Category Archives: pietūs

Salotos su degintais vaisiais

Ar Jums kartais taip nebūna – susiplanuoji meniu, prisikvieti svečių, nusiperki vaisių (dažniausiai slyvų, nektarinų arba persikų), o jie pasirodo dar visiškai neprinokę ir rūgštūs… Tokiu atveju, Jums padės kulinarinis liepsnosvaidis. Šį triuką, aš nusižiūrėjau iš Elžbietos, dar pačioje tinklaraščio rašymo pradžioje, pirmoje tinklaraštininkų dienoje. Deginti vaisiai būs daug minkštesni, saldesni ir dvelks nuostabiu dūmų aromatu.

Pasidalinkit, kam dar naudojate kulinarinį liepsnosvaidį. Juk daug smagiau, kai įrankis virtuvėje naudojamas dažniau, nei kelis kartus per metus – gaminat crème brûlée.

Salotoms reikės:

6 didesnių slyvų/persikų/nektarinų
125g šilauogių
cukraus
metų šakelės

Užpilui:

350g natūralaus jogurto
4 – 6 a. š. medaus/klevų sirupo

Slyvas/persikus/nektarinus supjaustykite kelių centimetrų storio griežinėliais. Sudėkite juos ant kepimo skardos, ar kito karščiui atsparaus paviršiaus. Apibarstykite plonu cukraus sluoksniu. Pakaitinkite cukrų kulinariniu liepsnosvaidžiu tol, kol cukrus ištirps, pradės burbuliuoti ir ruduoti.

Jogurtą sumaišykite su medumi/klevu sirupu.

Į martinio taures sudėkite vaisių gabaliukus, užpilkite jogurto padažu. Suberkite šilauoges ir papuoškite mėtų šakelėmis.

Skanaus! 🙂

Pastos vakaras

Pomidorų ir braškių salotos

Pyragas su smidrais ir garstyčiomis

4 Replies

Didžiosios I. (o nuo rudens ir mažojo M.) darželis mane vis dar karts nuo karto maloniai nustebina. Prieš porą savaičių, penktadienį užėjau į jo krautuvėlę ir pamačiau, kad joje yra šviežių, Lietuvoje užaugintų smidrų! Paprastose parduotuvėse man jų kažkaip pirkti nesinori, nes ten jie parduodami ištisus metus ir vežami iš visokių tolybių, pavyzdžiui Peru… Aišku, kad po tokios ilgos kelionės jie būna jau pavytę. O iki Tymo turgelio, arba Užupio krautuvėlės aš retai nusigaunu. Todėl baisiausiai apsidžiaugiau ir čiupau pundelį.

Dalį tiesiog blanširavau ir suvalgiau su minkštai virtu kiaušiniu, buvo skanu, bet tiesiog skanu. Likusius nusprendžiau panaudoti įdomiau ir iškepiau iš jų pyragą. Internete daug visokiausių receptų, bet šis mane papirko savo paprastumu. Dabar labai džiaugiuosi, kad jį išbandžiau, nes smidrai ir garstyčios dera tiesiog tobulai! Išbandykit, kol dar smidrų sezonas nepasibaigė. Per mažiau nei 20 minučių turėsit puikų patiekalą tingiems pusryčiams, arba lengvai vakarienei. Labai skanu valgyti šaltą su šviežiomis salotomis 🙂

2 porcijoms reikės:

2 lapelių sluoksniuotos bemielės tešlos
1 kiaušinio
1 ir 1/2 v. š. grietinėlės (pyliau pieną)
2 a. š. garstyčių
8 – 10 smidrų
8 riekelių brie sūrio

Įkaitinkite orkaitę iki 220 laipsnių.

Sudėkite tešlos lapelius ant kepimo popieriumi išklotos skardos, palikite atšilti. Kai atšils, aštriu peiliu įpjaukite tešlą centimetro atstumu nuo kraštelio (taip padarysite pyrago “rėmelį”. Tik neperpjaukite tešlos iki galo). Pyrago vidurį kelis kartus pabadykite šakute.

Kepkite tešlą apie 6 minutes, arba kol ji išsipūs ir gražiai apskrus (aš dar patepiau pyrago kraštą kiaušiniu).

Kol tešla kepa, nuplaukite smidrus, kietus jų galiukus nulaužkite, bei nulupkite šiurkščius lapelius. Dubenelyje išplakite kiaušinį, grietinėlę ir garstyčias, pasūdykite.

Ištraukite tešlą iš orkaitės. Dar kartą peiliu apipjaukite rėmelį, o vidurį šakute suplokite. Sudėkite smidrus, išdėliokite brie sūrio gabaliukus, užpilkite viską kiaušinio plakiniu.

Kepkite pyragą dar apie 9 minutes, arba kol kraštai gražiai apskrus, o kiaušinis sutvirtės. Aš buvau patepus kraštus kiaušinio plakiniu, todėl jie per greitai patamsėjo ir teko pyragą traukti jau po 5 minučiu kepimo. Kiaušinis per tą laiką buvo jau sukietėjęs, o smidrai likę šiek tiek traškūs. Šaltas patiektas su salotomis šis pyragas buvo tiesiog nuostabus.

Skanaus! 🙂

Receptas iš “Taste.com“.

Vištiena įdaryta deginta paprika ir fetos sūriu

2 Replies

Praeitą savaitę net dvi dienas iš eilės lankiausi “Čiop čiop” kulinarijos lofte. Šiandien noriu papasakoti apie antrą kartą, kai dalyvavau alaus ir maisto derinimo sesijoje. Apie tokius renginius girdėjau jau seniai, todėl labai džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko jame sudalyvauti.

Vakaras praėjo labai smagiai ir jaukiai. Nedidelėje kompanijoje gaminome, ragavome ir daug diskutavome apie skonius, derinius ir aišku, alų. Paskutiniu metu Lietuvoje tapo populiarios alinės, kuriose galima paragauti daugybę alaus rūšių. Vis garsiau kalbama apie tai, kad alų galima derinti prie maisto taip pat kaip ir vyną. Todėl matyt jau daug kas girdėjo, kad jis tinka ne tik prie “rimtų” patiekalų, bet ir prie desertų, ypač tamsus alus. Mes tą vakarą, deja desertų negaminome, bet bandėme suprasti, kaip tokia atrodo, neutrali mėsa kaip vištiena, priklausomai nuo gaminimo būdo gali tikti vis prie kito alaus.

Dar prieš atvykstant į studiją, kiekvienas dalyvis turėjo atsiųsti vištienos receptą bei pasakyti, prie kokio alaus jis turėtų derėti. Tiesą pasakius, aš neturėjau daug laiko apmąstymams, todėl nuėjau paprasčiausiu keliu – nusiunčiau mano mėgstamą, bet labai lengvą receptą.

O dabar apie smagiausią (man asmeniškai) dalį. Visą vakarą, kartu su mumis gamino, bei apie alaus derinimą pasakojo alaus someljė ir virtuvės šėfas – Donatas Dabrovolskas. Pačioje gaminimo pradžioje jis pasiūlė gaminusiems savo pagalbą, jei norėtume sužinoti, kaip šėfas siūlytų mūsų patiekalus patobulinti. Aš išnaudojau šią progą visus 100%, labai jau norėjosi sužinoti visokių gudrių triukų iš profesionalo. Todėl galiausiai mano patiekalas apsivertė aukštyn kojom ir tapo – vištienos kišenėmis su degintomis paprikomis ir fetos sūriu + paplotėliai su alyvuogėmis (jie atsirado visai netyčia, man mąstant kaip čia galima būtų įdomiau vienišas kišenėles patiekti ir nufotografuoti. Nepatingėkit jų išsikepti, laiko atima labai mažai, o skonį labai praturtina).

Vištienai reikės (2-4 porcijoms):

2 vištienos krutinėlės filė
2 v. š. sojos padažo
2 v. š. balzaminio acto
2 a. š. cukraus
2 česnako skiltelių
2 raudonųjų paprikų
80 g fetos sūrio
aliejaus kepimui

Paplotėliams reikės:

2 lapelių sluoksniuotos bemielės tešlos
alyvuogių aliejaus
šakelės šviežio rozmarino
saujos juodųjų alyvuogių

Dubenyje sumaišome sojos padažą, balzaminį actą, cukrų ir susmulkintas česnako skilteles. Vištienos filė gabaliukuose įpjauname kišenes, sudedame juos į dubenį su marinatu, ištriname iš išorės bei vidaus ir paliekame ~ 20 min pasimarinuoti.

Tuo metu, pasiruošiame paprikas. Jei turite dujinę kaitlentę, tiesiog uždekite ugnį ir į ją įdėkite papriką. Odelė turi visiškai sudegti ir pajuoduoti. Vartykite papriką žnyplėmis, kad apdegtų iš visų pusių (žinau, skamba baisiai, bet gaunasi labai skani, dūmo skonio paprika). Apdegusias paprikas dėkite į dubenį su lediniu vandeniu tam, kad ji greičiau atvėstų ir odelė lengviau nusiluptų.

Jei dujų neturite, paprikas supjaustykite į 4 dalis, išimkite sėklas ir dėkite odele į viršų į kepimo skardą. Orkaitę įkaitinkite kaip tik įmanoma karščiau (jei turite griliaus režimą, jis puikiai tiks), skardą dėkite į patį viršų ir kepkite kol paprikų odelė apdegs.

Iškepusioms paprikoms nulupkite sudegusią odelę ir supjaustykite jas ~3 cm pločio juostelėmis. Tokiomis pat juostelėmis supjaustykite ir fetos sūrį. Surinkite įdarą – paprikos gabaliukas ant jo fetos sūris. Kartokite kelis kartus, priklausomai nuo krutinėlės dydžio. Sudėkite įdarą į išpjautą kišenę, stenkitės kad sluoksniai išliktų.

Įkaitinkite keptuvę. Ant stiprios ugnies apkepkite krūtinėlę iš abiejų pusių tam, kad susidarytų skani plutelė.

Sudėkite vištieną į kepimo skardą ir kepkite iki 90 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30-40 minučių. Jei abejojate, ar vištiena geria iškepė, perpjaukite ją per storiausią vietą ir patikrinkite (patiekiant tai vis tiek reikės padaryti, todėl vaizdas nuo to nenukentės).

Paplotėliai:

Sluoksniuotos tešlos lakštus sudėkite ant kepimo skardos, aptepkite alyvuogių aliejumi, apibarstykite smulkintu rozmarinu bei alyvuogėmis. Supjaustykite tešlą įstrižomis juostelėmis ir kepkite iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 10 minučių.

Skanaus 🙂

Birželio akimirkos ir šiuolaikinė lietuviška virtuvė

Vištienos sultinys su kario kukuliais

3 Replies

Tikriausiai, niekas nenustebs, jei parašysiu, kad labai mėgstu kulinarines knygas… Ne taip seniai, rodžiau kokių naujų ir įdomių knygų turiu. Daugiau laiko gaminti iš jų taip ir neatsirado. Bet aš jas vis pavartau, paglostau, nuotraukas peržiūriu. Net nusipirkau lipnius skirtukus, kad galėčiau receptus žymėtis (jau kai ką ir pasižymėjau). Bet kad jau jos man labiau tarnauja kaip grožinė literatūra, negu kaip kulinarinės knygos, prisižadėjau, kad naujoms knygoms pinigų neleisiu. Ir kaip tik tuo metu, kai tai padariau, VMG išleido naują knygą “7 ingredientai. Draugams”. Aš jos taip užsinorėjau… Bet tvardžiausi 😉 Ir tada, o laimė! Žurnalas “Virtuvė. Nuo… Iki…” paskelbė konkursą šiai knygai laimėti. Negalėjau nesudalyvauti 🙂 Be to, man labai patiko pati konkurso idėja. VMG išvardino žurnale tam tikrų produktų sąrašą, pasigamino iš jų (ir tik iš jų!) du patiekalus, trečią pasiūlė pagaminti skaitytojams. Taip ir gimė šie kukuliai. Jie gavosi neįtikėtinai skanūs ir kvapnūs. Sultinys prie jų nėra būtinas, nes jie puikiai tinka ir tiesiog kaip skanus mėsiškas patiekalas. Bet su sultiniu ir dar pridėjus udon makaronų, gaunasi puiki sriuba!

Vištienos sultiniui su kario kukuliais reikės:

4 vištų blauzdelių
1 svogūnas sultiniui + 1 svogūno kukuliams
1 morkos
2 česnako skiltelių
1 v. š. žaliosios citrinos sulčių
2 v. š. kokoso pieno + patiekimui
1 v. š. raudonosios kario pastos (galima keisti 1 v.š. pomidorų pastos + 1 a. š.kario miltelių)
1 a. š. rudojo cukraus
4 v. š. alyvuogių aliejaus
1/2 a. š. džiovintų kalendrų
žiupsnelio smulkintų šviežių petražolių
druskos
juodųjų pipirų
1l vandens + 100 ml kukuliams
udon makaronų

Nuo blauzdelių nulupame odą, atskiriame mėsą nuo kaulų. Kaulus, nuskustus bet nepjaustytus svogūną ir morką sudedame į puodą ir užpilame litru šalto vandens. Užviriname ir verdame valandą. Išvirtą sultinį nukošiame į kitą puodą, pasūdome. Morką atidedame.

Likusią nuo blauzdelių mėsą sumalame.

Keptuvėje įkaitiname du šaukštus aliejaus. Jame apkepiname smulkiai supjaustytą svogūną ir česnako skilteles. Sudedame kario pastą ir dar šiek tiek pakepiname. Gautą masę sudedame į indą su malta vištiena. Ten pat supilame citrinos sultis, kokoso pieną. Įberiame cukrų, džiovintas kalendras, druską ir šviežiai maltus pipirus. Viską gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname likusius du šaukštus aliejaus. Iš maltos vištienos formuojame mažus kukulius ir apkepiname juos iš visų pusių. Į keptuvę įpilame 100ml vandens, uždengiame ją dangčiu ir troškiname kukulius kelias minutes.

Udon makaronus išverdame pagal instrukcijas ant pakuotės.

Į dubėnėlį įpilame sultinio, įdedame makaronų ir kelis kukulius, taip pat šiaudeliais pjaustytą virtą morką iš sultinio. Apibarstome kapotomis petražolėmis ir užpilame šaukštą kokoso pieno.

Skanaus 🙂

P.S. Konkursą aš laimėjau ir knygą gavau. Valio! 🙂

Pietūs per 15 minučių

8 Replies

Pradžioje šiek tiek reklamos 🙂 Kas dar nematėt, būtinai sudalyvaukite akcijoje “Gerų daiktų turgelis”. Juk kuo daugiau dalyvių, tuo smagiau 😉

Toliau apie maistą. Mūsų šeimynoje krevetes mėgstu tiktai aš, todėl tais labai retais atvejais, kai pietauju viena (mažasis nesiskaito, jam kol kas ir košės didelė naujiena, ką jau ten apie krevetes šnekėti), stengiuosi pasigaminti ką nors greito ir skanaus su jomis. Taigi, vieną gražią dieną, kai šaldytuve buvo indelis krevečių ir kelios daržovės, o spintelėje skaniųjų udon makaronų, aš nusprendžiau paeksperimentuoti Azijos virtuvės tema. Pavarčiau puikią knygą, bet supratau, kad neturiu pakankamai produktų nei vienam sudominusiam receptui. Tada panaršiau internete ir pasigaminau labai skanų bei greitą patiekalą (tiesą pasakius, recepto ieškojau ilgiau, negu gaminau).

Šiame patiekale svarbiausia padažas ir udon makaronai, visus kitus priedus galite drąsiai koreguoti pagal save. Vietoj krevečių dėti vištieną arba jautiena, daržoves – tas, kurios tuo momentu bus šaldytuve.

Taigi, vienai porcijai reikės:

80 g (vieno ryšulėlio) udon makaronų
1 mažos morkos
4 – 5 pievagrybių
1/4 bet kurios spalvos paprikos
saujos virtų krevečių
20 ml ryžių acto
1 v. š. medaus (nemėgstu, todėl dėjau agavos sirupą)
1/2 v. š. sojos padažo
1 – 2 cm šviežio imbiero gabaliuko
1 a. š. čili padažo
sezamo aliejaus kepimui

Į mažą prikaistuvį pripilame vandens, įberiame druskos. Užkaičiame jį ant didelės ugnies.

Kol vanduo kaista, nulupame morkas ir pievagrybius, supjaustome juos ir papriką šiaudeliais. Įkaitiname keptuve, apkepiname joje morkas su pievagrybiais. Sudedame papriką ir krevetes, pakepiname tik tiek, kad sušiltų.

Kai prikaistuvyje užverda vanduo, sudedame makaronus ir verdame juos 2- 3 minutes (pasitikslinkite laiką ant pakuotės). Išvirusius makaronus nukošiame ir perpilame šaltu vandeniu.

Sudedame makaronus prie daržovių, minutę apkepiname. Kol makaronai kepa, puodelyje sumaišome actą, medų, sojos padažą ir tarkuotą imbierą. Supilame gautą padažą į keptuvę, gerai išmaišome ir valgome.

Skanaus 🙂

Receptas adaptuotas pagal “Food Babbles”.

Languota prijuostė sugrįžo, arba ką blogeris iš tikrųjų valgo

2 Replies

Visą laiką galvojau, kad mėgstu gaminti ir fotografuoti, bet nemėgstu rašyti… Dabar, peržvelgus paskutinius įrašus atrodo kitaip 🙂 Šiandien irgi su plepalais, bet gi negaliu nesudalyvauti, kai “Languota prijuostė” pabudo iš gilaus miego 🙂 Vasario mėnesį Inga paskelbė temą – “Ką blogeris iš tikrųjų valgo”. Aš būčiau ne aš, jei nepabandyčiau spėti į traukinį paskutinę dieną 😉

Taigi ir ką aš iš tikrųjų valgau? Paskaičius tinklaraštį, gali susidaryti įspūdis, kad tik desertus ir blynus 🙂 Galiu Jus patikinti, taip tikrai nėra. Tiesiog desertai yra tokie fotogeniški ir juos galima nupaveiksluoti tada, kai visi sotūs, laimingi ir nelaukia su šakute ir peiliu už nugaros 🙂 O šiaip, aš valgau daug ką. Bet stengiuosi vadovautis principų – “kuo mažiau jau pagaminto maisto (pusfabrikačių) ir visokių E”.

Pašnekėsiu kaip kokia snobė, bet kuo toliau, tuo mano mitybos įpročiai gerėja. Studentavimo laikais buvo visko. Ir mišrainės iš prekybos centro, ir mėsainiai iš “restorano”. Bet kuo daugiau gaminau pati, tuo labiau pradėjau jausti tikro maisto skonį. Nors ir pradžioje viskas buvo ne taip blogai. Niekada nemėgau tortų iš parduotuvių. Labai ilgai galvojau, kad iš viso jų nemėgstu, kol nepradėjau kepti pati (nors sviestinių kremų iki šiol nepernešu…). Ir iš viso, buvau neteisingas vaikas, nes niekada nemėgau gazuotų gėrimų (fui, tie burbuliukai šaudantys į nosį 🙂

Dabar jau kurį laiką aš nedirbu ir sėdžiu namie su vaikais, todėl mano mityba labai priklauso nuo jų. Pusryčiams dažniausiai valgom košes, blynus arba kiaušinius. Blynus mūsų šeimyna labai mėgsta, todėl stengiuosi juos padaryti bent šiek tiek naudingus. Naudoju speltos miltus, pridedu kitų naudingų dalykų – jogurto, varškės, morkų, cukinijų, moliūgų.

Toliau pietūs. Sriubų aš iš tikrųjų nelabai mėgstu, verdu jas tik iš pareigos. 90% atveju verdu jas ne su mėsos, o su daržovių sultiniu (ir aišku be jokių stebuklingų kubelių). Ai, prisiminiau, vasarą labai mėgstu šaltibarščius 🙂 Populiariausi pietų patiekalai, jau šimtą kartų gaminti, bet vis dar nepabodę: skandinaviški kukuliai (vadinami tiesiog kotletais), plovas, bulvių ir mėsos apkepas. Kai pietums ateina daugiau žmonių ir reikia kažko skanaus, greitai ir daug, gaminu kepsnelius su karamelizuotais svogūnais arba vištienos apkepą. Aišku, karts nuo karto ir paeksperimentuoju, pavykę eksperimentai pasiekia tinklaraštį, kiti lieka užmaršty. Kai pietaujam namie dviese su I. ir neturiu laiko/noro gaminti, pietūs gali būti tiesiog virtos/šviežios daržovės + grikiai/makaronai + kefyras. I. toks paprastas maistas patinka, man irgi.

Vakarienės būna labai skirtingos. Kartais tai, kas liko nuo pietų (pvz. plovą I. gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei), kartais varškėčiai arba virtinukai. Labai dažnai tiesiog pienas su kuo nors skaniu – mūsų pačių keptu keksiuku/pyragu/sausainiu arba bandele iš kepyklėlės.

Užkandžiauju aš labai retai. Kartais užsinoriu ko nors skanaus, tai atsilaužiu juodo šokolado gabaliuką (jo namie yra visada). O dažniausiai tarp valgių tiesiog geriu vandenį.

Oi, tiek jau prirašiau, ko dar nepaminėjau? Gėrimų. Dažniausiai geriu arbatą (žolelių, arba juodą su kuo nors, pvz. “Earl Grey”). Kava mane labai veikia, todėl ją geriu retai, nors jos kvapas man labai patinka. Kartais geriu kakavą, bet tą tikrą – išvirtą puode. Alkoholio dėl vaikų negeriu jau beveik keturis metus, bet taurę vyno mielai išgerčiau.

Tokį ilgą įrašą negalėjau palikti be recepto, be to ir Inga prašė pasidalinti paprastu/greitu/kasdieniu receptu, be kuriuo neįsivaizduoju savo virtuvės. Man tai būtų salotos. Labai mėgstu visokias daržoves, bet labiausiai mėgstu jas žalias (paskutinį kartą kai ruošiausi kepti moliūgą, pusę jo suvalgiau žalią…). Todėl beveik kiekvieną dieną (išskyrus žiemą, žiemą valgau burokėlius ir raugintus kopūstus) ant mano stalo galima pamatyti paprastas, bet tobulas salotas (geriau už jas gali būti tik pomidorais iš tėčio sodo su svogūnu ir grietine).

Taigi, ko reikia tobuloms salotoms?

Pagrindas. Vienas iš šių:

kopūstas
paprastos salotos
Iceberg salotos
kininis kopūstas

Priedai. Kiek tik nori/turi šaldytuve iš šių:

pomidorai
agurkai
paprikos
morkos
ridikėliai
avokadai
gražgarstės
svogūnų laiškai
alyvuogės
saulėje džiovinti pomidorai
fetos sūris
saulėgrąžų/moliūgų sėklos

Padažas (priklauso nuo daržovių kiekio):

viena dalis acto/citrinos sulčių (actas tinka visoks – obuolių, vyno, balzaminis. Tik balzaminiam reikia mažiau cukraus)
viena dalis cukraus/medaus/klevų sirupo
dvi dalys vandens
aliejaus

Pagrindą supjaustome smulkiomis juostelėmis (aš tam visada naudoju tarką). Jei naudojame kopūstą, tai įberiame druskos ir pamaigome jį rankomis, kad išsiskirtų sultys ir jis suminkštėtų.

Visus norimus priedus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Suberiame į dubenį prie pagrindo.

Sumaišome padažą. Paragaujame. Jis turi būti skanus, nei per saldus, nei per rūgštus. Pakoreguojame jį pagal savo skonį.

Daržoves apibarstome druska, pipirais. Supilame padažą, užpilame aliejaus. Išmaišome. Viskas 🙂

Marokietiški mėsos kukuliai

4 Replies

Neseniai, savo praėjusio garbingo jubiliejaus proga, užsisakiau internete kelias kulinarines knygas. Laukiu nesulaukiu, kai galėsiu jas pavartyti. Ta proga, nusprendžiau, kad reiktų pasigaminti bent po kelis receptus iš dabar turimų knygų (nors iš tikrųjų, neturiu aš jų tai jau daug, kaip norėtųsi… 😉

Todėl, kai eilinį sekmadienį galvojau ką pagaminti pietums, atsiverčiau knygą “Tėčio receptai”. Ją parašė šaunus žmogus – Vygantas Tutlys, anksčiau rašęs, dabar deja neveikiantį tinklaraštį “www.skaniai.lt”. Vartant knygą, akys užkliuvo už recepto – “Marokietiški mėsos kukuliai”. Jis kaip ir visi toje knygoje esantys receptai – paprastas, bet su cinkeliu. Man labai patiko, tikrai gaminsiu jį dar ne kartą, tik gal kukulius gaminsiu ne vien iš jautienos (žinau, žinau, kad taip sveikiau), o iš maišytos mėsos, pvz. pagal šį receptą (tik prieskonius pakeisiu).

Kukuliams reikės:

350 g maltos jautienos (aš dariau iš 500 g)
1/2 a. š. maltų kuminų
1 a. š. maltos saldžiosios paprikos
1 v. š. kapotų petražolių arba mėtų (deja, neturėjau)
druskos

Padažui reikės:

800 g pomidorų savo sultyse (geriausiai smulkintų)
1 a. š. maltų kuminų
2 a. š. maltos saldžiosios paprikos
1 didelio svogūno
druskos
maltų juodųjų pipirų

Sukapojame petražoles. Visus kukuliams reikalingus produktus sudedame į dubenį ir gerai išmaišome. Formuojame graikinio riešuto dydžio kukulius ir sudedame juos ant lėkštės.

Į įkaitintą keptuvę įpilame šiek tiek aliejaus, sudedame kukulius ir vartydami apkepame juos iš visų pusių. Apkepusius, išimame iš keptuvės ir sudedame į lėkštę.

Į likusį aliejų sudedame smulkiai supjaustytą svogūną, apkepame kol taps permatomi ir minkšti. Įberiame kuminus ir maltas paprikas, maišydami pakepiname apie minutę.

Supilame smulkintus pomidorus, uždengiame dangčiu ir užviriname. Pagal skonį įberiame druskos, pipirų ir sudedame kukulius. Sumažiname ugnį, uždengiame ir troškiname apie 10 minučių.

Svarbiausia ir skaniausia šio patiekalo dalis yra padažas, kurio gaunasi daug, tik mano nuotraukose kažkodėl to nesimato 🙂

Skanaus 🙂

Receptas iš knygos “Tėčio receptai”.