Category Archives: Dienos valgiai

Kaip išsikepti gardžius lietinius blynus

Gali nuskambėti keistai, bet aš tik neseniai atradau receptą/algoritmą pagal kurį man (dabar jau visada) gaunasi puikūs lietiniai. Tol, kol atradau šį receptą daug eksperimentavau, bandžiau kepti pagal kitų receptus ir iš akies… Blynai gaudavosi tai per minkšti ir blogai apsiverčiantys, tai per stori, tai suplyšdavo bevartant… Neslėpsiu, buvo ir keli receptai, pagal kuriuos blynai gaudavosi puikiai. Bet taip norėjosi išmokti juos kepti “iš akies”, o ne sveriant kiekvieną miltų gramą…

Bet pagaliau man pavyko! Po daugelio eksperimentų, suderinus mano močiutės ir vyro (tai antras patiekalas, kurį jis moka gaminti be rūgštynių sriubos) patarimus, aš supratau, kaip išsikepti blynus, kurie man visada patinka ir pavyksta 🙂 Taigi, pasidalinsiu savo atradimais, o Jūs pasidalinkit savo slaptais triukais. Parašykit, kaip Jūs kepate lietinius 🙂

lietiniai1ss

Vienai porcijai reikės:

  • 1 kiaušinio
  • 1 a. š. cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 2 v. š. su kaupu miltų (paskutiniu metu labai pamėgau speltos)
  • 100 ml pieno
  • 1/2 v. š. aliejaus/lydyto sviesto

Užrašiau apytikslias proporcijas, bet nesivadovaukit jais aklai, o perskaitykit viso proceso aprašymą ir pasistenkit tai daryti iš akies 🙂

Taigi, paimame didelį dubenį ir įmušame į jį tiek kiaušinių, kiek žmonių ruošiamės pamaitinti. Įberiame tiek pat arbatinių šaukštelių cukraus, žiupsnelį druskos ir gerai išmaišome. Nerekomenduoju to daryti elektriniu plaktuvu, nes mums reikia tik išmaišyti kiaušinius iki vienalytės masės, o ne suplakti iki burbulų. Lietinių tešloje burbuliukai tik trukdo, nes blynai gaunasi skylėti ir ne tokie minkšti. Man labiausiai patinka tai daryti rankiniu plaktuvu (tokiu, kaip nuotraukoje žemiau), bet tai galima padaryti ir tiesiog šakute.

Po kaupiną šaukštą beriame miltus (po du žmogui) ir maišome tešlą. Jį turi gautis pakankamai tiršta (subėrus visus miltus jau turi sunkokai maišytis) ir be gumuliukų. Atrodytų daug maž taip:

lietiniai2ss

Plona srove pilame pieną (~ 100 ml žmogui) ir maišome tol, kol tešla taps vienalytė ir skysta. Kuo skystesnė bus tešla, tuo plonesni gausis blynai. Supilame aliejų ir dar kartą gerai išmaišome (taip, kad aliejus neplaukiotų viršuje, o pasiskirstytų po visą tešlą). Paliekame tešlą bent 10 minučių pailsėti (per tą laiką padengiame stalą, užsiplikome arbatos).

Keptuvę įkaitiname ant karštesnės, nei vidutinė ugnies (mano kaitlentė elektrinė, tai aš kepu ant 7 iš 9). Pirmam blynui įpilame šiek tiek aliejaus ir juo ištepame keptuvę (aš naudoju konditerinį teptuką, bet galima tai padaryti ir tiesiog popierinio rankšluosčio gabaliuku). Aliejus turi tik ištepti dugną, bet neturi likti jo balos 🙂

Kai keptuvė įkaista (galite tai patikrinti, įlašinę kelis lašus vandens, nuo jų keptuvė turi pradėti šnypšti), paimame ją į kairę ranką,  į dešinę ranką pasiimame samtį, pasemiame juo tešlos (kiek tiksliai, priklauso nuo keptuvė ir samčio dydžio, aš pilu šiek tiek daugiau nei pusę). Pilame tešlą į keptuvės vidurį ir vartome, kad ji plonu sluoksniu pasklistų po visą dugną. Šiame žingsnyje Jus gali užklupti kelios problemos. Pabandysiu jas ir jų priežastis surašyti:

  1. Problema: tešla nelimpa prie keptuvės ir slysta dugnu, kai vartote keptuvę. Priežastis: keptuvė per mažai įkaitusi, todėl tešla nespėja kepti ir kibti prie dugno.
  2. Problema: tešlos neužteko visam keptuvės dugnui. Priežastis: viena iš dviejų, arba tešla per tiršta ir blynas gaunasi per storas, arba į samtį įpylėte per mažai tešlos.
  3. Problema: blynas gavosi per storas. Priežastis: ir vėl gi viena iš dviejų, arba tešla per tiršta, arba į samtį įpylėte per daug tešlos.

Kai blyno kraštai pradeda tamsėti, laikas jį apversti. Plona mentele pakelkite vieną iš blyno kraštų, įkiškite mentelę iki blyno vidurio ir staigiu judesiu apverskite. Jei to padaryti nepavyko ir blynas suplyšo, reiškia, kad arba blynas dar nebuvo tinkamai iškepęs (apie tai bylotų jo šviesi apačia), arba blynas buvo per storas ir pradėjus ruduoti kraštams, vidurys iškepti dar nespėjo.

Apverstą blyną trumpai apkepame iš kitos pusės ir išimame iš keptuvės.

Kepant kitus blynus, keptuvės aliejumi tepti nebereikia. Užtenka samčiu kelis sykius permaišyti tešlą, kad aliejus joje būtų gerai pasiskirstęs ir to pilnai užteks.

Blynais skaniausi ką tik iš keptuvės, todėl mūsų šeimoje jie kepami ir valgomi lygiagrečiai. Jei vis dėlto norite pradžioje juos visus iškepti ir tik paskui suvalgyti, dėkite juos vieną ant kito, bet jokiu būdu niekuo neuždenkite. Uždengti jie aišku, ilgiau išliktų karšti, bet ir sudrėktų. O juk traškūs blynų krašteliai tokie skanūs 😉

Tikiuosi, šis įrašas buvo naudingas. Skanaus 🙂

Konkursas ir silkė su karamelizuotais svogūnais

Prieš porą metų, ieškojau įdomaus ir skanaus silkės recepto Kūčioms. Akis užkliuvo už Elžbietos recepto. Planavau gaminti pagal jį, bet nuėjusi į virtuvę padariau kaip visada kitoniškai 🙂 Gavosi labai skanu, todėl jau kelintus metus iš eilės ją gaminu Kūčių stalui 🙂 Išbandykite ir Jūs 🙂

silke s

Reikės:

  • 2 silkių filė
  • 2 didelių svogūnų
  • 3 v. š. aliejaus
  • 2 a. š. rudojo cukraus
  • druskos
  • džiovintų spanguolių (arba razinų, džiovintų slyvų, abrikosų)

Svogūnus supjaustome plonais žiedais. Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname aliejų. Sudedame svogūnus ir kepame, kol suminkštės. Paskaniname druska. Suberiame cukrų ir išmaišome. Kepame toliau, kol svogūnai paruduos.

Džiovintas spanguoles praplauname ir nusausiname, sumaišome su keptais svogūnais.

Silkę supjaustome centimetro storio griežinėliais.

Į lėkštutę sudedame silkės sluoksnį ir pilnais uždengiame ją karamelizuotais svogūnais.

Skanaus 🙂

—————————————————————————————————–

O pabaigai, apie konkursą. Prieš porą dienų, gavau mane labai nustebinusį laišką. Elektroninė parduotuvė BigBox.lt pasiūlė kartu suorganizuoti konkursą ir įsteigė prizą – sulčiaspaudę “Bomann CB 1082“. Ilgai nedelsus, sugalvojome sąlygas ir štai, skelbiam konkursą! Būtinai dalyvaukite! Jeigu nesinaudojate facebook, tiesiog atsiųskite savo receptą su nuotrauką adresu – receptumedis @ gmail.com

konkursas

Blynų tortas, trečias gimtadienis ir žaidimas vienuolika

“Findusas šventė savo gimtadienį triskart per metus, tiesiog taip buvo linksmiau. Kiekvieną kartą ta proga Petsonas iškepdavo jam blynų tortą.” Sven Nordqvist “Petsono tortas” Deja, nei aš pati, nei mano tinklaraštis, nešvenčiame gimtadienio triskart per metus (o gal kaip tik gerai, būčiau jau sena sena…). Bet šiuo metu, Petsono ir katino Finduso nuotykiai yra skaitomiausios knygos mūsų namuose. Todėl trečiojo tinklaraščio gimtadienio proga ne kas kitas, o Petsono blynų tortas. Juk trys tai dar taip mažai 🙂

Jau tikriausiai pastebėjote, kad kulinarinių tinklaraščių gretose siaučia naujas virusas – žaidimas “Vienuolika”. Nesu visokių grandininių laiškų mėgėja, todėl toliau šio viruso neplėsiu. Be to, man atrodo, kad galimybę sudalyvauti gavo jau visi norintys (jei kas negavo, rašykit, sugalvosiu ir Jums 11 klausimų). Bet, man labai smagu skaityti kitų įrašus ir sužinoti šiek tiek daugiau apie žmones, kurių tinklaraščius skaitau. Todėl gimtadienio proga, nusprendžiau atsakyti į klausimus. Gal kam nors bus įdomu artimiau su manimi susipažinti 🙂

Vienuolika atsitiktinių faktų apie mane:

  1. Esu uždaras žmogus. Nuoširdžiai bendrauti pradedu tik nors šiek tiek pažinus žmogų.
  2. Iki šiol džiaugiuosi, kad pradėjau rašyti tinklaraštį. Jis į mano gyvenimą įnešė tiek naujo ir įdomaus, tiek daug naujų pažįstamų ir bendraminčių.
  3. Esu visiška tiksliukė. Baigiau informatiką. Mūsų grupėje buvo 25 vaikinai ir 6 merginos. Kurse tokių grupių buvo penkios 🙂
  4. Mėgstu stalo žaidimus.
  5. Persikrausčiusi į naują butą, galvojau, kad jame labai didelė virtuvė. Dabar jau ir joje nebetelpu 🙂
  6. Gaminti labiausiai mėgstu viena arba su mažosios I. pagalba.
  7. Niekada nesu ragavus “macaroons”.
  8. Labai dažnai šypsausi ir fiziškai nemoku rėkti ant žmonių.
  9. Labai mėgstu jūrą, todėl jei negalėčiau gyventi Vilniuje, savo namais pasirinkčiau Klaipėdą.
  10. Labai mėgstu visokiausius miltinius patiekalus. Žinau, kad tai nėra pats sveikiausias maistas, todėl paskutiniu metu stengiuosi kuo daugiau naudoti speltos miltus ir taip save raminu 😉
  11. Prieš rašydama faktus apie save, atsakiau į kitus tinklaraštininkų užduotus klausimus, todėl nesugalvoju ką dar parašyti 🙂

Gavau net du kvietimus dalyvauti žaidime, todėl atsakau į visus pateiktus klausimus 🙂 Viktorijos klausimai:

1. Kokius mokslus pabaigėte? Ir kokioje profesijoje dirbate? Baigiau informatikos magistrą, toje srityje ir dirbu, esu programuotoja. Nežinau, kas man vienuoliktoje klasėje šovė į galvą, kai sugalvojau ten stoti, bet savo pasirinkimu esu labai patenkinta 🙂

2. Kokia kamera fotografuojate? Kas lėmė šį pasirinkimą? Kokia mėgstamiausia fotografijų tema? Fotografuoju su Nikon D90. Taip jau gavosi, kad kol neturėjau savo veidrodinio fotoaparato, galėjau skolintis šį modelį. Prisijaukinau jį, todėl ir sau tokį patį nusipirkau (oi ne, vyras padovanojo ;). Tik objektyvą dabar naudoju ne KIT’inį, o 50mm.

3. Kas yra jūsų kulinarinio tinklaraštinkiškumo motyvacija (kas skatina rašyti, kodėl tai darote)? Didžiausia motyvacija yra tai, kad man patinka gaminti ir noriu turėti visus išbandytus ir patikusius receptus vienoje vietoje. Aišku, labai džiugu, kai mano receptai būna naudingi ir dar kam nors be manęs 🙂 Be to, tinklaraštis yra puikus saviraiškos ir komunikavimo su bendraminčiais būdas.

4. Kokią periodinę spaudą prenumeruojate sau ir kokią šeimos nariams? Jau seniai prenumeruoju žurnalą “Virtuvė. Nuo… Iki…“. O prieš savaitę nusprendžiau sau pasidovanoti žurnalo “GoodFood” prenumeratą, kitais metais pamatysiu, ar vertėjo. O vaikai dar maži, todėl skaito knygas, žurnalai ir laikraščiai jų dar nelabai domina.

5. Kokius žinote lietuviškus publikuojamus ar Internetinius kulinarinius žurnalus? Kokius skaitote? Be abejo žinau ir skaitau internetinį žurnalą “Debesys“, nes ir pati dalyvauju jo veikloje. Taip pat, skaitau begale lietuviškų kulinarinių tinklaraščių. Nesiimu jų vardinti, nes tikrai ką nors pamiršiu 🙂

6. Įsivaizduokite: jūsų gimtadienis, mylimas žmogus nori jums paruošti/užsakyti vakarienę. Kokių patiekalų ir gėrimų norėtumėte šia ypatinga proga? Sunku nuspręsti, koks turėtų būti pagrindinis patiekalas, bet desertas būtinai turi būti labai šokoladinis. Visi namiškiai žino, kad pavyzdžiui geriausi ledai yra šokoladiniai su šokolado gabaliukais ir aplieti šokoladu 🙂

7. Kokiems patiekalams dažniausiai jaučiate troškimą (craving) … arba Kokio maisto troškimas prikelia vidury nakties iš lovos ir priverčia praverti šaldytuvo duris? Vidury nakties kartais atsikeliu tik vandens atsigerti… Kol miegu, valyti nesinori, o ir prabudus pasijuntu išalkusi tik po geros valandos… Dienos metu, troškimą dažniausiai jaučių jau aprašytam šokoladui. Tik ne pieniškam, o juodam ir su kuo daugiau kakavos.

8. Kokioje pasaulio vietoje norėtumėte gyventi? Kodėl? Norėčiau gyventi ten, kur ir gyvenu – Lietuvoje. Man čia gera. Bet pakeliauti norėčiau po visą pasaulį. Įdomu visur, kur dar nebuvau.

9. Kokio ilgumo yra jūsų kulinarinis stažas? Sukiojausi virtuvėje nuo vaikystės, bet daugiau žiūrėdavau, nei darydavau pati. Rimčiau pradėjau domėtis nuo tada, kai nusprendžiau rašyti tinklaraštį. Reiškia, ne toks jau jis ir didelis 🙂

10. Kas jūsų nuomone yra “kulinarinė nuodėmė”? Žodis nuodėmė man asocijuojasi su blogais dalykais. Todėl manau, nuodėmė yra tokie dalykai, kaip visu patiekalų skaninimas “Vegeta”, arba sultinio kubelių naudojimas (ekologiški nesiskaito 😉

11. Trys jūsų mėgstamiausi kulinariniai autoriai (gali būti knygos, TV laidos vedėjai, tinklaraštininkai). Kas jie? Mėgstamų tinklaraščių ir knygų turiu daug, bet pirmi atėję į galva yra šie:

  1. Smitten Kitchen” – paprasti, bet neprasti receptai, kurie visada pavyksta (neseniai pasirodė ir knyga).
  2. Pure vegetarian” – puikios nuotraukos ir savotiškas, jaukus požiūris į maistą.
  3. “Chadeyka” – nes ten tiek kepinių ir saldumynų… O juos gaminti aš mėgstu labiausiai.

Klausimai iš tinklaraščio “Skanios mintys“:

1. Ar griūti į sniegą smagiau nei į rudeninių lapų krūvą? Vienareikšmiškai taip.

2. Šokoladas ar karamelė? Ar abu? Šokoladas. Kaip jau rašiau, geriausia juodas.

3. Ar norėtum pakeliauti po pasaulį autostopu? Man tai per didelė avantiura. Mėgstu keliauti, bet patinka keliones planuoti ir žinoti kur būsiu rytoj. Be to, matyt jau senatvė atėjo, norisi bent minimalaus komforto 🙂

4. Koks Tavo mėgstamiausias filmas? Labai mėgstu senas komedijas, tokias kaip “Šuriko nuotykiai”. O iš šiuolaikinių, labai patiko “Inception“.

5. Ar ryžtumeis atsistoti ant skardžio krašto, pritūpti ir ištiesti vieną koją į priekį? Visą laiką galvojau, kad aukščio nebijau. Ir oro balionu norėčiau paskraidyti. Bet tiek padaryti nesiryžčiau. Nepasitikiu savo kojomis, o gal sudrebės 🙂

6. Ką labiau mėgsti: kepti pyragus ar mėsos kepsnius? Ir vėl vienareikšmiškas atsakymas – pyragus. Tinklaraščio statistiką liudija tą patį. Keista ir kaip aš pati iki šiol netapau panaši į pyragėlį 😉

7. Cukraus vata – taip ar ne? Nesiginčysiu, nostalgiškus prisiminimus ji sukelia, bet dabar tai jau atrodo per daug saldus ir nenaudingas maistas (ir vėl ta senatvė prašneko).

8. Ar dažnai juokiesi taip, kad skaudėtų šonus? Esu baisiai santūrus žmogus, retai taip nuoširdžiai juokiuosi. Bet šypsausi dažnai 🙂

9. Jei paslystum ir netyčia padarytum špagatą, susilaužytum dubenkaulį ar tai nesudarytų jokių nepatogumų? Tikiuosi, kad vaikystėje ilgus metus lankyti pramoginiai šokiai apsaugotų nuo kaulų lūžių…

10. Iki kada tikėjai Kalėdų Seneliu? Hm… Negi jo iš tikrųjų nėra? 😉

11. Ledai žiemą. Gerai, blogai, šalta, nuostabu.. Kokia Tavo nuomonė? 🙂 Nuostabu jei sėdi namie ant sofos, apsiklojusi šiltu pledu ir žiūri pro langą į krentančias snaiges. Blogai, jei bandai juos valgyti lauke prie -20 🙂

Blynams reikės:

  • 50 g sviesto
  • 1 didelio banano (jį sutrinus, turėtų gautis 1/2 stiklinės košės)
  • 1 stiklinės pieno
  • 3/4 stiklinės miltų (95 g)
  • 4 didelių kiaušinių
  • 2 v. š. rudojo cukraus (25 g)
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 a. š. malto cinamono
  • 1/4 a. š. tarkuoto muskato riešuto
  • žiupsnelio maltų gvazdikėlių

Kremui reikės:

  • 225 g kreminio sūrio (naudojau mascarpone)
  • 1 ir 1/2 stiklinės tiršto natūralaus jogurto (345 g)
  • 1/3 stiklinės cukraus (65 g)
  • 1/2 a. š. vanilinio cukraus

Karameliniam viršui reikės:

  • 1/2 stiklinės riebios grietinėlės (125 ml)
  • 1/4 stiklinės rudojo cukraus (50 g)
  • 15 g sviesto
  • 1/2 stiklinės skrudintų migdolų (50 g)
  • 1/2 a. š. vanilinio cukraus

Kepame blynus: Bananus sutrinkite šakute arba elektriniu plaktuvu iki vientisos masės. Supilkite tirpintą sviestą, suplakite dar kartą. Sudėkite visus likusius produktus, gerai išmaišykite, kad neliktų gumulų. Supilkite tešlą į dubenį, uždenkite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą bent valandai (galima ir per naktį). Pastovėjusi tešla sutirštės, todėl prieš kepdami blynus, ją dar kartą išmaišykite. Iš gautos tešlos iškepkite lietinius, kiekvienam blynui naudodami apie 1/4 stiklinės tešlos. Blynai gaunasi minkšti, todėl verskite juos labai atsargiai.

Gaminame kremą: Kreminį sūrį išplakite iki standumo, dalimis (apie 1/2 stiklinės per kartą) įmaišykite jogurtą. Suberkite paprastą ir vanilinį cukrų, dar kartą viską išplakite iki standumo. Aš naudojau ne tirštą graikišką, o paprastą natūralų jogurtą, todėl mano kremas nesigavo labai standus ir pjaustomas tortas pradėjo “čiuožti”.

Surenkame tortą: Padėkite vieną blyną ant lėkštės, kurioje serviruosite tortą dugno. Užtepkite apie 1/4 stiklinės kremo. Kartokite tol, kol nesibaigs blynai. Paskutinis blynas turi likti be kremo. Gaminame karamelę: Vidutinio dydžio prikaistuvyje sumaišykite grietinėlę, cukrų ir sviestą. Užvirinkite, sumažinkite ugnį ir vis pamaišydami virkite apie 10 minučių, arba kol masė netaps gražios karamelinės spalvos ir sutirštės. Suberkite vanilinį cukrų ir stambiai sukapotus skrudintus riešutus. Nedelsiant, kol nesutirštėjo užpilkite karamelinį padažą ant torto viršaus ir tolygiai jį paskleiskite. Skanaus 🙂 Receptas adaptuotas pagal “Smitten Kitchen“.

Persiška duona

Jau seniai norėjau sudalyvauti bent viename “Kepėjų be stabdžių” iššūkyje. Ir pagaliau subrendau 🙂 Tiesiog sutapo du tikslai. Kepėjų iššūkis buvo naminė duonelė, o aš jau seniai norėjau išbandyti, kokios jos gaunasi su speltos miltais. Deja, kepimas vyko nelabai sklandžiai. Pradėjusi maišyti tešlą, supratau, kad buvusios šaldytuve šviežios mielės perrūgo… Dėjau sausas, bet jų pakelis jau kurį laiką (na gerai, jau kokį pusmetį) stovėjo atidarytas… Todėl mano tešlai sunkiai sekėsi kilti (o dar ir speltos miltai prie to prisidėjo)… Bet duonelė vis tiek gavosi pakankamai minkšta ir skani. Kepiau tik pusę porcijos, todėl ji dar šilta su sviestu dingo akimirksniu. Manau, eksperimentą dar kartosiu, bet jau su geromis mielėmis 😉

Keturiom nedidelėm duonelėm reikės:

  • 1 v. š. medaus
  • 325 ml vandens
  • 2 a. š. sausų mielių
  • 500 g pimos rūšies miltų (penktadalį dėjau pirmos rūšies, kitus speltos)
  • 1 ir 1/2 a. š. druskos
  • 2 v. š. aliejaus + papildomai aptepimui
  • 2 a. š. sezamo sėklų (kepiau su cukrumi)

Medų ištirpiname 175 ml vandens, suberiame mieles, išmaišome ir palaikome 5 minutes. Suberiame dalį miltų, tik tiek, kad gautųsi grietinės tirštumo tešla. Uždengiame dubenį rankšluosčiu ir paliekame 20 min. “paburbuliuoti” ir kilti.

Į pakilusią tešlą supilame pusę likusio vandens ir alyvuogių aliejų, įmaišome likusius miltus. Po truputį pilant likusį vandenį užminkome tvirtą, drėgną tešlą. Išimame tešlą iš dubens ant lengvai miltais pabarstyto stalo ir minkome kol gausis vienalytė, blizgi ir elastinga tešla – apie 10 min.

Įdedame tešlą į švarų aliejumi pateptą dubenį ir pasukiojame, kad visas paviršius pasidengtų aliejumi, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame kilti kol padvigubės – apie 1,5 – 2 val.

Kai pakils, kelis kartus paspaudžiame ir paliekame 10 min. Tešlą padaliname į 4 lygias dalis, iš kiekvienos suformuojame 12 cm skersmens ir 2,5 cm storio skritulius. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame kilti kol padvigubės – apie 45 min.

Dvi kepimo skardas pabarstome miltais ir pakaitiname orkaitėje kol bus labai karštos – apie 15 min. (Man per tą laiką miltai spėjo sudegti, todėl siūlau barstyti jau įkaitusias skardas).

Pirštų galiukais kiekviename skritulyje padarome po devynis, maždaug 2 cm gylio, įspaudus. Aptepame aliejumi ir pabarstome sezamo sėklomis (cukrumi). Duoneles sudedame ant įkaitintų skardų ir kepame karštoje – 220 laipsnių orkaitėje 20 minučių, kol gražiai pagels (man užteko ~15 min).

Galimos variacijos: vandenį keisti pienu, o sezamo sėklas – cukrumi.

————————————————————————————————————————————

Jau pasibaigė registracija į “Kalėdų senelį slapuką”. Ačiū visiems, kurie dalyvauja. Šiandien parašiau visiems laiškelius, kas negavo, būtinai rašykite. O štai ir gausus dalyvių būrys:

http://agneskamara.blogspot.com/
http://ausrra.blogspot.com/
http://brukniukaroliai.lt/
http://dreamer-walking-on-clouds.blogspot.com/
http://egliukasm.blogspot.com/
http://g-blogas.lt/
http://gamyklele.lt/
http://gpmagija.blogspot.com/
http://indresskanumynai.blogspot.com/
http://jaukunamuose.blogspot.com/
http://keistaipaprasta.blogspot.com/
http://kepyklapenki.lt/
http://kiaunesreikaliukai.blogspot.com
http://kostmosas.blogspot.com/
http://mazojvirtuvelej.blogspot.com/
http://niamm.blogspot.com
http://oditele.blogspot.com/
http://pabandykimsveikiau.wordpress.com/
http://prieskoniopasaka.blogspot.com/
http://rasosvoratinklis.lt/
http://receptumedis.lt/
http://ribaude.blogspot.com
http://rytaivakarai.blogspot.co.uk/
http://saldusuru.wordpress.com/
http://skanestai.wordpress.com/
http://skanuseksperimentai.blogspot.com/
http://valgomeuropa.blogspot.com/
http://vanilla-blonde.blogspot.com/
http://vilkosaukstai.blogspot.com/
http://villa-alps.blogspot.com/
http://violetos-kambariukas.blogspot.com/
http://virtuve.seima.org/
http://vorastinkle.blogspot.com
http://www.bajaliai.pepa.lt
http://www.citrinairbulve.blogspot.com/
http://www.forellesreceptai.lt/
http://www.ližė.lt/
http://www.nr146.blogspot.com/
http://www.virtuvesfejos.blogspot.com/
http://www.virtuveskerteles.lt/
http://www.zaidimuaikstele.lt/

Morkų keksiukai ir knyga

Nors esu išsisaugojusi galybę receptų visiems gyvenimo atvejams, kartais būna taip, kad pamatau receptą ir suprantu – noriu jį pasigaminti čia ir dabar. Taip atsitiko ir šį kartą, pamačiau Aušros morkų keksą ir nenusiraminau, kol neišsikepiau 😉 Jis tikrai labai labai skanus!

Iš tikrųjų, jį išsikepti nebuvo taip paprasta, nes mano I. pareiškė, kad nori visai ne kekso, o keksiukų ir be to šokoladinių 😀 Teko gelbėti situaciją ir kepti mano mėgstamus žaibiškus šokoladinius keksiukus, o morkų keksas irgi tapo keksiukais… 🙂 Nemanau, kad skonis nuo to nukentėjo, o išvaizda tai tik pagerėjo.

Taigi, morkinių keksiukų receptas žemiau. O žaibiškų šokoladinių keksiukų receptą sužinosite, jei pavartysite naują knygą “Gyventi skanu“. Jau girdėjote apie ją? Taip taip, čia ta pati knyga, prie kurios prisidėjo daug Jūsų mėgstamiausių maisto tinklaraštininkų, o tarp jų ir aš! Valio! 🙂

Na ir iškalba mano… Tiek daug norėjau pasakyti, bet tilpau kaip visada į kelis sakinius 🙂

Keksiukams reikės:

  • 215 g miltų (naudojau per pusę paprastų kvietinių ir speltos)
  • 1/2 a. š. sodos
  • 1 kupino a. š. kepimo miltelių
  • 1/2 a. š. cinamono
  • 1/2 a. š. kardamono
  • 1 kupino a. š. vanilinio cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 80 g rudojo cukraus
  • 120 g sviesto
  • 2 didelių kiaušinių
  • 140 ml  grietinės
  • 1 ir 1/2 stiklinės smulkia burokine trintuve sutarkuotų morkų (dvi stambios morkos, apie 300 g)
  • 10 saldainių “Karvutė”

Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno labai gerai išmaišykite. Įmaišykite grietinę.

Miltus persijokite ir gerai išmaišykite su soda, druska, kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi, cinamonu ir kardamonu. Palaipsniui, maišydami suberkite į skystąją tešlą.

Nuo tarkuotų morkų nuspauskite skysčių perteklių (tiesiog, imkite saujomis ir šiek tiek nugręžkite) ir sudėkite į tešlą. Gerai išmaišykite.

Saldainius smulkiai sukapokite ir taip pat įmaišykite į tešlą, kad vienodai pasiskirstytų.

Paruoštą tešlą sukrėskite į popierinėmis formelėmis išklotą keksiukų kepimo formą ir pašaukite į 180 laipsnių orkaitę 35 minutėms.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Tarp vėjo gūsių”.

Kalėdų senelis slapukas 2012 ir bananiniai sausainiai

Praeitais metais, ekspromtu sugalvota akcija atrakcija “Kalėdų senelis slapukas”, mano džiaugsmui sulaukė labai daug dalyvių (net 32!). Todėl šiais metais, nusprendžiau akciją pakartoti ir tikiuosi, kad nuo šiol jį taps kasmetinė 🙂 Šį kartą, pranešu apie ją iš anksto, kad dalyviai turėtų daugiau laiko registracijai.

Taigi, primenu taisykles. Norintiems dalyvauti reikia:

  • rašyti kulinarinį tinklaraštį
  • iki lapkričio 30 d. parašyti man laišką adresu receptumedis@gmail.com
  • jame nurodyti adresą, kuriuo norite gauti dovanėlę (nebūtinai Lietuvoje ***)
  • parašyti savo tinklaraštyje apie šią akciją arba įsidėti banerį (tam, kad apie ją sužinotų kuo daugiau norinčių dalyvauti)
  • paruošti atviruką ir smulkią kulinarinę dovanėlę už ~20Lt (mėgstamiausią arbatą, kulinarinį žurnalą, sausainių formeles ir pan.)

Gruodžio 1 d. aš atsitiktinai priskirsiu kiekvienam žmogų, kuriam turėsite išsiųsti dovanėlę ir pranešiu apie tai el. paštu. Jūs savo dovanėlę gražiai supakuosite ir išsiūsite nurodytu adresu (būtinai iki gruodžio 10 d.), kad dovana spėtų pasiekti adresatą iki Kalėdų 🙂

Labai tikiuosi, kad ir šiais metais bus daug norinčių sudalyvauti! Pažiūrėkit, kokias smagias dovanėles gavau praeitais metais.

*** Šiais metais, skaitydama kito apsikeitimo dovanomis sąlygas, radau vieną gerą patarimą. Jei teks siųsti dovaną toli, pvz. į JAV iš Lietuvos ir gąsdina siuntimo išlaidos, patogiausia apsilankyti tos šalies (šiuo atveju JAV) internetinėje parduotuvėje ir užsakyti dovanėlę ten, o iš Lietuvos siųsti tik atviruką. Todėl rašantys lietuviškai, bet gyvenantys toli nuo Lietuvos irgi laukiami! 🙂

Norintiems įsidėti baner’į, kodas:

<a href="http://receptumedis.lt/wordpress/2012/11/kaledu-senelis-slapukas-2012/" ><img src="http://receptumedis.lt/wp-content/uploads/2012/11/baneris-170px.jpg" width = "170" height="256" border="0" title="Kalėdos artėja" /></a>

 

 

O toliau, sausainiai, puikiai tinkantys tiems žmonėms, pas kuriuos kaip ir pas mane dažnai atsiranda nelabai išvaizdžių bananų… Ką tik iš orkaitės, šie sausainiai pasakiški – išorė traški, vidus minkštas ir aromatingas. Laikant ilgiau, svarbu sudėti į sandarų indą, nes pagulėję neuždengti sudrėksta. Taip pat, atkreipkite dėmesį, kad jie be sviesto, taigi mažiau riebūs 🙂

20 sausainių reikės:

  • 1/2 stiklinės žemės riešutų sviesto (skaniau su riešutų gabaliukais)
  • 1/2 stiklinės rudojo cukraus
  • 3/4 puodelio trintų bananų (2-3 bananai)
  • 1 ir 1/2 stiklinės miltų
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelio druskos
  • 50 g šokolado (nebūtina)

Dubenyje išplakite žemės riešutų sviestą ir cukrų. Bananus sutrinkite šakute ir sumaišykite su gauta mase.

Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską. Po truputį berkite į riešutų sviesto mase ir maišykite tol, kol neliks sausų miltų. Šokoladą sukapokite ir įmaišykite į tešlą.

Dvi kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi. Šlapiu šaukštu imkite po gabaliuką tešlos, rankomis formuokite rutuliuką, dėkite į kepimo skardą ir šiek tiek suplokite šakute. Kartokite tol, kol neliks tešlos. Šiuose sausainiuose nėra sviesto, todėl jie nesiplės ir liks beveik tokios pačios formos, kokius sudėsite į skardą.

Kepkite apie 10 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Adaptuota pagal “FatFree vegan kitchen”.

Marokietiški mėsos kukuliai

Neseniai, savo praėjusio garbingo jubiliejaus proga, užsisakiau internete kelias kulinarines knygas. Laukiu nesulaukiu, kai galėsiu jas pavartyti. Ta proga, nusprendžiau, kad reiktų pasigaminti bent po kelis receptus iš dabar turimų knygų (nors iš tikrųjų, neturiu aš jų tai jau daug, kaip norėtųsi… 😉

Todėl, kai eilinį sekmadienį galvojau ką pagaminti pietums, atsiverčiau knygą “Tėčio receptai”. Ją parašė šaunus žmogus – Vygantas Tutlys, anksčiau rašęs, dabar deja neveikiantį tinklaraštį “www.skaniai.lt”. Vartant knygą, akys užkliuvo už recepto – “Marokietiški mėsos kukuliai”. Jis kaip ir visi toje knygoje esantys receptai – paprastas, bet su cinkeliu. Man labai patiko, tikrai gaminsiu jį dar ne kartą, tik gal kukulius gaminsiu ne vien iš jautienos (žinau, žinau, kad taip sveikiau), o iš maišytos mėsos, pvz. pagal šį receptą (tik prieskonius pakeisiu).


Kukuliams reikės:

  • 350 g maltos jautienos (aš dariau iš 500 g)
  • 1/2 a. š. maltų kuminų
  • 1 a. š. maltos saldžiosios paprikos
  • 1 v. š. kapotų petražolių arba mėtų (deja, neturėjau)
  • druskos

Padažui reikės:

  • 800 g pomidorų savo sultyse (geriausiai smulkintų)
  • 1 a. š. maltų kuminų
  • 2 a. š. maltos saldžiosios paprikos
  • 1 didelio svogūno
  • druskos
  • maltų juodųjų pipirų

Sukapojame petražoles. Visus kukuliams reikalingus produktus sudedame į dubenį ir gerai išmaišome. Formuojame graikinio riešuto dydžio kukulius ir sudedame juos ant lėkštės.

Į įkaitintą keptuvę įpilame šiek tiek aliejaus, sudedame kukulius ir vartydami apkepame juos iš visų pusių. Apkepusius, išimame iš keptuvės ir sudedame į lėkštę.

Į likusį aliejų sudedame smulkiai supjaustytą svogūną, apkepame kol taps permatomi ir minkšti. Įberiame kuminus ir maltas paprikas, maišydami pakepiname apie minutę.

Supilame smulkintus pomidorus, uždengiame dangčiu ir užviriname. Pagal skonį įberiame druskos, pipirų ir sudedame kukulius. Sumažiname ugnį, uždengiame ir troškiname apie 10 minučių.

Svarbiausia ir skaniausia šio patiekalo dalis yra padažas, kurio gaunasi daug, tik mano nuotraukose kažkodėl to nesimato 🙂

Skanaus 🙂

Receptas iš knygos “Tėčio receptai”.

Šokoladiniai sausainiai

Ilgai galvojau, kaip reikėtų pavadinti šiuos sausainius. “Šokoladiniai sausainiai” per daug paprastas pavadinimas šiems minkštiems, sodriai šokoladiniams ir tirpstantiems burnoje skanėstams. Į galvą lindo pavadinimai Jamie Oliver’io stiliumi – “patys skaniausi arba iš koto verčiantys šokoladiniai sausainiai”. Bet ilgiau pagalvojus, supratau, kad man labiau prie širdies pavadinimai “Lauro lapo” stiliumi. Kai užsakai patiekalą paprastu ir netgi banaliu pavadinimu – “kiauliena su keptomis bulvėmis”, o gauni burnoje tirpstantį šedevrą su tapiokos traškučiais 🙂 Taigi, išsikepkite šiuos šokoladinius sausainius, įsipilkite stiklinę pieno, atsikaskite gabaliuką ir patys suprasite, kokie nuostabūs jie yra 🙂

Tiesa, jei tingite kočioti tešlą ir spausti formeles, galite padaryti iš tešlos kelis volelius, suvynioti į maistinę plėvelę, sudėti jas į šaldymo kamerą ir po pusvalandžio tiesiog supjaustyti riekelėmis, gausite tokius pat skanius, bet apvalius sausainius.

~ 4 skardoms sausainių reikės:

  • 3 stiklinių miltų
  • 1/2 a. š. druskos
  • 1/2 a. š. kepimo miltelių
  • 225 g minkšto sviesto
  • 1 ir 1/2 stiklinės cukraus
  • 2 didelių kiaušinių
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto (naudojau vanilinį cukrų)
  • 2/3 stiklinės nesaldintų kakavos miltelių

Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius bei druską ir atidėkite į šalį. Suplakite minkštą sviestą, cukrų, kiaušinius, vanilę ir kakavos miltelius. Po truputį berkite miltus ir minkykite vientisą tešlą (ji šiek tiek lips prie rankų, neišsigąskite, su atšalusia tešla dirbti bus labai patogu). Sukrėskite tešlą į maišelį ir įdėkite bent valandai į šaldytuvą.

Stalviršį pabarstykite miltais, paimkite dalį tešlos ir iškočiokite pusės centimetro storio lakštą (likusią tešlą tuo metu padėkite atgal į šaldytuvą, kad neatšiltų). Išspauskite formeles, sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite 8 – 11 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Kaip jau rašiau aukščiau, jei tingite kočioti tešlą, galite iš jos suformuoti kelis volelius ir taip padėtį į šaldytuvą ar šaldiklį. Vėliau reikės tik supjaustyti pusės centimetro storio riekelėmis ir kepti.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Smitten kitchen”.

Sugrįžimas ir moliūginiai vafliai

Tie, kas skaito mano tinklaraštį, manau pastebėjo, kad nuo vasaros pradžios įrašų buvo labai mažai. Norėčiau parašyti, kad to priežastis buvo atostogos, maudynės ir kiti vasaros džiaugsmai, bet deja… Ši mano vasara buvo pilna ligoninių, lovos režimo ir vėl ligoninių… Smagu nebuvo. Ir nors pradžioje labai norėjau, kad tiklaraštis gyvuotų, bandžiau skelbti anksčiau pagamintus receptus, greitai supratau, kad geriau iš viso nerašyti, nei rašyti iš pareigos. Juk sunku kitus sudominti tuo ką rašai, kai iš tikrųjų mintys skrajoja visai kitur.

Bet, su dideliu džiaugsmu noriu pranešti, kad šis nemalonus etapas pasibaigė (tfu, tfu, tfu). O jo rezultatas, be galo džiuginantis – mažoji I. (o gal jau reikia vadinti didžioji?) turi broliuką M. 🙂 Taigi, nepažadu, kad nuo šiol receptai pasirodys labai dažnai. Bet to priežastis bus jau malonūs rūpesčiai 🙂

 

 

Nuo aktyvaus gaminimo laikų, dar turiu kelis braškių receptus… Bet jiems teks palaukti iki kitų metų. O šį kartą, receptas pagal sezoną – moliūginiai vafliai. Labai skanūs ir kvapnūs, minkšti viduje, traškūs išorėje. Bet valgyti juos reikia iš karto, nes vos tik sudėti vienas ant kito, sudrėksta ir praranda dalį žavesio.

Aš kepiau vaflius iš pusės nurodytos porcijos, to užteko dviem dideliem ir vienam mažam žmogui pavalgyti 🙂

 

 

Vafliams reikės (~ 6 porcijoms):

  • 2 ir 1/2 stiklinių miltų
  • 1/3 stiklinės rudojo cukraus (mėgstantys saldžiau, galit dėti ir 1/2 stiklinės)
  • 2 ir 1/4 a. š. kepimo miltelių
  • 1 a. š. sodos
  • 1/2 a. š. druskos
  • 2 a. š. malto cinamono
  • 1 a. š. malto imbiero
  • 1/4 a. š. maltų gvazdikėlių
  • 4 didelių kiaušinių
  • 2 stiklinių natūralaus jogurto (originale rūgpienio, arba kefyro)
  • 1 stiklinės moliūgo tyrės
  • 85 g sviesto
  • aliejaus, formai aptepti

Dubenyje sumaišykite sausus produktus: miltus, rudąjį cukrų, kepimo miltelius, sodą, druską ir prieskonius. Kitame dubenyje išplakite kiaušinius su  jogurtu (arba rūgpieniu), moliūgo tyre ir tirpintu sviestu. Suberkite sausus produktus ir maišykite tik tiek, kad neliktų sausų miltų.

Kiaušinių baltymus išplakite iki vidutinio standumo ir atsargiai įmaišykite į tešlą.

Vaflių kepimo formą aptekite aliejumi, įdėkite kelis šaukštus tešlos ir kepkite kol apskrus. Valgykite iš karto, nes sudėti vienas ant kito vafliai sudrėksta. Originaliame šaltinyje, siūloma įkaitinti orkaitę iki 120 laipsnių ir iškeptus vaflius dėti vienu sluoksniu ant kepimo skardos. Taip jie turėtų likti šilti ir traškūs. Aš šio metodo nebandžiau, jei kas išbandysit, pasidalinkit ar veikia 🙂

Receptas iš “Smitten kitchen”.

 

Grikių kepsneliai

Manau, ne aš viena susiduriu su visokiausiu likučių sunaudojimo problema. Juk kartais būna, kad pavyzdžiui prisiviri per daug grikių ir kitą dieną jų valgyti jau nebesinori… Tokiais atvejais, puiki išeitis – veganiški grikių kepsneliai.

Jei nesate veganai ir norite, kad kepsneliai būtų dar sotesni, galite vietoje krakmolo ir vandens, įmušti vieną kiaušinį, patiekalas gausis toks pats skanus 🙂

8 kepsneliams reikės:

  • 1 stiklinės vandens ir 1/2 stiklinės grikių kruopų (arba 1 – 1,5 stiklinės jau išvirtų kruopų)
  • 1/2 stiklinės kepintų saulėgrąžų
  • žiupsnelio druskos
  • 3 šakelių petražolių
  • 1 ir 1/2 v. š. krakmolo
  • 1 ir 1/2 v. š. kvietinių miltų
  • 2 v. š. vandens

Jei virtų grikių neturite, mažame prikaistuvyje užkaiskite vandenį, įberkite druskos ir suberkite praplautas grikių kruopas. Sumažinkite ugnį iki minimumo, uždenkite prikaistuvį dangčiu ir virkite, kol visas vanduo susigers į kruopas (nekilnokite dangčio). Išvirusius grikius atvėsinkite.

Atvėsusius grikius sumaišykite su kepintomis saulėgrąžomis, žiupsneliu druskos, kapotomis petražolėmis, miltais, krakmolu ir vandeniu (vietoje krakmolo ir vandens, galite įmušti vieną kiaušinį). Viską gerai išmaišykite. Iš gautos masės formuokite kepsnelius ir kepkite aliejuje.

Iškepusius sudėkite ant popierinių servetėlių tam, kad susigertų nereikalingi riebalai. Ragaukite su šviežių daržovių salotomis bei grietinės ir sviesto padažu.

Receptą, kartu su Jule ruošėme žurnalo “Debesys” pavasario numeriui.