Category Archives: Dietos

“Sužibėk virtuvėje” ir desertinė lazanija

Oi, šį mėnesį tiek smagių renginių buvo, o aš dar nei apie vieną nespėjau parašyti. Taisausi 🙂 Taigi, gruodžio 3 d. “Kulinarijos studijoje” vyko žurnalo “Virtuvė. Nuo… Iki…” organizuojamo konkurso, “Sužibėk virtuvėje” finalas. Ir aš jame laimėjau puikią Electrolux garinę orkaitę! Bet apie viską iš pradžių…

foto-31

Metų pradžioje, žurnalas paskelbė konkursą “Sužibėk virtuvėje”. Dalyviai turėjo atsiųsti sveiko patiekalo, kepto orkaitėje receptą. Nusprendžiau konkurse sudalyvauti ir aš. Nusiunčiau skaniojo varškės ir morkų apkepo receptą. Mano džiaugsmui, jis tapo mėnesio nugalėtoju ir buvo išspausdintas žurnale.

Metų pabaigoje, visi mėnesio nugalėtojai turėjo susirungti “Kulinarijos studijoje” dėl pagrindinio prizo – orkaitės. Laimėję patiekalai buvo labai skirtingi, nuo kalakuto iki sausainių, todėl juos palyginti ir išrinkti vieną buvo labai sunku. Bet konkurso organizatoriai sugalvojo puikią išeiti iš padėties. Buvo nuspręsta, kad visi dalyviai gamins vieną patiekalą – lazanija.

Teko ilgai pasukti galvą, kokią lazaniją gaminti. Organizatoriai ragino įrodyti, kad lazanija tai ne vien mėsa ir pomidorai, todėl tradicinė lazanija atkrito iš karto. Taip pat pagalvojau, kad “sveika” lazanija dažnai kam asocijuojasi su vištiena ir špinatais, todėl jos irgi nusprendžiau negaminti. Galiausiai man į galvą atėjo išganinga mintis, kodėl gi nepavertus mano apkepo lazanija. Bet negi siųsiu neišbandytą receptą? Aišku ne, o juk jau kitą dieną buvo “deadline’as”! Teko lazanija kepti ir ragauti vienuoliktą valandą vakaro 🙂

foto-15

Taip jau būna, ko nesitiki, tą gauni. Į “Kulinarijos studiją” ėjau ne laimėti, o gerai praleisti laiką, pabendrauti su kolegomis blogeriais. Mano lazanija greitai paruošiama, bet ilgai kepa. Todėl pašovusį ją į orkaitę šnekučiavausi su visu buriu įdomių ir malonių žmonių: Egle, Jurga, Vygantu, Ineta, Reda, Vilma. Vakaras praėjo smagiai. Neapsiėjo ir be kuriozų. Vienos dalyvės vyras gyrė mano saldžiąją lazaniją, kol negavo iš žmonos pylos. Pasirodo, prieš kelias savaitės jį iškepė varškės ir morkų apkepą. Bet vyras net ragauti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad morkos ir varškė nekoks derinys 😀

Taigi, mes kepėm. Komisija ragavo, vertino ir saldžiąją lazaniją išrinko nugalėtoja. Man tai buvo malonus šokas, nes visiškai to nesitikėjau 🙂 Todėl dar kartą ačiū visiems už įvertinimą!

kartu

Lazanijai reikės (~ 4 porcijoms):

  • 2 x 180 g varškės
  • 150 g morkų (2 vidutinių)
  • 3 kiaušinių
  • 70 g sviesto
  • 3 v. š. cukraus
  • 4 v. š. manų kruopų
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • saujos džiovintų spanguolių
  • migdolų drožlių
  • 3 lazanijos lakštų
  • džiūvėsėlių ir sviesto formai patepti

Kiaušinius išplakame su cukrumi. Sudedame pertrintą per sietelį varškę. Supilame išlydytą sviestą ir viską gerai išmaišome.

Morkas sutarkuojame smulkia bulvių tarka. Įmaišome jas į varškės masę. Suberiame manus ir kepimo miltelius. Gerai išmaišome. Suberiame džiovintas spanguoles. Dar kartą viską gerai išmaišome.
Kepimo formą (vieno lazanijos lakšto dydžio) ištepame sviestu ir apibarstome džiūvėsėliais. Ant dugno padedame lazanijos lakštą, sukrečiame trečdalį varškės masės. Kartojame veiksmus, kol pasibaigs produktai. Apibarstome migdolų drožlėmis.
Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą.

P. S. Už nuotraukas ačiū žurnalui “Virtuvė. Nuo… Iki…”

P.P.S. Kitus receptus rasite naujausiame žurnalo numeryje. Taip pat, jame Jūsų laukia dar vienas siurprizas, bet apie tai vėliau 🙂

Gimtadienis ir tortas kodiniu pavadinimu “Vulkanas”

Kai prasideda kalbos apie tai, kaip greitai bėga laikas, reiškia artėja senatvė 😀 Bet vis dėlto, ar galit patikėti, kad tinklaraštį rašau jau lygiai du metus? Neįtikėtina 🙂 O dar labiau neįtikėtina tai, kad idėjų ką pagaminti vis dar pilnas adresynas ir užrašų knygutė. Pradėjusi rašyti, tikrai nesitikėjau, kad tinklaraštis sulauks tiek lankytojų ir komentatorių. Ačiū jiems! Be to, pasirodo, virtualūs kolegos gali tapti realiais pažįstamais, su kuriais be galo smagu paplepėti susitikus gyvai!

Kad jau tokia puiki proga, visus užsukusius vaišinu virtualiu torto gabalėliu! 🙂

Jį kepdama padariau dvi klaidas, todėl išvaizda gavosi ne visai tokia, kokios tikėjausi. Bet skonis toks beprotiškai fantastiškas, kad negaliu nepasidalinti receptu. Be to, jis ne toks nuodėmingas kalorijų atžvilgiu, kaip dauguma šokoladinių tortų (pertepimas nesiskaito :D). Ir padaromas labai greitai ir paprastai 🙂

Tortui reikės (23 cm):

  • 2 stiklinės miltų
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 1 ir 1/2 a. š. sodos
  • 180 ml (12 v.š.) nesaldintos kakavos miltelių
  • 1 ir 1/2 stiklinės cukraus
  • 1 stiklinės aliejaus
  • 2 a.š. tirpios kavos + 1/2 stiklinės vandens
  • 1/2 stiklinės pieno
  • 1/2 stiklinės natūralaus jogurto
  • 1 a.š. vanilinio cukraus

Pertepimui reikės:

  • indelio (190 g) mascarpone sūrio (neatsimenu kiek tai ml)
  • tiek pat ml žemės riešutų sviesto
  • tiek pat ml rudojo cukraus

Dideliame dubenyje sumaišome visus sausus produktus – miltus, kepimo miltelius, sodą, cukrų ir persijotus kakavos miltelius. Maišome kol visi produktai susimaišo. Supilame aliejų, pieną ir jogurtą. Dar kartą gerai išmaišome, kad neliktų gumulų.

Kepti torto lakštus patarčiau dviejose formose po 23 cm. Tiesiog padalinkite tešlą po lygiai per dvi formas. Aš to nepadariau ir kaip jau sakiau išvaizda gavosi vulkaninė, nes :

  • vienas plonas lakštas turėjo kepti 30 min, todėl aš nusprendžiau patikrinti, gal ir mano dvigubas jau iškepė ir jo vidurys įkrito
  • lakštas gaunasi labai trapus ir pjaustant tortą į dvi dalis, viršutinis sluoksnis sulūžo daugelyje vietų

Taigi įkaitiname orkaitę iki 170 laipsnių ir plonus lakštus kepame 30 min, dvigubą lakštą – 40 min. Nedarinėjame durelių!

Kol tortas kepa, sumaišome kremui reikalingus produktus ir paliekame pastovėti. Per tą laiką, cukrus ištirps ir kremas pasidarys vientisas.

Torto sluoksnius pertepame kremu, papuošiame kaip mokame.

Skanaus 🙂

“Kalėdų senelis slapukas” ir vaikystės skoniai

Naršiau aš vakar internete ir man į galvą atėjo, gal kažkiek ir pavėluota, bet gera mintis. Sugalvojau, kad reiktų organizuoti kulinarinių tinklaraštininkų akciją “Kalėdų senelis slapukas” (aka “Secret Santa”). Mintis paprasta – apsikeitimas Kalėdinėmis dovanėlėmis. Dalyvauti gali visi rašantys kulinarinius tinklaraščius. Norintys prisidėti prie akcijos turi:

  • iki gruodžio 2 d. parašyti man laišką adresu receptumedis@gmail.com
  • jame nurodyti adresą, kuriuo norite gauti dovanėlę (nebūtinai Lietuvoje)
  • parašyti savo tinklaraštyje apie šią akciją (tam, kad apie ją sužinotų kuo daugiau norinčių dalyvauti)
  • paruošti atviruką ir smulkią kulinarinę dovanėlę (mėgstamiausią arbatą, kulinarinį žurnalą, sausainių formeles ir pan.)

Gruodžio 3d. aš atsitiktinai priskirsiu kiekvienam žmogų, kuriam turėsite atsiųsti dovanėlę ir pranešiu apie tai el. paštu. Jūs savo dovanėlę gražiai supakuosite ir išsiūsite nurodytu adresu (geriausiai iki gruodžio 10 d.), kad dovana spėtų pasiekti adresatą iki Kalėdų 🙂

Labai tikiuosi, kad atsiras norinčių sudalyvauti!

roksai31

O dabar apie vaikystės skonius. Roksai – matyt visi juos prisimena iš mokyklos laikų. Aš prisimenu ir iki šiol juos labai mėgstu, todėl pamačiusi šį receptą negalėjau atsispirti ir iškepiau. Aš dabar viską kepu be kiaušinių, todėl vietoje jų naudojau jogurtą ir roksai gavosi šiek tiek varškiniai. Bet tikiu, kad su kiaušiniais jie gautųsi lygiai tokie patys kaip vaikystėje!

Dešimčiai roksų reikės:

  • 50 g sviesto
  • 250 g miltų
  • 40 g natūralaus jogurto (arba pusės kiaušinio)
  • 100 g cukraus
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • 3 v. š. vandens (45 ml)
  • 30 g razinų

Sviestą supjaustome mažais gabaliukais, suberiame ant jo miltus ir triname tarp pirštų tol, kol visa masė taps panaši į stambų smėlį. Suberiame paprastą ir vanilinį cukrų, kepimo miltelius, gerai išmaišome. Supilame jogurtą ir vandenį, trumpai išminkome tešlą (tik tiek, kad visi miltai sušlaptų ir susiformuotų tešlos kamuolys). Įmaišome razinas.

Šaukštu padaliname tešlą į dešimt lygių dalių. Sudedame roksus ant kepimo skardos ir kepame iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 – 20 minučių.

Skanaus 🙂

kartu

Blynai be kiaušinių

Pagalvojau, kad greitai galėsiu pradėti rašyti naują rubriką – linksmas mažųjų gyvenimas. Paskutinis nutikimas vadintųsi – “geležinė logika”. Mažajai I. dar nėra dviejų, bet ji kuo puikiausiai viską supranta ir kartais stebina savo loginėmis išvadomis. Neseniai buvau pas savo tėvus, jau ruošėmės važiuoti namo ir aš pradėjau krautis daiktus. Susidėjau dėžutę naminių pomidorų, pasidėjau prie įėjimo, kad nepamirščiau. Pasiėmiau į rankas antrą dėžutę, ruošiausi dar kažką pasiimti. Bet mažoji I. pareikalavo, kad atiduočiau dėžutę jai. Mane sudomino, kam ji jai reikalinga, todėl daviau. Ir ką gi Jūs galvojat, ji nuėjo į kambarį, prisikrovė pilną dėžutę žaislų ir padėjo koridoriuje prie mano pomidorų 😀 Nieko nepasakysi – geležinė logika 😀

Bet grįžtam prie blynų. Kai pirmą kartą, sumasčiau juo kepti be kiaušinių, ėjau lengviausiu keliu. Kepiau tuos, kurių receptą, pirmą išmetė Googl’as. Gavosi neblogi, purūs blynai, bet man pasirodė sausoki. Todėl pradėjau eksperimentuoti ir po kelių kepimų, atradau man blynus, kurie patiko man ir visai šeimynai.

Taigi, turim bazinį blynelių receptą, kurį galime keisti. Štai Jums keli įdomesni variantai:

  • Vietoje 100 g jogurto, įmaišykite 100 g moliūgų tyrės arba tarkuotų morkų, cukinijų, obuolių.
  • Supylę tešlą į keptuvę, išdėliokite ant jo paviršiaus šaldytas mėlynes arba bananų, obuolių, kriaušių gabaliukus.

Blynams (3 – 4 porcijoms) reikės:

  • 450 g natūralaus jogurto
  • 3 v. š. cukraus
  • 2 a. š. kepimo miltelių
  • 1 a. š. sodos
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 stiklinės pieno
  • 4 v. š. aliejaus/lydyto sviesto
  • 1 ir 1/4 stiklinės miltų
  • 20 g sviesto

Jogurtą išmaišome su cukrumi, kepimo milteliais, soda ir druska. Supilame pieną, gerai išmaišome. Beriame miltus po ketvirtadalį stiklinės. Kiekvieną kartą gerai išmaišome, kad neliktų gumuliukų. Supilame aliejų, dar kartą išmaišome. Tešla turi gautis šiek tiek tirštesnė, negu blynams su kiaušiniais.

Įkaitiname keptuve ir išlydome joje sviestą. Išsilydžiusi sviestą supilame į tešlą ir gerai išmaišome. Pilame į keptuve po šaukštą tešlos ir kepame ant mažos ugnies. Apverčiame tada, kai visas blyno plotas pasidengs burbuliukais ir nekepta blyno pusė sutvirtės, nes kitaip bus sunku apversti.

Skanaus 🙂

Ruginis moliūgų keksas (be kiaušinių)

Tik pradėjusi vartyti užsienietiškus kulinarinius tinklaraščius, stebėjausi, kiek pasaulyje yra visokių dietų, ar maisto filosofijų. Vegetarai, veganai, žaliavalgiai, netoleruojantys glitimo, pieno produktų arba kiaušinių. Buvo įdomu stebėti kulinarinius eksperimentus, bet pati į juos per daug dėmesio nekreipiau. Tiesiog stengiausi valgyti sveiką, namie gamintą maistą. Tačiau taip jau gavosi, kad dabar turėsiu bent jau kurį laiką gaminti maistą be kiaušinių. Todėl, artimiausiu metu, sulauksite daug patiekalų, kurie tradiciškai gaminami su jais, bet pasirodo, puikiai gaunasi ir be kiaušinių 🙂 Tikiuosi, tai bus naudinga ne tik man 🙂

Šis keksas – tinkamas skanėstas net ir mažiems vaikams. Jo pagrindą sudaro moliūgas ir ruginiai miltai, be to kekse nedaug cukraus. Mano mažoji I. suvalgiusi vieną gabaliuką, iš karto paprašė kito. Jei esate saldesnių kepinių mėgėjai, siūlau cukraus kiekį didinti bent jau iki 3/4 stiklinės.

Keksui reikės:

  • 1 stiklinės moliūgų tyrės (orkaitėje kepto ir sutrinto moliūgo)
  • 1/2 stiklinės saulėgrąžų aliejaus
  • 1/2 stiklinės kefyro
  • 1/2 stiklinės rudojo cukraus (jei mėgstat saldžiai – 3/4)
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 1 a. š. kepimo sodos
  • 1 a. š. cinamono
  • žiupsnelio muskato riešuto
  • 1 stiklinės ruginių miltų
  • 1/2 stiklinės kvietinių miltų (iki 1 stiklinės, jei moliūgų tyrė buvo labai skysta)
  • 1/2 stiklinės džiovintų uogų (naudojau vyšnias ir šilauoges)

Išplakame moliūgų tyrę, aliejų ir kefyrą iki vientisos masės. Suberiame cukrų ir dar kartą išplakame. Kitame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą ir prieskonius. Suberiame sausus produktus į dubenį su skystais produktais ir gerai išmaišome. Sudedame džiovintas uogas ir dar kartą išmaišome.

Kepimo formą patepame plonu aliejaus sluoksniu. Sukrečiame tešlą, išlyginame.

Kepame 20 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Vėliau, temperatūrą sumažiname iki 180 laipsnių ir kepame dar 25 minutes.

Skanaus 🙂


Javų batonėliai

Dažniausiai, gaminu greičiau ir daugiau, negu rašau į tinklaraštį. Todėl prieš pradedant naują įrašą, kartais sunku apsispręsti, apie ką rašyti. Smagu, kad šiuolaikinių technologijų pagalba, galima greitai susisiekti su skaitytojais ir paklausti jų nuomonės. Taip šiandien ir padariau, Facebook’e paprašiau pasirinkti vieną iš trijų receptų:

Smagu, kad skaitytojai dalyvavo balsavime ir vienbalsiai išrinko javų batonėlius. Dar kartą ačiū! 🙂

Receptas buvo ruoštas žurnalo “°C” rudens numeriui. Šie batonėliai tikras maistas smegenims, todėl buvo pasiūlyti, kaip desertas programuotojų dienai paminėti. Be to, labai įdomus jų gamybos procesas, nes nereikia orkaitės, užteks ir keptuvės!

Batonėliams reikės:

  • 1 stiklinės greito paruošimo avižinių arba penkių grūdų dribsnių
  • ¼ stiklinės kokoso drožlių
  • ¼ stiklinės migdolų
  • ¼ stiklinės džiovintų spanguolių
  • 80 ml medaus
  • 15 g sviesto
  • 1 v. š. rudojo cukraus
  • 1 v. š. vandens

Avižinius dribsnius, kokoso drožles, kapotus migdolus ir džiovintas spanguoles išmaišome ir suberiame į keptuvę. Kaitiname ant vidutinės ugnies, kol viskas gražiai apskrus (atsargiai, ant per didelės ugnies kokoso drožlės greitai pradeda degti).
Suberiame apkepintus produktus į dubenį. Sudedame į keptuvę medų, sviestą, cukrų ir vandenį. Kaitiname ant mažos ugnies, kol masė pradės burbuliuoti. Išjungiame ugnį, suberiame į keptuvę sausus produktus. Viską gerai išmaišome.
Dar karštą masę sukrečiamee ant kepimo popieriaus lapo, tolygiai paskleidžiame šaukštu taip, kad gautumėte maždaug 1 cm storio sluoksnį. Uždengiame kitu kepimo popieriaus lapu. Lengvai paspaudžiame.
Palaukiame 5 minutes, kol masė atvės. Nuimame viršutinį lapą, supjaustome norimo dydžio batonėliais (batonėlių kraštai dar byrės, todėl tiesiog palyginkite juos peiliu).
Vėl uždengiame kepimo popieriumi ir paslegiame kuo nors lygiu ir sunkiu, pavyzdžiui knyga arba pjaustymo lentele. Paliekame atvėsti ir sustingti.
Batonėlius laikykite orui nepralaidžiame inde.

P.S. Jei norite kietesnių ir geriau formą laikančių batonėlių, išbandykite šį receptą. Nuotrauka gal ir nelabai kokia, bet skonis puikus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Greiti rudeniniai užkandžiai

Beveik kiekvieną rytą, gamindama pusryčius, žiūriu laidą “Labas rytas”. Penktadienį, vienoje rubrikoje, virtuvės šefas iš restorano “Vapiano” rodė kaip pasigaminti sumuštinius su pievagrybiais ir balzaminiu actu. Tą dieną kaip tik laukiau svečių, todėl nusprendžiau pabandyti. Man labai patiko, greita ir labai skanu. Taip pat, šaldytuve turėjau daug paprikų iš draugės sodo, kurias irgi sumasčiau panaudoti greitam užkandžiui.

Šiandien tikslių proporcijų nebus, tiesiog idėjos, kuo skaniai pavaišinti svečius 🙂

kartu

Grybų užkandėlei reikės:

  • pievagrybių
  • aliejaus kepimui
  • balzaminio acto
  • druskos

Grybus smulkiai supjaustome, pasūdome. Apkepiname keptuvėje su trupučiu aliejaus. Apšlakstome balzaminiu actu, gerai išmaišome. Labai skanu juos užsitepti ant prancūziško batono riekelės. Skanūs ir šilti ir šalti.

Paprikų užkandėlei reikės:

  • paprikų
  • alyvuogių aliejaus
  • druskos

Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių. Paprikas supjaustome ketvirčiais, išimame sėklas. Skardos dugną išklojame kepimo popieriumi, arba apšlakstome aliejumi. Išdėliojame paprikas ant skardos, nugarėlėmis aukštyn. Kepame apie 30 minučių, arba kol paprikų odelė pradės juoduoti. Išimame skardą iš orkaitės. Dar šiltoms paprikoms nuimame odeles (turi nusiimti labai lengvai). Supjaustome paprikas juostelėmis, apibarstome druska bei apšlakstome aliejumi. Jas taip pat, labai skanu valgyti su prancūziško batono riekele.

Sveikas pasauli, ir agurkai :)

Vasaros pradžioje rašiau, kad norėčiau išsikraustyti iš blogspot’o. Adresas www.gardumynai.lt buvo užimtas, todėl klausiau Jūsų patarimo, kokiu adresu kraustytis. Buvo visokių atsakymų, vienas jų Jurgos, kuris skambėjo paprastai: “Keisk pavadinimą visiškai į kitą :)”.

Man ir pačiai, ši mintis buvo atėjusi į galvą, todėl nusprendžiau pamąstyti apie tai. Pasirodo, sugalvoti pavadinimą yra labai sudėtinga…  “Gardumynai” gimė spontaniškai, tiesiog ieškojau laisvo blogspot adreso ir maniau, kad vėliau sugalvosiu geresnį pavadinimą. Bet jis prilipo, nors ir nebuvau tuo labai patenkinta 🙂 Taigi ilgai ir įtemptai mąsčiau, galvoje sukosi šimtai pavadinimų, bet nebuvau nei vienu iš jų patenkinta.

Norėjosi, kad pavadinimas atspindėtų ne tik pomėgį gaminti, bet ir tikrąją mano profesiją. Taip gimė pavadinimas “Receptų medis”. Medis, tai ne tik augalas, kuris mums duoda daug skanių ir naudingų vaisių, tai ir duomenų struktūra, naudojama informatikoje. Be to, prisiminkime pasaką apie Joniuką ir Gretutę, juk ten buvo medžiai iš meduolių ir kitų skanėstų.

Sugalvojusi pavadinimą, kibau į darbus, todėl vasarą receptai tinklaraštyje pasirodydavo itin retai. Be to, rengiausi kitam siurprizui, apie kurį, tikiuosi galėsiu papasakoti rugsėji.

Dirbau, dirbau ir šiandien nusprendžiau pasidalinti savo darbo vaisiu – mano nauju tinklaraščiu – “Receptų medis”. Valio! 🙂 Jis dar tobulinamas, todėl nepykite jei kas ne taip 🙂 Gardumynuose, naujų receptų jau nebebus. Kurį laiką paliksiu jį tokį, koks yra, kad visi perskaitytų kur persikrausčiau. Vėliau passtengsiu padaryti, kad atėjus į Gardumynus, Jus automatiškai permestų į naują tinklaraštį 🙂 Tikiuosi, jis Jums patiks!

Puslapio kūrimas atėmė iš manęs daug laiko, naujų receptų beveik nebuvo, todėl skubu taisytis. Praeitą savaitę organizavau pikniką, po kurio liko labai daug nesuvalgytų agurkų. Ieškojau kur juos panaudoti ir radau Rennie agurkų salotų receptą. Agurkai gavosi tikrai labai skanūs ir traškūs! Tik aš juos, tikriausiai, per stambiai supjausčiau, nes sudėjus į stiklainį, aplink juos liko per daug tuščios erdvės, todėl teko gamintis dvigubą marinato porciją 🙂

Agurkams reikės:

  • 1 kg agurkų
  • 1 didelio svogūno
  • 1 stiklinės verdančio vandens
  • 1/2 stiklinės obuolių acto
  • 1/2 stiklinės cukraus
  • 1 v. š. druskos
  • 1 a. š. džiovinto rozmarino
Agurkus supjaustome plonais griežinėliais, svogūną plonais žiedais. Obuolių actą, cukrų, druską ir verdantį vandenį gerai išmaišome, kol cukrus ištirpsta ir užpilame ant agurkų su svogūnais. Padedame parai į šaldytuvą. Skanaus!

Bananiniai sausainiai (veganiški)

Šiuos sausainius nusprendžiau išsikepti todėl, kad namie eilinį kartą buvo nelabai gražiai atrodančių bananų. Tik vėliau, pastebėjau, kad jie veganiški. Juose nėra sviesto, todėl sausainiai gavosi ne trapūs, o minkšti ir labai aromatingi. Mums puikiai tiko prie stalo žaidimų pakramsnoti. Su braškių arbata tiesiog puiku 🙂

Pastebėjau, kad man labai patinka svetimos nuotraukos, kuriose yra daug detalių. Visokių staltėsėlių, puodelių, gražių įrankių. Bet aš pati, pradžioje pridėlioju visko daug, o fotografavimo eigoje detalės po vieną dingsta iš kadro ir nuotraukos gaunasi minimalistinės. Bet gal taip ir geriau? 😉

Sausainiams reikės:

  • 2 bananų
  • 1/2 stiklinės žemės riešutų sviesto su riešutų gabaliukais
  • 1/4 stiklinės rudojo cukraus
  • 1/4 stiklinės baltojo cukraus
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelio druskos
  • 1 ir 1/2 stiklinės miltų

Bananus nulupame ir sutriname šakute. Dubenyje sumaišome bananus, riešutų sviestą, rudąjį ir baltą cukrų. Suberiame druską ir kepimo miltelius. Išmaišome. Beriame po 1/4 stiklinės miltų ir kiekvieną kartą gerai išmaišome. Kai visi miltai bus įmaišyti, suformuojame iš tešlos maždaug penkių centimetrų storio dešrelę, supjaustome ją riekelėmis ir  dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kiekvieną gabaliuką paplojame skersai ir išilgai šakute, kad atsirastų raštas. Kepame

11-13 minučių iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Atvėsiname ant grotelių.

Skanaus 🙂


Receptas iš “Pass the sushi”.

Lipnus cinamoninis pyragas (Monkey bread)

Šiek tiek atšalus orams, vėl galima jungti orkaitę, džiaugtis cinamono aromatu ir šiltos arbatos puodeliu. Tokiems jaukiems vakarams, labai tiks lipnus cinamoninis pyragas. Jis JAV yra dažniausiai vadinamas “Monkey bread” (beždžionių duona). Niekas tiksliai nežino iš kur atsirado šis pavadinimas. Yra du dažniausiai sutinkami paaiškinimai. Pirmas, kad iškeptas pyragas primena medį, angliškai vadinamą “The Monkey-puzzle tree”. Antras, linksmesnis ir man labiau patinkantis paaiškinimas toks: žmonės, susėdę ratu ir rankomis valgantys šį pyragą labai primena beždžionių šeimynėlę 🙂

Labai mėgstu mielinius pyragus su daug įdaro. “Monkey bread” būtent toks. Kiekvienas gabaliukas yra apgaubtas saldžia karameline plutele. Valgyti dar šiltą, plėšant rankomis ir užsigeriant arbatos ar šalto pieno puodeliu, neapsakomas malonumas 🙂

Pyragui reikės:

  • 30 g tirpinto sviesto
  • 1 puodelio šilto pieno
  • 1/3 puodelio šilto vandens
  • 1/4 puodelio cukraus
  • pakelio (7 g) sausų mielių
  • 3 ir 1/4 puodelių miltų
  • 1 a. š. druskos

Cukraus plutelei reikės:

  • 1 puodelio rudojo cukraus (geriausia naudoti šviesų smulkų cukrų, nes jis geriau tirpsta. Aš naudojau demerara ir viršutiniame pyrago sluoksnyje cukrus neištirpo)
  • 2 a.š. malto cinamono
  • 110 g sviesto

Ruošiame tešlą:
Mieles sumaišome su trupučiu pieno ir cukraus. Paliekame kelioms minutėms tam, kad mielės pradėtų veikti. Suberiame į mieles druską ir likusį cukrų, supilame tirpintą sviestą, išmaišome. Po truputį pilame pieną ir vandenį, beriame miltus. Maišome elektriniu maišytuvu (antgaliais skirtais tešlai) tol, kol tešla sušoka į kamuoliuką. Jei tešla gaunasi per daug skysta ir limpanti prie rankų, įberiame dar porą šaukštų miltų. Įdedame tešlą į aliejumi pateptą indą, uždengiame jį rankšluosčiu arba maistine plėvele ir paliekame valandai kilti. Aš paskutiniu metu pamėgau šaltą kildinimą. Užmaišau tešlą iš vakaro, kai mažoji I. užmiega, pastatau į šaldytuvą ir ryte tešla būna jau paruošta kepimui.

Toliau gaminame mišinį plutelei. Viename dubenyje ištirpiname sviestą, kitame sumaišome cukrų ir cinamoną.

Formuojame pyragą:
Iš iškilusios tešlos iškočiojame stačiakampį, jį padaliname į 64 gabaliukus (8 gabaliukai skersai, 8 išilgai). Iš kiekvieno gabaliuko padarome kamuoliuką, pamerkiame jį į tirpintą sviestą, apvoliojame cukraus ir cinamono mišinyje ir įdedame į sviestu išteptą kepimo formą (tešlą į sviestą patogiausia mirkyti pasmeigus ant šakutės). Tuos pačius veiksmus pakartojame su visais likusiais gabaliukais (galima tešlą dalinti ir į mažiau dalių, bet kuo daugiau, tuo skaniau). Uždengiame kepimo formą ir paliekame valandai šiltai – kilti.

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių ir kepame pyragą 30 –35 minutes. Ištraukiame iš orkaitės ir paliekame 5 minutėms atvėsti (bet neilgiau, nes paskui bus sunku išimti iš formos). Apverčiame ant lėkštės ir dar šiltą valgome, plėšydami gabaliukus rankomis…

Skanaus 🙂

Receptas iš “Smitten Kitchen”.