Tag Archives: kefyras

Soda ar kepimo milteliai?

Hm… Pažiūrėjau į paskutinio įrašo datą ir net pačiai liūdna pasidarė. Laikas bėga greitai ir be naujų įrašų. Vis bandau priprasti prie darbo ritmo. Jau kaip ir pripratau, bet visas laikas pasidalina darbui, šeimai ir miegui, niekam kitam jo nebelieka. Sugalvojau, reikia maistą ruošti ir fotografuoti kartu su šeima, bus tinklaraščiui tik į naudą 🙂

Neseniai viename maisto tinklaraščiu perskaičiau komentarą apie tai, kad recepte naudojama soda, bet yra nugesinama actu, todėl jos visiškai nesijaučia. Ir neištvėriau, nusprendžiau pasisakyti. Lietuvoje vis dar labai populiaru gesinti sodą actu, savo nuožiūra kepimo miltelius receptuose keisti soda ir atvirkščiai. Todėl šiandien noriu papasakoti apie tai, kuo gi skiriasi kepimo milteliai nuo sodos ir kada reikia naudoti vieną ar kitą.

Taigi, ir soda ir kepimo milteliai naudojami tam pačiam tikslui, juos dedame į tešlą tam, kad galutinis kepinys pasidarytų puresnis ir minkštesnis. Reakcijos metu abu šie produktai išskiria anglies dioksidą, kurio burbuliukai ir išpurena tešla. Bet, soda išskiria anglies dioksidą po to, kai sureaguoja su rūgštimi (kefyru, actu, kakava ir t.t.). O kepimo miltelių sudėtyje jau yra rūgšties, todėl tam, kad prasidėtų reakcija, reikalingas tik skystis.

Todėl:

  • sodą rekomenduojama naudoti, jei tešloje yra rūgščių produktų (kefyro ir pan.). Taip tešla ne tik išpurenama bet ir jos skonis pasidaro švelnesnis, ne toks rūgštus.
  • kepimo miltelius, jei rūgščių tešloje nėra (pvz. tešlos pagrindas yra pienas).

Naudojant sodą, svarbiausia yra nustatyti teisingą jos kiekį. Nes jei jos įbersime per daug ir rūgšties neužteks, kad sureaguotų visa soda, jos skonis gali sugadinti patiekalą. Bet, jei prieš beriant į tešlą mes nugesiname sodą actu, tai visa reakcija įvyksta šaukšte! O tešlą kildins tik jos mažas nesureagavęs likutis. Manau, daug teisingiau tiesiog berti mažiau sodos 🙂

Ir paskutinis klausimas, kodėl kartais receptuose naudojama ir soda ir kepimo milteliai? Viskas labai paprastai. Tokiais atvejais, tešloje būna per mažai rūgšties ir atitinkamas sodos kiekis nesugeba tinkamai pakelti tešlą. Todėl papildomai į pagalbą kviečiami kepimo milteliai.

Tikiuosi, dabar Jums pasidarė aiškiau 🙂

Šokoladiniai keksiukai:

  • 90 ml stiprios kavos
  • 70 ml aliejaus
  • 1 stiklinės kefyro
  • 1 ir 1/2 stiklinės miltų
  • 2 v. š. kakavos
  • 1 a. š. sodos
  • žiupsnelio druskos
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • 1 ir 1/2 stiklinės tamsiai rudojo cukraus
  • migdolų drožlių papuošimui

Receptas labai paprastas, tereikia viename dubenyje sumaišyti sausus produktus (miltus, persijotą kakavą, sodą, druską, vanilinį ir paprastą cukrų). O kitame sumaišyti skystus (kavą, aliejų ir kefyrą). Toliau sausus produktus, suberiame į skystus ir maišome iki vienalytės masės.

Supilame tešlą į keksiukų formeles, papuošiame migdolų drožlėmis ir kepame apie 25 minutes iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Kaip matote, šiame recepte naudojama soda, o rūgštūs produktai yra kefyras ir kakava. Tešla puikiai iškyla ir sodos visai nesijaučia 🙂

Skanaus 🙂

Ruginis moliūgų keksas (be kiaušinių)

Tik pradėjusi vartyti užsienietiškus kulinarinius tinklaraščius, stebėjausi, kiek pasaulyje yra visokių dietų, ar maisto filosofijų. Vegetarai, veganai, žaliavalgiai, netoleruojantys glitimo, pieno produktų arba kiaušinių. Buvo įdomu stebėti kulinarinius eksperimentus, bet pati į juos per daug dėmesio nekreipiau. Tiesiog stengiausi valgyti sveiką, namie gamintą maistą. Tačiau taip jau gavosi, kad dabar turėsiu bent jau kurį laiką gaminti maistą be kiaušinių. Todėl, artimiausiu metu, sulauksite daug patiekalų, kurie tradiciškai gaminami su jais, bet pasirodo, puikiai gaunasi ir be kiaušinių 🙂 Tikiuosi, tai bus naudinga ne tik man 🙂

Šis keksas – tinkamas skanėstas net ir mažiems vaikams. Jo pagrindą sudaro moliūgas ir ruginiai miltai, be to kekse nedaug cukraus. Mano mažoji I. suvalgiusi vieną gabaliuką, iš karto paprašė kito. Jei esate saldesnių kepinių mėgėjai, siūlau cukraus kiekį didinti bent jau iki 3/4 stiklinės.

Keksui reikės:

  • 1 stiklinės moliūgų tyrės (orkaitėje kepto ir sutrinto moliūgo)
  • 1/2 stiklinės saulėgrąžų aliejaus
  • 1/2 stiklinės kefyro
  • 1/2 stiklinės rudojo cukraus (jei mėgstat saldžiai – 3/4)
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 1 a. š. kepimo sodos
  • 1 a. š. cinamono
  • žiupsnelio muskato riešuto
  • 1 stiklinės ruginių miltų
  • 1/2 stiklinės kvietinių miltų (iki 1 stiklinės, jei moliūgų tyrė buvo labai skysta)
  • 1/2 stiklinės džiovintų uogų (naudojau vyšnias ir šilauoges)

Išplakame moliūgų tyrę, aliejų ir kefyrą iki vientisos masės. Suberiame cukrų ir dar kartą išplakame. Kitame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą ir prieskonius. Suberiame sausus produktus į dubenį su skystais produktais ir gerai išmaišome. Sudedame džiovintas uogas ir dar kartą išmaišome.

Kepimo formą patepame plonu aliejaus sluoksniu. Sukrečiame tešlą, išlyginame.

Kepame 20 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Vėliau, temperatūrą sumažiname iki 180 laipsnių ir kepame dar 25 minutes.

Skanaus 🙂


Bananiniai keksiukai su žemės riešutų sviestu

Kai dauguma tinklaraštininkų jaudinosi, kad dienos trumpėja ir geroms nuotraukoms padaryti lieka tik savaitgaliai, aš tyliai džiaugiausi, kad dar nedirbu ir galiu fotografuoti dieną. Bet, praktika parodė, kad desertus, aš vis dėlto, dažniausiai kepu vakarais… Tokiais atvejais, iškyla dilema, bandyti fotografuoti su dirbtiniu apšvietimu, ar tiesiog nefotografuoti… Šį kartą, keksiukai gavosi per daug skanūs. Negalėjau nepasidalinti jų receptu, todėl fotografavau prie lempų šviesos. Ar matosi, kad nuotraukos darytos ne dieną? Kaip tokiais atvejais darote Jus?

Beje, apie keksiukus. Jie kaip ir visi kepiniai su žemės riešutų sviestu, gavosi fantastiškai skanūs. Kvapnūs, minkšti ir purūs, su tamsaus šokolado ir sūdytų riešutų gabaliukais… Mmm…

Keksiukams reikės:

  • 1 ir 1/2 stiklinės miltų
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 1/4 a. š. kepimo sodos
  • 75 g kambario temperatūros sviesto
  • 1/3 stiklinės žemės riešutų sviesto
  • 1/2 stiklinės tamsiai rudojo (muscovado) cukraus
  • 1/3 cukraus
  • 1 kiaušinio
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • 1/2 stiklinės kefyro (arba natūralaus jogurto)
  • 2 nedidelių bananų
  • 1/3 stiklinės kepintų sūdytų žemės riešutų
  • 50 g juodojo šokolado

Minkštą sviestą ir žemės riešutų sviestą išplakame iki vientisos masės. Suberiame tamsiai rudąjį, paprastą ir vanilinį cukrų, gerai išmaišome. Įmušame kiaušinį, išplakame. Supilame kefyrą arba jogurtą, išmaišome. Bananus sutriname šakute ir taip pat įmaišome į gautą masę.

Suberiame miltus, kepimo miltelius ir sodą. Atsargiai išmaišome šaukštu tik tiek, kad neliktų sausų miltų.

Žemės riešutus ir šokoladą sukapojame. Porą valgomųjų šaukštų riešutų atidedame. Likusius riešutus ir šokoladą suberiame į tešlą. Išmaišome.

Keksiukų kepimo formą ištepame sviestu, arba išklojame popierinėmis formelėmis. Kiekvieną iki 3/4 pripildome tešla (labai patogu tai daryti ledų šaukštu) ir apibarstome atidėtais riešutais.

Kepame apie 25 minutes iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Atvėsiname ant grotelių.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Pittsburgh Needs Eated”.

Šaltibarščiai ir piknikas

Organizatorės Indrė ir Asta detaliai aprašė, kaip vyko “Maisto tinklaraštininkų piknikas 2011”. Aš pridursiu tik, kad buvo tikrai labai smagu pamatyti ir pabendrauti su žmonėmis, kurių tinklaraščius skaitau. Pamatyti, kokie puikūs žmonės slepiasi kitoje kompiuterio pusėje. Paragauti gardžių Jų patiekalų 🙂 Tikiuosi, kad toks susibėgimas bus ne paskutinis ir kitą kartą atsiras dar daugiau norinčių prie mūsų prisijungti 🙂

6
O receptas šiandien labai paprastas. Neabejoju, kad kiekviena šeimininkė turi savo šaltibarščių receptą. Vienos naudoja tik kefyrą, kitos praskiedžią jį pienu, arba vandeniu. Skanina krapais, svogūnų laiškais ar virtu kiaušiniu. Aš pati, šaltibarščius pradėjau gaminti ne taip ir seniai, po to kai pradėjau gyventi kartu su dabar jau mano vyru. Mūsų šeimynoje jų niekas nemėgo, todėl ir gaminti nemokėjau. Dabar jau išmokau ir supratau, kad karštą vasaros dieną nėra geresnių pietų. O mano vyras, šaltibarščius galėtų valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei 😉

Nesiruošiau tinklaraštyje rašyti šio recepto, galvojau kad tai per daug lengva ir neįdomu. Bet pasirodo klydau, I. paprašė pasidalinti receptu, tą ir darau 🙂

Šaltibarščiams (~ 6 porcijoms) reikės:

  • 1 l šaltibarščių kefyro (labiausiai mėgstu “Žemaitijos pieno”)
  • 1/2 l pieno
  • 3 vidutinių agurkų
  • 2 mažų, arba 1 didelio virto burokėlio
  • 1/2 a. š. druskos

Agurkus supjaustome (aš dažniausiai naudoju tarką, kuri pjausto agurką plonais šiaudeliais). Burokėlius nulupame ir sutarkuojame smulkia burokine tarka. Sudedame daržoves į puodą, supilame kefyrą ir pieną, įberiame druską, išmaišome. Patiekiame su virtomis bulvėmis.


Skanaus 🙂

Naminė švelnioji varškė

Šis receptas, buvo pasirodęs interneto platybėse jau tūkstančius kartų. Bet jei atsiras bent vienas žmogus, kuriam šis varškės gaminimo būdas – naujiena, reiškia, juo verta dalintis. Receptas beveik nereikalaujantis pastangų ir investicijų, tik kantrybės. O rezultatas – puikaus skonio, naminė, kreminė švelnioji varškė. Juk taip smagu išdidžiai pasakyti, kad varškę pasigaminai pati, o nenusipirkai parduotuvėje. Ją galima valgyti viena su trupučiu cukraus, ar uogienės, arba panaudoti kepiniuose.

varske31

Taigi, norint pagaminti 300 g varškės, reikia 1 l kefyro. Ir viskas 😉 Kefyrą nakčiai įdedame į šaldymo kamerą. Ryte perpjauname maišelį, išimame sušalusį kefyrą. Padedame jį į dubenį išklotą sūrmaišiu, arba kelis kartus sulenkta marle ir paliekame tirpti. Kai visas ledas ištirps, teliks nupilti išvarvėjusį skystį ir mėgautis puikia varške 🙂 Mano kefyras per pusę dienos neištirpo, todėl nakčiai jį įdėjau į šaldytuvą. Taip, tirpimo procesas sulėtėjo, bet buvau tikra, kad varškė neprarūgs.

Skanaus 🙂


Keksiukai su mėlynėmis

Mamos gimtadienio proga planavom iškepti tortą, vėliau sugalvojome, kad reikia dar ir romo bobų, kurias mama labai mėgsta, o sesė kaip tik buvo radus patrauklų receptą ir pažadėjo išbandyt. Atrodė, kad desertų bus jau pakankamai daug…bet vakare prieš gimtadienį mama grįžo namo su litru mėlynių ir paprašė iškepti keksiukių, gi nesakysi jai, kad jos lauks jau pakankamai desertų, jokios staigmenos neliktų :)…taigi 1.5 dienos kartu su sese sukomės virtuvėje, iš pradžių jos namuose, paskui – mano. Taigi vienas iš gimtadienio skanėstų – keksiukai su mėlynėmis 🙂

  • 200 g miltų
  • 150 g rudojo cukraus
  • 100 g sviesto
  • 100 ml pieno arba kefyro (naudojau kefyrą)
  • 2 kiaušiniai
  • 2 v. š. greitai paruošiamų avižinių dribsnių
  • stiklinė mėlynių
  • 1.5 a. š. kepimo miltelių

Receptas labai paprastas, Viktorija optimizavo iki: sviestą ištirpinti ir sumaišyti su visais biriais produktais. Kiaušinius išplakti ir sumaišyti su visais skysčiais, sumaišyti gautas mases į vieną. Mėlynes sumaišyti su šaukštu miltų ir įmaišyti į tešlą. Kiekvieną formelę pripildyti tešlos iki 3/4 tūrio ir kepti 15 – 30 minučių iki 225 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol paruduos.

Skanaus 😉

Braškinis keksas

Mano braškinis apsėdimas tęsiasi. Šį kartą – braškinis keksas. Pagaminamas lengvai kaip du kart du. Minkštas, purus ir braškės jame maloniai nustebino (nors manau, puikiai tiks ir kitos uogos). Kažkaip anksčiau valgydavau tik šviežias braškes ir aišku, uogienę. Bet šiais metais vis daugiau eksperimentuoju, dauguma eksperimentų, kaip ir šis pasiteisina 🙂

Kekso formai reikės:

  • 115 g minkšto sviesto (nemėgstu, kai sviesto kiekis nurodomas puodeliais…)
  • 1 puodelio cukraus
  • 115 g mascarpone sūrio
  • 2 kiaušinių
  • 1/2 a. š. vanilės ekstrakto
  • 2 puodelių miltų
  • 2 a. š. kepimo miltelių
  • 1/2 a. š. sodos
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 puodelio kefyro
  • 1 1/2 puodelio braškių

Minkštą sviestą sutriname su cukrumi. Įmaišome mascarpone sūrį ir išplakame iki vientisos masės. Po vieną įplakame kiaušinius. Įmaišome vanilės ekstraktą.

Kitame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską. Sausus ingredientus suberiame į tešlą. Maišome tik tiek, kad neliktų miltų gumuliukų. Jokiu būdu nepermaišome.

Supilame kefyrą ir vėl viską trumpai maišome.

Nuplautas ir nusausintas braškes supjaustome griežinėliais ir įmaišome į tešlą.

Kekso formą patepame sviestu, supilame į ją tešlą ir kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 min.

Skanaus 🙂

Receptas iš čia.

Keksiukai su rabarbarais ir pistacijomis

Štai dar vienas receptas ir rabarbarų serijos 🙂 Šiais metais tiek rabarbarų prisiskyniau, kad ne tik kompotui užteko. Receptą radau žurnale “Virtuvė nuo iki”. Šie keksiukai skiriasi nuo įprastų, nes tešla visiškai be riebalų. Jie tokie dietiniai. Nors tiesą pasakius, man įprasta tešla skanesnė. Bet jei kas laikosi dietos, šie keksiukai puikiai tinka 😉

  • 150 g miltų
  • 150 g rudojo cukraus
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 1/2 a. š. sodos
  • žiupsnelio druskos
  • 1 kiaušinio
  • 150 ml kefyro
  • 200 g rabarbarų
  • 100 g pistacijų
  • aliejaus formai patepti

Dideliame dubenyje sumaišome visus sausus produktus. Likusius produktus (išskyrus rabarbarus ir pistacijas) sumaišome kitame dubenyje ir supilame į miltų mišinį. Trumpai maišome. Rabarbarus smulkiai supjaustome, įmaišome į tešlą. Pistacijas sumalame ir taip pat įmaišome į tešlą. Aš šį kartą sumaliau stambiais gabaliukais, bet kitą kartą malsiu iki miltų. Nes didesni riešutų gabaliukai sudrėko ir pasidarė nelabai smagios konsistencijos. Nors šiaip, pistacijos prie rabarbarų tikrai tinka 🙂

Keksiukų kepimo formeles patepame aliejumi (jei naudojame popierines, vis tiek reikia patepti, nes tešla be riebalų ir bus labai sunku popieriuką nuplėšti). Kepame apie 25 min, iki 170 laipsnių įkaitintoje keptuvėje.

Skanaus 🙂