Tag Archives: mėsa

Birželio akimirkos ir šiuolaikinė lietuviška virtuvė

Mėsainiai, dublis antras

Jei žiūrint pro langą visai neatrodo, kad lauke vasara, reikia pabandyti ją prisišaukti 🙂 Vienas iš būdų – išsikepti mėsainių (keptuvė tam irgi puikiai tiks), išeiti į balkoną ar terasą, apsikloti pledu ir įsivaizduoti, kad esate kur nors gamtoje 🙂 O jei Jums vis dėlto pasisekė ir oras tinkamas piknikui – išsikepkite mėsainių lauke ant grotelių 🙂

Praeitais metais, aš jau publikavau vieną mėsainių receptą. Jie buvo skanūs, bet ne idealūs, todėl šiais metais ieškojau naujų idėjų. Bandelės, keptos namie, tikrai pakelia mėsainius į aukštesnį lygį! Negražu girtis, bet man šios bandelės tiesiog tobulos! Minkštos, puikiai iškilusios, bet tuo pat metu pakankamai tvirtos ir kvapnios! Viena likusi bandelė pragulėjo pusę dienos ant stalo, bet liko tokia pat minkšta ir skani. Maišelyje, manau sulauktų ir kitos dienos. Jos puikiai tiktų ne tik mėsainiams, bet ir kitiems sumuštiniams, netgi saldiems. Mėsos paplotėliai pagal Mindaugo receptą taip pat gavosi nuostabūs – kvapnūs ir sultingi! 🙂 Mane suintrigavo jų gaminimo būdas, tik teko paplotėliuose viskį keisti sultiniu, nes mėsainius valgė ir vaikai.

Tik vieną trukumą turėjo šis mėsainis – per gardžiai kvepėjo, todėl nesulaukė normalios fotosesijos 🙂

8 didelėms bandelėms reikės:

3 v. š. (~45 ml) šilto pieno
1 stiklinės šilto vandens
2 a. š. sausų arba 20 g šviežių mielių (dariau su šviežiomis)
2 ir 1/2 v. š. cukraus
1 didelio kiaušinio
3 stiklinių 550D tipo miltų
1/3 stiklinės 450D tipo miltų
1 ir 1/2 a. š. druskos
30 g sviesto
1 kiaušinio aptepimui
sezamo seklų pabarstymui (deja, pamiršau nusipirkti)

Mieles sumaišykite su trupučiu pieno ir cukrumi, maišykite tol kol mielės ištirps. Atidėkite 5 – 10 minučių, kol mielės pradės burbuliuoti. Supilkite likusį pieną ir vandenį, išmaišykite.

Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir druską. Supjaustykite sviestą mažais gabaliukais ir trinkite kartu su miltais tarp pirštų, kol neliks didelių sviesto gabaliukų ir visa masė taps panaši į duonos trupinius. Supilkite į miltus lengvai išplaktą kiaušinį, mielių bei pieno mišinį ir užminkykite tešlą. Išverskite tešlą ant lengvai miltuoto paviršiaus ir minkykite dar apie 10 minučių, kol tešla taps elastinga ir nelips prie rankų.

Suformuokite iš tešlos kamuolį, įdėkite į miltais apibarstytą dubenį, uždenkite drėgnu rankšluosčiu, arba maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje kilti (~ 1 – 2 val.). Tešla turėtų pakilti beveik dvigubai.

Iškilusią tešlą padalinkite į 8 lygias dalis. Iš kiekvieno gabaliuko suformuokite apvalią, šiek tiek paplokščią bandelę ir sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos (aš kepiau per dvi skardas, nes nenorėjau, kad bandelės suliptų). Uždenkite bandeles aliejumi patepta maistine plėvele arba drėgnu rankšluosčiu ir vėl palikite kilti vieną, dvi valandas arba kol bandelės dvigubai padidės.

Orkaitės apačioje pastatykite kepimo formą su vandenių ir įkaitinkite ją iki 200 laipsnių. Kiaušinį išplakite su šlakeliu vandens, aptepkite bandeles, pabarstykite sezamo sėklomis ir kepkite jas apie 15 minučių.

Bandelių receptas iš “Smitten kitchen”.

Mėsos paplotėliams reikės (jų gavosi daugiau nei 8, bet likusius skaniai suvalgėm vienus):

1 kg maltos jautienos per pusę maišytos su kiauliena (originale tik jautenos)
2 mažų svogūnų
saujos šviežių čiobrelių
3 skiltelių česnako
50 ml sultinio (originaliame recepte buvo viskis)
1 v. š. su kaupu džiuvėsėlių
1 v. š. garstyčių
1 a. š. Vusterio padažo
druskos
pipirų

Visus produktus, išskyrus mėsą (svogūnus, česnako skilteles, sultinį, džiuvėsėlius, čiobrelio lapelius, garstyčias ir Vusterio padažą) sudėkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite iki vientisos masės. Gautą masę supilkite į mėsą. Įberkite druskos, pipirų, viską gerai išmaišykite ir palikite bent valandai marinuotis.

Suformuokite paplotėlius, juos šiek tiek išmuškite, kad mėsa geriau sukibtų ir palikite 10 minučių pailsėti. Kepkite keptuvėje su trupučiu aliejaus arba ant grotelių.

Receptas adaptuotas iš Mindaugo tinklaraščio “Bon appetit!”.

Mesainiams reikės:

pomidorų
agurkų
salotų lapų
svogūnų laiškų
indelio (300g ) natūralaus jogurto
2 v. š. pomidorų padažo (man labai skanus su keptomis paprikomis)
2 v. š. majonezo

Padažą šį kartą sumaišiau iš to, kas buvo šaldytuve – jogurto, pomidorų padažo ir majonezo. Mums patiko 🙂 Toliau viskas labai paprasta. Dar šiltą bandelę perpjaukite per pusę, aptepkite padažu, sudėkite mėsos paplotėlį ir mėgstamas daržoves. Uždenkite antra bandelės puse.

Skanaus! 🙂

Kiaulienos nugarinės suktinukai su grybais

2 Replies

Tikriausiai ne visi žino, bet birželio 14d. yra minima kaip tarptautinė tinklaraštininkų diena. Jau trečius metus iš eilės “Kulinarijos studijoje” organizuojamas šios puikios progos šventimas ir man pasisekė visus tris kartus ten sudalyvauti 🙂 Šį kartą pavaizduosiu tinginę ir plačiau apie renginį nerašysiu, nes jį jau puikiai aprašė kiti dalyviai:

Beata iš “Braškių su pipirais”

Indrė iš “Gėrimų ir patiekalų magijos”

Ineta iš “Gamyklėlės”

Skirmantė iš “Impossible is nothing”

Vilma iš “Kulinarijos laboratorijos”

Pasakysiu tik, kad buvo be galo smagu visas pažįstamas ir dar nepažįstamas pamatyti ir pabendrauti! 🙂

Aš per vakarėlį gaminau pomidorų džemą. Nuotrauka Jurgos.

Bet, tai dar ne viskas. Šiais metais, Jolita iš “Surfing the world cuisine” organizavo virtualų vakarėlį! Skubu jame sudalyvauti ir aš. Vaišinkitės – kiaulienos nugarinės suktinukai su grybais ir ne tik 😉 Argi ne simboliška, šio recepto išmokau taip pat “Kulinarijos studijoje” per itališkos virtuvės pamokėlę. Atkreipkite dėmesį, koks įdomus suktinukų kepimo būdas. Taip pagaminta mėsa lieka labai sultinga 🙂

Vienai porcijai reikės:

150g kiaulienos nugarinės
1 griežinėlio vytinto kumpio
kuokšto gražgarsčių
saujos voveraičių
saujos baravykų
saujos pievagrybių ar kitų, norimų grybų
3 skiltelių česanko
1 nedidelio mėlynojo svogūno
300ml raudonojo vyno
1 v. š. cukraus
druskos, pipirų
prieskoninių žolelių (čiobrelių, rozmarino)
10 g sviesto
100g makaronų

Kiaulienos nugarinę išmušame, pabarstome prieskoniais, dedame ant mėsos vytintą kumpį, gražgarstę ir susukame vyniotinį. Paruoštą suktinuką susukame į kepimo popierių (padarome iš jo kažką panašaus į saldainį) ir trumpai apkepame sausoje keptuvėje iš visų pusių.

Baigiame kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepdami apie 8 minutes.
Grybus apkepame keptuvėje su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus, česnako skiltele ir prieskoninėmis žolelėmis.
Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje su šaukštu alyvuogių aliejaus.
Padažui svogūnus, likusius česnakus ir prieskonines žoleles apkepame puode su aliejumi, beriame cukrų, pilame vyną ir gariname. Perkošiame ir sutirštiname sviestu (į kaitinamą nuovirą po truputį, maišant dedame sviestą).

Skanaus! 🙂

Kitos vakarėlio dalyvės:

Jolita iš “Surfing the world cuisine”.

Neringa iš “Neringos blogo”.

Ilona iš “Skanaus gyvenimo”.

Asta iš “Saulėtos virtuvės”.

Eglė iš “Skruzdeliukų skveruose”.

Skirmantė iš “Impossible is nothing”.

Renata iš “Valgome Europą”.

Dalia iš “Septynių virtienių”.

Indrė iš “Gėrimų ir patiekalų magijos”.

Dovilė iš “DR food blog”.

Violeta iš “Violetos kambariuko”.

Rūta iš “Lietuvos virėjos”.

Tikiuosi, nieko nepamiršau 🙂 Dar kartą, su tiklaraštininkų diena! 🙂

Lježo salotos

4 Replies

Visos žiniasklaidos priemonės praneša, kad šiandien švenčiama “Europos diena”. Neatsilieku ir aš, bei siūlau paskanauti vienos pirmųjų ES šalių – Belgijos salotas 🙂

Išgirdę frazę „Belgijos virtuvė“, pirmiausia, matyt, pagalvojame apie belgiškus vaflius, keptas bulvytes su įvairiais padažais ir, aišku, šokoladą. Visi šie patiekalai turistų Belgijoje laukia bene kiekvienoje užeigoje ar kavinėje. O ką gi gamina belgų šeimininkės? Vienas iš plačiai žinomų patiekalų – Lježo salotos. Sotus, tikras, naminis maistas, kuris tiks ne tik belgų, bet ir lietuvių skrandžiams.
Kadangi Belgijoje yra trys oficialios kalbos – olandų, prancūzų ir vokiečių, linkime Jums Eet smakelijk! Bon appétit! Guten Apetit!

2 porcijoms reikės:

4 vidutinių bulvių (250 g)
100 g šparaginių pupelių
100 g rūkytos šoninės
1 mažo svogūno (40g)
1 v. š. obuolių acto

Bulves nulupkite, supjaustykite vidutiniais gabaliukais, sudėkite į verdantį vandenį ir virkite apie 15 minučių. Jos turi būti minkštos, bet ne byrančios. Nupilkite vandenį.

Šparagines pupeles trumpai apvirkite.

Šoninę supjaustykite plonomis juostelėmis ir kepkite ant vidutinės ugnies, kol gražiai apskrus ir išskirs visus riebalus.

Išimkite šoninę iš keptuvės taip, kad liktų kuo daugiau riebalų. Padidinkite ugnį ir sudėkite į keptuvę bulves ir šparagines pupeles. Maišydami kepkite, kol bulvės gražiai apskrus iš visų pusių.

Išimkite iš keptuvės bulves bei pupeles ir sudėkite į dubenį. Svogūną smulkiai supjaustykite ir apkepinkite keptuvėje likusiuose riebaluose. Kai svogūnai apskrus, supilkite į keptuvę obuolių actą, išmaišykite.

Į dubenį su bulvėmis sudėkite keptus svogūnus ir šoninę. Išmaišykite. Valgykite salotas dar šiltas.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Pietūs ant laužo

8 Replies

Dienos ilgėja, vis smagiau šviečia saulė ir aš jau baigiu priprasti prie naujo gyvenimo ritmo 🙂 Tikiuosi, tai reikš, kad ir čia pasirodysiu dažniau 🙂 Šį šeštadienį, netyčia sudalyvavau viename labai smagiame pietų gaminime. Virėme ant laužo troškinį (beveik vengrišką guliašą)! Švietė saulė, bet dar nebuvo vasariškai karšta – pats tas sėdėti prie ugnies, lėtai maišyti troškinį ir medituoti 😉 Man atiteko smagiausias darbas – prižiūrėjau, maišiau, viriau, o visi produktai jau buvo paruošti ir supjaustyti 🙂 Gaminome, prisiskaitę visokiausių receptų internete, bet galiausiai vis tiek iš akies, todėl tikslaus šaltinio ir kiekių nebus, tik bendras principas 🙂

Experience the. To online dating recovering Them sex dating casual nsa swing they tools.

Guliašui reikės:

kiaulienos taukų
jautienos (mes, iš tikrųjų, darėm iš kiaulienos, bet tai jau aišku, ne tikras guliašas 😉
svogūnų
česnako
saliero šaknies
morkų
bulvių
saldžios raudonos paprikos
konservuotų pomidorų
aštraus paprikų padažo
druskos
juodųjų pipirų
čili pipirų
maltos raudonos paprikos

Procesas labai paprastas, visus produktus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Mes viską pjaustėm kubeliais, tik papriką juostelėmis. Salierą supjaustėm labai smulkiai, nes kompanijoje buvo jo nemėgstančių, bandėm paslėpti. Pavyko 😉 Ant kiaulienos taukų pakepiname svogūnus su smulkintais česnakais, sudedame mėsą ir taip pat pakepiname. Toliau trumpai apkepiname morkas, salierus, šiek tiek prieskonių ir pripilame vandens tiek, kad viską apsemtų. Troškiname, kol vanduo išgaruos. Po šio troškinimo mėsa turi būti jau beveik paruošta, jei ji dar kieta, pilame dar vandens ir troškiname toliau. Kai mėsa išsitroškins, dedame paprikas, jas šiek tiek apkepiname. Po paprikų dedame bulves, vėl pilame vandens tiek, kad jas apsemtų. Kai bulves išverda, dedame konservuotus pomidorus, druską ir likusius prieskonius. Užverdame, patikriname ar nereikia daugiau prieskonių. Valgome 🙂 Skanaus 🙂

Jautiena, troškinta aluje

14 Replies

Praėjęs savaitgalis, buvo ypač saldus. Visas tris dienas iš eilės, šventėme mažosios I. gimtadienį. Ta proga, reikėjo ir trijų tortų. Kažkaip keista, bet nieko naujo bandyti nesinorėjo, todėl kepiau senus, gerus ir išbandytus: Kuršėnų vyniotinį, medaus tortą ir aišku, karamelinį mascarponės tortą. Tik paskutiniame, nenorėjau naudoti visokių “E”, todėl vietoje sausainių, kepiau smėlinį migdolų pagrindą. Gavosi dar skaniau! 🙂

Tai va, po tokio savaitgalio, norisi ko nors nesaldaus… Todėl šiandien netipiškas mano tinklaraščiui patiekalas – troškinta jautiena. Labai paprastai pagaminama, bet reikalauja laiko, todėl darbo dienos vakarienei netiks, bet savaitgaliui pats tas. Mėsa gaunasi kvapni ir minkšta. Alkoholis per tokį ilgą gaminimo laiką išgaruoja, lieka tik duonos aromatas.

4 porcijoms reikės:

600 g jautienos
2 nedidelių svogūnų ( ~ 170 g)
1 v. š. miltų
1 stiklinės tamsaus alaus
1 stiklinės vandens (gaminimo pabaigoje pyliau dar, nes norėjau skystesnio padažo)
2 šakelių šviežio čiobrelio
1 lauro lapo
1 a. š. garstyčių
1 v. š. rudojo cukraus
sviesto kepimui

Jautieną supjaustome kelių centimetrų dydžio gabaliukais, pabarstome druska ir maltais juodais pipirais. Įkaitiname keptuvę, įdedame gabaliuką sviesto. Per kelis kartus apkepiname jautieną (svarbu kepti ne visą iš karto, nes kitaip išsiskirs per daug sulčių ir mėsa ne keps, o troškinsis). Apkepintą jautieną, sudedame į dubenį.

Į tą pačią keptuvę įdedame dar gabaliuką sviesto, pjaustytus svogūnus ir pusę šaukštelio druskos. Kepame, kol svogūnai suminkštės. Suberiame miltus, išmaišome. Po truputį pilame vandenį ir alų, maišome, kad nesusidarytų miltų gumuliukai. Sudedame jautienos gabaliukus, užviriname, sumažiname ugnį iki minimumo ir uždengiame dangčių. Karts nuo karto maišydami, troškiname apie 2 valandas, arba kol mėsa taps minkšta. Jei padažas pasirodys per tirštas, įpilame dar vandens. Pabaigoje, įmaišome garstyčias, rudąjį cukrų. Patikriname, ar netrūksta druskos.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Simply recipes”.

Dumliama

18 Replies

Žiūrint į mane, žaliaakę, šviesiaplaukę, turbūt nieks neįtartų, kad mano prosenelis buvo totorius, gyvenantis Uzbekistane. Bet tai, iš tikrųjų, tiesa. Po pirmo pasaulinio karo, ieškodama geresnio gyvenimo, prosenelė atsidūrė Uzbekistane. Jai be galo pasisekė, ten jį rado ne tik naujus namus, bet ir savo gyvenimo meilę. Ten gimė mano senelis. Bet Tėvynės ilgesys nugalėjo, ir vėliau jie grįžo į Lietuvą.

Vidurio Azijoje labai gilios maisto gaminimo tradicijos. Ir nors mano tėtis gimė jau Lietuvoje, uzbekiškų patiekalų receptai, mūsų šeimoje keliauja iš kartos į kartą. Vienas iš tokių patiekalų – dumliama. Dumliama ypatinga tuo, kad gaminama be lašelio riebalų ar vandens. Jos sudėtyje yra daug daržovių, kurios išskiria sultis. Puodas, kuriame gaminama, sandariai uždaromas ir visi produktai išsitroškina garuose. Mėsa tampa sultinga ir minkštutė, daržovių kvapai susijungia ir aromatas pasklinda po visą virtuvę… Geriausia, šį patiekalą gaminti ankstyvą rudenį, kai visos daržovės ką tik nuskintos, bet ir su pomidorais iš parduotuvės gavosi visai neblogai 🙂

Mums reikės:

6 vidutinių svogūnų
1 kg mėsos (tradiciškai avienos, bet tinka bet kokia mėsa)
1 kg bulvių
1 kg pomidorų
1/2 kg morkų
1/2 kg paprikos
3 česnako galvų
prieskonių: maltų juodųjų pipirų, džiovintų krapų, kumino
druskos

Dauguma vidurio Azijos patiekalų yra gaminami dideliame puode storu dugnu, kuris vadinasi – kazan. Jei tokio puodo neturite, tiks paprastas puodas, storu dugnu.

Visi šio patiekalo produktai bus dedami į puodą vienas po kito, sluoksniais. Pradžioje, nulupame svogūnus, supjaustome juos plonais žiedais. Sudedame 2/3 svogūnų, lygiu sluoksniu puodo dugne.

Mėsą supjaustome gabaliukais (galima tai padaryti prieš kelias valandas ir pamarinuoti ją su česnakais), išdėliojame ant svogūnų. Ant mėsos išdėliojame likusius svogūnų žiedus. Įberiame druskos (apie 1/2 a. š.), juodųjų pipirų.

Morkas nuskutame ir supjaustome šiaudeliais (netarkuojame!). Lygiu sluoksniu išdėliojame ant svogūnų. Įberiame prieskonių (kumino, džiovintų krapų, juodųjų pipirų).

Paprikas supjaustome šiaudeliais ir sudedame ant morkų.

Česnakus nulupame ir skilteles tolygiai išdėliojame ant paprikos.

Pomidorus supjaustome griežinėliais ir sudedame į puodą.

Nuskutame bulves. Jei jos smulkios, dedame nepjaustytas. Jei didelės, perpjauname per pusę. Dėdami bulves į puodą (ant pomidorų), šiek tiek paspaudžiame. Beriame druskos (apie 1/2 a. š.).

Daržoves prispaudžiame lėkšte taip, kad tarp puodo sienelių ir lėkštės nebūtų tarpų (mūsų tikslas, kad išgaruotų kuo mažiau skysčių). Uždengiame puodą dangčiu. Kaitiname ant didelės ugnies tol, kol iš daržovių išsiskirs sultys ir jos užvirs (ar užvirė, suprasite iš garso. Puodo dangčio, o tuo labiau lėkštės, jokiu būdu negalima nukelti). Kai sultys užverda, sumažiname ugnį iki minimumo ir verdame 45 minutes.

Štai ir viskas, skanaus 🙂

Kepsniukai su karamelizuotais svogūnais

5 Replies

Pabandysiu įšokti į nuvažiuojantį traukinį ir vis dėlto sudalyvauti “Languotos prijuostės” projekte 🙂 Tema (“Svetimų kraštų skoniai”) labai įdomi, bet man pasirodė pakankamai sudėtinga. Gal todėl, kad nesu parsivežusi iš kelionės nei vieno recepto… Tikiuosi, viskas dar priešaky 😉

Šiandien, vartydama nuotraukas prisiminiau praeitos vasaros kelionę į Berlyną pas kursioką. Nieko naujo joje gaminti neišmokau, bet kulinarinių kuriozų buvo daug. Viskas prasidėjo nuo to, kad sustoję nakvynei Krokuvoje, nuėjome vakarieniauti į senamiestį. Labai norėjome paragauti lenkiškos virtuvės patiekalų, ilgai rinkomės vietą, kuri visiems patiktų. Ir kai galų gale atsisėdome prie staliuko ir gavome meniu, supratome, kad patekome į kaukazietiškų patiekalų restoraną :))) Gerai bent tiek, kad viskas buvo labai skanu 🙂

Kulinariniai nuotykiai tesėsi Berlyne. Norėdami kursiokui atsidėkoti už suteiktą nakvynę ir smagią kompaniją, nutarėme pagaminti jam lietuviškus pietus – šaltibarščius ir cepelinus. Man buvo netikėta, bet visus reikalingus produktus radome lengvai (net supjaustytus lašinukus spirgučiams). Problemos prasidėjo tada, kai sužinojome, kad kursiokas neturi jokios tarkos bulvėms tarkuoti. Artimiausioje parduotuvėje jos taip pat neradome, o toliau važiuoti ir ieškoti nebuvo prasmės, nes buvo jau vėlus vakaras… Gerai, kad lietuviai vieni kitiems padeda. Kursiokas prisiskambino netoli gyvenančiam pažįstamam lietuviui ir tarką gavome iš jo. Tokią pačią paprasčiausią, metalinę. Jos pagalba mūsų vaikinai ilgai ir nuobodžiai tarkavo bulves (ačiū jiems už tai). Cepelinai gavosi labai skanūs ir vakarienė praėjo puikiai! 🙂

O šios dienos receptas, nors ir ne parsivežtas iš Vokietijos, o sužvejotas interneto platybėse patiktų kiekvienam vokiečiui – šnicelių mėgėjui 😉 Kepsniukai labai sultingi, kvapnūs ir neriebūs. Gaminau jau kelis kartus ir dar ne kartą gaminsiu 🙂

Keturioms porcijoms reikės:

4 kiaulienos nugarinės gabaliukų
1/2 puodelio miltų
2 didelių svogūnų
200 ml vištienos sultinio
10 g sviesto
3 v. š. aliejaus
2 a. š. rudojo cukraus
maltų juodųjų pipirų
druskos

Kiaulienos gabaliukus išmušame, iš abiejų pusių apibarstome druska ir pipirais, apvoliojame miltuose. Apkepiname juos keptuvėje su trupučiu aliejaus (~ 2 v. š.).

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių. Kepimo formą išklojame folija, sudedame ant jos kepsniukus, uždengiame kitu folijos lapu. Kepame 20 minučių.

Kol kepsniukai kepa, svogūnus supjaustome plonais žiedais. Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname 1 v. š. aliejaus ir sviestą. Sudedame svogūnus ir kepame, kol suminkštės. Paskaniname druska, pipirais. Suberiame cukrų ir išmaišome. Kepame toliau, kol svogūnai paruduos.

Ištraukiame kepsniukus iš orkaitės (folijos neišmetame). Svogūnus išdėliojame ant kepsniukų, supilame į skardą sultinį. Vėl uždengiame folija ir kepame dar 15 – 20 minučių.

Skanaus 🙂

Recepto idėja iš čia.

Plovas

14 Replies

Nagrinėdama “Google Analytics” galimybes sužinojau daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad mano tinklaraštį skaito daugiau Oslo, arba Helsinkio gyventojų, negu Biržų, ar Tauragės 🙂 Arba tai, kad yra lietuvaičių gyvenančių Kamerūne, arba Taivane (nes netikiu, kad vietinius gyventojus sudomintų mano įrašai). O štai, Uzbekistane mano tinklaraščio neskaito. Gal ir gerai, nes perskaitę šį įrašą pradėtų ginčytis ir sakyti, kad tik jie žino tikrą plovo receptą 🙂 O man atrodo, kad pati skaniausią plovą gamina mano tėtis (tiesą pasakius, jo receptas irgi atkeliavo iš Uzbekistano). Jį labai mėgstu nuo mažens ir dar vaikystėje nesuprasdavau, kodėl mokykloje, ryžių košę su pomidorų padažu vadina plovu… Aišku, tėčio rankomis gamintas plovas pats skaniausias, bet ir aš jį jau daug kartų dariau, todėl nusprendžiau pasidalinti su Jumis receptu.

Reikalingi įrankiai:

Produktai:

250 g svogūnų
500 g mėsos (tradiciškai – avienos, bet aš darau visaip, net su vištiena)
400 g morkų
3 stiklinės ryžių (man labai skanu su basmati, bet tinka bet kokie)
150 g saulėgrąžų aliejaus (pamiršau pamatuoti kiek tai ml, kai kitą kartą gaminsiu, pamatuosiu)
1 česnako galvos
druskos, pipirų

Plovas turi būti gaminamas dideliame puode storu dugnu, kuris vadinasi kazan (Jūs, aišku galit naudoti tiesiog puodą storu dugnu). Mano šeimoje yra tik du normalūs valgytojai, todėl aš dažniausiai, gaminu pusę plovo porcijos keptuvėje storu dugnu ir aukštais kraštais.

Pradedame. Supilame į puodą aliejų ir gerai įkaitiname. Svogūnus smulkiai supjaustome ir sumetame į puodą. Kepame kol taps šviesiai rudos spalvos, kartas nuo karto pamaišome (nepalikite mažų svogūnų gabaliukų ant puodo sienų, nes pridegs ir bus neskanu). Mėsą supjaustome nedideliais gabaliukais, dedame į puodą su svogūnais. Paskaniname druska ir pipirais. Išmaišome ir kepame kol mėsa švelniai apskrunda. Morkas supjaustome smulkiais šiaudeliais (netarkuokite burokine tarka, geriau specialia skirta šiaudeliams), sudedame į puodą, išmaišome ir kepame kol suminkštės ir apskrus (būtent nuo morkų plovas įgauna gražią spalvą ir puikų aromatą).

Supilame šešias stiklines vandens (vandens kiekis priklauso nuo naudojamų ryžių. Ilgagrudžiams proporcija dažniausiai 1:2, basmati 1:1.5). Įdedame į vandenį visą česnako galvą (nulupame tik sausiausią viršutinį lukštą). Laukiame, kol vanduo užvirs. Paragaujame, vanduo turi būti šiek tiek per sūrus. Sumažiname ugnį iki minimumo ir troškiname apie 20 min (per tą laiką morkos spės perduoti savo spalvą vandeniui). Ryžius praplauname po tekančiu šaltu vandeniu (nemaišykite, nes grudeliai gali sulūžti). Sudedame ryžius į puodą ir išlyginame paviršių. Dešimčiai minučių padidiname ugnį. Kai viršuje nesimatys vandens, sumažiname ugnį iki minimumo. Padarome iš ryžių kalniuką (pastumiame nuo kraštų link vidurio) ir kitu šaukšto galu praduriame kalniuke skyles. Uždengiame puodą dangčiu (prieš tai puodas visą laiką turi būti be dangčio). Verdame plovą dar apie 20 minučių, kol visas vanduo išgaruos. Permaišome nuo apačios link viršaus ir ragaujame.

Skanaus 🙂

Kepsniai su pomidorais ir sūriu

2 Replies

Tvarkydama šių kepsnių nuotraukas, supratau, kodėl mano tinklaraštį dažniau pasiekia desertų, o ne rimtų patiekalų receptai. Ne tik todėl, kad aš labai mėgstu visokiausio plauko kepinius ir saldumynus, o dar ir todėl, kad juos fotografuodama nejaučiu alkanų žvilgsnių įsmeigtų į nugarą :))) Taip jau gaunasi, kad saldėsius dažniausiai valgome vakare su arbata ar pienu ir aš galiu juos ramiai nufotografuoti. O gal tortai ir pyragai tiesiog gražiau atrodo… Kaip ten bebūtų, tikiuosi ir tokios nuotraukos perduos visą kepsnių skanumą, sultingumą ir kitokį “umą” 🙂 Visiems kas ragavo, jie labai patiko, todėl per paskutinę savaitę kepiau juos jau du kartus 🙂

Šešioms porcijoms reikės:

500 g kiaulienos nugarinės be kaulo
mažos skardinės (400 g) konservuotų pomidorų savo sultyse
3 a. š. aštraus čili padažo
2 a. š. saldžiosios paprikos miltelių
200 g fermentinio sūrio
žiupsnelio druskos
maltų juodųjų pipirų
aliejaus kepimui

Kiaulienos nugarinę supjaustome kepsniais, juos išmušame, apibarstome druska ir pipirais. Apkepiname keptuvėje su trupučiu aliejaus. Konservuotus pomidorus susmulkiname kartu su sultimis, įmaišome čili padažą ir paprikos miltelius (gautas padažas turi būti šiek tiek per aštrus, nes kepimo metu jis susigeria į mėsą ir aštrumas sumažėja).

Kepimo formą apšlakstome aliejumi, sudedame į ją kepsnius. Ant kepsnių užpilame dosnų padažo sluoksnį (nieko tokio, jei padažas pradės tekėti į formą, svarbiau nepalikti neapteptų mėsos plotelių). Fermentinį sūri supjaustome riekelėmis ir uždedame ant pomidorų sluoksnio.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį.

Skanaus 🙂