Šį sekmadienį dalyvavau labai smagiame konkurse, kuris vyko BAF parodoje Litexpo parodų rūmuose. Konkurso tema – improvizacija itališkos virtuvės ir rudens tema. Man Italija kažkodėl visų pirma asocijuojasi ne su pica ir pasta, o su ledais – gelato. Bet ledai ir ruduo ne visai susiję dalykai, todėl leidau sau improvizuoti. Nusprendžiau pagaminti moliūgų affogato, t.y. ledų ir kavos desertą.
Kaip tik turėjau namie iš sesės pasiskolintą ledų gaminimo mašinėlę, o šaldymo kameroje šiųmetinės moliūgų tyrės, todėl galvojau, kad per 1,5 val. (tiek buvo skirta laiko kiekvienam dalyviui) viską ko puikiausiai spėsiu padaryti. Pagrindinis dalykas, kurio man reikėjo – ledas, kad galėčiau greitai atvėsinti pakaitintą ledų masę prieš dedant ją į mašiną. Bet… organizatoriai ledo neparūpino 😀 Teko kažkaip suktis iš padėties. Pradžioje bandžiau vėsinti masę šalto vandens vonelėje, vėliau tiesiog šaldytuve (tikiuosi, Electrolux atstovai šito įrašo neskaito, nes šaldytuvui tokie fokusai ne į naudą, bet vienas iš teisėjų virtuvės šefas italas leido ;). Galiausiai, ledai atvėso, bet vis tiek nesukietėjo tiek, kiek reikėtų.
Bet matyt, deserto skonis atpirko nevisai tobulą jo išvaizdą, nes mano receptas laimėjo antrą vietą! Be galo tuo džiaugiuosi ir dėkoju visiems, kurie šį puikų konkursą organizavo ir jame teisėjavo! Beje, visų patiekalų galėjo ragauti ir į parodą atėję lankytojai, todėl affogato neliko per kelias minutes ir nufotografuoti man jo nepavyko (na… yra bendros lėkštės skirtos lankytojams nuotrauka, bet šią pliurzę/jovaliuką kažkaip gėda rodyti 😀 ). Aš pažadu šį patiekalą dar kartą pagaminti namie ir Jums parodyti kaip iš tikrųjų jis turėjo atrodyti. O dabar netradiciškai pažiūrėkit į mane, o ne į patiekalą, nes ragavusiems žadėjau patalpinti receptą kuo greičiau 🙂
P.S. Už nuotraukas didelis ačiū Indrės draugui.
Moliūgų affogato reikės (~1l ledų):
- 180 ml moliūgų tyrės (orkaitėje kepto ir sutrinto moliūgo)
- 375 ml pieno
- 250 ml riebios grietinėlės
- 100 g cukraus
- 1/2 a.š. malto cinamono
- 1 cinamono lazdelės
- 1/2 a.š. malto muskato riešuto
- 1 vanilės ankšties
- 5 didelių trynių
- 1 a.š. tarkuoto šviežio imbiero
- 1 v.š. romo arba brendžio
- kelių saujų lazdyno riešutų
- espresso kavos
Nedideliame prikaistuvyje sumaišome pieną, grietinėlę, cukrų, maltą cinamoną ir muskato riešutą. Vanilės ankštį perpjauname per pusę išilgai, išskobiame sėklas ir viską (ankštį ir sėklas) sudedame į pieno ir grietinėlės masę. Ten pat įmetame ir cinamono lazdelę. Maišydami šildome viską tol, kol kraštai pradeda pamažu burbuliuoti.
Dubenyje išplakame kiaušinio trynius. Į kitą dubenį perkošiame prikaistuvio turinį. Nuolat maišydami, maža srovėle (kad tryniai neišvirtų) supilame į trynius pusę karšto pieno. Paskui nebijodami supilame visą likusį pieną, išmaišome ir perpilame atgal į prikaistuvį. Nuolat maišydami kaitiname tol, kol masė sutirštės.
Į didelį dubenį įpilame šiek tiek vandens, sudedame ledą. Įstatome kitą mažesnį (bent 2l) dubenį. Į jį pro sietelį supilame karštą kiaušinių masę (sietelis reikalingas jei vis dėlto Jums nepasisekė ir tryniai susimetė į gumuliukus). Maišome tol, kol masė atšals. Jei niekur neskubate, galite masę tiesiog palikti vėsioje vietoje, kad taptų kambario temperatūros, o vėliau įdėti į šaldytuvą.
Į atšalusią masę įmaišome tarkuotą imbiero šaknį, romą ir moliūgų tyrę. Dar kartą viską gerai išmaišome ir supilame į ledų gaminimo aparatą. Jei turite laiko, pagamintus ledus galite sudėti į plastmasinę dėžutę ir įdėti į šaldymo kamerą bent 30 minučių.
Sausoje keptuvėje paskrudiname riešutus. Sukapojame juos peiliu.
Su ledų šaukštu į puoduką/stiklinę įdedame rutuliuką ledų, užpilame kelis arbatinius šaukštelius espresso (kiekis priklauso nuo to kiek dėsite ledų, bet espresso neturėtų būti labai daug) ir apibarstome skrudintais riešutais.
Gaminant šį patiekalą labai svarbi espresso kokybė. Jei neturite namie kavos virimo aparato (aš neturiu), siūlyčiau nepatingėti nueiti iki artimiausios kavinės ir užsisakyti jo ten, juk desertui reikalingas jau šiek tiek pravėsęs espresso.
Skanaus 🙂
