Prisiklausiusi Jurgos pasakojimų apie tai, kaip puikia dera rabarbarai ir rozmarinas (“Skonio žinynas” šią mintį taip pat patvirtina), aš nusprendžiau išsivirti rabarbarų uogienę su rozmarinų. Išties, šis derinys neeilinis ir puikus, bet aš verdama padariau vieną klaidą – pridėjau per daug cukraus. Pasirinkau, kaip man atrodė patikimą šaltinį, bet… Kitą kartą bandyčiau dėti jo vos ne dvigubai mažiau 🙂 Jei išsivirsit, parašykit, su kokiu cukraus kiekiu Jums uogienė patiko labiausiai 🙂
Mažam stiklainiukui reikės (~ 250 ml):
- 2 stiklinių pjaustyto rabarbaro (~ 8 didesnių stiebų)
- 1 ir 1/2 stiklinės cukraus (kitą kartą dėčiau ne daugiau 1 stiklinės)
- 1 citrinos sulčių
- 1 didesnės rozmarino šakelės
Rabarbarus supjaustom, suberiame į prikaistuvį, užpilame cukrumi ir išspaustomis citrinos sultimis. Išmaišome ir paliekame pusvalandžiui pastovėti, kad išsiskirtų sultys. Užkaičiame puodą ir leidžiame apie 10 minučių pavirti. Rabarbarai per tą laiką turi pasidaryti labai minkšti (man pasirodė, kad po 10 minučių jie nebuvo pakankamai minkšti, todėl paviriau dar 10. Galbūt ir dėlto uogienė tapo per saldi).
Supilame uogienę į paruoštus stiklainius, užsukame ir laikome šaltai.
Skanaus 🙂
Receptas iš “Food in Jars”.
khe khe, ir aš tokios prisiviriau, tik be citrinos. ir raudonos, ir žalios 🙂 O tavo tokia skaidri atrodo 🙂
jau pusę išdalinau, tai kol dar yra rabarbarų reiks dar prisivirt, nes po pernai metų čia einamiausia uogienė mūsų namie.
Taip, taip ir aš pasidaviau manijai 🙂
Mano rabarbarai buvo šiek tiek padžiuvę, bet per pusvalandį, kurį stovėjo užberti cukrumi išleido labai daug sulčių. Tai gavosi labiau ne uogienė, o karamelizuoti rabarbarai sirupe 🙂 Todėl tokie skaidrūs atrodo 🙂
Aš dar noriu išsivirti rabarbarų uogienės su vanile. Tikiuosi, spėsiu 🙂
Išvirta, ragausim kai pravės 🙂 cukraus dėjau 250 gr, bus matyt, nes karšta dar per saldi, rabarbarai sukrito, recepto eigoje neparašyta, bet juos reikia nulupti tikiuosi 🙂 beje trūksta eigoje ir rozmarino įdėjimo į puodą, tačiau recepto šaltinyje aptikau 🙂
Seilė tįsta, turbūt teks eit ieškoti rabarbarų į turgų 🙂
Būtinai paieškok rabarbarų. Jei ne uogienei, tai bent pyragui 🙂
O aš va tokį http://www.laselismedaus.blogspot.com/2011/09/rabarbaru-dzemas-su-medumi-ir.html viriau. Labai patiko. Tikiu, kad taviškė uogienė ir puiki. Reikės išbndyti. Dabar rabarbarai kompočiukams sueina:)
Su medumi turėtų būti irgi labai skanu. Tik aš keistas žmogus, jo nemėgstu 🙂
Derinys tikrai vykęs, man irgi labai patiko. Gaila, kad ir patikimi šaltiniai kartais nuvilia. Nors pas tuos anglus/amerikiečius uogienė taip ir verdama – su daaaaug cukraus.
P.S. Valio, jau ir mano rabarbarų uogienė komentaruose švystėlėjo. Šypt
Aš kažkaip nesumasčiau lietuvių kalba recepto paieškoti… Būčiau aptikusi tavo, pamatyčiau kiek pas tave cukraus ir tai mane priverstų susimąstyti :))) Bet nieko, pas mus šeimoje yra saldumo mėgėjų, suvalgys 🙂
Rimtai, kodėl tavo tokie skaidrūs? Mano su cukrum stovėjo gal pusdienį, bet vis tiek tamsi ir tiršta uogienė išėjo.
O dėl cukraus, aš 1 kg dėjau 800 g cukraus. tai beveik tas pats. Man tai visai ne per saldu 😀
Neįsivaizduoju kodėl, bet man rabarbarai nenorėjo sukristi, tik karamelizavosi 🙂 Pažiūrėsim, kaip gausis, kai antrą kartą virsiu 🙂