Category Archives: duona

Teminis vakaras – stalo žaidimai (2)

Taigi, tęsiam pasiruošimą kitokiam Naujametiniam vakarui (kas nesupranta apie ką aš čia, paskaitykite pirmą dalį). Šį kartą, mūsų žaidimas “Jenga“. Šiam žaidimui reikalinga smagi kompanija ir miklios rankos, įtemptai mąstyti nereikės, bet draugų vakarėliui toks žaidimas pats tas.

Svarbiausia šio recepto dalis užtepėlė, Jenga galite statyti iš to, kas Jums labiau patinka. Iš baltos forminės duonos tai padaryti lengviausia, bet sveikesnei alternatyvai puikiai tiks agurkai, morkos arba saliero stiebai.

jenga7small

Užtepėlei reikės (250ml):

  • 1 česnako galvos
  • 1/2 a. š. aliejaus
  • 5 saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
  • 125 ml natūralaus jogurto
  • 125 ml kreminio sūrio
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 a. š. rūkytos paprikos miltelių
  • baltos forminės duonos kepalo

Nulupkite viršutinį sausą česnako lukštą (skiltelės turi likti sujungtos). Nupjaukite viršų taip, kad atsivertų visos česnako skiltelės, aptepkite
jas aliejumi. Įvyniokite česnako galvą į kepimo foliją, įdėkite į kepimo formą ir kepkite apie 30 minučių iki 200°C temperatūros įkaitintoje
orkaitėje. Iškepusį palikite atvėsti.

Elektriniu smulkintuvu sutrinkite išspaustas česnako skilteles, saulėje džiovintus pomidorus, jogurtą, kreminį sūrį, druską ir rūkytos paprikos miltelius.

Baltą forminę duoną supjaustykite riekelėmis ir apskrudinkite. Kiekvieną riekę supjaustykite į 3 lygias dalis ir sukonstruokite iš jų Jenga bokštą.

Pirma dalis (juodojo šokolado kremas su čili (juodos) ir baltojo šokolado kremas su avietėmis (baltos) šaškės).
Trečia dalis (sūrių rutuliukais su alyvuogėmis).
Ketvirta dalis (šokoladinis moliūgų pyragas).

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

jenga4small

Tailandietiškos garintos bandelės

Viena iš priežasčių, kodėl man labai patinka rašyti tinklaraštį bei ruošti receptus “Debesims” – tai geras spyris į užpakalį išbandyti ką nors naujo virtuvėje. Juk dauguma mūsų eilinį kartą pagalvoję apie tai, kuo vakare reikės pamaitinti šeimą, numoja ranka ir eina vėl kepti kotletų. Prisipažinsiu, kartais ir aš taip padarau (kaip tik užvakar, todėl apie tai ir prisiminiau :D). Bet noras pradžiuginti skaitytojus (ir save, kas be ko) smarkiai praplečia mano akiratį. Taip ir atsitiko su šiomis bandelėmis.

Jų išvaizda, tiesą pasakius, nelabai kokia – viršus atrodo drėgnas ir susiraukšlėjęs. Oi, kiek privargau jas fotografuodama… Bet skonis – atperka viską! Tešla nėra šlapia kaip koldūnų – labai puri ir minkšta. O vidus – kvapų ir skonių bomba. Labai sultinga ir gardu! Visiems rekomenduoju ir pati tikrai dar kepsiu 🙂

GarintosBandeles8_ViktorijaS

16 bandelių reikės
Tešlai:

  • 240 ml šilto vandens
  • 12 g šviežių arba 1 ½ arb. š. sausų mielių
  • 1 v. š. cukraus
  • 350 g miltų (550C tipo)
  • 1 a. š. druskos
  • 2 v. š. sezamų aliejaus

Įdarui:

  • 3 džiovintų kiniškų grybų (shiitake)
  • 1 svogūno
  • ½ raudonos saldžiosios paprikos
  • 3 česnakų skiltelių
  • 1 v. š. kukurūzų krakmolo
  • 200 g maltos kiaulienos
  • 1 kiaušinio
  • 2 v. š. austrių padažo (galima keisti sojų padažu)
  • 2 v. š. vandens
  • 1 a. š. žaliojo kario prieskonių mišinio (galima keisti paprastu kario mišiniu, nuo to bandelės bus mažiau tailandietiškos, bet vis tiek labai skanios)

Padažui:

  • 9 v. š. vandens
  • 3 v. š. sojų padažo
  • 2 v. š. ryžių acto
  • 2 a. š. saldaus aitriųjų paprikų padažo
  • svogūnų laiškai

Mieles sumaišome su cukrumi, įpilame šiek tiek šilto vandens. Paliekame kelioms minutėms, kad pradėtų veikti. Į didelį dubenį suberiame miltus ir druską, supilame aliejų, mieles ir likusį vandenį. Išminkome tešlą. Ji turi būti minkšta ir šiek tiek lipti prie rankų. Įdedame tešlą į aliejumi pateptą indą, uždengiame maistine plėvele ir paliekame valandai kilti. Jei planuojate bandeles kepti iš ryto, galite tešlą paruošti vakare ir palikti ją kilti per naktį šaldytuve.

Įdarui džiovintus grybus dešimt minučių pamirkome šaltame vandenyje. Išmirkusius grybus, svogūną, papriką ir česnaką smulkiai supjaustome. Krakmolą ištirpiname 2 valgomuosiuose šaukštuose šalto vandens. Paruoštus įdarui skirtus produktus sumaišome su likusiais. Jei planuojate bandeles kepti iš ryto, uždenkite dubenį maistine plėvele ir palikite per naktį šaldytuve.

Pakilusią tešlą ir įdarą padaliname į 16 vienodų dalių. Iš kiekvieno tešlos gabaliuko iškočiojame delno dydžio apskritimą. Jei tešla vis dar limpa prie rankų, pabarstome ją trupučiu miltų. Apskritimo viduryje dedame įdaro, perlenkiame per pusę, užspaudžiame kraštus ir išlyginame sujungimą apačioje, kad gautumėte apvalią bandelę.

Kiekvieną bandelę padedame ant kepimo popieriaus kvadratėlio ir gariname puode su garų įdėklu 12 minučių.

Padažui svogūnų laiškus smulkiai supjaustome ir sumaišome su likusiais produktais.

Bandeles patiekiame šiltas, bet šaltos jos irgi skanios 🙂

 

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Persiška duona

Jau seniai norėjau sudalyvauti bent viename “Kepėjų be stabdžių” iššūkyje. Ir pagaliau subrendau 🙂 Tiesiog sutapo du tikslai. Kepėjų iššūkis buvo naminė duonelė, o aš jau seniai norėjau išbandyti, kokios jos gaunasi su speltos miltais. Deja, kepimas vyko nelabai sklandžiai. Pradėjusi maišyti tešlą, supratau, kad buvusios šaldytuve šviežios mielės perrūgo… Dėjau sausas, bet jų pakelis jau kurį laiką (na gerai, jau kokį pusmetį) stovėjo atidarytas… Todėl mano tešlai sunkiai sekėsi kilti (o dar ir speltos miltai prie to prisidėjo)… Bet duonelė vis tiek gavosi pakankamai minkšta ir skani. Kepiau tik pusę porcijos, todėl ji dar šilta su sviestu dingo akimirksniu. Manau, eksperimentą dar kartosiu, bet jau su geromis mielėmis 😉

Keturiom nedidelėm duonelėm reikės:

  • 1 v. š. medaus
  • 325 ml vandens
  • 2 a. š. sausų mielių
  • 500 g pimos rūšies miltų (penktadalį dėjau pirmos rūšies, kitus speltos)
  • 1 ir 1/2 a. š. druskos
  • 2 v. š. aliejaus + papildomai aptepimui
  • 2 a. š. sezamo sėklų (kepiau su cukrumi)

Medų ištirpiname 175 ml vandens, suberiame mieles, išmaišome ir palaikome 5 minutes. Suberiame dalį miltų, tik tiek, kad gautųsi grietinės tirštumo tešla. Uždengiame dubenį rankšluosčiu ir paliekame 20 min. “paburbuliuoti” ir kilti.

Į pakilusią tešlą supilame pusę likusio vandens ir alyvuogių aliejų, įmaišome likusius miltus. Po truputį pilant likusį vandenį užminkome tvirtą, drėgną tešlą. Išimame tešlą iš dubens ant lengvai miltais pabarstyto stalo ir minkome kol gausis vienalytė, blizgi ir elastinga tešla – apie 10 min.

Įdedame tešlą į švarų aliejumi pateptą dubenį ir pasukiojame, kad visas paviršius pasidengtų aliejumi, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame kilti kol padvigubės – apie 1,5 – 2 val.

Kai pakils, kelis kartus paspaudžiame ir paliekame 10 min. Tešlą padaliname į 4 lygias dalis, iš kiekvienos suformuojame 12 cm skersmens ir 2,5 cm storio skritulius. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame kilti kol padvigubės – apie 45 min.

Dvi kepimo skardas pabarstome miltais ir pakaitiname orkaitėje kol bus labai karštos – apie 15 min. (Man per tą laiką miltai spėjo sudegti, todėl siūlau barstyti jau įkaitusias skardas).

Pirštų galiukais kiekviename skritulyje padarome po devynis, maždaug 2 cm gylio, įspaudus. Aptepame aliejumi ir pabarstome sezamo sėklomis (cukrumi). Duoneles sudedame ant įkaitintų skardų ir kepame karštoje – 220 laipsnių orkaitėje 20 minučių, kol gražiai pagels (man užteko ~15 min).

Galimos variacijos: vandenį keisti pienu, o sezamo sėklas – cukrumi.

————————————————————————————————————————————

Jau pasibaigė registracija į “Kalėdų senelį slapuką”. Ačiū visiems, kurie dalyvauja. Šiandien parašiau visiems laiškelius, kas negavo, būtinai rašykite. O štai ir gausus dalyvių būrys:

http://agneskamara.blogspot.com/
http://ausrra.blogspot.com/
http://brukniukaroliai.lt/
http://dreamer-walking-on-clouds.blogspot.com/
http://egliukasm.blogspot.com/
http://g-blogas.lt/
http://gamyklele.lt/
http://gpmagija.blogspot.com/
http://indresskanumynai.blogspot.com/
http://jaukunamuose.blogspot.com/
http://keistaipaprasta.blogspot.com/
http://kepyklapenki.lt/
http://kiaunesreikaliukai.blogspot.com
http://kostmosas.blogspot.com/
http://mazojvirtuvelej.blogspot.com/
http://niamm.blogspot.com
http://oditele.blogspot.com/
http://pabandykimsveikiau.wordpress.com/
http://prieskoniopasaka.blogspot.com/
http://rasosvoratinklis.lt/
http://receptumedis.lt/
http://ribaude.blogspot.com
http://rytaivakarai.blogspot.co.uk/
http://saldusuru.wordpress.com/
http://skanestai.wordpress.com/
http://skanuseksperimentai.blogspot.com/
http://valgomeuropa.blogspot.com/
http://vanilla-blonde.blogspot.com/
http://vilkosaukstai.blogspot.com/
http://villa-alps.blogspot.com/
http://violetos-kambariukas.blogspot.com/
http://virtuve.seima.org/
http://vorastinkle.blogspot.com
http://www.bajaliai.pepa.lt
http://www.citrinairbulve.blogspot.com/
http://www.forellesreceptai.lt/
http://www.ližė.lt/
http://www.nr146.blogspot.com/
http://www.virtuvesfejos.blogspot.com/
http://www.virtuveskerteles.lt/
http://www.zaidimuaikstele.lt/

Speltos miltų bananų duona

Neseniai rašiau apie speltos miltų privalumus ir naudą. Gaminti su šias miltais man labai patiko. Blynus, paskutiniu metu, kepu tik su jais. Tikiuosi, nuo to jie pasidarė ne tik skanūs, bet ir naudingi 🙂 Per šiuos kelis mėnesius pabandžiau trijų gamintojų speltos miltus, tai gi trumpai parašysiu apie tai, kurie man patiko labiausiai:

  • “Spielberger” ekologiški speltos miltai – nuo jų viskas prasidėjo. Miltai tikrai puikūs, kvapnūs ir labai švelnios tekstūros. Jų tipas  – 1050, bet malimas nėra labai rupus. Šiuose miltuose man patiko viskas, išskyrus kainą. Ji yra beveik dvigubai didesnė negu lietuviškų miltų.
  • “Malsenos” spelta kvietiniai miltai. Man nepatiko visai… Tipo ant pakelio neradau, bet jie man pasirodė per rupūs ir beveik be skonio. Kai iškepiau blynus tik su šiais miltais, buvo toks jausmas, kad į tešlą smėlio primaišyta. Sunaudojau juos, tik berdama po šaukštą kitą, kartu su paprastais kvietiniais miltais. PAPILDYMAS (2013.07.01 Nežinau, arba aš pripratau prie speltos miltų skonio, arba Malsenos miltų kokybė pasikeitė. Neseniai iškepiau keksą vien iš jų ir jis buvo labai skanus).
  • “Ustukių malūno” laukinių kviečių spelta miltai. Tipas 812. Patiko beveik taip pat, kaip ir vokiški miltai, bet jų kainą beveik dvigubai mažesnė. Todėl, paskutiniu metu, naudoju juos. Pirkti šiuos miltus, mačiau tik ekologiškų prekių parduotuvėse.

Čia aišku, mano asmeninė nuomonė ir su Jūsų nuomone gali nesutapti 🙂

Taigi, blynų kepimą jau įvaldžiau, todėl nusprendžiau pereiti prie kito man labai patinkančio kepinio – bananų duonos. Kepiau ją pagal savo mėgstamiausią receptą, pakoregavau tik miltų tipą ir kiekį. Su speltos miltais duona gavosi minkštutė, bet ne tokia drėgna, todėl kitą kartą, vietoje dviejų bananų dėčiau tris. Svarbiausia, kad ji liko labai labai skani! 🙂

Kekso formai reikės:

  • 300 g speltos miltų
  • 70 g sviesto
  • 2 kiaušinių
  • 150 g cukraus
  • 125 ml natūralaus jogurto
  • 2 – 3 bananų
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 1/2 a. š. sodos
  • žiupsnelio druskos
  • 70 g juodojo šokolado

Kambario temperatūros sviestą ištriname su paprastu ir vaniliniu cukrumi. Į jogurtą įmaišome sodą tam, kad jogurtas ją nugesintų. Supilame jį į sviesto masę ir išmaišome. Po vieną mušame kiaušinius, gerai išplakame. Suberiame visus sausus produktus, dar kartą viska gerai išmaišome.

Bananus sutriname šakute, šokoladą sukapojame ir įmaišome į tešlą.

Kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 – 45 minutes

Skanaus 🙂

Ciabatta

Man patinka tokios dienos, kai nosį kandžioja šaltukas, bet skaisčiai šviečia ir netgi šiek tiek šildo saulė. Smagu apsiauti pačiūžas ir prisiminti vaikystę. Ypač kai tai galima padaryti ne po stogu su milijonu žmonių, o gamtoje ant užšalusio tvenkinio! Puiki šiandien buvo diena 🙂 Linkiu ir jums tokių pačių! Nesušalkite. Po dienos gamtoje, išsivirkite sriubos ir išsikepkite ciabatą (arba kaip sako VLKK čiabatą).

Įmaišui reikės:

  • 190 g miltų (550 tipo)
  • 190 ml vandens
  • 1 g šviežių mielių

Visus produktus sumaišome, uždengiame  ir paliekame 12 valandų fermentuotis 21° temperatūroje (iš tikrųjų, nepažiūrėjau kiek pas mus namie laipsnių, bet buvo pakankamai šilta. Tiesiog palikau įmaišą pastovėti per naktį).

Tešlai reikės:

  • viso įmaišo
  • 310 g miltų (550 tipo)
  • 190 ml vandens
  • 10 g druskos
  • 2 g šviežių mielių
  • 15 g alyvuogių aliejaus

Į dubenį sukrečiame įmaišą, įpilame 150 ml vandens bei aliejų ir lėtai maišome apie 2 minutes (maišiau elektriniu plaktuvu). Suberiame 30 g miltų ir  maišome dar 1 minutę.

Plaktuvo antgalius pakeičiame minkymo kabliais, suberiame 280 g miltų ir mieles. Minkome tešlą lėčiausiu greičiu 2 minutes. Uždengiame ir leidžiame 30 minučių pailsėti.

Suberiame druską ir minkome lėčiausiu greičiu 10 minučių.

Po truputį pilame į tešlą likusius 40 ml vandens ir minkome dar 10 minučių. Perkeliame tešlą į lengvai aliejumi išteptą indą, uždengiame ir leidžiame 3 val kilti (rašo, kad namie turi būti apie 24 laipsnius. Na, gal žiema ir nėra pats tinkamiausias laikas, bet kaip jau sakiau, pas mus namie šilta, nors 24 gal ir nėra).

Pakilusią tešlą išverčiame ant gausiai miltuoto stalo, padaliname į dvi dalis ir miltuotomis rankomis bandome susukti iš jų pailgus kepaliukus (tešla gaunasi labai minkšta, bet gausiai pamiltavus rankas, viskas puikiai gaunasi). Perkeliame kepaliukus ant kepimo popieriumi išklotos skardos, uždengiame ir paliekame 1 valandą pakilti.

Orkaitę įkaitiname iki 230° ir kepame apie 30 minučių (recepte buvo parašyta, kad kepimo pradžioje orkaitėje turi būti garai, todėl aš prieš įjungdama orkaitę, įdėjau į apačią skardą su vandenių. Išėmiau ją praėjus 5 minutėms nuo kepimo pradžios).

Skanaus!

Receptas iš Aguonėlės blogo.

“Kalėdų senelio slapuko” rezultatai ir batonas iš vaikystės

Na štai, šventės jau praėjo, Kalėdinė eglutė nupuošta, šventinis atsipalaidavimas ir tingumas jau beveik pabėgo…

Esu daug visko prigaminusi ir prifotografavusi, bet pradžioje reikia papasakoti apie įvykusia akcija – “Kalėdų senelis slapukas”. Be galo smagu, kad joje sudalyvavo net 34 žmonės! Tokio susidomėjimo nesitikėjau, bet jis mane labai pradžiugino. Kitais metais, būtinai kartosim 😉

Aišku, neapsiėjo ir be nesusipratimų. Viena dovanėlė kažkur pasimėtė, o kita buvo grąžinta siuntėjui. Bet Kalėdų seneliai buvo tokie šaunūs, kad išsiuntė dovanas dar kartą! Ačiū Jiems! 🙂

Taip jau išėjo, kad aš pati siunčiau ir gavau net keturias dovanas!

Pirmą, gavau tiesiog sudalyvavusi savo organizuojamoje akcijoje. Ją man atsiuntė Inga iš “Walking on clouds”. Puiki dovana, pilna šilumos ir jaukumo. Rankų darbo atvirukas, specialiai man įrašyta Kalėdinių dainų kompaktinė plokštelė bei megzti “drabužėliai” puodukams. Ir aišku, gabalėlis Graikijos – šokoladas. Ačiū, Inga! 🙂

Tą pačią dieną, kai išsiunčiau visiems laiškus su adresais, man parašė Mindaugas iš “Bon appetit!”. Klausė, ar dar galėtų sudalyvauti dovanėlių mainuose. Ką aš dar galėjau jam atsakyti? Tik – “Aišku gali!”. Taip išsiunčiau ir gavau antrą dovaną. Šį kartą, rankų darbo skanėstai: mandarinų kremas ir sausainių paruoštukas stiklainyje. Kremas puikus, sausainių dar nespėjau išsikepti. Labai jau gražiai tas stiklainis atrodo 😉 Ačiū, Mindaugai! 🙂

Dar po savaitės, parašė Elinga iš “Spoon alley”. Ji taip pat norėjo sudalyvauti akcijoje. Žinojo, kad registracija jau pasibaigė, todėl pasiūlė tiesiog apsikeisti dovanėlėmis. Aš, aišku sutikau, juk Kalėdos 🙂 Elinga man atsiuntė virtuvės kalendorių/pagalbininką. Jame yra daug vietos kasdieniam patiekalų planavimui, apsipirkimams ir priminimams užsirašyti. Ačiū, Elinga! 🙂

Manau, daug kas pastebėjo, kad tą pačią dieną apie panašų dovanų apsikeitimą parašė ir Aurelija iš “Idėjų miško”. Negalėjau nesudalyvauti jos akcijoje, juk mes ne konkurentai, o kolegės blogerės 😉 Iš ten ketvirta dovana. Man ją atsiuntė Rūta iš “Daiktų istorijų”. Vat čia tai tikrai, rankų darbo šedevras! Rankinukas! Ir ne bet koks, o mano mėgstamiausios mėlynos spalvos ir su mielais arbatinukais viduje! Ačiū, Rūta! 🙂

Puikios buvo Kalėdos, jau laukiu kitų! 🙂

Bet juk įrašas negali būti be recepto 😉 Tiems, kam pabodo šventiniai kepiniai – tortai, sausainiai ir pyragai, siūlau prisiminti vaikystę ir išsikepti paprastą batoną. Juk nėra nieko skaniau, nei dar šilta jo riekė su puodeliu pieno ir mėgstamiausia uogiene!

Vienam batonui reikės (aš kepiau du mažus kepaliukus, nes labai mėgtu plutelę):

  • 500 g miltų
  • 260 ml šilto vandens
  • 14 g šviežių mielių
  • 1 ir  1/3 a.š. druskos
  • 1 ir  1/2 a.š. cukraus
  • 40 g sviesto
  • 2 v. š. grietinėlės aptepimui

Mieles sumaišome su cukrumi ir trupučiu vandens, paliekame kelioms minutėms.
Miltus persijojame į didelį dubenį, sumaišome su druska. Supilame mieles ir likusį vandenį, minkome tešlą (aš tai dariau elektriniu plaktuvu). Po kelių minučių, įmaišome gabaliukais supjaustytą, minkštą sviestą. Viską minkome dar apie 10 minučių. Sudedame gautą tešlą į švarų dubenį, užklojame rankšluosčiu ir paliekame kilti (~ 40 min).
Pakilusią tešlą dar kartą išminkome ir suformuojame kepalą (aš dariau du mažesnius). Padedame juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos, užklojame rankšluosčiu ir vėl paliekame kilti (~ 50 min). Jau iškilusius kepalą aptepame grietinėle ir kelis kartus įpjauname.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių. Skanaus!

Receptas iš “Aguonėlės blogo”.

Plikytos bandelės

Taip jau susiklostė, namie nebuvo duonos, lauke buvo blogas oras, o dar “52 savaitės” paskelbė nesaldžių bandelių savaitę. Todėl ilgai negalvojusi, nuėjau į savo mėgstamą “Smitten kitchen”, susiradau man patikusį receptą ir išsikepiau. Šių bandelių skonis, gavosi labai panašus į didriestainių. Ką tik iš orkaitės buvo minkštos, su gardžia plutele. Kitą dieną – kietokos, bet pašildytos skrudintuve – vėl puikios. Tik kažkodėl, nesigavo tokios apvalios, kaip originaliame recepte. Kol kilo, pasidarė paplokščios.

duona13

8 bandelėms reikės:

  • 2 ir 3/4 puodelių miltų
  • 1 pakelio (7 g) sausų mielių
  • 1 a. š. druskos
  • 1 a. š. cukraus
  • 1 puodelio + 2 v. š. karšo vandens (ne verdančio, nes mielės žus, bet tokio, kad pirštui būtų šiek tiek karšta ~40 laipsnių)
  • kukurūzų miltų (nebūtina)
  • 2 l vandens
  • 1/4 sodos
  • 2 v. š. cukraus
  • 1 kiaušinio baltymo

Dideliame dubenyje sumaišome miltus, mieles, po vieną arbatinį šaukštelį druskos ir cukraus. Po truputį pilame karštą vandenį ir elektriniu maišytuvu maišome tešlą (antgaliu skirtu tešlai, ne plakimui). Minkome tol, kol tešla pasidarys elastinga ir nelips prie rankų. Įdedame į aliejumi išteptą dubenį, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame apie valandą kilti (arba kol pakils dvigubai).

Kepimo skardą, arba stalviršį pabarstome miltais. Padaliname tešlą į aštuonis gabaliukus. Iš kiekvieno padarome kamuoliuką, padedame ant miltuoto paviršiaus, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame dar pusvalandžiui.

Įkaitinama orkaitę iki 190 laipsnių.  Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi ir apibarstome kukurūzų miltais (nežinau, kodėl būtent kukurūzų… Aš jų turėjau, todėl pabarsčiau, bet manau, tiktų ir paprasti, arba iš viso be miltų, juk ir taip kepimo popieriumi skarda išklota).

Dideliame puode užviriname du litrus vandens, suberiame sodą ir cukrų (vanduo pradės stipriai burbuliuoti, todėl puodas turi būti bent keturių litrų). Įmerkiame į vandenį keturias bandeles, kiekvieną pusę verdame apie pusę minutės. Ištraukiame, padedame ant kepimo skardos. Peiliu įpjauname kryžių (kelias bandeles bandžiau pjauti prieš kildinant, bet tada iškepus, įpjovimų beveik nesimatė). Aptepame bandeles plaktu kiaušinio baltymu ir kepame apie 25 min.

Skanaus 🙂


Savaitgalio pusryčiai: didriestainiai (bagels)

Man patinka, kai tinklaraštininkai išverčia ne tik receptus, bet ir patiekalų pavadinimus. Pavyzdžiui, nevadina sūrio pyragus “cheesecake’ais”, o keksiukus “muffin’ais’”. Aišku suprantu, kad ne visais atvejais tai įmanoma padaryti, bet manau, verta pasistengti. Juk ieškant lietuviško atitikmens, galima sužinoti tiek daug naujo. Aš šį kartą, ieškojau vertimo žodžiui “bagel”. Ir sužinojau, kad lietuviškai jis vadinasi didriestainis. O nuo riestainio skiriasi tuo, kad yra storesnis ir su mažesne skyle, todėl yra už riestainį minkštesnis. Prieš tai galvojau, kad būtent didriestainiai ypatingi tuo, kad juos prieš kepant orkaitėje, reikia apvirti. Bet pasirodo, taip kepami visų rūšių riestainiai. Manoma, kad didriestainius pradėta kepti dar XVII a. Krokuvoje, žydų bendruomenėje. Dabar didriestainiai populiariausi JAV, Kanadoje ir UK.

Mane didriestainiai, pirmiausiai sudomino dėl ypatingo gaminimo būdo. O vėliau sužavėjo jo skonis. Traški plutelė ir minkštas vidus. Skaniausi jie ką tik iškepti, kitą dieną pasidaro kiek kietoki. Bet paskrudinti, vėl suminkštėja. Labai skanu juos valgyti tiesiog su sviestu, bet galima naudoti kaip pagrindą bet kokiam sumuštiniui.

Dešimčiai didriestainių reikės:

  • 7 g sausų mielių
  • 4 v. š. cukraus
  • 2 a. š. druskos
  • 450 g miltų (sunaudojau 500 g)
  • sezamo sėklų

Dideliame dubenyje sumaišome mieles, vieną valgomąjį šaukštą cukraus ir 100 ml šilto vandens. Maišome kol ištirpsta mielės. Paliekame pastovėti 10 – 15 minučių tam, kad mielės pradėtų veikti. T. y. tol, kol masė pradeda burbuliuoti.

Į dubenį su mielėmis supilame dar 200 ml šilto vandens, įmaišome druską ir pusę miltų. Po truputį beriame likusius miltus ir minkome tešlą tol, kol jį nustoja lipti prie rankų.

Padarome iš tešlos kamuoliuką, padedame jį į aliejumi išteptą dubenį, uždengiame maistine plėvele ir paliekame tol, kol tešlą padidėja dvigubai. Jei norime didriestainius kepti pusryčiams, paliekame tešlą per naktį šaldytuve. Nors ten ir šalta, bet per dešimt – dvylika valandų tešla kuo puikiausiai iškyla. Padaliname tešlą į dešimt gabaliukų. Iš kiekvieno gabaliuko padarome kamuoliuką, jį šiek tiek suplojame ir medinio šaukšto galu, per vidurį padarome skylę. Pirštais dar šiek tiek tą skylę padidiname. Padedame ant miltuoto paviršiaus ir uždengiame rankšluosčiu.

Didelį puodą pripildome vandeniu iki pusės, suberiame į jį likusius 3 šaukštus cukraus. Užviriname. Sudedame kelis didriestainius taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu. Verdame 1 – 2 minutes, apverčiame ir verdame dar tiek pat. Su kiaurasamčiu išimame iš vandens, nusausiname popieriniu rankšluosčiu, padedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir apibarstome sezamo sėklomis (man visi riestainiai į vieną skardą netilpo).

Kepame iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes

Skanaus 🙂

Receptas iš čia.

Japoniško stiliaus mielinės bandelės

Pasirodo, su mielinėmis bandelėmis ne taip viskas paprasta. Skirtingos tautos jas gamina skirtingai. Štai, neseniai sužinojau, kad japonai turi savo ypatingą priedą, kurį jie vadina – tangzhong (湯種). Tai savotiškas, greito paruošimo raugas, kuris daro tešlą minkštesne, elastingesne ir ilgiau išsilaikančia. Jis gaminamas, sumaišant vandenį ir miltus, santykiu 5:1 ir pašildant masę iki 65 laipsnių. Būtent esant tokiai temperatūrai, glitimas esantis miltuose, sugeria vandenį ir prasideda rūgimo procesas. Mane be galo sudomino šis metodas, todėl nusprendžiau išsikepti mielines bandeles su obuoliais ir plikytu kremu. Iš tiesų, bandelės gavosi labai minkštos, malonios tekstūros, ne per daug išpūstos ir per keletą dienų visiškai nesukietėjo (laikiau jas maišelyje). Kitą kartą, kai kepsiu ką nors iš mielinės tešlos, nepatingėsiu ir pasidarysiu su japonišku raugu.


Japoniškam raugui reikės:

  • 25 g miltų
  • 125 ml vandens

Bandelių tešlai reikės:

  • 350 g (2 ir 1/2 puodelių) miltų
  • 55 g cukraus pudros
  • žiupsnelio druskos
  • 56 g (1 didelio) kiaušinio
  • 125 ml pieno
  • 5 g sausų mielių
  • 30g minkšto sviesto
  • saujos migdolų drožlių
  • kiaušinio ir šlakelio pieno bandelėm aptepti

Plikytam kremui reikės:

  • 200 ml pieno
  • 3 kiaušinio trynių
  • 50 g cukraus pudro
  • 20 g miltų
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • 13 g sviesto

Obuolių įdarui reikės:

  • 2 obuolių (labiau tinka minkštesni)
  • 60 g cukraus
  • 1/2 a. š. cinamono

Pradžioje, gaminame raugą. Jį galima laikyti šaldytuve kelias dienas, arba naudoti jau po kelių šaldymo valandų. Prikaistuvyje sumaišome miltus su vandeniu taip, kad neliktų gumuliukų. Visą laiką maišydami, kaitiname ant mažos ugnies tol, kol perbraukus mediniu šaukštu per dugną, bus matomas takelis. Jei turite termometrą, masė turi būti 65 laipsnių. Perpilame masę į stiklinį indą ir uždengiame maistine plėvele. Ji turi prilipti prie paviršiaus, kad viršus neišdžiūtų. Palikite atvėsti ir padėkite bent kelioms valandoms į šaldytuvą.

Toliau paruošiame plikytą kremą (arba jį galima ruošti, kol tešla kylą). Kiaušinio trynius ištriname su puse cukraus (25 g). Įmaišome miltus. Prikaistuvyje pašildome pieną ir jame ištirpiname sviestą. Įberiame likusį ir vanilinį cukrų bei kaitiname, kol jis ištirps. Nukeliame nuo ugnies ir šiek tiek atvėsiname. Įmaišome kiaušinių masę. Vėl užkaičiame ir kaitiname kol masė sutirštės.

Tešlą ruošiame taip pat, kaip ir paprastą mielinę. Sumaišome visus sausus produktus: miltus, druską, cukrų ir mieles. Padarome viduryje duobutę. Kitame dubenyje sumaišome visus skystus produktus: pieną, kiaušinius, raugą ir supilame į paruoštą duobutę. Maišome, kol tešla sušoks į gumuliuką. Tada įmaišome minkštą sviestą. Minkome tol, kol tešla pasidarys elastinga ir nelips prie rankų. Suformuojame iš tešlos kamuoliuką, padedame į aliejumi išteptą indą ir uždengiame drėgnu rankšluosčiu. Paliekame tešlą kilti apie valandą, arba tol, kol iškils dvigubai. Perkeliame tešlą ant miltais pabarstyto paviršiaus, trumpai paminkome ir padaliname į keturias dalis. Iš kiekvieno padarome kamuoliuką, uždengiame maistine plėvele ir paliekame pailsėti 15 minučių.

Tuo metu, paruošiame įdarą. Nulupame obuolius, išpjauname viduriukus ir supjaustome kubeliais. Sumaišome su cinamonu ir cukrumi.

Kiekvieną tešlos gabaliuką iškočiojame į stačiakampį. Aptepame kremu, apibarstome obuoliais ir susukame. Padaliname vyniotinį į keturias dalis ir sudedame į kepimo skardą. Uždengiame drėgnu rankšluosčiu ir paliekame valandai, kol iškils dvigubai. Kiaušinį paplakame su keliais šaukštais pieno ir aptepame bandeles. Kepame apie 30 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Skanaus 🙂

Šokoladinė duona

Štai pagaliau, paskutinis receptas iš mano duonos epopėjos 🙂 Buvo ir daugiau bandymų, keli visiškai nevykę, keli tiesiog niekuo neypatingi. Ši duona buvo su šokolado gabaliukais, bet receptas perspėjo, kad labai priklauso nuo duonkepės, ar gabaliukai liks, ar susimaišys su tešla. Mano atveju, kaip matot, gabaliukų beveik neliko, užtat duona pasidarė skanios šokoladinės spalvos. Pati duona gavosi skani, minkštutė ir ne per saldi (tikra duona, ne pyragas). Jei mėgstate saldžius sumuštinius, pavyzdžiui su varškės sūriu ir medumi ji kaip tik Jums 🙂


Vienam kepaliukui (~ 750 g) reikės:

  • 1/2 puodelio pieno
  • 1 banano
  • 1 kiaušinio
  • 13 g sviesto
  • 3 puodelių miltų
  • 80 g juodojo šokolado
  • 1 a. š. druskos
  • 2 a. š. sausų mielių

Bananą sutriname šakute, šokoladą stambiai sukapojame. Sudedame visus produktus į duonkepės kepimo indą ta tvarka, kuri nurodyta recepte. Nurodome kepaliuko dydį, norimą apskrudimo laipsnį ir kepame programa, skirta baltai duonai.

P. S. Tikriausiai, jau pastebėjot, kad labai nemėgstu kai sviestas matuojamas šaukštais, o šokoladas puodeliais, todėl viską perrašau gramais 🙂

Skanaus 🙂

Receptas iš čia.