Tag Archives: migdolai

Rikotos keksiukai su migdolų trupiniais

Šiandien trumpai, bet laaabai skaniai. Mano mėgstamų varškinių keksiukų variacija (ačiū Astai už jų receptą) su rikotos sūriu ir migdolų trupiniais. Trūksta žodžių apsakyti, kokie jie skanūs dar šilti su stikline pieno… Minkšti, drėgni, su gardžiais skrudintų riešutų trupiniais… Išsikepkit Velykoms, jei dar nenusprendėt kuo save pradžiuginti 🙂 Keksiukai_2 ~ 16 keksiukų reikės:

Trupiniams:

  • 4o g miltų
  • 2 v. š. cukraus
  • 50 g sviesto
  • 50 g stambiai kapotų migdolų

Sviestą išlydome ir paliekame šiek tiek atvėsti. Suplakame kiaušinius su ruduoju cukrumi, sukrečiame rikotą, sviestą, supilame vanilės ekstraktą ir įberiame kepimo miltelius. Gerai išmaišome (aš maišiau elektriniu maišytuvu). Suberiame miltus ir dar kartą gerai išmaišome. Gaminame trupinius. Sviestą supjaustome gabaliukais, sumaišome su cukrumi ir miltais. Pirštais triname masę tarp pirštų, kol pasidarys panaši į smėlį. Įmaišome stambiai kapotus migdolus. Gautus trupinius kelis kartus suspaudžiame tarp delnų, kad masė susiklijuotų ir atsirastų stambesnių gabaliukų. Keksiukų kepimo formą išklojame popierinėmis formelėmis, kiekvieną iš jų pripildome tešlos iki 2/3. Gausiai apibarstome trupiniais. Kepame 20 – 30 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Išėmę iš kepimo formos, keksiukus atvėsiname ant grotelių ir ragaujame. Skanaus 🙂 kartu1

Šokoladiniai macarons, gimtadienis ir valgomos dovanos

Patinka man laukti Kalėdų… Advento kalendorius pamažu tuštėja, namai vis pakvimpa imbieriniais sausainiais, galvoje sukasi mintys apie sugalvotas ir jau beveik suruoštas dovanas. Per tą pasiruošimą, pirmą kartą pamiršau paminėti tinklaraščio gimtadienį. Didelis jis užaugo, jau visi 4! 🙂 Smagu, kad įrašai jame, kad ir nelabai dažnai bet vis dar atsiranda (juk svarbu kokybė, ne kiekybė 😉 O smagiausia, kad ryšys su kitais tinklaraštininkais nenutrūksta, juk yra “Debesys”, “Kalėdų senelis slapukas” ir kiti įdomus renginiai.

Taigi, apie įrašus. Šį kartą nusprendžiau pakalbėti apie valgomas dovanas, juk statistika rodo, kad jų paskutiniu metu tinklaraštyje labai ieškote. Aš tradiciškai Kalėdoms iškepu kalną imbierinių sausainių, kuriuos mes smagiai triauškiame vyniodami dovanas. Bet tinklaraštyje yra tikrai ne vienas nesudėtingas ir labai skanus receptas valgomoms dovanoms.

Štai trumpas sąrašiukas. Jei jo neužteks, žvilgtelėkit į valgiaraštį dešiniam šone, tikrai rasit dar ką nors įdomaus.

Šiandienos receptas irgi puikia tiks Kalėdinėms dovanoms. Manau, šokoladiniais macarons tikrai nestebintumėte gimines, draugus, kolegas. Atrodo jie tikrai įspūdingai! 🙂

 

chocMac3Small

30 macarons reikės:

  • 100 g migdolų miltų/maltų migdolų
  • 170 g cukraus pudros
  • 15 g nesaldintų kakavos miltelių
  • 100 g sendintų kiaušinių baltymų
  • 35 g cukraus

Šokoladiniam pertepimui reikės:

  • 120 g juodojo šokolado
  • 120 ml riebios grietinėlės
  • 6 g sviesto

Jei dar nesate kepę prancūziškų macarons, būtinai perskaitykite mano pirmą įrašą apie juos. Jame daug praktinių patarimų ir pastebėjimų.

Šiam receptui prireiks trijų kepimo skardų, nes visos macarons puselės turi džiūti vienu metu. Jei tiek neturite, atitinkamai mažinkite naudojamų produktų kiekį.

Suberkite maltus migdolus, cukraus pudrą ir nesaldintus kakavos miltelius į elektrinį smulkintuvą ir smulkinkite/maišykite apie 30 sekundžių. Persijokite.

Dideliame dubenyje elektriniu plaktuvu pradėkite plakti baltymus. Kai pradės formuotis putos, suberkite cukrų ir plakite toliau. Baltymai turi būti išplakti iki standžių, blizgančių putų, kurie ištraukus plaktuvą, liktų ant jo gražia kepure. Tada per tris kartus suberkite migdolus ir atsargiai išmaišykite (labai svarbu nepermaišyti).

Sukrėskite gautą masę į konditerinį maišelį ir ant kepimo popieriumi išklotų skardų išspauskite ~4 cm skrituliukus. Palikite juos džiūti apie valandą (laikas priklauso nuo drėgmės ir temperatūros patalpoje, Jūsų tikslas, kad macaron viršus apdžiūtų ir lengvai palietus pirštu prie jo neliptų).

Įkaitinkite orkaitę iki 155 laipsnių ir kepkite 13-15 minučių. Ištraukite iš orkaitės ir palikite atvėsti ant skardos.

Paruoškite kremą. Mažame prikaistuvyje užvirinkite grietinėlę ir sviestą. Šokoladą sulaužykite gabaliukais į sudėkite į karščiui atsparų dubenį, užpilkite karšta grietinėle ir leiskite kelias minutes pastovėti. Išmaišykite ištirpusį šokoladą ir palikite kremą atvėsti bei sutirštėti.

Sudėkite macarons puseles po dvi, per vidurį pertepdami šokoladiniu kremu.

Geriausia, šiuos macarons sudėti į orui nepralaidžią dėžutę ir palikti kelioms dienoms šaldytuve. Taip jie bus skanesni. Patiekite kambario temperatūros.

kartuSmall

Receptas iš “Joy of Baking”.

Kalėdų senelis slapukas 2013 ir avižiniai sausainiai

Taigi, taigi, taigi, džiugi žinia – šiais metais ir vėl startuoja akcija ‘Kalėdų senelis slapukas”! Tikiuosi, akcija sulauks ne mažiau dalyvių negu 2012 ir 2011 metais (jei kas abejoja, ar verta dalyvauti, pažiūrėkite kiek gėrybių Senelis slapukas atnešė praeitais metais).

Taigi, primenu taisykles. Norintiems dalyvauti reikia:

  • rašyti kulinarinį tinklaraštį
  • iki lapkričio 30 d. parašyti man laišką adresu receptumedis@gmail.com
  • jame nurodyti adresą, kuriuo norite gauti dovanėlę (nebūtinai Lietuvoje ***)
  • parašyti savo tinklaraštyje apie šią akciją arba įsidėti banerį (tam, kad apie ją sužinotų kuo daugiau norinčių dalyvauti)
  • paruošti atviruką ir smulkią kulinarinę dovanėlę už ~20Lt (mėgstamiausią arbatą, kulinarinį žurnalą, sausainių formeles ir pan.)

Gruodžio 1 d. aš atsitiktinai priskirsiu kiekvienam žmogų, kuriam turėsite išsiųsti dovanėlę ir pranešiu apie tai el. paštu. Jūs savo dovanėlę gražiai supakuosite ir išsiūsite nurodytu adresu (būtinai iki gruodžio 10 d.), kad dovana spėtų pasiekti adresatą iki Kalėdų 🙂

*** Atkreipkite dėmesį į tai, kad nuo lapkričio 1 d. “Lietuvos paštas” pabrangino savo paslaugas, ypač siuntimą į užsienį. Todėl šiais metais ypač aktualus patarimas iš praeitų slapukų – jei teks siųsti dovaną į užsienį ir gąsdina siuntimo išlaidos, patogiausia apsilankyti tos šalies internetinėje parduotuvėje ir užsakyti dovanėlę ten, o iš Lietuvos siųsti tik atviruką. Arba dovaną sutalpinti į matmenis ne didesnius nei 350 x 260 x 20 mm, tada mokėsite už laiško, o ne siuntinio siuntimą. Svarbiausia, neišsigąskit, rašantys lietuviškai, bet gyvenantys toli nuo Lietuvos irgi laukiami! 🙂

Norintiems įsidėti baner’į, kodas:

<a href="http://receptumedis.lt/wordpress/2013/11/kaledu-senelis-slapukas-2013-ir-aviziniai-sausainiai/"><img src="http://receptumedis.lt/wp-content/uploads/2013/11/Slapukas2013Baner.jpg" width = "170" height="256" border="0" title="Kalėdos artėja" /></a>

Slapukas2013

O pabaigai, jau tradiciškai, sausainių receptas. Šį kartą šiek tiek sveikuoliški – avižiniai sausainiai su migdolais.

~12 didelių sausainių reikės:

  • 115 g (1 ir 1/4 stiklinės) avižinių dribsnių (paprastų, ne greito paruošimo)
  • 1/4 stiklinės migdolų miltų (galite tiesiog sumalti migdolus)
  • 1/2 stiklinės kvietinių miltų
  • 10 g kepimo miltelių
  • žiupsnelio druskos
  • 3/4 stiklinės rudojo cukraus
  • 1/2 a. š. malto cinamono
  • 1/2 a. š. malto kardamono
  • 115 g sviesto
  • 1 kiaušinio
  • 1/3 stiklinės skrudintų migdolų

Elektriniu smulkintuvu susmulkinkite avižinius dribsnius iki miltų (gali likti ir šiek tiek didesnių gabaliukų).

Dideliame dubenyje sumaišykite visus sausus produktus – avižinius dribsnius, migdolų miltus, kvietinius miltus, kepimo miltelius, druską, rudąjį cukrų, cinamoną ir kardamoną.

Sviestą ištirpinkite ir išplakite su kiaušiniu.

Sausus produktus sumaišykite su kiaušinio plakiniu, įberkite stambiai kapotus skrudintus migdolus ir viską gerai išmaišykite.

Valgomuoju šaukštu kabinkite tešlą, formuokite iš jos rutuliuką ir šiek tiek paploję dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos (nepamirškite palikti didelių tarpų, nes sausainiai smarkiai plečiasi). Man gavosi dvi skardos po 6 sausainius.

Kepkite iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 12-15 minučių.

Skanaus 🙂

sausainiai1

Žaliavalgiškas šokoladinis “sūrio” tortas

Nors nesu vienos kokios nors maisto filosofijos šalininkė (manau, užtenka, kad maistas būtų natūralus, be sintetinių priedų, pusfabrikačių ir pan.) man vis tiek knietėjo išbandyti žaliavalgišką (ar žalią?) tortą. Dabar galiu su pasididžiavimu teigti, kad jis yra “raw, vegan, paleo, gluten free” ir pan. 😉

Iš tikrųjų, tai jis labai lengvai pagaminamas ir gavosi labai skanus, super šokoladinis ir labai sotus. Poros centimetrų storio riekelės užteks ne tik prisivalgyti, bet ir persivalgyti (bent jau man). Mes 23cm tortą pradėjome valgyti septyniese, gabaliuką gavau išsivežti namo ir jį dar kelias dienas kartu su vyresniąja valgėm 🙂 Deja, šis tortas turi ir vieną trukumą – jis pakankamai brangus. Kokoso aliejus, anakardžio riešutai ir tikras klevų sirupas – produktai ne iš pigiųjų ir jų čia reikia pakankamai daug. Bet iš kitos pusės, juk nebūtina jo daryti tokio didelio. Galite drąsiai mažinti produktų kiekius per pusę ir daryti kelis mažus torčiukus/pyragėlius pavyzdžiui keksiukų formelėse.

tortas1

Torto pagrindui reikės (23 cm):

“Sūrio” sluoksniui reikės:

Šokoladiniam glajui reikės:

Pradedame nuo pagrindo. Viskas paprasta – virtuviniu kombainu išmaišome visus pagrindui skirtus produktus. Maišome tol, kol masė sušoks į vieną gabalą. Paimame 23 cm išrenkamą torto formą, išklojame ją kepimo popieriumi ir paskirstome gautą masę per visą dugną (patogiausia tai daryti šlapia ranka). Atidedame į šoną.

Toliau šokoladinis “sūrio” sluoksnis. Tame pačiame virtuviniame kombaine (galite net neplauti po pagrindo gaminimo) susmulkinkite per naktį mirkytus ir nusunktus riešutus, klevų sirupą, vandenį ir druską. Smulkinkite tol, kol masė taps visiškai glotni, be gumuliukų (man taip nesigavo, kad ir kiek ilgai smulkinau, mažyčiai riešutų gabaliukai vis tiek jautėsi, bet tai netrukdė). Įberkite kakavos miltelius, sudėkite riešutų sviestą ir tirpintą kokoso aliejų. Dar kartą viską išmaišykite tol, kol masė taip vientisa.

Šaukštu sukrėskite masę ant pagrindo, išlyginkite ir padėkite į šaldytuvą kelioms valandoms kad sustingtų. Sustingęs tortas bus pakankamai kietas ir iš formos tikriausiai gerai neišsiims, todėl reikės aštriu peiliu atskirti pyragą nuo formos kraštų.

Galiausiai, pagaminame glajų. Visus produktus sumaišome (tiks ir paprasta šakutė) ir užpilame ant torto viršaus. Įdedame dar kuriam laukui į šaldytuvą, kad glajus sustingtų.

Skanaus 🙂

Adaptuota pagal “Raw Food Recipes”.

Šokoladiniai Germano keksiukai ir kava

Neseniai susimąsčiau, kaip vos per penkerius metus pasikeitė mano požiūris į kavą. Anksčiau jos visai negerdavau ir sakydavau, kad kvepia ji labai skaniai, bet per daug mane “veikia”. Vėliau, kai kavos gerti negalėjau (nėštumai ir t.t.) jos momentais labai užsinorėdavau (žinau, žinau, kiaulystės dėsnis). Taigi, vieną kartą atėjusi į prekybos centrą nusprendžiau, kad reikia nusipirkti kavos be kofeino. Pasirinkimas nebuvo labai didelis, todėl griebiau masinės gamybos, plačiai išreklamuotos kavos pakelį. Grįžusi namo, supratau, kad gerti jos negalėsiu, nes kavos aromatą nustelbė degėsiu kvapas… Tada pirmą kartą pagalvojau apie tai, kad geriausia yra pirkti ne tą kavą, kurios reklamos pilnas televizorius ir kitos žiniasklaidos priemonės (jei tiek pinigų išleidžiama reklamai, kiek turėtų kainuoti žaliava ir kurios ta kava daroma?).

Taigi, šią vasarą, kai jau galėjau pradėti gerti kavą, niekaip negalėjau apsispręsti kur ir kokią nusipirkus. Bet man pasisekė, per vieną “Debesų” susitikimą, Asta padovanojo kvapnios braziliškos kavos pakelį. Jai pasibaigus, norėjau eiti paprasčiausiu keliu ir internetu užsisakyti tos pačios, bet “Kavos draugas” nedavė man sustoti ir tuo pabaigti kavos pažinimą. Pasiūlė paragauti kavos iš saulėtos Kolumbijos. Nesijaučiu dar kavos eksperte, todėl nepasakosiu kokias natas man pavyko joje pajusti. Pasakysiu tik, kad kava buvo tokia, kokią mėgstu – švelni ir labai kvapni, buvo labai skanu ir daugiau aš kavos prekybos centruose nepirksiu 😉

keksiukai1

O dabar apie keksiukus. Daugelis maisto tinklaraštininkų mane supras. Jei žinau kokio deserto noriu (pvz. šokoladinių keksiukų), recepto visų pirmą einu ieškoti pas Davidą 😉 Taip buvo ir šį kartą, nuėjau, suradau, suvalgiau. Ir kaip visada, neapsirikau. Kokosinį glajų pagaminti šiek tiek užtrunka, bet jis to vertas. Tiesa, originaliame recepte jis buvo tirštesnis, bet aš norėjau labiau šokoladinio ir skystesnio, todėl produktų proporcijas pakoregavau. Nebandykit kepti šių keksiukų be jo!

12 keksiukų reikės (mano formelės yra kiek mažesnės už standartines tai gavosi 16):

  • 60 g juodojo šokolado
  • 60 ml verdančio vandens arba kavos
  • 115 g sviesto
  • 150 g cukraus
  • 2 didelių kiaušinių
  • 1/2 a. š. vanilės ekstrakto
  • 150 g miltų
  • 1 v. š. nesaldintų kakavos miltelių
  • 1/2 a. š. sodos
  • žiupsnelio druskos
  • 125 ml kefyro

Glajui reikės:

  • 150 ml pieno
  • 60 g rudojo cukraus
  • 2 didelių trynių
  • žiupsnelio druskos
  • 30 g sviesto
  • 55 g juodojo šokolado (70% kakavos)
  • 30 g kokoso drožlių
  • 50 g migdolų
  • 1/2 a. š. vanilės ekstrakto

Šokoladą sulaužykite gabaliukais, sudėkite į karščiui atsparų dubenį ir užpilkite verdančiu vandeniu arba kava. Maišykite kol šokoladas ištirps.

Kitame dideliame dubenyje kambario temperatūros sviestą išplakite su cukrumi iki šviesios purios masės. Įmuškite trynius ir dar kartą gerai išplakite. Supilkite vanilės ekstraktą ir tirpintą šokoladą. Išmaišykite.

Miltus sumaišykite su kakavos milteliais, druska ir soda. Pusę sausų produktų persijokite į tešlą (kakava yra linkusi susimesti į gumuliukus, todėl persijoti būtina), išmaišykite (neplakite), supilkite kefyrą, vėliau likusius sausus produktus. Maišykite tik tiek, kad išsimaišytų miltai.

Atskirai išplakite kiaušinių baltymus. Trečdalį jų įmaišykite į tešlą (taip ji taps skystesnė). Vėliau atsargiai įmaišykite likusius.

Supilkite tešlą į keksiukų formeles (aš dažniausiai didelę formą dar iškloju popierinėmis formelėmis). Pilkite taip, kad tešla neužimtų daugiau 2/3 formelės tūrio.

Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~25 minutes.

Kol keksiukai vėsta, paruoškite glajų. Keksiukų viršus subliūkš, bet nebijokit glajus paslėps visus trukumus 😉

Prikaistuvyje sumaišykite pieną, rudąjį cukrų, kiaušinio trynius ir druską. Sudėkite svieto gabaliukus ir maišydami kaitinkite ant vidutinės ugnies. Masė turi sutirštėti, bet neužvirti. Jei vis dėlto masė užvirė ir tryniai sušoko į gabalus, nepergyvenkite, tiesiog pertrinkite visą masę per sietelį.

Nuimkite kremą nuo ugnies, įmaišykite gabaliukais sulaužytą šokoladą. Taip pat sausoje keptuvėje pakepintas kokoso drožles, pakepintus ir sukapotus migdolus, vanilės ekstraktą.

Atvėsinkite glajų ir aptepkite juo keksiukus.

Skanaus 🙂

keksiukai2

Receptas adaptuotas pagal David Lebovitz.

Puošnūs keksiukai su vyšniomis

Labai džiaugiuosi, matydama, kad “Languota prijuostė” vėl atgijo! Deja, ne kiekvieną kartą spėju joje sudalyvauti, bet kitų įrašus mielai paskaitau. Juk taip smagu sužinoti ką nors naują apie koleges tinklaraštininkes 😉 Gegužės mėnesį, languotą prijuostę užsirišo Elinga iš “Spoon alley”. Ji kviečia pasidalinti savo mintimis apie gražų maistą ir valgymą akimis.

Aš taip pat, kaip ir Elinga, tikrai valgau akimis. Peržiūrint naujus prenumeruojamų tinklaraščių įrašus, akimis pirma permetu nuotraukas, jei jos užkabina, perskaitau receptą. Todėl, jei autoriaus nuotraukų stilius yra “pliaukšt bet kaip su blykste, labai pritraukus ir dar su staline lempa” į tokių tinklaraštį aš daugiau neužsuku (nebent po pusės metų, juk žmonės tobulėja). Aišku, nesakau, kad mano nuotraukos yra meno kūriniai, bet aš tikrai labai stengiuosi ir fotografavimas bei nuotraukų tvarkymas dažnai užtrunka ilgiau, nei gaminimas 🙂

Taip pat yra ir su kulinarinėmis knygomis. Nors aš ir suprantu, kad svarbiausia yra receptų autorius, o ne nuotraukos, man vis tiek labai patinka, kai prie kiekvieno recepto yra graži(!) nuotrauka. Juk taip išsirinkti receptą yra daug lengviau 😉

MotinosDiena_Viktorija_4s

Bet tiesą pasakius, kiekvieną dieną patiekiamam maistui aš nesu tokia išranki. Dažniausiai valgant, maisto ant lėkščių nedėlioju, nes pas mus įprasta, kad kiekvienas įsideda į savo lėkštę tiek, kiek planuoja suvalgyti. Žinoma, kartais ir pažaidžiu kartu su vyresniąja I. – sudėlioju iš daržovių žmogėliuką (taip jos visos būna suvalgytos) arba iškepu saulės formos blyną 🙂 Kas kita, maistas, kurį planuoju parodyti Jums. Fotografuojamas maistas būna išdėliotas gražioje lėkštėje, prie jos priderinti įrankiai ir servetėlės 😉 Aišku, paskui pati jį ir suvalgau, bet maistas dažniausiai jau būna šaltas, todėl gražus serviravimas didelio džiaugsmo neteikia 😀

Pastebėjau, kad žurnaluose ir knygose, mano žvilgsnis dažniausiai užkliūna už desertų. Juos gaminti ir nufotografuoti gražiai yra daug smagiau ir paprasčiau negu pavyzdžiui troškinį 🙂 Bet tortų puošime mano rankos yra gana kreivos, todėl dažniausiai renkuosi tokius skanėstus, kurie yra gražūs be didelių dekoravimo pastangų. Tokie kaip macarons, arba šiandienos receptas – keksiukai. Jų net nereikia puošti jokiais kremais, vis tiek atrodo puikiai 😉

MotinosDiena_Viktorija_6s

12 keksiukų reikės:

  • 135 g sviesto
  • 100 g rudojo cukraus
  • 3 kiaušinių
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • 150 g miltų
  • ½ a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelis druskos
  • 200 g šaldytų vyšnių (galite naudoti ir šviežias)
  • migdolų plokštelių

Išlydykite sviestą ir sumaišykite jį su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną įplakdami iki purios vientisos masės. Supilkite vanilės ekstraktą, suberkite persijotus miltus, kepimo miltelius ir druską. Dar kartą viską gerai išmaišykite.

Keksiukų kepimo formą ištepkite sviestu arba išklokite popierinėmis formelėmis. Supilkite tešlą į formeles užpildydami 2/3 jų tūrio. Į kiekvieną formelę šiek tiek paspausdami įdėkite po tris vyšnias (uogų atšildyti nereikia).

Apibarstykite migdolų plokštelėmis.

Kepkite 20−25 minutes iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Jei keksiukų kraštai per greitai ruduoja, o vidurys dar skystas, sumažinkite ugnį iki 160−170°C temperatūros.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

MotinosDiena_Viktorija_9s

Prancūziški macarons

Pradžioje, priminsiu, kad “Gerų daiktų turgelis” jau veikia. Daiktai talpinami ir mainomi. Jei turi kuo prie jo prisidėti, laukiame! 🙂

O dabar apie sausainius tokiu mistiniu pavadinimu – macaron. Prisipažinsiu, kad nieko apie juos nežinojau, kol nepradėjau rašyti tinklaraščio. Užtat, per daugiau nei trejus rašymo metus, prisiskaičiau apie juos krūvą visokiausios informacijos, prisižiūrėjau filmukų ir nuotraukų. Supratau vieną – jų kepimo procesas yra labai sudėtingas ir kruopštus dalykas. Sėkmė priklauso nuo migdolų miltų kokybės, orkaitės temperatūros tikslumo ir net nuo tuo, kiek kartų mentele maišysite tešlą… Savaime suprantama, kad prisiklausius visokiausių baubų, jų kepti vis nesiryžau. Bet išaušo ta diena, kai gaminant “creme brulee” (nepykit, kažkaip sugebėjau jo nenufotografuoti, tai recepto kol kas nebus) man liko daug nesunaudotų baltymų. Jie kurį laiką prastovėjo šaldytuve, o aš vis kaupiausi ir susikaupiau. Išsikepiau baisiųjų macarons ir jie man gavosi iš pirmo karto! Nežinau, gali būti, kad tai yra tik naujoko sėkmė ir kitą kartą, man jie tokie gražūs nesigaus. Bet facebook’e (aš ten pasirodau daug dažniau negu tinklaraštyje, prisijunkit ir Jūs) pažadėjau pasidalinti savo išbandytu receptu ir įžvalgomis. Gal kam padės 🙂

Internete yra krūvos macaron receptų. Visų jų proporcijos daug maž panašios, todėl išsirinkti pagal kurį kepti, buvo sunku. Išsirinktas receptas man patiko dėl kelių priežasčių.  Visų pirma, ten buvo aprašyta, kaip pačiam pasigaminti migdolų miltus. Kaip žinot, jie brangūs, be to ne visur lengva jų nusipirkti, todėl mokėti juos pasigaminti visai naudinga ir smagu 🙂 Visų antra, mergina aprašiusi šį receptą, gamina macaron pagal užsakymą ir tvirtina, kad visada gamina tik pagal šį receptą. Reiškia, receptas tikrai daug kartų išbandytas ir patikrintas. Na, ir trečia, šio recepto autorius yra Alain Ducasse, nuo to jis tampa dar patikimesnis 🙂

Pertepimą gaminau pagal mano mėgiamo David Lebovitz receptą.

Macarons1

~ 25 dvigubiems macaron reikės:

Pertepimui (man jo gavosi šiek tiek per daug) reikės:

  • 125 ml riebios (35%) grietinėles
  • 2 a. š. auksaspalvio sirupo
  • 120 g juodojo šokolado
  • 15 g sviesto

Orkaitę įkaitiname iki 150 laipsnių.

Pradžioje, jei neturime, pasigaminame migdolų miltus. Juos galima gaminti iš migdolų su odelėmis ir be. Prisiskaičius internete supratau, kad tam labiau tinka migdolai su odele. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Migdolus su odele sunkiau sumalti iki migdolų sviesto ir nuo juodų taškučių, likusiu nuo odelių miltuose, macaron atrodo gražesni 🙂 Taigi, 110 g migdolų sumaišome su cukraus pudra (aš maišiau su visais 225 g, bet gavosi per didelis kiekis, susimalė tik per 3 kartus.) ir sumalame iki miltų (aš maliau su elektriniu plaktuvu, bet galima naudoti ir pvz. kavamalę). Gautus miltus persijojame per smulkų sietelį (per tokį, kokiu sijojate miltus pyragams). Jei liko stambesnių riešutų gabaliukų, malame juos dar kartą. Kartojame veiksmus, kol neliks nepersijotų riešutų (man liko koks 1/4 a. š. kurių plaktuvas jau fiziškai nebegalėjo sumalti).

Jei turite migdolų miltus, juos vis tiek rekomenduojama sumaišyti su cukraus pudrą ir dar kartą permalti bei persijoti.

Gautus miltus paskleidžiame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir įkišame į įšilusią iki 150 laipsnių orkaitę 5 minutėms pasidžiovinti.

Padžiovintus miltus dar kartą persijojame į didelį dubenį (jame toliau maišysime macaron tešlą).

Kitame dubenyje išplakame baltymus. Recepte parašyta, kad jie turi būti brandinti. Manieji prastovėjo šaldytuve, sandariai užsuktame stiklainyje daugiau negu savaitę (ir per tą laiką nesugedo ;). Taigi, baltymus suplakame iki putų, tada suberiame cukrų ir dar kartą viską išplakame. Recepte buvo parašyta, kad baltymai turi būti išplakti iki standžių, blizgančių putų, kurie ištraukus plaktuvą, liktų ant jo gražia kepure. Aš labai bijojau per mažai išplakti todėl suplakiau iki to, kad putos buvo tokios kietos, kad ištraukius plaktuvą ant jo neliko nei lašelio baltymų. Pradžioje pagalvojau, kad išplakiau per daug, bet gal būt kaip tik tai išgelbėjo mane nuo tešlos permaišymo.

Sudėkite baltymus į dubenį su migdolų miltais ir atsargiai bet tvirtai maišykite juos. Aš maišiau su silikonine mentele, vis kabindama iš apačios į viršų. Girdėjau, kad labai svarbu nepermaišyti, todėl visą tai padariau ~ per 50 judesių. Nustojau maišyti iš karto, kai tik visi miltai susimaišė su migdolais ir masė tapo vientisa. Tešlos tirštumas turi būti toks, kad suformavus sausainius, jų paviršius šiek tiek išsilygintų, bet jie per daug nesuplonėtų. Jei tešla bus per tiršta, sausainiai liks su kauburėliais, jei per skysta, per daug išsiplės ir taps per ploni. Tirštą tešlą galima pataisyti ją dar kelis sykius permaišius, o su skysta jau nieko nebepadarysi, teks viską pradėti iš naujo…

Tešlą supilame į konditerinį maišelį tiesių antgaliu (arba tiesiog į maišelį prakirptu galu). Suformuojame 3-4 cm skersmens sausainius, ant kepimo popieriumi arba silikoniniu kilimėliu išklotos skardos. Aš vieną skardą kepiau su kepimo popieriumi, o kita su kilimėliu. Kepti ant kepimo popieriaus gavosi daug gražesni. Tikriausiai todėl, kad mano kilimėlis yra pakankamai storas ir jis nespėjo įšilti taip greitai, kaip kepimo popierius. O kepant macarons, temperatūra yra labai svarbi…

Macarons3

Palikite sausainius pastovėti kambario temperatūroje 30-60 minučių, kad apdžiūtų viršus (aš savuosius laikiau valandą).

Įkaitinkite orkaitę iki 155 laipsnių ir kepkite 13 minučių. Aš kepiau elektrinėje orkaitėje su kaitinimu iš viršaus ir apačios, be vėjelio. Skardą dėjau į vidurinę lentyną.

Iškepusius sausainius, traukiame iš orkaitės, paliekame kelias minutes ant kepimo popieriaus, vėliau aušiname ant grotelių.

Kol sausainiai vėsta, gaminame pertepimą. Grietinėlę su sirupu supilame į mažą prikaistuvį, sumaišome ir užkaičiame beveik iki užvirimo. Kai puodo kraštuose ims kilti burbuliukai, nuimame nuo ugnies, sudedame į grietinėlę sukapotą šokoladą ir supjaustytą gabaliukais sviestą. Maišome tol, kol šokoladas ir sviestas ištirps. Šokoladinę masę atvėsiname šaldytuve. Joje esantis šokoladas turi šiek tiek sukietėti tam, kad tepant, masė nenubėgtų nuo sausainio.

Atvėsusius sausainius suporuojame pagal dydį. Vieną dalį sutepame kremu ir uždengiame kita, šiek tiek paspaudžiame. Laikome orui nepralaidžioje dėžutėje.

Skanaus! 🙂

Macarons2

Macaron receptas iš “Food and life in photos”.

Pertepimo receptas iš David Lebovitz.

Apelsininis keksas

Tikiuosi, virtuvėje turite kelis apelsinus ir saują migdolų, nes šis keksas vertas to, kad eitumėte jį kepti čia ir dabar. Darbo nedaug, o keksas gaunasi toks apelsiniškai kvapnus ir drėgnas, tirpstantis burnoje… Visi kas valgė, labai gyrė ir prašė dar 🙂 Kekso paslaptis – sirupas, kuriuo jis sulaistomas. Jokiu būdu netingėkite ir pasigaminkite ir jį. Be sirupo, keksas purus, bet sausas.

Kaip jau rašiau anksčiau, aš dabar eksperimentuoju su speltos miltais. Šį keksą kepiau taip pat su jais, todėl jis ištrauktas iš orkaitės šiek tiek nusileido, bet skoniui ir tekstūrai tai nepakenkė. Todėl, jį drąsiai galite kepti kaip su paprastais, taip ir su speltos miltais. Dar aš smarkiai mažinau cukraus kiekį, bet jo tikrai nebuvo per mažai. Rašau tokius kiekius, kuriuos naudojau pati.

Keksui reikės:

  • 3 kiaušinių
  • 130 g rudojo cukraus
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • vienos citrinos tarkuotos žievelės
  • 115 g sviesto
  • 115 g miltų (naudojau speltos, bet tiks ir paprasti)
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 75 g maltų skrudintų migdolų
  • žiupsnelio druskos

Sirupui reikės:

  • 160 – 200 ml apelsinų sulčių
  • 2 v. š. rudojo cukraus
  • 2 v. š. apelsinų cukatų

Kiaušinius, cukrų ir vanilinį cukrų išplakame iki pūtų. Plakame ilgai, bent 5 minutes, kol masė padidės kelis kartu. Įtarkuojame į masę citrinos žievelę.

Sviestą ištirpiname ir atvėsiname (kad nesutrauktų kiaušinių).

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, maltais skrudintais migdolais ir žiupsneliu druskos. Per kelis kartus suberiame sausus produktus į kiaušinių masę ir atsargiai išmaišome (stebėkite, ar tikrai neliko sausų miltų).

Kepame keksą apie 40 – 50 minučių iki 180 laispnių įkaitintoje orkaitėje.

Įpusėjus kekso kepimui pradedame gaminti sirupą. Prikaistuvyje sumaišome apelsinų sultis, sukrų ir cukatus. Originaliame recepte buvo siūloma sudėti tiesiog supjaustyt1 apelsinų žievelę, bet man nepatinka, kad parduodamų apelsinų žievelė būna apipurkšta visokiausia chemiją, todėl jos nedėjau. Cukatus neseniai dariau pati, aišku iš tų pačių apelsinų, bet prieš tai juos ilgai mirkiau, viriau ir panašiai, kad chemijos neliktų. Manau, keksą galite gaminti ir be cukatų, svarbiausias čia sirupas. Taigi, kaitinkite sultis tol, kol ištirps cukrus. Paragaukite, ar sirupas gavosi pakankamai saldus, jei ne berkite dar. Užvirinkite ir pavirkite viską apie 5 minutes.

Dar karštame kekse mediniu pagaliuku arba dantų krapštuku padarykite skylutes ir supilkite sirupą. Gali pasirodyti, kad sirupo per daug, bet taip tikrai nėra. Aš turėjau tik 160 ml sulčių, supyliau visas  ir tai, mano kekso apačios sirupas nepasiekė. Kitą kartą bandysiu pilti 200 ml.

Palaukite kol keksas atvės ir ragaukite. Skanaus 🙂

Receptas iš “Есть, молиться и любить“.

Pusryčių dribsniai “Moliūgėlis”

Dienos pradėjo bėgti labai greitai, matyt pirmas senatvės požymis 🙂 Per visokius rūpesčius, peršalimus, pasiruošimą darbui (darželis ir t.t.) laiko lieka visai nedaug. Tikiuosi, po to, kai pradėsiu dirbti, tinklaraštis ir toliau sėkmingai gyvuos. Juk gaminti ir toliau gaminsiu, prifotografuotų receptų jau dabar turiu nemažai. Bet laiko nuotraukų tvarkymui, sklandžioms įžangoms ir receptams vis mažėja. Ramina tik tai, kad dirbančių ir mažus vaikus turinčių boger’ių yra nemažai, reiškia reikia tik noro ir viskas bus įmanoma. Palinkėkite man sėkmės 😉

O dabar apie pusryčių dribsnius (granolą). Jie mūsų namuose labai mylimi. Anksčiau kepdavau pagal šį receptą. Pamačiusi pas Karoliną moliūgų dribsnius, iš karto susidomėjau – juk be riebalų! Turėtų būtų daug sveikiau. O jei dar ir skanūs, tai iš viso pasaka. Išsikepiau ir jie dingo labai greitai, nes skonis puikus! Kol turėsiu moliūgų tyrės (kol kas dar daug jos šaldiklyje) ir obuolių košės – gaminsiu 🙂

Dribsniams reikės:

  • 4 stiklinės (vieno 400 g pakelio) avižinių dribsnių
  • 1 stiklinės migdolų
  • 1 a. š. cinamono
  • 1/2 a. š. kardamono
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 stiklinės rudojo cukraus
  • 1/4 stiklinės medaus
  • 1/2 stiklinės moliūgo tyrės
  • 1/4 stiklinės obuolių košės
  • 1/4 stiklinės moliūgų sėklų
  • 1/4 stiklinės razinų
  • 1/4 stiklinės džiovintų spanguolių

Įkaitiname orkaitę iki 150 laipsnių.

Dideliame dubenyje sumaišome avižinius dribsnius, kapotus migdolus, prieskonius ir druską. Kitame dubenyje sumaišome cukrų, medų, moliūgų tyrę ir obuolių košę. Užpilame gautą masę ant sausų produktų ir gerai išmaišome, kad visi sausi produktai sušlaptų.

Padaliname gautą masę per dvi dideles skardas ir kepame apie 40 min, kas 10 pamaišydami. Išėmę iš orkaitės, įmaišome moliūgų sėklas, razinas ir džiovintas spanguoles. Leidžiame atvėsti ir laikome sausoje vietoje.

Skanaus 🙂

Receptas adaptuotas iš “Citrinos žievelės”.

Javų batonėliai

Dažniausiai, gaminu greičiau ir daugiau, negu rašau į tinklaraštį. Todėl prieš pradedant naują įrašą, kartais sunku apsispręsti, apie ką rašyti. Smagu, kad šiuolaikinių technologijų pagalba, galima greitai susisiekti su skaitytojais ir paklausti jų nuomonės. Taip šiandien ir padariau, Facebook’e paprašiau pasirinkti vieną iš trijų receptų:

Smagu, kad skaitytojai dalyvavo balsavime ir vienbalsiai išrinko javų batonėlius. Dar kartą ačiū! 🙂

Receptas buvo ruoštas žurnalo “°C” rudens numeriui. Šie batonėliai tikras maistas smegenims, todėl buvo pasiūlyti, kaip desertas programuotojų dienai paminėti. Be to, labai įdomus jų gamybos procesas, nes nereikia orkaitės, užteks ir keptuvės!

Batonėliams reikės:

  • 1 stiklinės greito paruošimo avižinių arba penkių grūdų dribsnių
  • ¼ stiklinės kokoso drožlių
  • ¼ stiklinės migdolų
  • ¼ stiklinės džiovintų spanguolių
  • 80 ml medaus
  • 15 g sviesto
  • 1 v. š. rudojo cukraus
  • 1 v. š. vandens

Avižinius dribsnius, kokoso drožles, kapotus migdolus ir džiovintas spanguoles išmaišome ir suberiame į keptuvę. Kaitiname ant vidutinės ugnies, kol viskas gražiai apskrus (atsargiai, ant per didelės ugnies kokoso drožlės greitai pradeda degti).
Suberiame apkepintus produktus į dubenį. Sudedame į keptuvę medų, sviestą, cukrų ir vandenį. Kaitiname ant mažos ugnies, kol masė pradės burbuliuoti. Išjungiame ugnį, suberiame į keptuvę sausus produktus. Viską gerai išmaišome.
Dar karštą masę sukrečiamee ant kepimo popieriaus lapo, tolygiai paskleidžiame šaukštu taip, kad gautumėte maždaug 1 cm storio sluoksnį. Uždengiame kitu kepimo popieriaus lapu. Lengvai paspaudžiame.
Palaukiame 5 minutes, kol masė atvės. Nuimame viršutinį lapą, supjaustome norimo dydžio batonėliais (batonėlių kraštai dar byrės, todėl tiesiog palyginkite juos peiliu).
Vėl uždengiame kepimo popieriumi ir paslegiame kuo nors lygiu ir sunkiu, pavyzdžiui knyga arba pjaustymo lentele. Paliekame atvėsti ir sustingti.
Batonėlius laikykite orui nepralaidžiame inde.

P.S. Jei norite kietesnių ir geriau formą laikančių batonėlių, išbandykite šį receptą. Nuotrauka gal ir nelabai kokia, bet skonis puikus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.