gaunasi vienodos gražios formos). Kepame tol, kol visas blynų plotas padengia burbuliukais ir viršutinis sluoksnis šiek tiek sutvirtėja (blynai be kiaušinių, todėl jei kepsite per trumpai, bus sunku apversti). Apverčiame ir trumpai apkepiname kitą pusę.

Išvada: Blynai gavosi ypač minkšti su lengvu riešutų aromatu. Man vienareikšmiškai skaniau negu su paprastais miltais 🙂

Jautiena, troškinta aluje

14 Replies

Praėjęs savaitgalis, buvo ypač saldus. Visas tris dienas iš eilės, šventėme mažosios I. gimtadienį. Ta proga, reikėjo ir trijų tortų. Kažkaip keista, bet nieko naujo bandyti nesinorėjo, todėl kepiau senus, gerus ir išbandytus: Kuršėnų vyniotinį, medaus tortą ir aišku, karamelinį mascarponės tortą. Tik paskutiniame, nenorėjau naudoti visokių “E”, todėl vietoje sausainių, kepiau smėlinį migdolų pagrindą. Gavosi dar skaniau! 🙂

Tai va, po tokio savaitgalio, norisi ko nors nesaldaus… Todėl šiandien netipiškas mano tinklaraščiui patiekalas – troškinta jautiena. Labai paprastai pagaminama, bet reikalauja laiko, todėl darbo dienos vakarienei netiks, bet savaitgaliui pats tas. Mėsa gaunasi kvapni ir minkšta. Alkoholis per tokį ilgą gaminimo laiką išgaruoja, lieka tik duonos aromatas.

4 porcijoms reikės:

  • 600 g jautienos
  • 2 nedidelių svogūnų ( ~ 170 g)
  • 1 v. š. miltų
  •  1 stiklinės tamsaus alaus
  • 1 stiklinės vandens (gaminimo pabaigoje pyliau dar, nes norėjau skystesnio padažo)
  • 2 šakelių šviežio čiobrelio
  • 1 lauro lapo
  • 1 a. š. garstyčių
  • 1 v. š. rudojo cukraus
  • sviesto kepimui

Jautieną supjaustome kelių centimetrų dydžio gabaliukais, pabarstome druska ir maltais juodais pipirais. Įkaitiname keptuvę, įdedame gabaliuką sviesto. Per kelis kartus apkepiname jautieną (svarbu kepti ne visą iš karto, nes kitaip išsiskirs per daug sulčių ir mėsa ne keps, o troškinsis). Apkepintą jautieną, sudedame į dubenį.

Į tą pačią keptuvę įdedame dar gabaliuką sviesto, pjaustytus svogūnus ir pusę šaukštelio druskos. Kepame, kol svogūnai suminkštės. Suberiame miltus, išmaišome. Po truputį pilame vandenį ir alų, maišome, kad nesusidarytų miltų gumuliukai. Sudedame jautienos gabaliukus, užviriname, sumažiname ugnį iki minimumo ir uždengiame dangčių. Karts nuo karto maišydami, troškiname apie 2 valandas, arba kol mėsa taps minkšta. Jei padažas pasirodys per tirštas, įpilame dar vandens. Pabaigoje, įmaišome garstyčias, rudąjį cukrų. Patikriname, ar netrūksta druskos.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Simply recipes”.

Ciabatta

14 Replies

Man patinka tokios dienos, kai nosį kandžioja šaltukas, bet skaisčiai šviečia ir netgi šiek tiek šildo saulė. Smagu apsiauti pačiūžas ir prisiminti vaikystę. Ypač kai tai galima padaryti ne po stogu su milijonu žmonių, o gamtoje ant užšalusio tvenkinio! Puiki šiandien buvo diena 🙂 Linkiu ir jums tokių pačių! Nesušalkite. Po dienos gamtoje, išsivirkite sriubos ir išsikepkite ciabatą (arba kaip sako VLKK čiabatą).

Įmaišui reikės:

  • 190 g miltų (550 tipo)
  • 190 ml vandens
  • 1 g šviežių mielių

Visus produktus sumaišome, uždengiame  ir paliekame 12 valandų fermentuotis 21° temperatūroje (iš tikrųjų, nepažiūrėjau kiek pas mus namie laipsnių, bet buvo pakankamai šilta. Tiesiog palikau įmaišą pastovėti per naktį).

Tešlai reikės:

  • viso įmaišo
  • 310 g miltų (550 tipo)
  • 190 ml vandens
  • 10 g druskos
  • 2 g šviežių mielių
  • 15 g alyvuogių aliejaus

Į dubenį sukrečiame įmaišą, įpilame 150 ml vandens bei aliejų ir lėtai maišome apie 2 minutes (maišiau elektriniu plaktuvu). Suberiame 30 g miltų ir  maišome dar 1 minutę.

Plaktuvo antgalius pakeičiame minkymo kabliais, suberiame 280 g miltų ir mieles. Minkome tešlą lėčiausiu greičiu 2 minutes. Uždengiame ir leidžiame 30 minučių pailsėti.

Suberiame druską ir minkome lėčiausiu greičiu 10 minučių.

Po truputį pilame į tešlą likusius 40 ml vandens ir minkome dar 10 minučių. Perkeliame tešlą į lengvai aliejumi išteptą indą, uždengiame ir leidžiame 3 val kilti (rašo, kad namie turi būti apie 24 laipsnius. Na, gal žiema ir nėra pats tinkamiausias laikas, bet kaip jau sakiau, pas mus namie šilta, nors 24 gal ir nėra).

Pakilusią tešlą išverčiame ant gausiai miltuoto stalo, padaliname į dvi dalis ir miltuotomis rankomis bandome susukti iš jų pailgus kepaliukus (tešla gaunasi labai minkšta, bet gausiai pamiltavus rankas, viskas puikiai gaunasi). Perkeliame kepaliukus ant kepimo popieriumi išklotos skardos, uždengiame ir paliekame 1 valandą pakilti.

Orkaitę įkaitiname iki 230° ir kepame apie 30 minučių (recepte buvo parašyta, kad kepimo pradžioje orkaitėje turi būti garai, todėl aš prieš įjungdama orkaitę, įdėjau į apačią skardą su vandenių. Išėmiau ją praėjus 5 minutėms nuo kepimo pradžios).

Skanaus!

Receptas iš Aguonėlės blogo.

Pusryčių dribsniai “Moliūgėlis”

8 Replies

Dienos pradėjo bėgti labai greitai, matyt pirmas senatvės požymis 🙂 Per visokius rūpesčius, peršalimus, pasiruošimą darbui (darželis ir t.t.) laiko lieka visai nedaug. Tikiuosi, po to, kai pradėsiu dirbti, tinklaraštis ir toliau sėkmingai gyvuos. Juk gaminti ir toliau gaminsiu, prifotografuotų receptų jau dabar turiu nemažai. Bet laiko nuotraukų tvarkymui, sklandžioms įžangoms ir receptams vis mažėja. Ramina tik tai, kad dirbančių ir mažus vaikus turinčių boger’ių yra nemažai, reiškia reikia tik noro ir viskas bus įmanoma. Palinkėkite man sėkmės 😉

O dabar apie pusryčių dribsnius (granolą). Jie mūsų namuose labai mylimi. Anksčiau kepdavau pagal šį receptą. Pamačiusi pas Karoliną moliūgų dribsnius, iš karto susidomėjau – juk be riebalų! Turėtų būtų daug sveikiau. O jei dar ir skanūs, tai iš viso pasaka. Išsikepiau ir jie dingo labai greitai, nes skonis puikus! Kol turėsiu moliūgų tyrės (kol kas dar daug jos šaldiklyje) ir obuolių košės – gaminsiu 🙂

Dribsniams reikės:

  • 4 stiklinės (vieno 400 g pakelio) avižinių dribsnių
  • 1 stiklinės migdolų
  • 1 a. š. cinamono
  • 1/2 a. š. kardamono
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 stiklinės rudojo cukraus
  • 1/4 stiklinės medaus
  • 1/2 stiklinės moliūgo tyrės
  • 1/4 stiklinės obuolių košės
  • 1/4 stiklinės moliūgų sėklų
  • 1/4 stiklinės razinų
  • 1/4 stiklinės džiovintų spanguolių

Įkaitiname orkaitę iki 150 laipsnių.

Dideliame dubenyje sumaišome avižinius dribsnius, kapotus migdolus, prieskonius ir druską. Kitame dubenyje sumaišome cukrų, medų, moliūgų tyrę ir obuolių košę. Užpilame gautą masę ant sausų produktų ir gerai išmaišome, kad visi sausi produktai sušlaptų.

Padaliname gautą masę per dvi dideles skardas ir kepame apie 40 min, kas 10 pamaišydami. Išėmę iš orkaitės, įmaišome moliūgų sėklas, razinas ir džiovintas spanguoles. Leidžiame atvėsti ir laikome sausoje vietoje.

Skanaus 🙂

Receptas adaptuotas iš “Citrinos žievelės”.

Pagyrų puodas ir trapios bandelės

10 Replies

Kokia šiandien smagi diena buvo! Susitikau su kolegėmis iš žurnalo “°C”. Deja, ką mes veikėm, išduoti negaliu, bet tikiuosi, kad šis susitikimas ne paskutinis. Smagiausia tai, kad beveik visas jas jau buvau mačiusi gyvai, todėl tai nebuvo toks susitikimas kur visi sėdi ir nežino su kuo ir apie ką šnekėti. Tai buvo tiesiog smagus draugių pasisėdėjimas 🙂 Gaila tik, kad daug merginų negalėjo sudalyvauti dėl ligų, darbų, ar tolimos gyvenamosios vietos. Sveikatos sergančioms! 🙂

Ir dar šiek tiek džiaugsmo, bet šį kartą iš pagyrų serijos 😉 Kas dar nematė, rodau. Tikriausiai žinote, kad žurnalas “Virtuvė. Nuo… Iki…” turi rubriką “Virtuali virtuvė”, kurioje rašo apie maisto tinklaraštininkus? Tai va, pirmame šių metų numeryje yra straipsnis apie “Receptų medį” ir mane!

Jei norėsite paskaityti, paspauskite ant strėlės viršutiniame dešiniajame kampe, bus patogiau 😉

http://receptumedis.lt/wp-content/uploads/2012/01/viktorija_interviu.pdf

 

O dabar apie receptą. Šių bandelių gimtinė – Škotija, bet jos kėsinasi užkariauti visą pasaulį. Stebėtis neverta – jos lengvai ir greitai pagaminamos, labai skanios, trapios ir tirpstančios burnoje. Pagardintos Jūsų mėgstamais džiovintais vaisias ir riešutais, bandelės gali būti tikras išsigelbėjimas į duris pasibeldus netikėtiems svečiams.

12 bandelių reikės:

  • 85 g šalto sviesto
  • 2 stiklinių miltų
  • 1 v. š. kepimo miltelių
  • 1/2 stiklinės cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 1/3 stiklinės džiovintų vyšnių
  • 1/3 stiklinės džiovintų šilauogių
  • 1/3 stiklinės kepintų sūdytų žemės riešutų
  • 140 ml riebios grietinėlės
  • juodojo šokolado papuošimui

Sviestą supjaustykite mažais gabaliukais. Sudėkite į dubenį. Suberkite miltus, kepimo miltelius, cukrųir druską. Rankomis trinkite sviestą su miltais tarp pirštų tol, kol masė taps panaši į smulkius trupinius. Suberkite vyšnias, šilauoges ir kapotus žemės riešutus. Išmaišykite. Supilkite grietinėlę ir rankomis minkykite, kol visi miltai sušlaps ir tešla sušoks į vieną gabalą.

Padarykite iš tešlos rutulį, suplokite jį į dviejų centimetrų aukščio apskritimą. Supjaustykite gautą apskritimą į dvylika dalių, pradėdami nuo centro ir pjaudami link kraštų –kaip tortą.
Skardą išklokite kepimo popieriumi ir sudėkite į ją bandeles. Palikite tarpus, nes kepdamos jos plėsis.

Kepkite iki 220°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių.
Atvėsinkite ir papuoškite tirpintu šokoladu.

P.S. Bandelėms galite naudoti ir kitokius mėgstamus džiovintus vaisius ir riešutus.

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.