Category Archives: desertai

Šokoladiniai keksiukai su kokoso drožlėmis

Pastebėjau, kad tampu tikra maisto gaminimo maniakė… Net jei svečiai ateina tik stalo žaidimų pažaisti, bet aš turi bent pusvalandį laisvo laiko, iš karto puolu ką nors kepti. Kai norisi ko nors greito ir skanaus, mane visada gelbėja keksiukai. Turiu knygutę, kurioje vien tik keksiukų receptai. Šį kartą rinkausi iš jos pagal principą – ką turiu namie. Gavosi puikus, nekasdieniai, aromatingi keksiukai. Tik kitą kartą kepčiau juos kiek trumpiau, negu nurodyta knygutėje, nes mėgstu kai šokoladiniai kepiniai būna drėgni 🙂

18 keksiukų reikės:

75 g kokoso drožlių
125 ml romo
250 gmiltų (originaliame recepte buvo 150 g, bet man gavosi labai skysta tešla, todėl nusprendžiau įberti dar)
50 g nesaldintos kakavos miltelių
2 a. š. kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
125 g sviesto
250 ml pieno
2 kiaušinių
150 g cukraus

Kokoso drožles užpilame romu ir paliekame išbrinkti. Į prikaistuvį supilame pieną, sudedame sviestą ir kaitiname ant mažos ugnies tol, kol sviestas ištirpsta. Dubenyje sumaišome sausus produktus – miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską. Kitame dideliame dubenyje iki purios baltos masės išplakame kiaušinius su cukrumi. Į kiaušinius sudedame kokoso ir romo masę, po truputį pilame pieną, beriame sausus produktus ir maišome.

Keksiukų kepimo formą išklojame popierinėmis formelėmis ir iki 3/4 pripildome tešlos. Kepame 20 min (kitą kartą bandyčiau pradžiai 15 min) iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Skanaus 🙂

Receptas iš knygos “Bandelės”.

Plikyti pyragaičiai su migdolais

4 Replies

Kovo pirmą dieną, startavo nauja “Languotos prijuostės”tema, kurią paskelbė Indrė iš “GP magijos”. Indrė ragina visus pasidalinti savo nesėkmėmis virtuvėje. Manau, kiekvienas jų virtuvėje apturėjome, kas mažesnių, kas didesnių. Paauglystėje, kai virtuvėje dar tik dariau pirmuosius žingsnius, buvo ir pridegusių ir iki galo neiškepusių patiekalų… Paskutiniu metu, nesėkmių pasitaiko vis mažiau. O atvejį, kad tektų išmesti tai, ką pagaminau prisimenu tik vieną. Planavau pasigaminti silkę su garstyčiomis. Parduotuvėje nusipirkau silpnai sūdytos silkės, bet prieš gaminimą jos neparagavau… O veltui… Silkė pasitaikė tokia sūri, kad net parą mirkyta jogurto ir garstyčių padaže buvo nevalgoma… Aš apskritai, esu pripratusi prie mažai sūdyto maisto, todėl silkę teko išmesti. O gaila 🙂

Taip pat, dalinuosi plikytų pyragaičių receptu, kuris prasidėjo nuo mažytės nesėkmės, kuri vėliau peraugo į didelę sėkmę 😉 Jau pačioje pradžioje man pasirodė įtartina, kad cukraus pyragaičių recepte yra tik vienas arbatinis šaukštelis. Bet jie turėjo būti apibarstyti perliniu cukrumi, todėl nusprendžiau surizikuoti. Deja, pyragaičiai gavosi nors ir labai skanūs, bet visiškai nesaldūs. Man tai nepatiko, todėl staigiai sumaišiau kremą iš sviesto, kondensuoto pieno ir kakavos. Įdariau pyragaičius ir gavosi puikūs eklerai, tik kad forma jų ne ekleriška 🙂

Man pačiai ilgai atrodė, kad plikytą tešlą labai sunku pasigaminti, todėl net nebandžiau to daryti. Bet vieną vakarą, atradau puikų tinklaraštį, kuriame buvo išsamiai aprašyta, ką reikia daryti, kad plikyti pyragaičiai gautųsi iš pirmo karto. Pasistengsiu ir aš Jums apie tai papasakoti 🙂

Plikytiems pyragaičiams reikės:

120 ml vandens
120 ml pieno
100 g sviesto
150 g miltų
4 kiaušinių
žiupsnelio druskos
1 a. š. cukraus (jei planuojate daryti pyragaičius be kremo, siūlau dėti bent porą valgomųjų šaukštų)
100 g migdolų be odelių
perlinio cukraus
1 kiaušinio trynio
1 v. š. pieno

Kremui reikės:

kambario temperatūros sviesto
saldinto kondensuoto pieno
nesaldintų kakavos miltelių

Visų pirma, kodėl plikyti pyragaičiai gaunasi tuščiaviduriai? Taip atsitinka todėl, kad kepat, vanduo garuoja ir oro burbuliukai kelia tešlą. O užplikyti miltai yra stipriai sukibę su kiaušiniais, todėl tešla neplyšta vandeniui garuojant, o tik išsiplečia ir joje lieka tuščios ertmės.

Tai gi, pereiname prie gamybos. Miltus būtinai persijojame į dubenį, arba ant kepimo popieriaus lakšto. Prikaistuvyje sumaišome sviestą, pieną, vandenį, cukrų ir druską (kiek cukraus, ar druskos naudoti, priklausys nuo to, ar labai saldžių pyragaičių norite). Kepdami pyragaičius, galite naudoti tik vandenį, tik pieną, arba jų mišinį. Pienas priduoda tešlai spalvą, aromatą ir minkštumą. Vanduo padaro pyragaičius lengvesniais ir traškesniais. Šiame recepte, kaip matote, naudojamas pieno ir vandens mišinys. Tai va, tas mišinys prikaistuvyje turi užvirti ir smarkiai pakunkuliuoti bent keliolika sekundžių tam, kad sviestas gerai susimaišytų su kitais produktais, o ne plaukiotų paviršiuje. Suberiame į prikaistuvį visus miltus iš karto ir maišome mediniu šaukštu tol, kol visa tešla nepradės atsiskirinėti nuo puodo kraštų. Toliau minkome tešlą šaukštu dar porą minučių. Perkeliame tešlą į dubenį aušti. Mūsų tikslas, ataušinti tešlą tiek, kad įmaišyti į ją kiaušiniai neišvirtų. T.y. palietus tešlą ranka, mums neturi būti karšta. Kol tešla aušta, kelis kartus paminkome ją šaukštu tam, kad atšaltų ne tik išorė, bet ir vidus. Po vieną įmušame kiaušinius ir kiekvieną kartą maišome šaukštu tol, kol tešla nepasidaro vienalytė. Įmušus visus kiaušinius tešla turi gautis skysta tiek, kad lengvai tekėtų iš konditerinio maišelio, bet ne per skysta, kad išspausta laikytų savo formą. Na štai, mes gavome bazinę plikytą tešlą.

Jei norite, galite jau kepti pyragaičius. Bet geriau, paimkite migdolus be odelių ir apkepinkite juos iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių. Sukapokite juos ir įmaišykite į dar šiltą plikytą tešlą.

Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi. Suformuojame pyragaičius (aš tai dariau tiesiog šaukštu, bet jei norite gražesnės formos, naudokite konditerinį maišelį). Nepamirškite palikti tarp pyragaičių didelius tarpus, nes kepimo metu jie padidės bent dvigubai. Mažame dubenėlyje sumaišome kaušinio trynį su šaukštu pieno ir aptepame pyragaičius. Kol pienas neišdžiuvo, pabarstome perliniu cukrumi. Pyragaičius 15 minučių kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Vėliau kaitrą sumažiname iki 180 laipsnių ir kepame tol, kol pyragaičiai gražiai apskrunda.

Kremui lygiomis dalimis sumaišome kambario temperatūros sviestą ir kondensuotą pieną, pagal skonį įberiame kakavos. Paruoštu kremu pripildome pyragaičius. Štai ir viskas. Tikiuosi, viską aprašiau išsamiai ir suprantamai ir Jūs jau galvojate apie tai, kaip vakare kepsite plikytus pyragaičius 😉

Skanaus 🙂

Receptas iš “La Pâtissière”.

Biscotti su pistacijomis ir spanguolėmis

4 Replies

Atėjęs pavasaris džiugina saulės spinduliais. Lauke toks puikus oras, kad net mane namisėdą traukia į lauką. Smagu, kad stebiu šį puikų orą ne pro biuro langą ir galiu bet kuriuo metu išeiti pasivaikščioti. O vakarais, kol dar norisi šiltos arbatos, puikiai tiks lengvai pagaminami ir labai skanūs džiūvėsėliai (biscotti). Tai pirmas mano bandymas juos kepti, bet tikrai ne paskutinis. Tik kitą kartą pjaustyčiau juos šiek tiek ploniau ir ilgiau kepčiau, kad būtų dar traškesni ir skanesni 🙂

Džiūvėsėliams reikės:

1/4 puodelio alyvuogių aliejaus
3/4 puodelio cukraus
2 a. š. vanilės ekstrakto
kelių lašų migdolų esencijos
2 kiaušinių
1 ir 3/4 puodelių miltų
1 a. š. kepimo miltelių
1/2 puodelio džiovintų spanguolių
1 ir 1/2 puodelių pistacijų (naudojau sūdytas)

Cukrų sumaišome su alyvuogių aliejumi. Po vieną įmušame kiaušinius ir po kiekvieno, masę gerai išplakame. Supilame vanilės ekstraktą ir migdolų esenciją. Suberiame kepimo miltelius, miltus ir minkome tešlą tol, kol neliks sausų miltų. Tešla gausis limpanti prie rankų. Įmaišome spanguoles, ir pistacijas.

Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi. Drėgnomis rankomis padaliname tešlą į dvi dalis. Iš kiekvienos dalies suformuojame plokščią kepaliuką ir dedame į skardą. Kepame apie 35 minutes iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Ištraukiame iš orkaitės ir paliekame dešimčiai minučių atvėsti.

Orkaitės temperatūrą sumažiname iki 135 laipsnių. Kepaliukus supjaustome įstrižai centimetro pločio riekelėmis. Sudedame riekeles atgal į skardą ir kepame dar 10 minučių (kitą kartą kepčiau ilgiau, kad gautųsi labiau apskrudę) . Atvėsiname ant grotelių.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Diamonds for dessert”.

Obuolių pyragas, dublis antras

15 Replies

Man labai patinka maisto tinklaraščiai su gražiomis, skaniomis, gaminimo eigos nuotraukomis. Tokie kaip “Kayotic Kichen”, arba “Chadeyka”. Jau seniai norėjau padaryti ką nors panašaus, bet negalvojau, kad tai reikalauja tiek daug pastangų… Nors kepiau labai paprastą ir daug kartų bandytą pyragą, virtuvėje užtrukau bent trigubai ilgiau negu paprastai. Juk reikia, kad šviesa būtų tinkama, aplinka daiktais neperkrauta ir t.t. Gal aš pati kalta, per daug reikalavimų turiu. Noriu ne šiaip “pykšt, pokšt”, o įdomesnių nuotraukų. Vienu žodžiu, supratau, kad aš dar nesu pasiruošusi tokiems žygdarbiams… Bet vakar dienos rezultatą, vis dėlto įkeliu. Jau rodžiau šį pyragą anksčiau. Iš paprastų obuolių pyragų jis mano mėgstamiausias 🙂 O ką Jūs manot apie gaminimo eigos nuotraukas? Jos reikalingos, padeda, ar tik bereikalingas laiko ir jėgų švaistymas?

Pyragui reikės (28 cm apvaliai formai):

5 obuolių
200 g sviesto
270 g cukraus
2 a. š. vanilinio cukraus
2 kiaušinių
360 g miltų
1 a. š. kepimo miltelių

Išlydome sviestą.

Suberiame į jį paprastą ir vanilinį cukrų. Išmaišome.

Įmušame du kiaušinius.

Išsukame iki vientisos masės. Suberiame kepimo miltelius.

Suberiame miltus.

Gerai išmaišome (gauta tešla, laikui bėgant, stingsta).

Kepimo popieriumi išklotos formos dugną padengiame 2/5 tešlos. Kad tešla mažiau liptų prie šaukšto, jį vis pamerkiame į šaltą vandenį. Obuolius nulupame ir supjaustome skiltelėmis.

Pusę obuolių kiekio sudedame ant tešlos.

Uždengiame juos dar 2/5 (skaičiuojant nuo pirminio jos kiekio) tešlos.

Paklojame antrą obuolių sluoksnį (sunaudojame likusią pusę kiekio). Tešlos likutį (1/5 nuo pirminio kiekio) ištampome ant obuolių tinkleliu.

Pyragą kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30 – 45 min.

Skanaus 🙂

Morkų tortas

20 Replies

Tortus aš kepu pakankamai retai. Dažniausiai, kam nors gimtadienio progą. Kiekvieną kartą ilgai renkuosi, galvoju apie tą žmogų, bandau atspėti koks tortas jam labiausiai patiktų. Taip buvo ir šį kartą, tik kriterijai kiek kitokie. Mažajai I. sukako vieneri. Dar nežinau, kokie saldumynai jai patinka, nes ji jų paprasčiausiai nėra ragavus. Todėl, visų pirmą, norėjau iškepti sveikuolišką tortą, tokį, kurio bent kąsnelį jį galėtų paragauti. Visų antrą, tas tortas turėjo būti skanus, toks, kad patiktų susirinkusiems svečiams. Ir man pasisekė, “Kepykloje nr. 5” radau būtent tai, ko man reikėjo. Tortas gavosi didžiulis (11 žmonių valgė ir dar liko) ir be galo skanus. Morkų papločiai – drėgni, ne perdaug saldūs. Varškės kremas – švelnus, neriebus. Aš pasikartosiu, bet tortas, kaip ir kažkada blyneliai, gavosi beprotiškai fantastiškas 😉

Torto papločiams reikės (24 cm):

2 stiklinių miltų
2 a. š. kepimo miltelių
2 a. š. sodos
2 a. š. malto cinamono
1/4 a. š. druskos
3 stiklinių tarkuotų morkų ( ~ 800 – 900 g)
1 stiklinės stambiai kapotų riešutų (naudojau migdolus)
1 stiklinės kokoso drožlių
1/2 stiklinės. razinų
2 stiklinių rudojo cukraus
1 stiklinės. saulėgrąžų aliejaus
4 didelių kiaušinių

Kremui reikės:

500 g švelniosios varškės
100 g cukraus pudros
1 a. š. vanilės ekstrakto
400 ml riebios grietinėlės
vienos citrinos sulčių

Pradžioje, kepame papločius. Aš juos išsikepiau iš vakaro. Atvėsinau, sudėjau į maišelius (bet taip, kad patektų šiek tiek oro, nes visiškai uždaryti gali per daug sudrėkti). Taigi, pradedame. Įkaitiname orkaitę iki 160 C. 24 cm išrenkamos torto formos dugną išklojame kepimo popieriumi, šonus patepame sviestu. Aš visus tris papločius kepiau atskirai, todėl užtruko ilgokai… Bijojau kepti vieną storą ir vėliau pjauti, nes pamaniau, kad gali neiškepti vidurys. Patogiausia, aišku būtų, turėti tris vienodas formas. Tada galima būtų kepti atskirose formose, bet vienu metu.

Dideliame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną bei druską. Morkas tarkuojame bulvių tarkavimo mašina (aišku, galima ir rankomis, bet ilgai užtruks). Sumaišome jas su kapotais riešutais, kokoso drožlėmis ir razinomis. Aliejų išplakame su cukrumi iki vientisos masės, po vieną įmušame kiaušinius – po kiekvieno paplakame dar minutėlę. Masė turi gautis visiškai vientisa. Lėtai įmaišome miltus (svarbu nepermaišyti ir neplakti tešlos – miltai turi tik tik dingti), vėliau – morkų masę. Išdalijame tešlą tarp trijų kepimo formų ir kepame ~40 minučių (arba kaip aš, paimame trečdalį tešlos, supilame į formą, iškepame, tą patį pakartojame dar du kartus). Ar paplotis iškepęs, tikriname dantų krapštuku – įsmeigtas į centrą, jis turėtų likti švarus. Papločius išimame, pravėsiname kelias minutes ir išimame iš formų. Paliekame atvėsti ant grotelių.

Kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. Atskirai iki standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. Nuolat ragaudami, pilame citrinos sulis.

Lipdome tortą. Ant pirmojo papločio negailėdami tepame kremo iki pat šonų. Dedame antrąjį paplotį ir šiek tiek paspaudžiame. Kartojame dar kartą, galiausiai uždengiame trečiuoju papločiu. Viršų gausiai aptepame kremu ir pabarstome migdolų plokštelėmis ir džiovintomis spanguolėmis.

Skanaus 🙂

Norvegiškas meduolis, dublis antras

10 Replies

Paskutiniu metu, darausi baisiai priekabi savo nuotraukoms. Ypač toms, kurios padarytos pačioje tinklaraščio atsiradimo pradžioje. Todėl, jei kartais užsimanau pasigaminti patiekalą, kuris jau yra tinklaraštyje (įsivaizduojate ir taip būna 😉 ir kurio nuotraukos man nepatinka, stengiuosi padaryti naujas. Taip naujų nuotraukų jau sulaukė: imbieriniai sausainiai, keksiukai su mėlynėmis, žiemės riešutų sviesto sausainiai. Šiandien atėjo eilė norvegiškam meduoliui. O Jums užeina norai pasikeisti senas nuotraukas? Ar kas padaryta, tas padaryta? 🙂

Traškūs sviestiniai sausainiai

8 Replies

Šiandien trumpai. Kai norisi ko nors skanaus, paprasto, naminio… Puikūs traškūs vaniliniai sausainiai. Beveik kaip šitie, tik dar skanesni, nes pasikartosiu – traškūs 😉

Sausainiams reikės:

1 ir 3/4 puodelio miltų
3/4 puodelio cukraus pudros
115 g minkšto sviesto
2 kiaušinio trynių
1 a. š. vanilės ekstrakto

Miltus, cukraus pudrą, sviestą ir kiaušinio trynius šakute sutriname iki trupinių. Supilame vanilės ekstraktą ir minkome tešlą rankomis, kol ji sušoks į vientisą kamuoliuką.

Padaliname tešlą į dvi dalis. Iš kiekvienos dalies rankomis padarome maždaug keturių centimetrų diametro “dešrelę”. Ją supjaustome plonomis riekelėmis. Sudedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos, aptepame pienu, apibarstome perliniu cukrumi (dar galima apibarstyti cinamonu, kardamonu ir kitais mėgstamais prieskoniais).

Kepame apie 10 – 15 minučių iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Šokoladinis pyragas

Languota prijuostė: mano pradžių pradžia

10 Replies

O viskas prasidėjo dar vaikystėje… Man patikdavo sukinėtis virtuvėje ir padėti tėčiui gaminti valgyti. Taip, mūsų šeimoje būtent tėtis, o ne mama yra daugumos kulinarinių šedevrų autorius 🙂 Tiesą pasakius, kol gyvenau su tėvais, pati beveik negamindavau. Nors dabar atrodo, kad man visada patiko ruošti valgyti. Matyt, galvodavau, kam kankintis, jei kiti už mane tai daro daug geriau ir greičiau.

Vėliau, išsikėliau gyventi pas būsimą vyrą. Jo pagrindiniai patiekalai buvo dešrelės ir koldūnai iš pakelio, todėl pradėjau gaminti vis dažniau. Daugiausia tai būdavo paprasti patiekalai pietums, ar vakarienei. Nedraugavau su sena to buto orkaite, joje man pusė pyrago gaudavosi žalia, o kita pridegus. O patirties virtuvėje dar neužteko tam, kad sugalvočiau tą pyragą vidury kepimo apversti, todėl saldumynus kepdavau retai 🙂

Tikras gaminimo bumas prasidėjo po persikraustymo į savo butą. Nauja blizganti virtuvė, puiki elektrinė orkaitė, vestuvėms dovanoti indai. Viskas tiesiog kvietė gaminti. Būtent tuo metu, atradau daugybę kulinarinių tinklaraščių, pradėjau vis dažniau juos skaityti ir kepti, kepti, kepti… O savo tinklaraštį sugalvojau rašyti tada, kai išėjau nėštumo atostogų. Staiga atsirado tiek laisvo laiko, kad prikeptų skanėstų jau nebespėdavome valgyti 🙂 Pagalvojau, kad būtų smagu visus išbandytus receptus turėti vienoje vietoje su pastabomis ir komentarais. Maniau, kad po mažosios I. gimimo laiko nebeliks ir nustosiu rašyti tinklaraštį. Bet per tuos kelis laisvus mėnesius užsikrėčiau šia liga… Jau nebegalėjau sustoti. Dabar per dieną peržiūriu nesuskaičiuojamą kiekį lietuviškų ir užsienio “food blog’ų”. Kompiuteryje esu išsisaugojusi galybę patikusių receptų ir tikiuosi, kad mano tinklaraštis gyvuos dar ilgai. Nuotraukos gražės, tekstai ir receptai bus vis kokybiškesni ir labiau įtraukiantys 🙂 Supratau, kad dabar man jau nebeužtenka tiesiog gaminti pagal kažkieno receptą. Noriu suprasti ir techninius dalykus. Pavyzdžiui, kodėl vienuose receptuose naudojama soda, o kituose kepimo milteliai? Kodėl trapią tešlą reikia gaminti tik iš labai šalto sviesto? Ir dar daug tokių kodėl 😉 Jei Jus sudomins, bandysiu dalintis ne tik receptais, bet ir naudingais patarimais 🙂

Vos nepamiršau. Nepapasakojau koks buvo pirmas tinklaraščio receptas. Tai buvo keksiukai su mėlynėmis ir baltuoju šokoladu.

Tuo metu, man buvo keksiukų manija. Nes pagaminti juos labai lengva, o atrodo jie daug gražiau už paą ir valgyti juos daug smagiau. Tais laikais, recepto nuotrauka man buvo tiesiog įrodymas, kad tikrai jį išbandžiau. Kaip buvo lengva… Dabar, kuo daugiau fotografuoju, tuo sunkiau pačiai sau įtikti 😉 Todėl skaitau protingus straipsnius, forumus, bandau ir mokausi 🙂 Palyginkit 🙂 Prieš tai esanti nuotrauka, mano pirmoji. Toliau, šios dienos rezultatas 🙂

Bandelės su avižiniais dribsniais ir vyšniomis

7 Replies

Jau seniai negaminau specialiai svetainės “52 skanios savaitės” paskelbtomis temomis. Bet šią savaitę, naršant internete, akys užkliuvo už šių bandelių. Pagalvojau, reikia išbandyti. Jei jos skanios, verta dažniau ruošti būtent tokia mielinę tešlą, juk avižiniai dribsniai sveikiau už miltus 🙂 Gaminti iš šios tešlos buvo smagu. Pradžioje atrodė, kad per mažai miltų, bet iškilusi tešla prie rankų nebelipo. Bandelės gavosi labai minkštos, o avižinių dribsnių visiškai nesijautė. Rekomenduoju smaližiams, kurie nori bent šiek tiek sveikiau maitintis 🙂

Dvylikai bandelių reikės:

1/2 puodelio pieno
1/4 puodelio šilto vandens
1/8 puodelio cukraus
1 a. š. druskos
1/8 puodelio saulėgrąžų aliejaus
7 g (vieno pakelio) sausų mielių
1 ir 3/4 puodelio miltų
1/2 + 1/8 puodelio greito paruošimo avižinių dribsnių
vyšnių arba kitokios mėgstamos uogienės

Dideliame dubenyje sumaišome šiltą vandenį, arbatinį šaukštelį cukraus ir mieles. Maišome kol mielės ištirpsta. Paliekame pastovėti 10 – 15 minučių, arba tol, kol masė pradeda burbuliuoti.

Prikaistuvyje sumaišome pieną, aliejų, likusį cukrų ir druską. Užkaičiame, bet ne užviriname. Maišome, kol cukrus ištirpsta. Supilame gautą masę į dubenį su mielėmis. Įmaišome avižinius dribsnius ir pusę miltų. Po truputį beriame likusius miltus ir minkome tešlą tol, kol jį nesušoka į kamuoliuką (gauta tešla dar šiek tiek limpa prie rankų, bet po kildinimo nustoja).

Padarome iš tešlos kamuoliuką, padedame jį į aliejumi išteptą dubenį, uždengiame maistine plėvele ir paliekame per naktį šaldytuve (galima kildinti ir paprastai, bet man labai patiko ryte valgyti ką tik iškeptas bandeles). Pabarstome stalą miltais, iš tešlos iškočiojame apie 1/2 cm storio stačiakampį, aptepame jį uogiene (man užteko keturių su kaupu šaukštų). Suvyniojame tešlą į ritinėlį ir supjaustome į dvylika dalių.

Keksiukų kepimo formą ištepame aliejumi, į kiekvieną formelę padedame po bandelę. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame pusvalandžiui kilti. Kepame 15 –20 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Galime papuošti kondensuotu pienu, bet skanu ir be jo 🙂

Skanaus 🙂