Visą laiką galvojau, kad mėgstu gaminti ir fotografuoti, bet nemėgstu rašyti… Dabar, peržvelgus paskutinius įrašus atrodo kitaip 🙂 Šiandien irgi su plepalais, bet gi negaliu nesudalyvauti, kai “Languota prijuostė” pabudo iš gilaus miego 🙂 Vasario mėnesį Inga paskelbė temą – “Ką blogeris iš tikrųjų valgo”. Aš būčiau ne aš, jei nepabandyčiau spėti į traukinį paskutinę dieną 😉
Taigi ir ką aš iš tikrųjų valgau? Paskaičius tinklaraštį, gali susidaryti įspūdis, kad tik desertus ir blynus 🙂 Galiu Jus patikinti, taip tikrai nėra. Tiesiog desertai yra tokie fotogeniški ir juos galima nupaveiksluoti tada, kai visi sotūs, laimingi ir nelaukia su šakute ir peiliu už nugaros 🙂 O šiaip, aš valgau daug ką. Bet stengiuosi vadovautis principų – “kuo mažiau jau pagaminto maisto (pusfabrikačių) ir visokių E”.
Pašnekėsiu kaip kokia snobė, bet kuo toliau, tuo mano mitybos įpročiai gerėja. Studentavimo laikais buvo visko. Ir mišrainės iš prekybos centro, ir mėsainiai iš “restorano”. Bet kuo daugiau gaminau pati, tuo labiau pradėjau jausti tikro maisto skonį. Nors ir pradžioje viskas buvo ne taip blogai. Niekada nemėgau tortų iš parduotuvių. Labai ilgai galvojau, kad iš viso jų nemėgstu, kol nepradėjau kepti pati (nors sviestinių kremų iki šiol nepernešu…). Ir iš viso, buvau neteisingas vaikas, nes niekada nemėgau gazuotų gėrimų (fui, tie burbuliukai šaudantys į nosį 🙂
Dabar jau kurį laiką aš nedirbu ir sėdžiu namie su vaikais, todėl mano mityba labai priklauso nuo jų. Pusryčiams dažniausiai valgom košes, blynus arba kiaušinius. Blynus mūsų šeimyna labai mėgsta, todėl stengiuosi juos padaryti bent šiek tiek naudingus. Naudoju speltos miltus, pridedu kitų naudingų dalykų – jogurto, varškės, morkų, cukinijų, moliūgų.
Toliau pietūs. Sriubų aš iš tikrųjų nelabai mėgstu, verdu jas tik iš pareigos. 90% atveju verdu jas ne su mėsos, o su daržovių sultiniu (ir aišku be jokių stebuklingų kubelių). Ai, prisiminiau, vasarą labai mėgstu šaltibarščius 🙂 Populiariausi pietų patiekalai, jau šimtą kartų gaminti, bet vis dar nepabodę: skandinaviški kukuliai (vadinami tiesiog kotletais), plovas, bulvių ir mėsos apkepas. Kai pietums ateina daugiau žmonių ir reikia kažko skanaus, greitai ir daug, gaminu kepsnelius su karamelizuotais svogūnais arba vištienos apkepą. Aišku, karts nuo karto ir paeksperimentuoju, pavykę eksperimentai pasiekia tinklaraštį, kiti lieka užmaršty. Kai pietaujam namie dviese su I. ir neturiu laiko/noro gaminti, pietūs gali būti tiesiog virtos/šviežios daržovės + grikiai/makaronai + kefyras. I. toks paprastas maistas patinka, man irgi.
Vakarienės būna labai skirtingos. Kartais tai, kas liko nuo pietų (pvz. plovą I. gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei), kartais varškėčiai arba virtinukai. Labai dažnai tiesiog pienas su kuo nors skaniu – mūsų pačių keptu keksiuku/pyragu/sausainiu arba bandele iš kepyklėlės.
Užkandžiauju aš labai retai. Kartais užsinoriu ko nors skanaus, tai atsilaužiu juodo šokolado gabaliuką (jo namie yra visada). O dažniausiai tarp valgių tiesiog geriu vandenį.
Oi, tiek jau prirašiau, ko dar nepaminėjau? Gėrimų. Dažniausiai geriu arbatą (žolelių, arba juodą su kuo nors, pvz. “Earl Grey”). Kava mane labai veikia, todėl ją geriu retai, nors jos kvapas man labai patinka. Kartais geriu kakavą, bet tą tikrą – išvirtą puode. Alkoholio dėl vaikų negeriu jau beveik keturis metus, bet taurę vyno mielai išgerčiau.
Tokį ilgą įrašą negalėjau palikti be recepto, be to ir Inga prašė pasidalinti paprastu/greitu/kasdieniu receptu, be kuriuo neįsivaizduoju savo virtuvės. Man tai būtų salotos. Labai mėgstu visokias daržoves, bet labiausiai mėgstu jas žalias (paskutinį kartą kai ruošiausi kepti moliūgą, pusę jo suvalgiau žalią…). Todėl beveik kiekvieną dieną (išskyrus žiemą, žiemą valgau burokėlius ir raugintus kopūstus) ant mano stalo galima pamatyti paprastas, bet tobulas salotas (geriau už jas gali būti tik pomidorais iš tėčio sodo su svogūnu ir grietine).
Taigi, ko reikia tobuloms salotoms?
Pagrindas. Vienas iš šių:
- kopūstas
- paprastos salotos
- Iceberg salotos
- kininis kopūstas
Priedai. Kiek tik nori/turi šaldytuve iš šių:
- pomidorai
- agurkai
- paprikos
- morkos
- ridikėliai
- avokadai
- gražgarstės
- svogūnų laiškai
- alyvuogės
- saulėje džiovinti pomidorai
- fetos sūris
- saulėgrąžų/moliūgų sėklos
Padažas (priklauso nuo daržovių kiekio):
- viena dalis acto/citrinos sulčių (actas tinka visoks – obuolių, vyno, balzaminis. Tik balzaminiam reikia mažiau cukraus)
- viena dalis cukraus/medaus/klevų sirupo
- dvi dalys vandens
- aliejaus
Pagrindą supjaustome smulkiomis juostelėmis (aš tam visada naudoju tarką). Jei naudojame kopūstą, tai įberiame druskos ir pamaigome jį rankomis, kad išsiskirtų sultys ir jis suminkštėtų.
Visus norimus priedus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Suberiame į dubenį prie pagrindo.
Sumaišome padažą. Paragaujame. Jis turi būti skanus, nei per saldus, nei per rūgštus. Pakoreguojame jį pagal savo skonį.
Daržoves apibarstome druska, pipirais. Supilame padažą, užpilame aliejaus. Išmaišome. Viskas 🙂
