Per paskutinius pusę metų aš nusipirkau/laimėjau/gavau dovanų krūvą puikių knygų. Viena bėda, kol kas neturiu laiko gaminti pagal jas. Na, gaminti gal laiko ir rasčiau, bet prieš tai man reikia ramiai atsisėsti, pavartyti jas visas ir dar krūvą žurnalų, pasvarstyti, pagalvoti ir tada nuspręsti ką gi aš norėčiau suvalgyti. Taigi, kol kas dienos pilnos visokių kitų malonių rūpesčių, o knygos laukia savo eilės. Visgi, vieną receptą iš šių knygų aš spėjau išbandyti. Nes vieno gimtadienio proga, tiesiog daviau jubiliatui pavartyti knygą ir paprašiau besti pirštų į patikusį receptą. Jį ir iškepiau. Visi liko labai patenkinti. Pyrago išvaizda gal ir nelabai šventinė, bet aromatas… Užvaldo visų nosis ir burnas. Puikus pyragas, matyt kaip ir visi D. Lebovitz desertai. O knyga puiki tuo, kad visi receptai aprašyti labai smulkiai ir kruopščiai. Manau, pagal ją gaminti galėtų kiekvienas 🙂
Pyrago viršui reikia (apvaliai 23 cm formai):
- 2 v. š. (30g) sviesto
- 1 a. š. cukraus
- 3/4 stiklinės (60g) migdolų plokštelių
Pyrago tešlai reikia:
- 3/4 stiklinės (90g) pistacijų su lukštais (tik rašydama receptą, pamačiau, kad aš svėriau riešutus be lukšto… bet tešla man nepasirodė per tiršta)
- 1/4 stiklinės (35g) + 3/4 stiklinės (110g) miltų
- 2 a. š. nelukštentų kardamono ankščių arba 3/4 a. š. malto kardamono
- 1/2 stiklinės (115g) kambario temperatūros sviesto
- 1 stiklinės (200g) cukraus
- 3 didelių kambario temperatūros kiaušinių
- 1 a. š. kepimo miltelių
- žiupsnelio druskos
Įkaitiname orkaitę iki 175 laipsnių.
Pradžioje, gaminsime pyrago viršų. Tam ištirpiname 30 sviesto, ir supilame jį į kepimo formą (recepte parašyta, kad galima tiesiog įdėti gabaliuką sviesto į formą ir pakaitinti ant viryklės kol ištirps, bet aš kažkaip nesurizikavau). Paskirstome sviestą per visą formos dugną, apibarstome šaukšteliu cukraus ir suberiame migdolų plokšteles. Pakratome forma, kad plokštelės tolygiai pasiskirstytų ir atidedame formą į šalį.
Toliau gaminame tešlą. Išlukštename pistacijas, suberiame jas kartu su 35 g miltų į smulkintuvą ir susmulkinam iki miltų (aš naudojau paprastas sūdytas, tiesiog jas šiek diek patryniau tarp drėgnų rankų, kad nusiplautų pagrindinis druskos sluoksnis ir į tešlą daugiau druskos nedėjau).
Jei naudojate kardamono ankštis, sutraiškykite jas, išimkite sėklas ir susmulkinkite. Susmulkintas sėklas arba maltą kardamoną sumaišykite su smulkintomis pistacijomis. Atidėkite į šalį.
Dideliame dubenyje išplakite kambario temperatūros sviestą ir cukrų (3 – 5 minutes). Turi gautis šviesi puri masė. Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną kartą masę gerai išplakite.
Kitame dubenyje sumaišykite persijotus miltus, kepimo miltelius ir druską (jei naudojote nesūdytas pistacijas). Sumaišykite su kiaušinių mase ir pistacijomis. Maišykite trumpai, tik tiek kad neliktų sausų produktų.
Atsargiai, šaukštu sukrėskite tešlą į kepimo formą. Išlyginkite paviršių, stengdamiesi nejudinti migdolų drožlių, esančių ant kepimo formos dugno.
Kepkite ~45 minutes, arba kol dantų krapštukas įkištas į pyrago vidurį bus sausas. Leiskite 15 minučių atvėsti. Peiliu atskirkite pyrago kraštus nuo kepimo formos. Išverskite ant lėkštės ir visiškai atvėsinkite.
Skanaus 🙂
Receptas iš D.Lebovitz knygos “Ready for Dessert”.
Graži krūvelė knygų 🙂 o pyragas skamba skaniai.
Ačiū 🙂 Knygomis negaliu atsidžiaugti. Gaila, kad fotoaparatas nemoka perduoti kvapų, nes šio pyrago kvapas ir skonis daug kartų pranoksta išvaizdą 🙂
Toks dvejopas jausmas… iš vienos pusės pavydžiu, kad tooookią krūvą įdomių knygų turi (what katie ate, ready for dessert, the smitten kitchen cookbook mielai nukniaukčiau), o iš kitos – džiaugiuosi, jog turi iš kur įkvėpimo semtis 🙂 Labai smagu 🙂 Ir pyragas, tikiu, dieviškai kvepia.
Vita, aš pati sau pavydžiu 😀 O Tu ateik į svečius pavartyti 😉
Seilę varvinu dėl tokios tavo knygų kolekcijos. Pati sau prisipirkčiau daug, bet tada pagalvoju, kad už šildymą dar reiks sumokėt šį mėnesį, tai pristabdau save 😀
Tiesą pasakius, tai labai didelė mano kulinarinių knygų kolekcijos dalis 🙂 Aš irgi dažniausiai gailiu pinigus, bet buvo proga – garbingas jubiliejus, tai nusprendžiau kelias pasidovanoti (iš visų šitų 3 apatines pirkau, kitas gavau dovanų).
Mano namuose visomis progomis protingi draugai dovanoja kulinarines knygas.. Vyras paskutinę tiesiogine žodžio prasme parvilko “culina mundi”…
Myliu kulinarines knygas.
Kad tų progų dažniau būtų… 😉
Labai teisingi draugai ir vyras 🙂
Bet tai kokia gėda.. aš dar nė vieno recepto iš tos knygos neišbandžiau. absoliučiai nė vieno… jauti? o tekstą pusiau mintinai moku 😀
beeet… šitas pyragas buvo vienas tų, kuris iškart patraukė mano akį ir mintis. kardamonas…mmm…
Sunku patikėti 😀 Bet kiek atsimenu, tu desertus mėgsti daug mažiau negu mano šeimyna. Matyt todėl 🙂
O šis pyragas tikrai puikus, ypač naudojant kardamono ankštis, o ne maltą kardamoną. Mmm… Tas kvapas… Vėl užsimaniau pyrago 😀
Aš tiek tų neperskaitytų ir nepagamintų knygų užkaupiau, kad šiemet tvirtai sau žadu nepirkti nei vienos (apie žurnalus nieko nesakiau 😀 ). Reikia bent po 2 receptus man iš kiekvienos pagamint, kad užsiskaitytų :))
Iki šiol knygų beveik nepirkau. Ir dabar neplanuoju pirkti, kol šitų neišbandysiu. Bet apie žurnalus kaip ir Tu, nieko nesakau 😀
Taaaaip, mano kolekscija gal ir ne tokia įspūdinga, bet situacija panaši – tam, kad iš jų ką nors gamintum, reikia ramiai prisėsti ir pavartyti… Aš užvakar pagalvojau – kodėl negali veikti google serarch’as mano knygų turinyje -būtų daug lengviau!
O pyragą labai įtaigiai aprašei – kepsiu! O pistacijos sūdytos ar ne?
Ech, ta mamyčių dalia 😀
Aš kepiau su sūdytomis tik tarp šlapių delnų šiek tiek patryniau, kad perteklius nusivalytų ir druskos į tešlą daugiau nedėjau.
Pingback: Receptų medis » Blog Archive » Vištienos sultinys su kario kukuliais
Visada paskaitau komentarus. Jei receptas vertas dėmesio juose pasidalinama patirtimi. Labai gaila, nei vieno naudingo pasisakymo, matyt nei viena pleputė jo nekepė.