Tag Archives: paprikos

Vištiena įdaryta deginta paprika ir fetos sūriu

Praeitą savaitę net dvi dienas iš eilės lankiausi “Čiop čiop” kulinarijos lofte. Šiandien noriu papasakoti apie antrą kartą, kai dalyvavau alaus ir maisto derinimo sesijoje. Apie tokius renginius girdėjau jau seniai, todėl labai džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko jame sudalyvauti.

Vakaras praėjo labai smagiai ir jaukiai. Nedidelėje kompanijoje gaminome, ragavome ir daug diskutavome apie skonius, derinius ir aišku, alų. Paskutiniu metu Lietuvoje tapo populiarios alinės, kuriose galima paragauti daugybę alaus rūšių. Vis garsiau kalbama apie tai, kad alų galima derinti prie maisto taip pat kaip ir vyną. Todėl matyt jau daug kas girdėjo, kad jis tinka ne tik prie “rimtų” patiekalų, bet ir prie desertų, ypač tamsus alus. Mes tą vakarą, deja desertų negaminome, bet bandėme suprasti, kaip tokia atrodo, neutrali mėsa kaip vištiena, priklausomai nuo gaminimo būdo gali tikti vis prie kito alaus.

Dar prieš atvykstant į studiją, kiekvienas dalyvis turėjo atsiųsti vištienos receptą bei pasakyti, prie kokio alaus jis turėtų derėti. Tiesą pasakius, aš neturėjau daug laiko apmąstymams, todėl nuėjau paprasčiausiu keliu – nusiunčiau mano mėgstamą, bet labai lengvą receptą.

O dabar apie smagiausią (man asmeniškai) dalį. Visą vakarą, kartu su mumis gamino, bei apie alaus derinimą pasakojo alaus someljė ir virtuvės šėfas – Donatas Dabrovolskas. Pačioje gaminimo pradžioje jis pasiūlė gaminusiems savo pagalbą, jei norėtume sužinoti, kaip šėfas siūlytų mūsų patiekalus patobulinti. Aš išnaudojau šią progą visus 100%, labai jau norėjosi sužinoti visokių gudrių triukų iš profesionalo. Todėl galiausiai mano patiekalas apsivertė aukštyn kojom ir tapo – vištienos kišenėmis su degintomis paprikomis ir fetos sūriu + paplotėliai su alyvuogėmis (jie atsirado visai netyčia, man mąstant kaip čia galima būtų įdomiau vienišas kišenėles patiekti ir nufotografuoti. Nepatingėkit jų išsikepti, laiko atima labai mažai, o skonį labai praturtina).

Vištienai reikės (2-4 porcijoms):

2 vištienos krutinėlės filė
2 v. š. sojos padažo
2 v. š. balzaminio acto
2 a. š. cukraus
2 česnako skiltelių
2 raudonųjų paprikų
80 g fetos sūrio
aliejaus kepimui

Paplotėliams reikės:

2 lapelių sluoksniuotos bemielės tešlos
alyvuogių aliejaus
šakelės šviežio rozmarino
saujos juodųjų alyvuogių

Dubenyje sumaišome sojos padažą, balzaminį actą, cukrų ir susmulkintas česnako skilteles. Vištienos filė gabaliukuose įpjauname kišenes, sudedame juos į dubenį su marinatu, ištriname iš išorės bei vidaus ir paliekame ~ 20 min pasimarinuoti.

Tuo metu, pasiruošiame paprikas. Jei turite dujinę kaitlentę, tiesiog uždekite ugnį ir į ją įdėkite papriką. Odelė turi visiškai sudegti ir pajuoduoti. Vartykite papriką žnyplėmis, kad apdegtų iš visų pusių (žinau, skamba baisiai, bet gaunasi labai skani, dūmo skonio paprika). Apdegusias paprikas dėkite į dubenį su lediniu vandeniu tam, kad ji greičiau atvėstų ir odelė lengviau nusiluptų.

Jei dujų neturite, paprikas supjaustykite į 4 dalis, išimkite sėklas ir dėkite odele į viršų į kepimo skardą. Orkaitę įkaitinkite kaip tik įmanoma karščiau (jei turite griliaus režimą, jis puikiai tiks), skardą dėkite į patį viršų ir kepkite kol paprikų odelė apdegs.

Iškepusioms paprikoms nulupkite sudegusią odelę ir supjaustykite jas ~3 cm pločio juostelėmis. Tokiomis pat juostelėmis supjaustykite ir fetos sūrį. Surinkite įdarą – paprikos gabaliukas ant jo fetos sūris. Kartokite kelis kartus, priklausomai nuo krutinėlės dydžio. Sudėkite įdarą į išpjautą kišenę, stenkitės kad sluoksniai išliktų.

Įkaitinkite keptuvę. Ant stiprios ugnies apkepkite krūtinėlę iš abiejų pusių tam, kad susidarytų skani plutelė.

Sudėkite vištieną į kepimo skardą ir kepkite iki 90 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30-40 minučių. Jei abejojate, ar vištiena geria iškepė, perpjaukite ją per storiausią vietą ir patikrinkite (patiekiant tai vis tiek reikės padaryti, todėl vaizdas nuo to nenukentės).

Paplotėliai:

Sluoksniuotos tešlos lakštus sudėkite ant kepimo skardos, aptepkite alyvuogių aliejumi, apibarstykite smulkintu rozmarinu bei alyvuogėmis. Supjaustykite tešlą įstrižomis juostelėmis ir kepkite iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 10 minučių.

Skanaus 🙂

Tailandietiškos garintos bandelės

6 Replies

Viena iš priežasčių, kodėl man labai patinka rašyti tinklaraštį bei ruošti receptus “Debesims” – tai geras spyris į užpakalį išbandyti ką nors naujo virtuvėje. Juk dauguma mūsų eilinį kartą pagalvoję apie tai, kuo vakare reikės pamaitinti šeimą, numoja ranka ir eina vėl kepti kotletų. Prisipažinsiu, kartais ir aš taip padarau (kaip tik užvakar, todėl apie tai ir prisiminiau :D). Bet noras pradžiuginti skaitytojus (ir save, kas be ko) smarkiai praplečia mano akiratį. Taip ir atsitiko su šiomis bandelėmis.

Jų išvaizda, tiesą pasakius, nelabai kokia – viršus atrodo drėgnas ir susiraukšlėjęs. Oi, kiek privargau jas fotografuodama… Bet skonis – atperka viską! Tešla nėra šlapia kaip koldūnų – labai puri ir minkšta. O vidus – kvapų ir skonių bomba. Labai sultinga ir gardu! Visiems rekomenduoju ir pati tikrai dar kepsiu 🙂

16 bandelių reikės
Tešlai:

240 ml šilto vandens
12 g šviežių arba 1 ½ arb. š. sausų mielių
1 v. š. cukraus
350 g miltų (550C tipo)
1 a. š. druskos
2 v. š. sezamų aliejaus

Įdarui:

3 džiovintų kiniškų grybų (shiitake)
1 svogūno
½ raudonos saldžiosios paprikos
3 česnakų skiltelių
1 v. š. kukurūzų krakmolo
200 g maltos kiaulienos
1 kiaušinio
2 v. š. austrių padažo (galima keisti sojų padažu)
2 v. š. vandens
1 a. š. žaliojo kario prieskonių mišinio (galima keisti paprastu kario mišiniu, nuo to bandelės bus mažiau tailandietiškos, bet vis tiek labai skanios)

Padažui:

9 v. š. vandens
3 v. š. sojų padažo
2 v. š. ryžių acto
2 a. š. saldaus aitriųjų paprikų padažo
svogūnų laiškai

Mieles sumaišome su cukrumi, įpilame šiek tiek šilto vandens. Paliekame kelioms minutėms, kad pradėtų veikti. Į didelį dubenį suberiame miltus ir druską, supilame aliejų, mieles ir likusį vandenį. Išminkome tešlą. Ji turi būti minkšta ir šiek tiek lipti prie rankų. Įdedame tešlą į aliejumi pateptą indą, uždengiame maistine plėvele ir paliekame valandai kilti. Jei planuojate bandeles kepti iš ryto, galite tešlą paruošti vakare ir palikti ją kilti per naktį šaldytuve.

Įdarui džiovintus grybus dešimt minučių pamirkome šaltame vandenyje. Išmirkusius grybus, svogūną, papriką ir česnaką smulkiai supjaustome. Krakmolą ištirpiname 2 valgomuosiuose šaukštuose šalto vandens. Paruoštus įdarui skirtus produktus sumaišome su likusiais. Jei planuojate bandeles kepti iš ryto, uždenkite dubenį maistine plėvele ir palikite per naktį šaldytuve.

Pakilusią tešlą ir įdarą padaliname į 16 vienodų dalių. Iš kiekvieno tešlos gabaliuko iškočiojame delno dydžio apskritimą. Jei tešla vis dar limpa prie rankų, pabarstome ją trupučiu miltų. Apskritimo viduryje dedame įdaro, perlenkiame per pusę, užspaudžiame kraštus ir išlyginame sujungimą apačioje, kad gautumėte apvalią bandelę.

Kiekvieną bandelę padedame ant kepimo popieriaus kvadratėlio ir gariname puode su garų įdėklu 12 minučių.

Padažui svogūnų laiškus smulkiai supjaustome ir sumaišome su likusiais produktais.

Bandeles patiekiame šiltas, bet šaltos jos irgi skanios 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Pietūs per 15 minučių

8 Replies

Pradžioje šiek tiek reklamos 🙂 Kas dar nematėt, būtinai sudalyvaukite akcijoje “Gerų daiktų turgelis”. Juk kuo daugiau dalyvių, tuo smagiau 😉

Toliau apie maistą. Mūsų šeimynoje krevetes mėgstu tiktai aš, todėl tais labai retais atvejais, kai pietauju viena (mažasis nesiskaito, jam kol kas ir košės didelė naujiena, ką jau ten apie krevetes šnekėti), stengiuosi pasigaminti ką nors greito ir skanaus su jomis. Taigi, vieną gražią dieną, kai šaldytuve buvo indelis krevečių ir kelios daržovės, o spintelėje skaniųjų udon makaronų, aš nusprendžiau paeksperimentuoti Azijos virtuvės tema. Pavarčiau puikią knygą, bet supratau, kad neturiu pakankamai produktų nei vienam sudominusiam receptui. Tada panaršiau internete ir pasigaminau labai skanų bei greitą patiekalą (tiesą pasakius, recepto ieškojau ilgiau, negu gaminau).

Šiame patiekale svarbiausia padažas ir udon makaronai, visus kitus priedus galite drąsiai koreguoti pagal save. Vietoj krevečių dėti vištieną arba jautiena, daržoves – tas, kurios tuo momentu bus šaldytuve.

Taigi, vienai porcijai reikės:

80 g (vieno ryšulėlio) udon makaronų
1 mažos morkos
4 – 5 pievagrybių
1/4 bet kurios spalvos paprikos
saujos virtų krevečių
20 ml ryžių acto
1 v. š. medaus (nemėgstu, todėl dėjau agavos sirupą)
1/2 v. š. sojos padažo
1 – 2 cm šviežio imbiero gabaliuko
1 a. š. čili padažo
sezamo aliejaus kepimui

Į mažą prikaistuvį pripilame vandens, įberiame druskos. Užkaičiame jį ant didelės ugnies.

Kol vanduo kaista, nulupame morkas ir pievagrybius, supjaustome juos ir papriką šiaudeliais. Įkaitiname keptuve, apkepiname joje morkas su pievagrybiais. Sudedame papriką ir krevetes, pakepiname tik tiek, kad sušiltų.

Kai prikaistuvyje užverda vanduo, sudedame makaronus ir verdame juos 2- 3 minutes (pasitikslinkite laiką ant pakuotės). Išvirusius makaronus nukošiame ir perpilame šaltu vandeniu.

Sudedame makaronus prie daržovių, minutę apkepiname. Kol makaronai kepa, puodelyje sumaišome actą, medų, sojos padažą ir tarkuotą imbierą. Supilame gautą padažą į keptuvę, gerai išmaišome ir valgome.

Skanaus 🙂

Receptas adaptuotas pagal “Food Babbles”.

Languota prijuostė sugrįžo, arba ką blogeris iš tikrųjų valgo

2 Replies

Visą laiką galvojau, kad mėgstu gaminti ir fotografuoti, bet nemėgstu rašyti… Dabar, peržvelgus paskutinius įrašus atrodo kitaip 🙂 Šiandien irgi su plepalais, bet gi negaliu nesudalyvauti, kai “Languota prijuostė” pabudo iš gilaus miego 🙂 Vasario mėnesį Inga paskelbė temą – “Ką blogeris iš tikrųjų valgo”. Aš būčiau ne aš, jei nepabandyčiau spėti į traukinį paskutinę dieną 😉

Taigi ir ką aš iš tikrųjų valgau? Paskaičius tinklaraštį, gali susidaryti įspūdis, kad tik desertus ir blynus 🙂 Galiu Jus patikinti, taip tikrai nėra. Tiesiog desertai yra tokie fotogeniški ir juos galima nupaveiksluoti tada, kai visi sotūs, laimingi ir nelaukia su šakute ir peiliu už nugaros 🙂 O šiaip, aš valgau daug ką. Bet stengiuosi vadovautis principų – “kuo mažiau jau pagaminto maisto (pusfabrikačių) ir visokių E”.

Pašnekėsiu kaip kokia snobė, bet kuo toliau, tuo mano mitybos įpročiai gerėja. Studentavimo laikais buvo visko. Ir mišrainės iš prekybos centro, ir mėsainiai iš “restorano”. Bet kuo daugiau gaminau pati, tuo labiau pradėjau jausti tikro maisto skonį. Nors ir pradžioje viskas buvo ne taip blogai. Niekada nemėgau tortų iš parduotuvių. Labai ilgai galvojau, kad iš viso jų nemėgstu, kol nepradėjau kepti pati (nors sviestinių kremų iki šiol nepernešu…). Ir iš viso, buvau neteisingas vaikas, nes niekada nemėgau gazuotų gėrimų (fui, tie burbuliukai šaudantys į nosį 🙂

Dabar jau kurį laiką aš nedirbu ir sėdžiu namie su vaikais, todėl mano mityba labai priklauso nuo jų. Pusryčiams dažniausiai valgom košes, blynus arba kiaušinius. Blynus mūsų šeimyna labai mėgsta, todėl stengiuosi juos padaryti bent šiek tiek naudingus. Naudoju speltos miltus, pridedu kitų naudingų dalykų – jogurto, varškės, morkų, cukinijų, moliūgų.

Toliau pietūs. Sriubų aš iš tikrųjų nelabai mėgstu, verdu jas tik iš pareigos. 90% atveju verdu jas ne su mėsos, o su daržovių sultiniu (ir aišku be jokių stebuklingų kubelių). Ai, prisiminiau, vasarą labai mėgstu šaltibarščius 🙂 Populiariausi pietų patiekalai, jau šimtą kartų gaminti, bet vis dar nepabodę: skandinaviški kukuliai (vadinami tiesiog kotletais), plovas, bulvių ir mėsos apkepas. Kai pietums ateina daugiau žmonių ir reikia kažko skanaus, greitai ir daug, gaminu kepsnelius su karamelizuotais svogūnais arba vištienos apkepą. Aišku, karts nuo karto ir paeksperimentuoju, pavykę eksperimentai pasiekia tinklaraštį, kiti lieka užmaršty. Kai pietaujam namie dviese su I. ir neturiu laiko/noro gaminti, pietūs gali būti tiesiog virtos/šviežios daržovės + grikiai/makaronai + kefyras. I. toks paprastas maistas patinka, man irgi.

Vakarienės būna labai skirtingos. Kartais tai, kas liko nuo pietų (pvz. plovą I. gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei), kartais varškėčiai arba virtinukai. Labai dažnai tiesiog pienas su kuo nors skaniu – mūsų pačių keptu keksiuku/pyragu/sausainiu arba bandele iš kepyklėlės.

Užkandžiauju aš labai retai. Kartais užsinoriu ko nors skanaus, tai atsilaužiu juodo šokolado gabaliuką (jo namie yra visada). O dažniausiai tarp valgių tiesiog geriu vandenį.

Oi, tiek jau prirašiau, ko dar nepaminėjau? Gėrimų. Dažniausiai geriu arbatą (žolelių, arba juodą su kuo nors, pvz. “Earl Grey”). Kava mane labai veikia, todėl ją geriu retai, nors jos kvapas man labai patinka. Kartais geriu kakavą, bet tą tikrą – išvirtą puode. Alkoholio dėl vaikų negeriu jau beveik keturis metus, bet taurę vyno mielai išgerčiau.

Tokį ilgą įrašą negalėjau palikti be recepto, be to ir Inga prašė pasidalinti paprastu/greitu/kasdieniu receptu, be kuriuo neįsivaizduoju savo virtuvės. Man tai būtų salotos. Labai mėgstu visokias daržoves, bet labiausiai mėgstu jas žalias (paskutinį kartą kai ruošiausi kepti moliūgą, pusę jo suvalgiau žalią…). Todėl beveik kiekvieną dieną (išskyrus žiemą, žiemą valgau burokėlius ir raugintus kopūstus) ant mano stalo galima pamatyti paprastas, bet tobulas salotas (geriau už jas gali būti tik pomidorais iš tėčio sodo su svogūnu ir grietine).

Taigi, ko reikia tobuloms salotoms?

Pagrindas. Vienas iš šių:

kopūstas
paprastos salotos
Iceberg salotos
kininis kopūstas

Priedai. Kiek tik nori/turi šaldytuve iš šių:

pomidorai
agurkai
paprikos
morkos
ridikėliai
avokadai
gražgarstės
svogūnų laiškai
alyvuogės
saulėje džiovinti pomidorai
fetos sūris
saulėgrąžų/moliūgų sėklos

Padažas (priklauso nuo daržovių kiekio):

viena dalis acto/citrinos sulčių (actas tinka visoks – obuolių, vyno, balzaminis. Tik balzaminiam reikia mažiau cukraus)
viena dalis cukraus/medaus/klevų sirupo
dvi dalys vandens
aliejaus

Pagrindą supjaustome smulkiomis juostelėmis (aš tam visada naudoju tarką). Jei naudojame kopūstą, tai įberiame druskos ir pamaigome jį rankomis, kad išsiskirtų sultys ir jis suminkštėtų.

Visus norimus priedus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Suberiame į dubenį prie pagrindo.

Sumaišome padažą. Paragaujame. Jis turi būti skanus, nei per saldus, nei per rūgštus. Pakoreguojame jį pagal savo skonį.

Daržoves apibarstome druska, pipirais. Supilame padažą, užpilame aliejaus. Išmaišome. Viskas 🙂

Marokietiški mėsos kukuliai

4 Replies

Neseniai, savo praėjusio garbingo jubiliejaus proga, užsisakiau internete kelias kulinarines knygas. Laukiu nesulaukiu, kai galėsiu jas pavartyti. Ta proga, nusprendžiau, kad reiktų pasigaminti bent po kelis receptus iš dabar turimų knygų (nors iš tikrųjų, neturiu aš jų tai jau daug, kaip norėtųsi… 😉

Todėl, kai eilinį sekmadienį galvojau ką pagaminti pietums, atsiverčiau knygą “Tėčio receptai”. Ją parašė šaunus žmogus – Vygantas Tutlys, anksčiau rašęs, dabar deja neveikiantį tinklaraštį “www.skaniai.lt”. Vartant knygą, akys užkliuvo už recepto – “Marokietiški mėsos kukuliai”. Jis kaip ir visi toje knygoje esantys receptai – paprastas, bet su cinkeliu. Man labai patiko, tikrai gaminsiu jį dar ne kartą, tik gal kukulius gaminsiu ne vien iš jautienos (žinau, žinau, kad taip sveikiau), o iš maišytos mėsos, pvz. pagal šį receptą (tik prieskonius pakeisiu).

Kukuliams reikės:

350 g maltos jautienos (aš dariau iš 500 g)
1/2 a. š. maltų kuminų
1 a. š. maltos saldžiosios paprikos
1 v. š. kapotų petražolių arba mėtų (deja, neturėjau)
druskos

Padažui reikės:

800 g pomidorų savo sultyse (geriausiai smulkintų)
1 a. š. maltų kuminų
2 a. š. maltos saldžiosios paprikos
1 didelio svogūno
druskos
maltų juodųjų pipirų

Sukapojame petražoles. Visus kukuliams reikalingus produktus sudedame į dubenį ir gerai išmaišome. Formuojame graikinio riešuto dydžio kukulius ir sudedame juos ant lėkštės.

Į įkaitintą keptuvę įpilame šiek tiek aliejaus, sudedame kukulius ir vartydami apkepame juos iš visų pusių. Apkepusius, išimame iš keptuvės ir sudedame į lėkštę.

Į likusį aliejų sudedame smulkiai supjaustytą svogūną, apkepame kol taps permatomi ir minkšti. Įberiame kuminus ir maltas paprikas, maišydami pakepiname apie minutę.

Supilame smulkintus pomidorus, uždengiame dangčiu ir užviriname. Pagal skonį įberiame druskos, pipirų ir sudedame kukulius. Sumažiname ugnį, uždengiame ir troškiname apie 10 minučių.

Svarbiausia ir skaniausia šio patiekalo dalis yra padažas, kurio gaunasi daug, tik mano nuotraukose kažkodėl to nesimato 🙂

Skanaus 🙂

Receptas iš knygos “Tėčio receptai”.

Vištiena su keptomis paprikomis

3 Replies

Balandį pasiekiau antirašymo rekordą – vienas įrašas per mėnesį. Tikiuosi, ateity šis rekordas sumuštas nebus 🙂 O kol blogas tyli, mano gyvenimas bėga toliau. Be darbo, laiko praleidimo su mažąja I. ir miego, paskutiniu metu įvyko daug kitų smagių dalykų. Pvz.: išvyka į gamtą su kolegėmis iš žurnalo “°C” (ir aišku, pasiruošimas naujam vasaros numeriui), pietūs naujai atsidariusiame restorane “Lauro lapas” (dienos pietūs jame – puiki galimybė už prieinamą kainą susipažinti su rafinuotesne, aukštos kokybės virtuve) ir kiti maži džiaugsmai kartu su šeima 🙂

Pastebėjau, kad paskutiniu metu gaminu labai paprastus patiekalus. Grįžus iš darbo, nesinori daug laiko sukiotis virtuvėje. Bet jei patiekalai greitai pagaminami, tai tikrai nereiškia, kad jie neskanūs, ar nusibodę. Vienas iš tokių patiekalų – vištiena su keptomis paprikomis. Šis receptas geras dar ir tuo, kad ji galima pasigaminti ir gamtoje. Vištiena ir paprikos puikiai iškeps ant grotelių.

3-4 porcijoms reikės:

500 g vištienos krutinėlės vidinės dalies
1 v. š. sojos padažo
1 v. š. balzaminio acto
1 a. š. cukraus
1 v. š. aliejaus
2 v. š. miltų
2 raudonųjų paprikų
100 g fetos sūrio
žiupsnelio druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų

Mažame indelyje sumaišome sojos padažą, balzaminį actą, cukrų ir aliejų. Gautu padažu užpilame vištieną, išmaišome ir paliekame dešimčiai minučių pasimarinuoti (tuo metu, galime užstatyti virti garnyrą, pvz. ryžius arba bulves).

Orkaitę įkaitiname iki 220 laipsnių (jei yra galimybė, paliekame tik viršutinį kaitinimą). Paprikas supjaustome į keturias dalis, aptepame aliejumi ir dedame į skardą odele į viršų. Kepame 10-15 minučių. Paprikų odelė turi atsiskirti nuo minkštimo, gali netgi pajuoduoti.

Pasimarinavisią vištieną, apvoliojame miltuose. Įpilame į keptuvę aliejų ir kaitiname ją ant didelės ugnies. Trumpai apkepiname vištieną iš abiejų pusių. Ji neturi būti žalia viduje, bet turi likti sultinga.

Nuo iškeptų paprikų nulupame odeles, supjaustome paprikas juostelėmis. Kartu su supjaustytu fetos sūriu sudedame į dubenį, apibarstome druska, pipirais ir įpilame šlakelį aliejaus. Išmaišome.

Supjaustome vištieną ir patiekiame kartu su keptomis paprikomis (jei norisi sočiau, tai ir kartu su bulvėmis, ar ryžiais).

Skanaus 🙂

Pietūs ant laužo

8 Replies

Dienos ilgėja, vis smagiau šviečia saulė ir aš jau baigiu priprasti prie naujo gyvenimo ritmo 🙂 Tikiuosi, tai reikš, kad ir čia pasirodysiu dažniau 🙂 Šį šeštadienį, netyčia sudalyvavau viename labai smagiame pietų gaminime. Virėme ant laužo troškinį (beveik vengrišką guliašą)! Švietė saulė, bet dar nebuvo vasariškai karšta – pats tas sėdėti prie ugnies, lėtai maišyti troškinį ir medituoti 😉 Man atiteko smagiausias darbas – prižiūrėjau, maišiau, viriau, o visi produktai jau buvo paruošti ir supjaustyti 🙂 Gaminome, prisiskaitę visokiausių receptų internete, bet galiausiai vis tiek iš akies, todėl tikslaus šaltinio ir kiekių nebus, tik bendras principas 🙂

Experience the. To online dating recovering Them sex dating casual nsa swing they tools.

Guliašui reikės:

kiaulienos taukų
jautienos (mes, iš tikrųjų, darėm iš kiaulienos, bet tai jau aišku, ne tikras guliašas 😉
svogūnų
česnako
saliero šaknies
morkų
bulvių
saldžios raudonos paprikos
konservuotų pomidorų
aštraus paprikų padažo
druskos
juodųjų pipirų
čili pipirų
maltos raudonos paprikos

Procesas labai paprastas, visus produktus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Mes viską pjaustėm kubeliais, tik papriką juostelėmis. Salierą supjaustėm labai smulkiai, nes kompanijoje buvo jo nemėgstančių, bandėm paslėpti. Pavyko 😉 Ant kiaulienos taukų pakepiname svogūnus su smulkintais česnakais, sudedame mėsą ir taip pat pakepiname. Toliau trumpai apkepiname morkas, salierus, šiek tiek prieskonių ir pripilame vandens tiek, kad viską apsemtų. Troškiname, kol vanduo išgaruos. Po šio troškinimo mėsa turi būti jau beveik paruošta, jei ji dar kieta, pilame dar vandens ir troškiname toliau. Kai mėsa išsitroškins, dedame paprikas, jas šiek tiek apkepiname. Po paprikų dedame bulves, vėl pilame vandens tiek, kad jas apsemtų. Kai bulves išverda, dedame konservuotus pomidorus, druską ir likusius prieskonius. Užverdame, patikriname ar nereikia daugiau prieskonių. Valgome 🙂 Skanaus 🙂

Daržovių sriuba su grikiais

11 Replies

Kol dar pavasaris ne visiškai atėjo į mūsų kiemą, noriu pradžiuginti Jus šildančia ir labai skania sriuba. Ją gaminome kartu su Jule, pavasariniam žurnalo “°C” numeriui. Panašaus stiliaus sriubų anksčiau neviriau ir grikių į jas dėti nebandžiau, o veltui! Rezultatas tikrai labai puikus! Trumpai drūtai – rekomenduoju! 🙂

4–5 porcijoms reikės:

aliejaus kepti
1 svogūno
1 morkos
1/2 paprikos
2 stiklinės vandens
2 stiklinės sultinio
skardinės (400 g) pupelių
1/2 skardinės (200 g) kukurūzų
1/2 stiklinės grikių kruopų
druskos

Mažoje keptuvėje įkaitiname aliejų. Sudedame smulkiai kapotą svogūną, apkepiname. Ten pat sudedame tarkuotas morkas, išmaišome ir kepame, kol morkos suminkštės. Sudedame kubeliais pjaustytą papriką. Kepame dar kelias minutes.

Puode užviriname vandenį, sumaišytą su sultiniu. Sudedame kepintas daržoves, pupeles, kukurūzus, praplautas grikių kruopas. Įberiame šiek tiek druskos. Verdame apie 20 minučių arba kol išvirs grikiai.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Greiti rudeniniai užkandžiai

8 Replies

Beveik kiekvieną rytą, gamindama pusryčius, žiūriu laidą “Labas rytas”. Penktadienį, vienoje rubrikoje, virtuvės šefas iš restorano “Vapiano” rodė kaip pasigaminti sumuštinius su pievagrybiais ir balzaminiu actu. Tą dieną kaip tik laukiau svečių, todėl nusprendžiau pabandyti. Man labai patiko, greita ir labai skanu. Taip pat, šaldytuve turėjau daug paprikų iš draugės sodo, kurias irgi sumasčiau panaudoti greitam užkandžiui.

Šiandien tikslių proporcijų nebus, tiesiog idėjos, kuo skaniai pavaišinti svečius 🙂

Grybų užkandėlei reikės:

pievagrybių
aliejaus kepimui
balzaminio acto
druskos

Grybus smulkiai supjaustome, pasūdome. Apkepiname keptuvėje su trupučiu aliejaus. Apšlakstome balzaminiu actu, gerai išmaišome. Labai skanu juos užsitepti ant prancūziško batono riekelės. Skanūs ir šilti ir šalti.

Paprikų užkandėlei reikės:

paprikų
alyvuogių aliejaus
druskos

Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių. Paprikas supjaustome ketvirčiais, išimame sėklas. Skardos dugną išklojame kepimo popieriumi, arba apšlakstome aliejumi. Išdėliojame paprikas ant skardos, nugarėlėmis aukštyn. Kepame apie 30 minučių, arba kol paprikų odelė pradės juoduoti. Išimame skardą iš orkaitės. Dar šiltoms paprikoms nuimame odeles (turi nusiimti labai lengvai). Supjaustome paprikas juostelėmis, apibarstome druska bei apšlakstome aliejumi. Jas taip pat, labai skanu valgyti su prancūziško batono riekele.

Kiniška vištiena su daržovėmis

5 Replies

Mėgstu kinų virtuvę, todėl kartais bandau ką nors kiniško pasigaminti ir namie. Dažniausiai, nuo gaminimo namie atbaido tai, kad reikia turėti daug visokių egzotinių prieskonių. Bet visai neseniai, pamačiau “AJ receptuose” šią vištieną. Mane maloniai nustebino tai, kad visus produktus jau turėjau namie, todėl nieko nelaukus pasigaminau. Gavosi labai skani, minkšta mėsa su traškia plutele. Vienintelis minusas – man kaip nemėgstančiai medaus, jo aromatas buvo kiek per stiprus, todėl kitą kartą dalį jo keisčiau ruduoju cukrumi. Bet jei medų mėgstat, šis receptas kaip tik Jums.

Prie šios vištienos, puikiai tiktų kiniškos salotos su krevetėmis.

Iš tikrųjų, būtų labai smagu kada nors paragauti kiniško maisto pačioje Kinijoje. Kažkodėl, turiu įtarimų, kad ten jis visai kitoks negu pas mus, pritaikytas europiečių skoniui.

2 –3 porcijoms reikės:

300 g vištienos filė
50 g kukurūzų krakmolo
1 nedidelės morkos
pusės paprikos

Marinatui reikės:

1 v.š. sojos padažo
1 a.š. balzaminio acto
1 v.š. skysto medaus
2/3 a.š. malto imbiero

Padažui reikės:

3 v.š. pomidorų padažo
2 v.š. sojos padažo
1 v.š. medaus
1-2 a.š. garstyčių (priklauso nuo garstyčių aštrumo)
4 v.š. vandens
1 v.š. kukurūzų krakmolo (be kaupo)

Vištieną supjaustome juostelėmis. Dubenyje sumaišome visus, marinatui skirtus produktus, užpilame juo vištieną, gerai išmaišome ir paliekame bent valandai pasimarinuoti.

Morkas ir papriką supjaustome plonomis juostelėmis. Daržoves apkepiname aliejuje, kol šiek tiek suminkštėja, ir atidedame į šalį.

Į celofaninį maišelį suberiame krakmolą, sudedame vištienos gabaliukus, suimame maišelį už abiejų galų ir pakratome, kol visi gabaliukai tolygiai pasidengia krakmolu. Apkepiname vištieną aliejuje, gerai įkaitintoje keptuvėje, kol gražiai apskrunda. Nukeliame nuo ugnies, sudedame keptas daržoves, sumaišome.

Toliau, gaminame padažą.Sumaišome visus produktus ir kitoje keptuvėje pakaitiname iki užvirimo. Jei padažas skystokas – suberiame krakmolą ir gerai išmaišome (kad neliktų gumuliukų). Pakaitiname, kol padažas sutirštėja. Užpilame padažą ant daržovių, sumaišome. Patiekiame su ryžiais.

Skanaus 🙂