Category Archives: Dienos valgiai

Šokoladiniai ledai su vyšniomis

Jau kurį laiką neturiu galimybės šeimininkauti virtuvėje ir ką nors gaminti. Net rankas niežti, kaip norėčiau ką nors skanaus iškepti… Bet teks dar šiek tiek palūkėti 🙂 Užtat turiu kompiuterį ir internetą, todėl galiu pasidalinti receptais iš archyvo.

Šiuos ledus, gaminau žurnalo vasaros numeriui ir jis kuo puikiausiai tiks šiandienos vasariškiems orams. Praeitais metais, gamindama ledų sumuštinius, sužinojau ledų be ledų aparato paslaptį. Pasirodo, tam kad ledų tekstūra būtų glotni ir be ledo gabaliukų, jų pagrindas turi būti – plakta grietinėlė. Toliau – Jūsų fantazijos reikalas. Aš labiausiai mėgstu riebų šokoladinį plombyrą, todėl šį kartą nusprendžiau paeksperimentuoti ir pagaminti ką nors panašaus. Rezultatas pranoko lūkesčius, man labai patiko! Rekomenduoju pamėginti ir Jums 🙂

8 didelėms porcijoms reikės:

  • 150 g šviežių arba šaldytų vyšnių
  • 2 v. š. cukraus
  • 1 v. š. brendžio
  • 100 g juodojo šokolado
  • 250 g saldinto sutirštinto pieno
  • 1/4 a. š. tirpios kavos
  • 2 v. š. nesaldintos kakavos miltelių
  • 400 ml riebios grietinėlės

Vyšnias sudėkite į mažą prikaistuvį. Suberkite cukrų, supilkite brendį. Išmaišykite. Užvirinkite ir pavirkite apie penkias minutes. Nukoškite susidariusias sultis, tačiau jų neišpilkite. Vyšnias stambiai sukapokite.

Tame pačiame prikaistuvyje užkaiskite 1/4 stiklinės susidariusių vyšnių sulčių. Nuimkite nuo ugnies, sudėkite kapotą juodąjį šokoladą ir maišykite, kol šokoladas ištirps. Įmaišykite saldintą sutirštintą pieną, kavą ir persijotus kakavos miltelius. Palikite atvėsti.

Grietinėlę išplakite iki standumo. Supilkite atvėsusią šokoladinę masę ir lėtai išmaišykite. Stebėkite, ar ant dugno neliko neišmaišytos šokoladinės masės. Sudėkite kapotas vyšnias ir dar kartą išmaišykite.

Supilkite masę į šalčiui atsparų indą, uždenkite maistine plėvele arba folija ir per naktį palaikykite šaldiklyje.

Prieš patiekdami, ištraukite iš šaldiklio ir palikite 10 minučių tam, kad ledai šiek tiek atsileistų ir iš jų būtų lengviau formuoti rutuliukus.

Skanaus! 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Mėsainiai, dublis antras

Jei žiūrint pro langą visai neatrodo, kad lauke vasara, reikia pabandyti ją prisišaukti 🙂 Vienas iš būdų – išsikepti mėsainių (keptuvė tam irgi puikiai tiks), išeiti į balkoną ar terasą, apsikloti pledu ir įsivaizduoti, kad esate kur nors gamtoje 🙂 O jei Jums vis dėlto pasisekė ir oras tinkamas piknikui – išsikepkite mėsainių lauke ant grotelių 🙂

Praeitais metais, aš jau publikavau vieną mėsainių receptą. Jie buvo skanūs, bet ne idealūs, todėl šiais metais ieškojau naujų idėjų. Bandelės, keptos namie, tikrai pakelia mėsainius į aukštesnį lygį! Negražu girtis, bet man šios bandelės tiesiog tobulos! Minkštos, puikiai iškilusios, bet tuo pat metu pakankamai tvirtos ir kvapnios! Viena likusi bandelė pragulėjo pusę dienos ant stalo, bet liko tokia pat minkšta ir skani. Maišelyje, manau sulauktų ir kitos dienos. Jos puikiai tiktų ne tik mėsainiams, bet ir kitiems sumuštiniams, netgi saldiems. Mėsos paplotėliai pagal Mindaugo receptą taip pat gavosi nuostabūs – kvapnūs ir sultingi! 🙂 Mane suintrigavo jų gaminimo būdas, tik teko paplotėliuose viskį keisti sultiniu, nes mėsainius valgė ir vaikai.

Tik vieną trukumą turėjo šis mėsainis – per gardžiai kvepėjo, todėl nesulaukė normalios fotosesijos 🙂

8 didelėms bandelėms reikės:

  • 3 v. š. (~45 ml) šilto pieno
  • 1 stiklinės šilto vandens
  • 2 a. š. sausų arba 20 g šviežių mielių (dariau su šviežiomis)
  • 2 ir 1/2 v. š. cukraus
  • 1 didelio kiaušinio
  • 3 stiklinių 550D tipo miltų
  • 1/3 stiklinės 450D tipo miltų
  • 1 ir 1/2 a. š. druskos
  • 30 g sviesto
  • 1 kiaušinio aptepimui
  • sezamo seklų pabarstymui (deja, pamiršau nusipirkti)

Mieles sumaišykite su trupučiu pieno ir cukrumi, maišykite tol kol mielės ištirps. Atidėkite 5 – 10 minučių, kol mielės pradės burbuliuoti. Supilkite likusį pieną ir vandenį, išmaišykite.

Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir druską. Supjaustykite sviestą mažais gabaliukais ir trinkite kartu su miltais tarp pirštų, kol neliks didelių sviesto gabaliukų ir visa masė taps panaši į duonos trupinius. Supilkite į miltus lengvai išplaktą kiaušinį, mielių bei pieno mišinį ir užminkykite tešlą. Išverskite tešlą ant lengvai miltuoto paviršiaus ir minkykite dar apie 10 minučių, kol tešla taps elastinga ir nelips prie rankų.

Suformuokite iš tešlos kamuolį, įdėkite į miltais apibarstytą dubenį, uždenkite drėgnu rankšluosčiu, arba maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje kilti (~ 1 – 2 val.). Tešla turėtų pakilti beveik dvigubai.

Iškilusią tešlą padalinkite į 8 lygias dalis. Iš kiekvieno gabaliuko suformuokite apvalią, šiek tiek paplokščią bandelę ir sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos (aš kepiau per dvi skardas, nes nenorėjau, kad bandelės suliptų). Uždenkite bandeles aliejumi patepta maistine plėvele arba drėgnu rankšluosčiu ir vėl palikite kilti vieną, dvi valandas arba kol bandelės dvigubai padidės.

Orkaitės apačioje pastatykite kepimo formą su vandenių ir įkaitinkite ją iki 200 laipsnių. Kiaušinį išplakite su šlakeliu vandens, aptepkite bandeles, pabarstykite sezamo sėklomis ir kepkite jas apie 15 minučių.

Bandelių receptas iš “Smitten kitchen”.

 

Mėsos paplotėliams reikės (jų gavosi daugiau nei 8, bet likusius skaniai suvalgėm vienus):

  • 1 kg maltos jautienos per pusę maišytos su kiauliena (originale tik jautenos)
  • 2 mažų svogūnų
  • saujos šviežių čiobrelių
  • 3 skiltelių česnako
  • 50 ml sultinio (originaliame recepte buvo viskis)
  • 1 v. š. su kaupu džiuvėsėlių
  • 1 v. š. garstyčių
  • 1 a. š. Vusterio padažo
  • druskos
  • pipirų

Visus produktus, išskyrus mėsą (svogūnus, česnako skilteles, sultinį, džiuvėsėlius, čiobrelio lapelius, garstyčias ir Vusterio padažą) sudėkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite iki vientisos masės. Gautą masę supilkite į mėsą. Įberkite druskos, pipirų,  viską gerai išmaišykite ir palikite bent valandai marinuotis.

Suformuokite paplotėlius, juos šiek tiek išmuškite, kad mėsa geriau sukibtų ir palikite 10 minučių pailsėti. Kepkite keptuvėje su trupučiu aliejaus arba ant grotelių.

Receptas adaptuotas iš Mindaugo tinklaraščio “Bon appetit!”.

 

Mesainiams reikės:

  • pomidorų
  • agurkų
  • salotų lapų
  • svogūnų laiškų
  • indelio (300g ) natūralaus jogurto
  • 2 v. š. pomidorų padažo (man labai skanus su keptomis paprikomis)
  • 2 v. š. majonezo

Padažą šį kartą sumaišiau iš to, kas buvo šaldytuve – jogurto, pomidorų padažo ir majonezo. Mums patiko 🙂 Toliau viskas labai paprasta. Dar šiltą bandelę perpjaukite per pusę, aptepkite padažu, sudėkite mėsos paplotėlį ir mėgstamas daržoves. Uždenkite antra bandelės puse.

Skanaus! 🙂

Braškių uogienė su aitriosiomis paprikomis

Šiek tiek anksčiau, Facebook paskyroje rašiau apie tai, kaip smagiai mane nustebino leidykla “Alma Littera”, padovanodama knygą “Kaupiame atsargas”. Ši knyga tikrai patiks tiems, kurie ir žiemą mėgsta gardžiuotis savo pasigamintomis ir sukauptomis per vasarą/rudenį atsargomis. Ko tik šioje knygoje nėra. Be mums įprastų uogienių, džemų, marinuotų ir raugintų gėrybių, skyriai apie mėsos, žuvies, pieno produktų, prieskonių, naminių užpiltinių, likerių ir netgi gėlių konservavimą ir saugojimą. Smagiausia tai, kad knygoje be plikų receptų yra daug naudingų patarimų ir paaiškinimų, kodėl reikėtų gaminti vienaip, o ne kitaip. Tikrai manau, kad dar ne kartą gaminsiu pagal receptus iš šios knygos, tereikia sulaukti visokiausių daržovių ir vaisių derliaus. O žiemą, galėsiu gamintis virtinukus, koldūnus ir kitokius gerai šaldomus gėrius 🙂

Vienas iš receptų, už kurio iš karto užkliuvo akis – “Penkiaminutė braškių uogienė su aitriomis paprikomis”. Pats uogienės virimo būdas man ne naujiena, dažniausiai į uogienes dedu mažai cukraus ir verdu principu “užvirini/atvėsini”, kurį kartoju kelis kartus iš eilės. Taip uogienės gaunasi ne tokios saldžios, uogos nesukrenta, nekeičia spalvos. Ir gaunasi taip, kaip parašyta knygoje: “Tobula uogienė – gražios uogos, vaisiai arba jų gabaliukai tolygiai pasiskirstę skaidriame tirštame sirupe”.

Uogienė gavosi puiki – tirštas, kandžiojantis už liežuvio sirupas ir tvirtos, saldžios uogos. Jau dabar įsivaizduoju, kaip smagu bus ja mėgautis šaltais žiemos vakarais 🙂

Litrui uogienės reikės:

  • 1 kg braškių
  • 1/2 kg cukraus
  • 2 vidutinio dydžio aitriosios paprikos (aš dėjau mažas, aštrumo užteko)
  • 1 a. š. citrinų sulčių

Braškes sumaišome su citrinų sultimis ir cukrumi. Paliekame valandai pastovėti.

Užviriname, verdame 5 minutes, nukaičiame ir paliekame 5 valandas.

Vėl verdame 5 minutes nuo užvirimo, nukaičiame ir paliekame 5 valandas.

Aitriąsias paprikas supjaustome, sudedame į uogienę, vėl verdame 5 minutes.

Karštą uogienę supilstome į pasterizuotus stiklainius, juos sandariai uždarome ir apverčiame. Šiltai apklojame ir paliekame, kol atauš.

Skanaus 🙂

Receptas iš knygos “Kaupiame atsargas”.

Kiaulienos nugarinės suktinukai su grybais

Tikriausiai ne visi žino, bet birželio 14d. yra minima kaip tarptautinė tinklaraštininkų diena. Jau trečius metus iš eilės “Kulinarijos studijoje” organizuojamas šios puikios progos šventimas ir man pasisekė visus tris kartus ten sudalyvauti 🙂 Šį kartą pavaizduosiu tinginę ir plačiau apie renginį nerašysiu, nes jį jau puikiai aprašė kiti dalyviai:

Beata iš “Braškių su pipirais”

Indrė iš “Gėrimų ir patiekalų magijos”

Ineta iš “Gamyklėlės”

Skirmantė iš “Impossible is nothing”

Vilma iš “Kulinarijos laboratorijos”

Pasakysiu tik, kad buvo be galo smagu visas pažįstamas ir dar nepažįstamas pamatyti ir pabendrauti! 🙂

Aš per vakarėlį gaminau pomidorų džemą. Nuotrauka Jurgos.

Bet, tai dar ne viskas. Šiais metais, Jolita iš “Surfing the world cuisine” organizavo virtualų vakarėlį! Skubu jame sudalyvauti ir aš. Vaišinkitės – kiaulienos nugarinės suktinukai su grybais ir ne tik 😉 Argi ne simboliška, šio recepto išmokau taip pat “Kulinarijos studijoje” per itališkos virtuvės pamokėlę. Atkreipkite dėmesį, koks įdomus suktinukų kepimo būdas. Taip pagaminta mėsa lieka labai sultinga 🙂

Vienai porcijai reikės:

  • 150g kiaulienos nugarinės
  • 1 griežinėlio vytinto kumpio
  • kuokšto gražgarsčių
  • saujos voveraičių
  • saujos baravykų
  • saujos pievagrybių ar kitų, norimų grybų
  • 3 skiltelių česanko
  • 1 nedidelio mėlynojo svogūno
  • 300ml raudonojo vyno
  • 1 v. š. cukraus
  • druskos, pipirų
  • prieskoninių žolelių (čiobrelių, rozmarino)
  • 10 g sviesto
  • 100g makaronų

Kiaulienos nugarinę išmušame, pabarstome prieskoniais, dedame ant mėsos vytintą kumpį, gražgarstę ir susukame vyniotinį. Paruoštą suktinuką susukame į kepimo popierių (padarome iš jo kažką panašaus į saldainį) ir trumpai apkepame sausoje keptuvėje iš visų pusių.

Baigiame kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepdami apie 8 minutes.
Grybus apkepame keptuvėje su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus, česnako skiltele ir prieskoninėmis žolelėmis.
Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje su šaukštu alyvuogių aliejaus.
Padažui svogūnus, likusius česnakus ir prieskonines žoleles apkepame puode su aliejumi, beriame cukrų, pilame vyną ir gariname. Perkošiame ir sutirštiname sviestu (į kaitinamą nuovirą po truputį, maišant dedame sviestą).

Skanaus! 🙂

Kitos vakarėlio dalyvės:

Jolita iš “Surfing the world cuisine”.

Neringa iš “Neringos blogo”.

Ilona iš “Skanaus gyvenimo”.

Asta iš “Saulėtos virtuvės”.

Eglė iš “Skruzdeliukų skveruose”.

Skirmantė iš “Impossible is nothing”.

Renata iš “Valgome Europą”.

Dalia iš “Septynių virtienių”.

Indrė iš “Gėrimų ir patiekalų magijos”.

Dovilė iš “DR food blog”.

Violeta iš “Violetos kambariuko”.

Rūta iš “Lietuvos virėjos”.

Tikiuosi, nieko nepamiršau 🙂 Dar kartą, su tiklaraštininkų diena! 🙂

Rabarbarų uogienė su rozmarinu

Prisiklausiusi Jurgos pasakojimų apie tai, kaip puikia dera rabarbarai ir rozmarinas (“Skonio žinynas” šią mintį taip pat patvirtina), aš nusprendžiau išsivirti rabarbarų uogienę su rozmarinų. Išties, šis derinys neeilinis ir puikus, bet aš verdama padariau vieną klaidą – pridėjau per daug cukraus. Pasirinkau, kaip man atrodė patikimą šaltinį, bet… Kitą kartą bandyčiau dėti jo vos ne dvigubai mažiau 🙂 Jei išsivirsit, parašykit, su kokiu cukraus kiekiu Jums uogienė patiko labiausiai 🙂

Mažam stiklainiukui reikės (~ 250 ml):

  • 2 stiklinių pjaustyto rabarbaro (~ 8 didesnių stiebų)
  • 1 ir 1/2 stiklinės cukraus (kitą kartą dėčiau ne daugiau 1 stiklinės)
  • 1 citrinos sulčių
  • 1 didesnės rozmarino šakelės

Rabarbarus supjaustom, suberiame į prikaistuvį,  užpilame cukrumi ir išspaustomis citrinos sultimis. Išmaišome ir paliekame pusvalandžiui pastovėti, kad išsiskirtų sultys. Užkaičiame puodą ir leidžiame apie 10 minučių pavirti. Rabarbarai per tą laiką turi pasidaryti labai minkšti (man pasirodė, kad po 10 minučių jie nebuvo pakankamai minkšti, todėl paviriau dar 10. Galbūt ir dėlto uogienė tapo per saldi).

Supilame uogienę į paruoštus stiklainius, užsukame ir laikome šaltai.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Food in Jars”.

Rabarbarų “grindinys”

Šiandien supratau, kad rūgštynių sezoną jau pražiopsojau… Gaila… Užtat, rabarbarų dar pilnas kiemas, todėl šiandien kepiau paprastą, bet labai skanų rabarbarų pyragą. Labai smagu buvo jį valgyti lauke, leidžiantis saulei… Su ledais ir vaisinės arbatos puodeliu 🙂

Neturiu geros viso pyrago nuotraukos. Jei nevisai aišku, kaip jis turėtų atrodyti, žiūrėkite recepto šaltinį.

Pyragui reikės (26 – 28 cm apvaliai formai):

  • 8 didesnių rabarbaro stiebų
  • 3/4 stiklinės cukraus
  • 3/4 stiklinės vandens
  • 2 stiklinių miltų
  • 2 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelio druskos
  • 160 g šalto sviesto
  • 3/4 stiklinės pieno
  • 1 a. š. cukraus
  • saujos migdolų drožlių (nebūtinai)

Įkaitinkite orkaitę iki 220 laipsnių.

Rabarbarus nulupkite, supjaustykite centimetro dydžio gabaliukais ir suberkite į kepimo formą.

Į mažą prikaistuvį suberkite cukrų ir supilkite vandenį. Kaitinkite tol, kol neištirps cukrus. Susidariusiu sirupu užpilkite rabarbarus (vaizdas bus labiau panašus į sriubą, bet neišsigąskit, visas sirupas susigers pyragui kepant). Kepimo formą su rabarbarais įdėkite į orkaitę ir kepkite apie 12 min (per tą laiką kaip tik spėsite paruošti tešlą).

Sviestą supjaustykite mažais gabaliukais. Suberkite ant jo miltus, kepimo miltelius ir druską. Trinkite sviestą su miltais tarp pirštų tol, kol masė nepasidarys panaši į duonos trupinius. Supilkite pieną, minkykite tik tiek, kad tešla suliptų į vieną gabalą.

Ištraukite kepimo formą iš orkaitės. Imkite po šaukštą tešlos, darykite iš jos kažką panašaus į paplotėlius ir dėkite ant rabarbarų. Padenkite tešla visą pyrago viršų. Apibarstykite tešlą arbatiniu šaukšteliu cukraus ir migdolų drožlėmis. Kepkite dar apie 25 minutes.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Circle B Kitchen”.

 

Speltos miltų bananų duona

Neseniai rašiau apie speltos miltų privalumus ir naudą. Gaminti su šias miltais man labai patiko. Blynus, paskutiniu metu, kepu tik su jais. Tikiuosi, nuo to jie pasidarė ne tik skanūs, bet ir naudingi 🙂 Per šiuos kelis mėnesius pabandžiau trijų gamintojų speltos miltus, tai gi trumpai parašysiu apie tai, kurie man patiko labiausiai:

  • “Spielberger” ekologiški speltos miltai – nuo jų viskas prasidėjo. Miltai tikrai puikūs, kvapnūs ir labai švelnios tekstūros. Jų tipas  – 1050, bet malimas nėra labai rupus. Šiuose miltuose man patiko viskas, išskyrus kainą. Ji yra beveik dvigubai didesnė negu lietuviškų miltų.
  • “Malsenos” spelta kvietiniai miltai. Man nepatiko visai… Tipo ant pakelio neradau, bet jie man pasirodė per rupūs ir beveik be skonio. Kai iškepiau blynus tik su šiais miltais, buvo toks jausmas, kad į tešlą smėlio primaišyta. Sunaudojau juos, tik berdama po šaukštą kitą, kartu su paprastais kvietiniais miltais. PAPILDYMAS (2013.07.01 Nežinau, arba aš pripratau prie speltos miltų skonio, arba Malsenos miltų kokybė pasikeitė. Neseniai iškepiau keksą vien iš jų ir jis buvo labai skanus).
  • “Ustukių malūno” laukinių kviečių spelta miltai. Tipas 812. Patiko beveik taip pat, kaip ir vokiški miltai, bet jų kainą beveik dvigubai mažesnė. Todėl, paskutiniu metu, naudoju juos. Pirkti šiuos miltus, mačiau tik ekologiškų prekių parduotuvėse.

Čia aišku, mano asmeninė nuomonė ir su Jūsų nuomone gali nesutapti 🙂

Taigi, blynų kepimą jau įvaldžiau, todėl nusprendžiau pereiti prie kito man labai patinkančio kepinio – bananų duonos. Kepiau ją pagal savo mėgstamiausią receptą, pakoregavau tik miltų tipą ir kiekį. Su speltos miltais duona gavosi minkštutė, bet ne tokia drėgna, todėl kitą kartą, vietoje dviejų bananų dėčiau tris. Svarbiausia, kad ji liko labai labai skani! 🙂

Kekso formai reikės:

  • 300 g speltos miltų
  • 70 g sviesto
  • 2 kiaušinių
  • 150 g cukraus
  • 125 ml natūralaus jogurto
  • 2 – 3 bananų
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 1/2 a. š. sodos
  • žiupsnelio druskos
  • 70 g juodojo šokolado

Kambario temperatūros sviestą ištriname su paprastu ir vaniliniu cukrumi. Į jogurtą įmaišome sodą tam, kad jogurtas ją nugesintų. Supilame jį į sviesto masę ir išmaišome. Po vieną mušame kiaušinius, gerai išplakame. Suberiame visus sausus produktus, dar kartą viska gerai išmaišome.

Bananus sutriname šakute, šokoladą sukapojame ir įmaišome į tešlą.

Kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 – 45 minutes

Skanaus 🙂

Lježo salotos

Visos žiniasklaidos priemonės praneša, kad šiandien švenčiama “Europos diena”. Neatsilieku ir aš, bei siūlau paskanauti vienos pirmųjų ES šalių – Belgijos salotas 🙂

Išgirdę frazę „Belgijos virtuvė“, pirmiausia, matyt, pagalvojame apie belgiškus vaflius, keptas bulvytes su įvairiais padažais ir, aišku, šokoladą. Visi šie patiekalai turistų Belgijoje laukia bene kiekvienoje užeigoje ar kavinėje. O ką gi gamina belgų šeimininkės? Vienas iš plačiai žinomų patiekalų – Lježo salotos. Sotus, tikras, naminis maistas, kuris tiks ne tik belgų, bet ir lietuvių skrandžiams.
Kadangi Belgijoje yra trys oficialios kalbos – olandų, prancūzų ir vokiečių, linkime Jums Eet smakelijk! Bon appétit! Guten Apetit!

2 porcijoms reikės:

  • 4 vidutinių bulvių (250 g)
  • 100 g šparaginių pupelių
  • 100 g rūkytos šoninės
  • 1 mažo svogūno (40g)
  • 1 v. š. obuolių acto

Bulves nulupkite, supjaustykite vidutiniais gabaliukais, sudėkite į verdantį vandenį ir virkite apie 15 minučių. Jos turi būti minkštos, bet ne byrančios. Nupilkite vandenį.

Šparagines pupeles trumpai apvirkite.

Šoninę supjaustykite plonomis juostelėmis ir kepkite ant vidutinės ugnies, kol gražiai apskrus ir išskirs visus riebalus.

Išimkite šoninę iš keptuvės taip, kad liktų kuo daugiau riebalų. Padidinkite ugnį ir sudėkite į keptuvę bulves ir šparagines pupeles. Maišydami kepkite, kol bulvės gražiai apskrus iš visų pusių.

Išimkite iš keptuvės bulves bei pupeles ir sudėkite į dubenį. Svogūną smulkiai supjaustykite ir apkepinkite keptuvėje likusiuose riebaluose. Kai svogūnai apskrus, supilkite į keptuvę obuolių actą, išmaišykite.

Į dubenį su bulvėmis sudėkite keptus svogūnus ir šoninę. Išmaišykite. Valgykite salotas dar šiltas.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Vištiena su keptomis paprikomis

Balandį pasiekiau antirašymo rekordą – vienas įrašas per mėnesį. Tikiuosi, ateity šis rekordas sumuštas nebus 🙂 O kol blogas tyli, mano gyvenimas bėga toliau. Be darbo, laiko praleidimo su mažąja I. ir miego, paskutiniu metu įvyko daug kitų smagių dalykų. Pvz.: išvyka į gamtą su kolegėmis iš žurnalo “°C” (ir aišku, pasiruošimas naujam vasaros numeriui), pietūs naujai atsidariusiame restorane “Lauro lapas” (dienos pietūs jame – puiki galimybė už prieinamą kainą susipažinti su rafinuotesne, aukštos kokybės virtuve) ir kiti maži džiaugsmai kartu su šeima 🙂

Pastebėjau, kad paskutiniu metu gaminu labai paprastus patiekalus. Grįžus iš darbo, nesinori daug laiko sukiotis virtuvėje. Bet jei patiekalai greitai pagaminami, tai tikrai nereiškia, kad jie neskanūs, ar nusibodę. Vienas iš tokių patiekalų – vištiena su keptomis paprikomis. Šis receptas geras dar ir tuo, kad ji galima pasigaminti ir gamtoje. Vištiena ir paprikos puikiai iškeps ant grotelių.

3-4 porcijoms reikės:

  • 500 g vištienos krutinėlės vidinės dalies
  • 1 v. š. sojos padažo
  • 1 v. š. balzaminio acto
  • 1 a. š. cukraus
  • 1 v. š. aliejaus
  • 2 v. š. miltų
  • 2 raudonųjų paprikų
  • 100 g fetos sūrio
  • žiupsnelio druskos
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų

Mažame indelyje sumaišome sojos padažą, balzaminį actą, cukrų ir aliejų. Gautu padažu užpilame vištieną, išmaišome ir paliekame dešimčiai minučių pasimarinuoti (tuo metu, galime užstatyti virti garnyrą, pvz. ryžius arba bulves).

Orkaitę įkaitiname iki 220 laipsnių (jei yra galimybė, paliekame tik viršutinį kaitinimą). Paprikas supjaustome į keturias dalis, aptepame aliejumi ir dedame į skardą odele į viršų. Kepame 10-15 minučių. Paprikų odelė turi atsiskirti nuo minkštimo, gali netgi pajuoduoti.

Pasimarinavisią vištieną, apvoliojame miltuose. Įpilame į keptuvę aliejų ir kaitiname ją ant didelės ugnies. Trumpai apkepiname vištieną iš abiejų pusių. Ji neturi būti žalia viduje, bet turi likti sultinga.

Nuo iškeptų paprikų nulupame odeles, supjaustome paprikas juostelėmis. Kartu su supjaustytu fetos sūriu sudedame į dubenį, apibarstome druska, pipirais ir įpilame šlakelį aliejaus. Išmaišome.

Supjaustome vištieną ir patiekiame kartu su keptomis paprikomis (jei norisi sočiau, tai ir kartu su bulvėmis, ar ryžiais).

Skanaus 🙂

Pietūs ant laužo

Dienos ilgėja, vis smagiau šviečia saulė ir aš jau baigiu priprasti prie naujo gyvenimo ritmo 🙂 Tikiuosi, tai reikš, kad ir čia pasirodysiu dažniau 🙂 Šį šeštadienį, netyčia sudalyvavau viename labai smagiame pietų gaminime. Virėme ant laužo troškinį (beveik vengrišką guliašą)! Švietė saulė, bet dar nebuvo vasariškai karšta – pats tas sėdėti prie ugnies, lėtai maišyti troškinį ir medituoti 😉 Man atiteko smagiausias darbas – prižiūrėjau, maišiau, viriau, o visi produktai jau buvo paruošti ir supjaustyti 🙂 Gaminome, prisiskaitę visokiausių receptų internete, bet galiausiai vis tiek iš akies, todėl tikslaus šaltinio ir kiekių nebus, tik bendras principas 🙂

Experience the. To online dating recovering Them sex dating casual nsa swing they tools.

Guliašui reikės:


  • kiaulienos taukų
  • jautienos (mes, iš tikrųjų, darėm iš kiaulienos, bet tai jau aišku, ne tikras guliašas 😉
  • svogūnų
  • česnako
  • saliero šaknies
  • morkų
  • bulvių
  • saldžios raudonos paprikos
  • konservuotų pomidorų
  • aštraus paprikų padažo
  • druskos
  • juodųjų pipirų
  • čili pipirų
  • maltos raudonos paprikos

Procesas labai paprastas, visus produktus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Mes viską pjaustėm kubeliais, tik papriką juostelėmis. Salierą supjaustėm labai smulkiai, nes kompanijoje buvo jo nemėgstančių, bandėm paslėpti. Pavyko 😉 Ant kiaulienos taukų pakepiname svogūnus su smulkintais česnakais, sudedame mėsą ir taip pat pakepiname. Toliau trumpai apkepiname morkas, salierus, šiek tiek prieskonių ir pripilame vandens tiek, kad viską apsemtų. Troškiname, kol vanduo išgaruos. Po šio troškinimo mėsa turi būti jau beveik paruošta, jei ji dar kieta, pilame dar vandens ir troškiname toliau. Kai mėsa išsitroškins, dedame paprikas, jas šiek tiek apkepiname. Po paprikų dedame bulves, vėl pilame vandens tiek, kad jas apsemtų. Kai bulves išverda, dedame konservuotus pomidorus, druską ir likusius prieskonius. Užverdame, patikriname ar nereikia daugiau prieskonių. Valgome 🙂 Skanaus 🙂