Category Archives: Dienos valgiai

Birželio akimirkos ir šiuolaikinė lietuviška virtuvė

Iš karto matosi, kad prasidėjo vasara. Nuo paskutinio įrašo praėjo jau beveik mėnuo… Tikiuosi, Jūs taip pat kaip ir aš, mažiau laiko praleidžiate prie kompiuterio ir daug daug laiko skiriate vasaros malonumams. Mano vasaros dienos bėga smagiai, nes prižiūriu mažąjį M. todėl kartu su dabar jau didžiąja I. vietoje darbų kiekvieną dieną galime džiaugtis grynu oru, prūdu ir saule. Virtuvėje dabar praleidžiu ne tiek daug laiko, bet tinklaraščio irgi nepamirštu, eilėje laukia keli vasariški receptai.

Be viso to, šį mėnesį buvo ir daug smagių susitikimų su tinklaraštininkais ir ne tik:

  • žurnalo “Virtuvė. Nuo… Iki…” tradiciškai organizuojamas tinklaraštininkų dienos renginys (apie jį jau daug kas rašė, bet ir aš šiandien parašysiu šiek tiek, juk negaliu nepasidalinti savo receptu :).
  • tinklaraštininkų piknikas prie baltojo tilto (buvo taip smagu, kad nei vienos nuotraukos nepadariau). Tiesa, besišnekučiuojant gamtoje mums kilo toks klausimas, jei kitais metais piknikas būtų organizuojamas platesnėms masėms, ar atsirastų iš Jūsų norinčių sudalyvauti ir susipažinti su skaitomų tinklaraštininkų autoriais?
  • kelios smagios fotosesijos “Debesims”. Nuotraukomis deja, pasidalinti negaliu, bet dviejų iš jų rezultatus pamatysite jau rudens numeryje. O trečios tik kitąmet vasarą 😉
  • Joninės Zarasuose kartu su “Dainų šventės” dalyviais.
  • daug skanaus maisto kepsninėje, naminių ledų ir stalo žaidimų 🙂

Taigi, grįžtame prie tinklaraštininkų dienos – ji yra švenčiama birželio 14 dieną. Tą pačią dieną, mes visi ir susitikome naujame VDA pastate Maironio gatvėje. Tai buvo ne vienintelė naujiena (juk prieš tai, mes visą laiką susirinkdavome “Kulinarijos studijoje”). Šiais metais, patiekalus gaminome komandomis ir kiekvienoje komandoje buvo po VDA studente, kuri padėjo kūrybiškai patiekti mūsų paruoštus patiekalus. Mano komandai padėjo Barbora. Ačiū jai dar kartą!

Šių metų receptai turėjo atitikti temą – šiuolaikinė lietuviška virtuvė. Vos tik ją išgirdus, galvoje suūžė begalės minčių ir aš labai lengvai (nors to ir nesitikėjau) sukūriau užkandžio, pagrindinio patiekalo ir deserto receptus. Vienas iš jų buvo atrinktas gaminimui. Labai tuo džiaugiausi ir su malonumu gaminau kartu su mano sese ir Beata. Bet paskui paskaičiusi kitų dalyvių atsiliepimus apie renginį, supratau, kad per tą gaminimą daug ką įdomaus praleidau :)))

Per daug neišsiplėsiu, nes manau, kad Jūs jau ne vieną kartą skaitėte apie šį renginį. Trumpai apie kitų dalyvių patiekalus ir pabaigoje mano karštojo patiekalo receptas. Skanaus 🙂

Vitos užkandis “Morkų suktinukai su varške ir krienais”. Vita, buvo malonu susipažinti ir paplepėti! 🙂

atrinktos4

Astos “Raudonoji mišrainė kitaip”.

Raudona mišrainė kitaip_foto Jurgos Mižutavičiūtės (46)Nuotrauka Jurgos “Savaitgalio rendez-vous”.

Sandros “Atvėsinta keptų paprikų, pomidorų ir cinamono sriuba”. Mmm… Labai skanu 🙂

atrinktos3

Jolitos “Varškės kukuliai su vištiena”. Smagu buvo susipažinti, bet pabendrauti deja neturėjome daug laiko.

foto Jurgos Mižutavičiūtės (43)Nuotrauka Jurgos “Savaitgalio rendez-vous”.

Astos “Šakočio, varškės ir braškių desertas stiklinėje”.

atrinktos5

Aš gaminau kiaulienos bokštelius su karamelizuotais burokėliais, morkomis ir aguoninė bulvių košė. Nebusiu kukli ir pasakysiu, kad man šis derinys labai patiko. Tikiuosi patiko ir kitiems, tik gaila, kad galiausiai visiems teko ragauti mano patiekalą jau atšalusi. Kad ir kaip mes stengėmės patiekti viską laiku, sunku išlaikyti maistą šiltą kai reikia viską padaryti kartu su tiek daug dalyvių 🙂

Tikrai rekomenduoju šį patiekalą, jei norisi nustebinti svečius, o prie viryklės stovėti per daug nesinori, juk šiame patiekale pagrindinį darbą už Jus atlieka orkaitė ir gaminimas neužtruks ilgai (ypač jei daržoves tarkuosite tam skirta tarka. Už reklamą man niekas deja nemokėjo, tiesiog aš ją turiu ir labai dažnai naudoju :).

atrinktos61

4 porcijoms reikės:
  • 400g kiaulienos nugarinės
  • 2 v. š. miltų
  • aliejaus kepimui
  • druskos
  • juodųjų pipirų
  • 1 stiklinės sultinio arba vandens
  • 4 mažų burokėlių
  • 4 vidutinių morkų
  • 2 v. š. medaus
  • 4 vidutinių bulvių
  • sviesto
  • 250 ml pieno
  • 2 v. š. aguonų
Burokėlius ir morkas nulupame, supjaustome plonais griežinėliais ir sudedame į didelį dubenį. Medų sumaišome su aliejumi ir druska. Užpilame padažą ant daržovių ir gerai išmaišome.
Įkaitiname orkaitę iki 190°C. Skardą išklojame kepimo popieriumi, ant jo tolygiai paskirstome daržoves ir kepame apie 50 minučių. Per tą laiką morkos turi visiškai suminkštėti, o burokėliai likti vos juntamai traškūs.
Kol daržovės kepa, kiaulieną supjaustome į keturias dalis, kiekvieną iš jų išmušame, iš abiejų pusių apibarstome druska ir pipirais, apvoliojame miltuose. Trumpai apkepiname kepsnelius labai karštoje keptuvėje su trupučiu aliejaus.
Kepimo formą išklojame folija, sudedame ant jos kepsniukus, uždengiame kitu folijos lapu. Įdedame į orkaitę šalia daržovių. Kepame 20 min. Ištraukiame kepsniukus iš orkaitės, įpilame į skardą stiklinę sultinio arba vandens. Vėl uždengiame folija ir kepame dar 15 – 20 minučių.
Bulvių košę ruošiame kaip įprastai. Nulupame bulves, supjaustome, išverdame su trupučiu druskos. Kol bulves verda, aguonas užplikome, paliekame šiek tiek pastovėti. Vėliau, nupylę vandenį sutriname jas. Išvirusias bulves taip pat sutriname, įdedame gabaliuką sviesto, supilame beveik iki virimo pakaitintą pieną, išmaišome. Sudedame aguonas ir dar kartą išmaišome.
Norintiems patiekti šį patiekalą šiek tiek įdomiau, siūlau pasinaudoti mūsų su Barbora serviravimo idėja. Kepsnelius supjaustykite kelių centimetrų juostelėmis, iš jų sukonstruokite šulinius. Ant šulinių viršaus sudėkite karamelizuotus burokėlius ir morkas. Šalią suformuokite aguonų takelį, ant jo dviejų šaukštų pagalba sudėkite bulvių košę.
Skanaus! 🙂

Morenginis tortas su migdolais ir braškėmis

Jau antrus metus iš eilės, tėčio gimtadieniui kepu tą patį tortą. Juk taip smagu atrasti tą tobulą receptą, nuo kurio valgytojui sužiba akys. Prieš kiekvieną gimtadienį, galvoju apie žmogų, kuriam kepu skanėstą ir bandau surasti tinkama derinį būtent jam. Mano tėtis labai mėgsta morengą ir migdolus, jo gimtadienis birželį – reiškia braškės labai logiškas ir skanus papildymas 🙂

Pirmą kartą, šį tortą, gaminau dar ir tinklaraštininkų knygai “Gyventi skanu”. Prieš savaitę gaminau dar kartą ir nusprendžiau, kad jis toks puikus, kad negaliu juo nepasidalinti su Jumis 🙂

Pavlova2s

Morenginiam papločiui reikės:

  • 150 g baltymų (~ keturių L dydžio kiaušinių)
  • 50 g cukraus + 100 g cukraus
  • 30 g miltų
  • 150 g migdolų

Plikytam kremui reikės:

  • 4 trynių
  • 400 ml pieno
  • 40 g cukraus
  • 40 g cukraus pudros
  • 40 g miltų
  • 1 a. š. vanilinio cukraus

Papuošimui reikės:

  • Braškių arba kitų sezoninių vaisių/uogų

Patogiausia, paplotį ir plikytą kremą ruošti iš vakaro. Sudėti tortą reikėtų prieš pat pateikimą, nes kitaip morengas per daug sudrėks nuo kremo.

Migdolus keliolika minučių apkepiname orkaitėje arba sausoje keptuvėje. Stambiai juos sukapojame. Sumaišome dubenyje 30 gramų miltų, 150 gramų kapotų riešutų ir 100 gramų cukraus.

Baltymus suplakame iki pūtų, suberiame 50 gramų cukraus ir dar kartą išplakame iki standžių pūtų. Baltymai turi būti taip gerai išplakti, kad apvertus dubenį, jame ir liktų, juk mums reikia, kad sukrėtus tešlą ant skardos ji išlaikytų savo formą. Suberiame į išplaktus baltymus miltų ir riešutų mišinį, atsargiai išmaišome.

Įkaitiname orkaitę iki 150 laipsnių. Apvalią 28 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, sukrečiame į ją tešlą ir išlyginame. Jei neturite formos, galite tiesiog ant kepimo popieriau nupaišyti 28 cm apskritimą ir tešlą sukrėsti ant jo.

Kepame pusantros valandos. Jei kepimo metu pamatysite, kad papločio viršus pradeda per greitai tamsėti, sumažinkite temperatūrą iki 130 laipsnių.

Paliekame paplotį atvėsti. Atvėsusi sudedame į maišelį, kad nesudrėktų ir paliekame pailsėti per naktį ir tik tada nuimame kepimo popierių. Kitaip, paplotis ims per daug trupėti.

Kol paplotis kepa, paruošiame kremą. Dubenyje sumaišome trynius su miltais ir cukraus pudra. Iš pradžių gali pasirodyti, kad miltų per daug, bet jie turi išsimaišyti.

Į prikaistuvį suberiame paprastą ir vanilinį cukrų, supilame pieną. Maišydami kaitiname tol, kol cukrus ištirps. Paliekame užvirti. Kai pienas užvirs, plona srove, vis maišydami supilame jį į trynių masę.

Supilame viską atgal į prikaistuvį ir užkaičiame ant vidutinės ugnies. Pastoviai maišydami, kaitiname tol, kol kremas taps norimo tirštumo. Jei jis gavosi su gumuliukais, pertriname per sietelį. Sudedame kremą į dubenėlį, uždengiame ir padedame į šaldytuvą atvėsti.

Prieš pat patiekimą, padedame paplotį ant lėkštės, užtepame plikyto kremo sluoksnį ir papuošiame šviežiomis uogomis arba vaisiais.

Receptas ruoštas knygas “Gyventi skanu”.

Puošnūs keksiukai su vyšniomis

Labai džiaugiuosi, matydama, kad “Languota prijuostė” vėl atgijo! Deja, ne kiekvieną kartą spėju joje sudalyvauti, bet kitų įrašus mielai paskaitau. Juk taip smagu sužinoti ką nors naują apie koleges tinklaraštininkes 😉 Gegužės mėnesį, languotą prijuostę užsirišo Elinga iš “Spoon alley”. Ji kviečia pasidalinti savo mintimis apie gražų maistą ir valgymą akimis.

Aš taip pat, kaip ir Elinga, tikrai valgau akimis. Peržiūrint naujus prenumeruojamų tinklaraščių įrašus, akimis pirma permetu nuotraukas, jei jos užkabina, perskaitau receptą. Todėl, jei autoriaus nuotraukų stilius yra “pliaukšt bet kaip su blykste, labai pritraukus ir dar su staline lempa” į tokių tinklaraštį aš daugiau neužsuku (nebent po pusės metų, juk žmonės tobulėja). Aišku, nesakau, kad mano nuotraukos yra meno kūriniai, bet aš tikrai labai stengiuosi ir fotografavimas bei nuotraukų tvarkymas dažnai užtrunka ilgiau, nei gaminimas 🙂

Taip pat yra ir su kulinarinėmis knygomis. Nors aš ir suprantu, kad svarbiausia yra receptų autorius, o ne nuotraukos, man vis tiek labai patinka, kai prie kiekvieno recepto yra graži(!) nuotrauka. Juk taip išsirinkti receptą yra daug lengviau 😉

MotinosDiena_Viktorija_4s

Bet tiesą pasakius, kiekvieną dieną patiekiamam maistui aš nesu tokia išranki. Dažniausiai valgant, maisto ant lėkščių nedėlioju, nes pas mus įprasta, kad kiekvienas įsideda į savo lėkštę tiek, kiek planuoja suvalgyti. Žinoma, kartais ir pažaidžiu kartu su vyresniąja I. – sudėlioju iš daržovių žmogėliuką (taip jos visos būna suvalgytos) arba iškepu saulės formos blyną 🙂 Kas kita, maistas, kurį planuoju parodyti Jums. Fotografuojamas maistas būna išdėliotas gražioje lėkštėje, prie jos priderinti įrankiai ir servetėlės 😉 Aišku, paskui pati jį ir suvalgau, bet maistas dažniausiai jau būna šaltas, todėl gražus serviravimas didelio džiaugsmo neteikia 😀

Pastebėjau, kad žurnaluose ir knygose, mano žvilgsnis dažniausiai užkliūna už desertų. Juos gaminti ir nufotografuoti gražiai yra daug smagiau ir paprasčiau negu pavyzdžiui troškinį 🙂 Bet tortų puošime mano rankos yra gana kreivos, todėl dažniausiai renkuosi tokius skanėstus, kurie yra gražūs be didelių dekoravimo pastangų. Tokie kaip macarons, arba šiandienos receptas – keksiukai. Jų net nereikia puošti jokiais kremais, vis tiek atrodo puikiai 😉

MotinosDiena_Viktorija_6s

12 keksiukų reikės:

  • 135 g sviesto
  • 100 g rudojo cukraus
  • 3 kiaušinių
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • 150 g miltų
  • ½ a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelis druskos
  • 200 g šaldytų vyšnių (galite naudoti ir šviežias)
  • migdolų plokštelių

Išlydykite sviestą ir sumaišykite jį su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną įplakdami iki purios vientisos masės. Supilkite vanilės ekstraktą, suberkite persijotus miltus, kepimo miltelius ir druską. Dar kartą viską gerai išmaišykite.

Keksiukų kepimo formą ištepkite sviestu arba išklokite popierinėmis formelėmis. Supilkite tešlą į formeles užpildydami 2/3 jų tūrio. Į kiekvieną formelę šiek tiek paspausdami įdėkite po tris vyšnias (uogų atšildyti nereikia).

Apibarstykite migdolų plokštelėmis.

Kepkite 20−25 minutes iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Jei keksiukų kraštai per greitai ruduoja, o vidurys dar skystas, sumažinkite ugnį iki 160−170°C temperatūros.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

MotinosDiena_Viktorija_9s

Vištienos sultinys su kario kukuliais

Tikriausiai, niekas nenustebs, jei parašysiu, kad labai mėgstu kulinarines knygas… Ne taip seniai, rodžiau kokių naujų ir įdomių knygų turiu. Daugiau laiko gaminti iš jų taip ir neatsirado. Bet aš jas vis pavartau, paglostau, nuotraukas peržiūriu. Net nusipirkau lipnius skirtukus, kad galėčiau receptus žymėtis (jau kai ką ir pasižymėjau). Bet kad jau jos man labiau tarnauja kaip grožinė literatūra, negu kaip kulinarinės knygos, prisižadėjau, kad naujoms knygoms pinigų neleisiu. Ir kaip tik tuo metu, kai tai padariau, VMG išleido naują knygą “7 ingredientai. Draugams”. Aš jos taip užsinorėjau… Bet tvardžiausi 😉 Ir tada, o laimė! Žurnalas “Virtuvė. Nuo… Iki…” paskelbė konkursą šiai knygai laimėti. Negalėjau nesudalyvauti 🙂 Be to, man labai patiko pati konkurso idėja. VMG išvardino žurnale tam tikrų produktų sąrašą, pasigamino iš jų (ir tik iš jų!) du patiekalus, trečią pasiūlė pagaminti skaitytojams. Taip ir gimė šie kukuliai. Jie gavosi neįtikėtinai skanūs ir kvapnūs. Sultinys prie jų nėra būtinas, nes jie puikiai tinka ir tiesiog kaip skanus mėsiškas patiekalas. Bet su sultiniu ir dar pridėjus udon makaronų, gaunasi puiki sriuba!

KukuliaiBeMakaronuSmall

Vištienos sultiniui su kario kukuliais reikės:

  • 4 vištų blauzdelių
  • 1 svogūnas sultiniui + 1 svogūno kukuliams
  • 1 morkos
  • 2 česnako skiltelių
  • 1 v. š. žaliosios citrinos sulčių
  • 2 v. š. kokoso pieno + patiekimui
  • 1 v. š. raudonosios kario pastos (galima keisti 1 v.š. pomidorų pastos + 1 a. š.kario miltelių)
  • 1 a. š. rudojo cukraus
  • 4 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 1/2 a. š. džiovintų kalendrų
  • žiupsnelio smulkintų šviežių petražolių
  • druskos
  • juodųjų pipirų
  • 1l vandens + 100 ml kukuliams
  • udon makaronų

Nuo blauzdelių nulupame odą, atskiriame mėsą nuo kaulų. Kaulus, nuskustus bet nepjaustytus svogūną ir morką sudedame į puodą ir užpilame litru šalto vandens. Užviriname ir verdame valandą. Išvirtą sultinį nukošiame į kitą puodą, pasūdome. Morką atidedame.

Likusią nuo blauzdelių mėsą sumalame.

Keptuvėje įkaitiname du šaukštus aliejaus. Jame apkepiname smulkiai supjaustytą svogūną ir česnako skilteles. Sudedame kario pastą ir dar šiek tiek pakepiname. Gautą masę sudedame į indą su malta vištiena. Ten pat supilame citrinos sultis, kokoso pieną. Įberiame cukrų, džiovintas kalendras, druską ir šviežiai maltus pipirus. Viską gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname likusius du šaukštus aliejaus. Iš maltos vištienos formuojame mažus kukulius ir apkepiname juos iš visų pusių. Į keptuvę įpilame 100ml vandens, uždengiame ją dangčiu ir troškiname kukulius kelias minutes.

Udon makaronus išverdame pagal instrukcijas ant pakuotės.

Į dubėnėlį įpilame sultinio, įdedame makaronų ir kelis kukulius, taip pat šiaudeliais pjaustytą virtą morką iš sultinio. Apibarstome kapotomis petražolėmis ir užpilame šaukštą kokoso pieno.

Skanaus 🙂

P.S. Konkursą aš laimėjau ir knygą gavau. Valio! 🙂

 KukuliaiSuMakaronaisSmall

Saldu, sūru ir šokoladas

Jau seniai žinoma, kad subtilus druskos žiupsnelis ir šokoladas puikiai papildo vienas kitą, todėl apsidžiaugiau kai “Karūna” pasiūlė išbandyti naujus šokoladus su sūriais priedais. Pieninis šokoladas su karamelizuotais sūdytais migdolais labai patiko. Sūrumo lygiai tiek kiek reikia, jis būtų tiesiog tobulas, jei migdolai būtų skaldyti didesniais gabaliukais, bet ir taip yra labai skanus. Antras – pieninis šokoladas su sūrias kukurūzų traškučiais irgi skanus, bet sūrumo jame aš beveik nepajutau. Pažiūrėjau sudėtį, abiejuose šokoladuose druskos kiekis yra vienodas. Tikriausiai, traškučiuose ji yra mažiau juntama dėl to, kad tolygiai pasiskirsto tešloje, o migdolai joje apvolioti.

Jei Jūsų mamos yra pieniško šokolado mėgėjos, šis šokoladas būtų joms puiki dovana, artėjančios Motinos dinos proga. Bet dar geresnė dovana būtų Jūsų rankomis iškepti šokoladiniai sausainiai (juos irgi galite paskaninti žiupsneliu druskos). Juk kas gali būti skaniau už labai sodraus šokoladinio skonio, ne per saldžius, minkštus, su traškiais kakavos pupelių gabaliukais sausainius.

MotinosDiena_Viktorija_3small

25 sausainiams reikės:

  • 1/8 st. kakavos pupelių (galima keisti kapotu juoduoju šokoladu)
  • 110 g kambario temperatūros sviesto
  • ¾ st. tamsiai rudo muskovado (muscovado) cukraus
  • 1 kiaušinio
  • 1/3 st. nesaldintos kakavos
  • 1½ st. miltų
  • žiupsnelio druskos
  • ¼ arb. š. kepimo miltelių

Nuo kakavos pupelių nuimkite luobeles. Pupeles smulkiai sukapokite.

Kambario temperatūros sviestą išplakite su cukrumi. Įmuškite kiaušinį, dar kartą gerai išplakite. Suberkite kakavos miltelius, kakavos pupeles ir išmaišykite.

Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską. Po truputį berkite miltus į sviesto mišinį ir minkykite tol, kol tešla taps vientisa. Iškočiokite
penkių centimetrų storio volelį, įvyniokite jį į maistinę plėvelę ir įdėkite kelioms valandoms į šaldytuvą.

Atšalusią ir sutvirtėjusią tešlą supjaustykite pusės centimetro storio riekelėmis. Sudėkite jas į kepimo popieriumi išklotą skardą (galite užbarstyti po mažą žiupsnelį druskos) ir kepkite 8–11 minučių iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje.

Skanaus! 🙂

MotinosDiena_Viktorija_11small

MotinosDiena_Viktorija_15small

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Kokosiniai rutuliukai

Beveik prieš metus, kulinarinis žurnalas “Debesys”, tinklaraštininkų dienos proga, surengė smagų konkursą. Skaitytojai siūlė receptus, kuriais norėtų pavaišinti savo mėgstamus tiklaraštinikus, o visa žurnalo komanda rinko nugalėtoją. Man atiteko garbė gaminti pagal laimėjusį receptą. Jo autorė tapo – Kristina Gavutienė. Įdomu, ji visa dar skaito žurnalą? 🙂

Šiais metais, žurnalas tinklaraštininko dieną minės kitaip (kaip, sužinosit jau vasaros pradžioje). Dabar mes kaip tik ruošiamės naujam vasaros numeriui, todėl ir prisiminiau šį lengvą ir labai gardų desertą 🙂

rutuliukai1s

25 rutuliukams reikės:

  • 250 g kokosų drožlių
  • 1 skardinės (397 g) saldinto sutirštinto pieno
  • 10 kardamonų ankščių arba 2 arb. š. malto kardamono
  • saujos pistacijų

Pistacijas sukapokite. Dideliame dubenyje gerai išmaišykite 200 g kokosų drožlių, sutirštintą pieną, kardamoną ir riešutus.

Keptuvę nesvylančiu dugnu įkaitinkite ant silpnos ugnies. Sukrėskite į ją paruoštą masę ir nuolat maišydami kaitinkite apie 8–10 minučių. Atvėsinkite.

Šlapiomis rankomis formuokite rutuliukus ir apvoliokite juos likusiose kokosų drožlėse.

Prieš patiekdami, pusvalandį palaikykite šaldytuve.

Laikykite sandarioje dėžutėje, kad rutuliukai neišdžiūtų.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

rutuliukai7s

Prancūziški macarons

Pradžioje, priminsiu, kad “Gerų daiktų turgelis” jau veikia. Daiktai talpinami ir mainomi. Jei turi kuo prie jo prisidėti, laukiame! 🙂

O dabar apie sausainius tokiu mistiniu pavadinimu – macaron. Prisipažinsiu, kad nieko apie juos nežinojau, kol nepradėjau rašyti tinklaraščio. Užtat, per daugiau nei trejus rašymo metus, prisiskaičiau apie juos krūvą visokiausios informacijos, prisižiūrėjau filmukų ir nuotraukų. Supratau vieną – jų kepimo procesas yra labai sudėtingas ir kruopštus dalykas. Sėkmė priklauso nuo migdolų miltų kokybės, orkaitės temperatūros tikslumo ir net nuo tuo, kiek kartų mentele maišysite tešlą… Savaime suprantama, kad prisiklausius visokiausių baubų, jų kepti vis nesiryžau. Bet išaušo ta diena, kai gaminant “creme brulee” (nepykit, kažkaip sugebėjau jo nenufotografuoti, tai recepto kol kas nebus) man liko daug nesunaudotų baltymų. Jie kurį laiką prastovėjo šaldytuve, o aš vis kaupiausi ir susikaupiau. Išsikepiau baisiųjų macarons ir jie man gavosi iš pirmo karto! Nežinau, gali būti, kad tai yra tik naujoko sėkmė ir kitą kartą, man jie tokie gražūs nesigaus. Bet facebook’e (aš ten pasirodau daug dažniau negu tinklaraštyje, prisijunkit ir Jūs) pažadėjau pasidalinti savo išbandytu receptu ir įžvalgomis. Gal kam padės 🙂

Internete yra krūvos macaron receptų. Visų jų proporcijos daug maž panašios, todėl išsirinkti pagal kurį kepti, buvo sunku. Išsirinktas receptas man patiko dėl kelių priežasčių.  Visų pirma, ten buvo aprašyta, kaip pačiam pasigaminti migdolų miltus. Kaip žinot, jie brangūs, be to ne visur lengva jų nusipirkti, todėl mokėti juos pasigaminti visai naudinga ir smagu 🙂 Visų antra, mergina aprašiusi šį receptą, gamina macaron pagal užsakymą ir tvirtina, kad visada gamina tik pagal šį receptą. Reiškia, receptas tikrai daug kartų išbandytas ir patikrintas. Na, ir trečia, šio recepto autorius yra Alain Ducasse, nuo to jis tampa dar patikimesnis 🙂

Pertepimą gaminau pagal mano mėgiamo David Lebovitz receptą.

Macarons1

~ 25 dvigubiems macaron reikės:

Pertepimui (man jo gavosi šiek tiek per daug) reikės:

  • 125 ml riebios (35%) grietinėles
  • 2 a. š. auksaspalvio sirupo
  • 120 g juodojo šokolado
  • 15 g sviesto

Orkaitę įkaitiname iki 150 laipsnių.

Pradžioje, jei neturime, pasigaminame migdolų miltus. Juos galima gaminti iš migdolų su odelėmis ir be. Prisiskaičius internete supratau, kad tam labiau tinka migdolai su odele. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Migdolus su odele sunkiau sumalti iki migdolų sviesto ir nuo juodų taškučių, likusiu nuo odelių miltuose, macaron atrodo gražesni 🙂 Taigi, 110 g migdolų sumaišome su cukraus pudra (aš maišiau su visais 225 g, bet gavosi per didelis kiekis, susimalė tik per 3 kartus.) ir sumalame iki miltų (aš maliau su elektriniu plaktuvu, bet galima naudoti ir pvz. kavamalę). Gautus miltus persijojame per smulkų sietelį (per tokį, kokiu sijojate miltus pyragams). Jei liko stambesnių riešutų gabaliukų, malame juos dar kartą. Kartojame veiksmus, kol neliks nepersijotų riešutų (man liko koks 1/4 a. š. kurių plaktuvas jau fiziškai nebegalėjo sumalti).

Jei turite migdolų miltus, juos vis tiek rekomenduojama sumaišyti su cukraus pudrą ir dar kartą permalti bei persijoti.

Gautus miltus paskleidžiame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir įkišame į įšilusią iki 150 laipsnių orkaitę 5 minutėms pasidžiovinti.

Padžiovintus miltus dar kartą persijojame į didelį dubenį (jame toliau maišysime macaron tešlą).

Kitame dubenyje išplakame baltymus. Recepte parašyta, kad jie turi būti brandinti. Manieji prastovėjo šaldytuve, sandariai užsuktame stiklainyje daugiau negu savaitę (ir per tą laiką nesugedo ;). Taigi, baltymus suplakame iki putų, tada suberiame cukrų ir dar kartą viską išplakame. Recepte buvo parašyta, kad baltymai turi būti išplakti iki standžių, blizgančių putų, kurie ištraukus plaktuvą, liktų ant jo gražia kepure. Aš labai bijojau per mažai išplakti todėl suplakiau iki to, kad putos buvo tokios kietos, kad ištraukius plaktuvą ant jo neliko nei lašelio baltymų. Pradžioje pagalvojau, kad išplakiau per daug, bet gal būt kaip tik tai išgelbėjo mane nuo tešlos permaišymo.

Sudėkite baltymus į dubenį su migdolų miltais ir atsargiai bet tvirtai maišykite juos. Aš maišiau su silikonine mentele, vis kabindama iš apačios į viršų. Girdėjau, kad labai svarbu nepermaišyti, todėl visą tai padariau ~ per 50 judesių. Nustojau maišyti iš karto, kai tik visi miltai susimaišė su migdolais ir masė tapo vientisa. Tešlos tirštumas turi būti toks, kad suformavus sausainius, jų paviršius šiek tiek išsilygintų, bet jie per daug nesuplonėtų. Jei tešla bus per tiršta, sausainiai liks su kauburėliais, jei per skysta, per daug išsiplės ir taps per ploni. Tirštą tešlą galima pataisyti ją dar kelis sykius permaišius, o su skysta jau nieko nebepadarysi, teks viską pradėti iš naujo…

Tešlą supilame į konditerinį maišelį tiesių antgaliu (arba tiesiog į maišelį prakirptu galu). Suformuojame 3-4 cm skersmens sausainius, ant kepimo popieriumi arba silikoniniu kilimėliu išklotos skardos. Aš vieną skardą kepiau su kepimo popieriumi, o kita su kilimėliu. Kepti ant kepimo popieriaus gavosi daug gražesni. Tikriausiai todėl, kad mano kilimėlis yra pakankamai storas ir jis nespėjo įšilti taip greitai, kaip kepimo popierius. O kepant macarons, temperatūra yra labai svarbi…

Macarons3

Palikite sausainius pastovėti kambario temperatūroje 30-60 minučių, kad apdžiūtų viršus (aš savuosius laikiau valandą).

Įkaitinkite orkaitę iki 155 laipsnių ir kepkite 13 minučių. Aš kepiau elektrinėje orkaitėje su kaitinimu iš viršaus ir apačios, be vėjelio. Skardą dėjau į vidurinę lentyną.

Iškepusius sausainius, traukiame iš orkaitės, paliekame kelias minutes ant kepimo popieriaus, vėliau aušiname ant grotelių.

Kol sausainiai vėsta, gaminame pertepimą. Grietinėlę su sirupu supilame į mažą prikaistuvį, sumaišome ir užkaičiame beveik iki užvirimo. Kai puodo kraštuose ims kilti burbuliukai, nuimame nuo ugnies, sudedame į grietinėlę sukapotą šokoladą ir supjaustytą gabaliukais sviestą. Maišome tol, kol šokoladas ir sviestas ištirps. Šokoladinę masę atvėsiname šaldytuve. Joje esantis šokoladas turi šiek tiek sukietėti tam, kad tepant, masė nenubėgtų nuo sausainio.

Atvėsusius sausainius suporuojame pagal dydį. Vieną dalį sutepame kremu ir uždengiame kita, šiek tiek paspaudžiame. Laikome orui nepralaidžioje dėžutėje.

Skanaus! 🙂

Macarons2

Macaron receptas iš “Food and life in photos”.

Pertepimo receptas iš David Lebovitz.

Pietūs per 15 minučių

Pradžioje šiek tiek reklamos 🙂 Kas dar nematėt, būtinai sudalyvaukite akcijoje “Gerų daiktų turgelis”. Juk kuo daugiau dalyvių, tuo smagiau 😉

Toliau apie maistą. Mūsų šeimynoje krevetes mėgstu tiktai aš, todėl tais labai retais atvejais, kai pietauju viena (mažasis nesiskaito, jam kol kas ir košės didelė naujiena, ką jau ten apie krevetes šnekėti), stengiuosi pasigaminti ką nors greito ir skanaus su jomis. Taigi, vieną gražią dieną, kai šaldytuve buvo indelis krevečių ir kelios daržovės, o spintelėje skaniųjų udon makaronų, aš nusprendžiau paeksperimentuoti Azijos virtuvės tema. Pavarčiau puikią knygą, bet supratau, kad neturiu pakankamai produktų nei vienam sudominusiam receptui. Tada panaršiau internete ir pasigaminau labai skanų bei greitą patiekalą (tiesą pasakius, recepto ieškojau ilgiau, negu gaminau).

udon1

Šiame patiekale svarbiausia padažas ir udon makaronai, visus kitus priedus galite drąsiai koreguoti pagal save. Vietoj krevečių dėti vištieną arba jautiena, daržoves – tas, kurios tuo momentu bus šaldytuve.

kartu1

Taigi, vienai porcijai reikės:

  • 80 g (vieno ryšulėlio) udon makaronų
  • 1 mažos morkos
  • 4 – 5 pievagrybių
  • 1/4 bet kurios spalvos paprikos
  • saujos virtų krevečių
  • 20 ml ryžių acto
  • 1 v. š. medaus (nemėgstu, todėl dėjau agavos sirupą)
  • 1/2 v. š. sojos padažo
  • 1 – 2 cm šviežio imbiero gabaliuko
  • 1 a. š. čili padažo
  • sezamo aliejaus kepimui

Į mažą prikaistuvį pripilame vandens, įberiame druskos. Užkaičiame jį ant didelės ugnies.

Kol vanduo kaista, nulupame morkas ir pievagrybius, supjaustome juos ir papriką šiaudeliais. Įkaitiname keptuve, apkepiname joje morkas su pievagrybiais. Sudedame papriką ir krevetes, pakepiname tik tiek, kad sušiltų.

Kai prikaistuvyje užverda vanduo, sudedame makaronus ir verdame juos 2- 3 minutes (pasitikslinkite laiką ant pakuotės). Išvirusius makaronus nukošiame ir perpilame šaltu vandeniu.

Sudedame makaronus prie daržovių, minutę apkepiname. Kol makaronai kepa, puodelyje sumaišome actą, medų, sojos padažą ir tarkuotą imbierą. Supilame gautą padažą į keptuvę, gerai išmaišome ir valgome.

Skanaus 🙂

udon3

Receptas adaptuotas pagal “Food Babbles”.

Pistacijų ir kardamono pyragas

Per paskutinius pusę metų aš nusipirkau/laimėjau/gavau dovanų krūvą puikių knygų. Viena bėda, kol kas neturiu laiko gaminti pagal jas. Na, gaminti gal laiko ir rasčiau, bet prieš tai man reikia ramiai atsisėsti, pavartyti jas visas ir dar krūvą žurnalų, pasvarstyti, pagalvoti ir tada nuspręsti ką gi aš norėčiau suvalgyti. Taigi, kol kas dienos pilnos visokių kitų malonių rūpesčių, o knygos laukia savo eilės. Visgi, vieną receptą iš šių knygų aš spėjau išbandyti. Nes vieno gimtadienio proga, tiesiog daviau jubiliatui pavartyti knygą ir paprašiau besti pirštų į patikusį receptą. Jį ir iškepiau. Visi liko labai patenkinti. Pyrago išvaizda gal ir nelabai šventinė, bet aromatas… Užvaldo visų nosis ir burnas. Puikus pyragas, matyt kaip ir visi D. Lebovitz desertai. O knyga puiki tuo, kad visi receptai aprašyti labai smulkiai ir kruopščiai. Manau, pagal ją gaminti galėtų kiekvienas 🙂

 

DSC_0023

 

Pyrago viršui reikia (apvaliai 23 cm formai):

  • 2 v. š. (30g) sviesto
  • 1 a. š. cukraus
  • 3/4 stiklinės (60g) migdolų plokštelių

Pyrago tešlai reikia:

  • 3/4 stiklinės (90g) pistacijų su lukštais (tik rašydama receptą, pamačiau, kad aš svėriau riešutus be lukšto… bet tešla man nepasirodė per tiršta)
  • 1/4 stiklinės (35g) + 3/4 stiklinės (110g) miltų
  • 2 a. š. nelukštentų kardamono ankščių arba 3/4 a. š. malto kardamono
  • 1/2 stiklinės (115g) kambario temperatūros sviesto
  • 1 stiklinės (200g) cukraus
  • 3 didelių kambario temperatūros kiaušinių
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelio druskos

Įkaitiname orkaitę iki 175 laipsnių.

Pradžioje, gaminsime pyrago viršų. Tam ištirpiname 30 sviesto, ir supilame jį į kepimo formą (recepte parašyta, kad galima tiesiog įdėti gabaliuką sviesto į formą ir pakaitinti ant viryklės kol ištirps, bet aš kažkaip nesurizikavau). Paskirstome sviestą per visą formos dugną, apibarstome šaukšteliu cukraus ir suberiame migdolų plokšteles. Pakratome forma, kad plokštelės tolygiai pasiskirstytų ir atidedame formą į šalį.

Toliau gaminame tešlą. Išlukštename pistacijas, suberiame jas kartu su 35 g miltų į smulkintuvą ir susmulkinam iki miltų (aš naudojau paprastas sūdytas, tiesiog jas šiek diek patryniau tarp drėgnų rankų, kad nusiplautų pagrindinis druskos sluoksnis ir į tešlą daugiau druskos nedėjau).

Jei naudojate kardamono ankštis, sutraiškykite jas, išimkite sėklas ir susmulkinkite. Susmulkintas sėklas arba maltą kardamoną sumaišykite su smulkintomis pistacijomis. Atidėkite į šalį.

Dideliame dubenyje išplakite kambario temperatūros sviestą ir cukrų (3 – 5 minutes). Turi gautis šviesi puri masė. Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną kartą masę gerai išplakite.

Kitame dubenyje sumaišykite persijotus miltus, kepimo miltelius ir druską (jei naudojote nesūdytas pistacijas). Sumaišykite su kiaušinių mase ir pistacijomis. Maišykite trumpai, tik tiek kad neliktų sausų produktų.

Atsargiai, šaukštu sukrėskite tešlą į kepimo formą. Išlyginkite paviršių, stengdamiesi nejudinti migdolų drožlių, esančių ant kepimo formos dugno.

Kepkite ~45 minutes, arba kol dantų krapštukas įkištas į pyrago vidurį bus sausas. Leiskite 15 minučių atvėsti. Peiliu atskirkite pyrago kraštus nuo kepimo formos. Išverskite ant lėkštės ir visiškai atvėsinkite.

Skanaus 🙂

pyragas3

Receptas iš D.Lebovitz knygos “Ready for Dessert”.

Languota prijuostė sugrįžo, arba ką blogeris iš tikrųjų valgo

Visą laiką galvojau, kad mėgstu gaminti ir fotografuoti, bet nemėgstu rašyti… Dabar, peržvelgus paskutinius įrašus atrodo kitaip 🙂 Šiandien irgi su plepalais, bet gi negaliu nesudalyvauti, kai “Languota prijuostė” pabudo iš gilaus miego 🙂 Vasario mėnesį Inga paskelbė temą – “Ką blogeris iš tikrųjų valgo”. Aš būčiau ne aš, jei nepabandyčiau spėti į traukinį paskutinę dieną 😉

Taigi ir ką aš iš tikrųjų valgau? Paskaičius tinklaraštį, gali susidaryti įspūdis, kad tik desertus ir blynus 🙂 Galiu Jus patikinti, taip tikrai nėra. Tiesiog desertai yra tokie fotogeniški ir juos galima nupaveiksluoti tada, kai visi sotūs, laimingi ir nelaukia su šakute ir peiliu už nugaros 🙂 O šiaip, aš valgau daug ką. Bet stengiuosi vadovautis principų – “kuo mažiau jau pagaminto maisto (pusfabrikačių) ir visokių E”.

Pašnekėsiu kaip kokia snobė, bet kuo toliau, tuo mano mitybos įpročiai gerėja. Studentavimo laikais buvo visko. Ir mišrainės iš prekybos centro, ir mėsainiai iš “restorano”. Bet kuo daugiau gaminau pati, tuo labiau pradėjau jausti tikro maisto skonį. Nors ir pradžioje viskas buvo ne taip blogai. Niekada nemėgau tortų iš parduotuvių. Labai ilgai galvojau, kad iš viso jų nemėgstu, kol nepradėjau kepti pati (nors sviestinių kremų iki šiol nepernešu…). Ir iš viso, buvau neteisingas vaikas, nes niekada nemėgau gazuotų gėrimų (fui, tie burbuliukai šaudantys į nosį 🙂

Dabar jau kurį laiką aš nedirbu ir sėdžiu namie su vaikais, todėl mano mityba labai priklauso nuo jų. Pusryčiams dažniausiai valgom košes, blynus arba kiaušinius. Blynus mūsų šeimyna labai mėgsta, todėl stengiuosi juos padaryti bent šiek tiek naudingus. Naudoju speltos miltus, pridedu kitų naudingų dalykų – jogurto, varškės, morkų, cukinijų, moliūgų.

Toliau pietūs. Sriubų aš iš tikrųjų nelabai mėgstu, verdu jas tik iš pareigos. 90% atveju verdu jas ne su mėsos, o su daržovių sultiniu (ir aišku be jokių stebuklingų kubelių). Ai, prisiminiau, vasarą labai mėgstu šaltibarščius 🙂 Populiariausi pietų patiekalai, jau šimtą kartų gaminti, bet vis dar nepabodę: skandinaviški kukuliai (vadinami tiesiog kotletais), plovas, bulvių ir mėsos apkepas. Kai pietums ateina daugiau žmonių ir reikia kažko skanaus, greitai ir daug, gaminu kepsnelius su karamelizuotais svogūnais arba vištienos apkepą. Aišku, karts nuo karto ir paeksperimentuoju, pavykę eksperimentai pasiekia tinklaraštį, kiti lieka užmaršty. Kai pietaujam namie dviese su I. ir neturiu laiko/noro gaminti, pietūs gali būti tiesiog virtos/šviežios daržovės + grikiai/makaronai + kefyras. I. toks paprastas maistas patinka, man irgi.

Vakarienės būna labai skirtingos. Kartais tai, kas liko nuo pietų (pvz. plovą I. gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei), kartais varškėčiai arba virtinukai. Labai dažnai tiesiog pienas su kuo nors skaniu – mūsų pačių keptu keksiuku/pyragu/sausainiu arba bandele iš kepyklėlės.

Užkandžiauju aš labai retai. Kartais užsinoriu ko nors skanaus, tai atsilaužiu juodo šokolado gabaliuką (jo namie yra visada). O dažniausiai tarp valgių tiesiog geriu vandenį.

Oi, tiek jau prirašiau, ko dar nepaminėjau? Gėrimų. Dažniausiai geriu arbatą (žolelių, arba juodą su kuo nors, pvz. “Earl Grey”). Kava mane labai veikia, todėl ją geriu retai, nors jos kvapas man labai patinka. Kartais geriu kakavą, bet tą tikrą – išvirtą puode. Alkoholio dėl vaikų negeriu jau beveik keturis metus, bet taurę vyno mielai išgerčiau.

Tokį ilgą įrašą negalėjau palikti be recepto, be to ir Inga prašė pasidalinti paprastu/greitu/kasdieniu receptu, be kuriuo neįsivaizduoju savo virtuvės. Man tai būtų salotos. Labai mėgstu visokias daržoves, bet labiausiai mėgstu jas žalias (paskutinį kartą kai ruošiausi kepti moliūgą, pusę jo suvalgiau žalią…). Todėl beveik kiekvieną dieną (išskyrus žiemą, žiemą valgau burokėlius ir raugintus kopūstus) ant mano stalo galima pamatyti paprastas, bet tobulas salotas (geriau už jas gali būti tik pomidorais iš tėčio sodo su svogūnu ir grietine).

Taigi, ko reikia tobuloms salotoms?

salotos1

Pagrindas. Vienas iš šių:

  • kopūstas
  • paprastos salotos
  • Iceberg salotos
  • kininis kopūstas

Priedai. Kiek tik nori/turi šaldytuve iš šių:

  • pomidorai
  • agurkai
  • paprikos
  • morkos
  • ridikėliai
  • avokadai
  • gražgarstės
  • svogūnų laiškai
  • alyvuogės
  • saulėje džiovinti pomidorai
  • fetos sūris
  • saulėgrąžų/moliūgų sėklos

Padažas (priklauso nuo daržovių kiekio):

  • viena dalis acto/citrinos sulčių (actas tinka visoks – obuolių, vyno, balzaminis. Tik balzaminiam reikia mažiau cukraus)
  • viena dalis cukraus/medaus/klevų sirupo
  • dvi dalys vandens
  • aliejaus

Pagrindą supjaustome smulkiomis juostelėmis (aš tam visada naudoju tarką). Jei naudojame kopūstą, tai įberiame druskos ir pamaigome jį rankomis, kad išsiskirtų sultys ir jis suminkštėtų.

Visus norimus priedus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Suberiame į dubenį prie pagrindo.

Sumaišome padažą. Paragaujame. Jis turi būti skanus, nei per saldus, nei per rūgštus. Pakoreguojame jį pagal savo skonį.

Daržoves apibarstome druska, pipirais. Supilame padažą, užpilame aliejaus. Išmaišome. Viskas 🙂