Tag Archives: citrina

Medaus keksiukai. Teminis vakaras – stalo žaidimai (5).

Visą laiką sakydavau, kad man desertai visų pirmą turi būti skanūs, grožis dalykas antraeilis. Na, gal nevisai tiesa, gal tiesiog grožio suvokimas mano šiek tiek kitoks, negu tradicinių tortų puošėjų. Niekada nekepiau tortų dengtų cukrine mase, su maistinių dažų pagalba… Man dažniausiai tie visi papuošimai yra neskanūs 🙂 Aišku, tortus, keksiukus ir kitus skanumynus galima puošti ir natūraliai: šokoladų, riešutais ir t.t. Dažniausiai taip ir darau, bet kol kas mano rankos dar šiek tiek kreivai dirba 🙂

Bet šiandien ne apie tai. Jau esu rašiusi, kad mes su vyru labai mėgstam stalo žaidimus, todėl jo gimtadienio proga nusprendžiau pradžiuginti ir iškepti ką nors stalo žaidimų tema. Čia jau neapsiėjau be maistinių dažų, nes daugumą žaidimų yra labai spalvoti. Šį kartą ėjau paprasčiausiu keliu – iškepiau “Katano salos naujakurių” keksiukus. Iš jų sudėliojau žaidimų žemėlapį. Aišku, detalių dar trūksta, bet manau gavosi visai neblogai.

Vyras labai mėgsta medaus tortą, todėl keksiukus irgi nusprendžiau kepti su medumi. Dar pridėjau šiek tiek citrinos bei cinamono, todėl keksiukai gavosi labai gaivūs, kvapnūs ir minkšti 🙂 Gaila, pamiršau nufotografuoti kaip jie viduje atrodo.

soc_2

20 keksiukų reikės (vienas atsarginis, paragavimui ;):

  • 165 g minkšto sviesto
  • 1 stiklinės (250 ml) rudojo cukraus
  • 3 kiaušinių
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • vienos didelės citrinos žievelės
  • 2 ir 1/4 stiklinės (560ml) miltų
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnio druskos
  • 1 a. š. cinamono
  • 1/2 stiklinės (125 ml) medaus
  • 1/2 stiklinės (125 ml) pieno

Kremui:

  • 250 g mascarponės sūrio
  • 1-2 v. š. cukraus pudros
  • 1-2 v. š. citrinos sulčių
  • maistinių dažų (salotinės, žalios, geltonos ir juodos)
  • nesaldintos kakavos miltelių

Sviestą su ruduoju cukrumi išplakite iki vientisos purios masės (jei cukraus kristalai labai dideli, galite juos permalti kavamale). Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną kartą gerai išplakdami gautą masę. Įpilkite vanilės ekstraktą, sudėkite smulkiai tarkuotą citrinos žievelė. Išmaišykite. Įplakite medų (jei jis kietas, ištirpdykite verdančio vandens vonelėje).

Suberkite miltus, kepimo miltelius, druską ir cinamoną. Atsargiai išmaišykite. Supilkite pieną. Maišykite tik tiek, kad jis išsimaišytų. Nepermaišykite.

Keksiukų kepimo formą išklokite baltomis popierinėmis formelėmis. Iki 2/3 pripildykite tešlos ir kepkite iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15-20 minučių. Ištraukite iš formos ir atvėsinkite ant grotelių.

Kremui mascarponę sumaišykite su cukraus pudrą ir citrinos sultimis (ragaukite ir keiskite proporcijas pagal savo skonį). Padalinkite kremą į 5 dalis ir kiekvieną nuspalvinkite vis kita spalva. Salotinę, žalią, geltoną ir pilką maistiniais dažais, rudą – kakava. Užtepkite kremu ir sudėliokite ant mėlynomis servetėlėmis išklotos lėkštės ar torto stovo.

Skanaus 🙂

Receptas pagal “Overtime cook“.

Pirma dalis (juodojo šokolado kremas su čili (juodos) ir baltojo šokolado kremas su avietėmis (baltos) šaškės).
Antra dalis (keptų česnakų ir saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė).
Trečia dalis (sūrių rutuliukais su alyvuogėmis).
Ketvirta dalis (šokoladinis moliūgų pyragas).

Teminis vakaras – stalo žaidimai (3)

Šiandien dar vienas žaidimas skirtas didesnei kompanijai – “Saboteur“. Jis nėra labai strateginis, bet pagalvoti teks šiek tiek daugiau negu “Jenga” 🙂 Nors parašyta, kad tinkamas žaisti trise, daug įdomiau kai susirenka bent penki žmonės. Nepretenduoju į stalo žaidimų recenziją, todėl papasakosiu tik žaidimo esmę tam, kad suprastumėte, kodėl būtent šį patiekalą pasirinkau. Žaidėjai pasidalina į dvi komandas – gerus ir blogus nykštukus. Geriečiai  nori surasti užkastą auksą, blogiečiai jiems visaip trukdo. Įdomiausia yra tai, kad žaidimo pradžioje yra nežinoma kas geras, o kas blogas, tą reikia išsiaiškinti žaidimo eigoje 🙂

Saboteur8small

Auksui reikės:

  • 150 g kietojo sūrio

Akmenims (~20 vnt.) reikės:

  • 125 g fermentinio sūrio
  • 1/2 a. š. tarkuotos citrinos žievelės
  • 1/2 a. š. Vusterio padažo
  • 125 ml kreminio sūrio
  • 125 ml švelniosios varškės
  • druskos
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • indelio (150 g) juodųjų alyvuogių

Fermentinį sūrį sutarkuokite smulkia burokine tarka. Sumaišykite su citrinos žievele, Vusterio padažu, kreminiu sūriu ir varške. Pagardinkite
druska ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais.

Imkite po 1 arbatinį šaukštelį pagamintos masės ir šlapiomis rankomis formuokite rutuliukus.

Kiekvieną rutuliuką apvoliokite susmulkintose juodosiose alyvuogėse.

Patiekite su sūriais krekeriais arba mėgstama duona.

Pirma dalis (juodojo šokolado kremas su čili (juodos) ir baltojo šokolado kremas su avietėmis (baltos) šaškės).
Antra dalis (keptų česnakų ir saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė).
Ketvirta dalis (šokoladinis moliūgų pyragas).

kartu

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys“.

Bananų džemas

Šiandien dariau nuotraukas Kalėdiniam žurnalo “°C” numeriui (įsivaizduojate, rudens numeris buvo peržiūrėtas jau daugiau negu 23 000 kartų!) ir taip užsinorėjau Kalėdų. Eglutės iki lubų, jaukių šeimyninių pusryčių ir šurmulio aplink dovanas. Kaip gerai, kad šaltais ir niūriais rudens vakarais, galima svajoti apie Kalėdų rytą… Ir ruošti dovanėles… Manau, šis džemas joms puikiai tiktų. Juk jis toks kvapnus ir jaukus, be to, primenantis vaikystėje ragautus, džiovintus bananus 😉

Receptą radau “Žaidimų aikštelėje”, tik keistas, spalva gavosi visiškai netokia… Gal ilgiau viriau?

kartu

Džemui reikės:

  • 4-5 bananų
  • 1 citrinos sulčių
  • 375 ml (=165 g) cukraus
  • 250 ml vandens
  • 1/4 a. š. malto cinamono
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto

Bananus supjaustome ir sumaišome su citrinos sultimis. Puode užviriname vandenį, sumaišytą su cukrumi. Sudedame į jį bananus, cinamoną ir vanilę. Maišydami, verdame ant nedidelės ugnies tol, kol bananai beveik suvirs, o džemas bus tirštas ir nevarvės pakabintas šaukštu.

Skanaus 🙂

P. S. Tobulai skanu su sluoksniuota bandele ir rikota. Šiandien tai buvo mano pavakariai. Nors už lango buvo tamsu ir reikėjo fotografuoti su lempos šviesa, nesusivaldžiau, nufotografavau 😉



Morkų tortas

Tortus aš kepu pakankamai retai. Dažniausiai, kam nors gimtadienio progą. Kiekvieną kartą ilgai renkuosi, galvoju apie tą žmogų, bandau atspėti koks tortas jam labiausiai patiktų. Taip buvo ir šį kartą, tik kriterijai kiek kitokie. Mažajai I. sukako vieneri. Dar nežinau, kokie saldumynai jai patinka, nes ji jų paprasčiausiai nėra ragavus. Todėl, visų pirmą, norėjau iškepti sveikuolišką tortą, tokį, kurio bent kąsnelį jį galėtų paragauti. Visų antrą, tas tortas turėjo būti skanus, toks, kad patiktų susirinkusiems svečiams. Ir man pasisekė, “Kepykloje nr. 5” radau būtent tai, ko man reikėjo. Tortas gavosi didžiulis (11 žmonių valgė ir dar liko) ir be galo skanus. Morkų papločiai – drėgni, ne perdaug saldūs. Varškės kremas – švelnus, neriebus. Aš pasikartosiu, bet tortas, kaip ir kažkada blyneliai, gavosi beprotiškai fantastiškas 😉

Torto papločiams reikės (24 cm):

  • 2 stiklinių miltų
  • 2 a. š. kepimo miltelių
  • 2 a. š. sodos
  • 2 a. š. malto cinamono
  • 1/4 a. š. druskos
  • 3 stiklinių tarkuotų morkų ( ~ 800 – 900 g)
  • 1 stiklinės stambiai kapotų riešutų (naudojau migdolus)
  • 1 stiklinės kokoso drožlių
  • 1/2 stiklinės. razinų
  • 2 stiklinių rudojo cukraus
  • 1 stiklinės. saulėgrąžų aliejaus
  • 4 didelių kiaušinių

Kremui reikės:

  • 500 g švelniosios varškės
  • 100 g cukraus pudros
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • 400 ml riebios grietinėlės
  • vienos citrinos sulčių

Pradžioje, kepame papločius. Aš juos išsikepiau iš vakaro. Atvėsinau, sudėjau į maišelius (bet taip, kad patektų šiek tiek oro, nes visiškai uždaryti gali per daug sudrėkti). Taigi, pradedame. Įkaitiname orkaitę iki 160 C. 24 cm išrenkamos torto formos dugną išklojame kepimo popieriumi, šonus patepame sviestu. Aš visus tris papločius kepiau atskirai, todėl užtruko ilgokai… Bijojau kepti vieną storą ir vėliau pjauti, nes pamaniau, kad gali neiškepti vidurys. Patogiausia, aišku būtų, turėti tris vienodas formas. Tada galima būtų kepti atskirose formose, bet vienu metu.

Dideliame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną bei druską. Morkas tarkuojame bulvių tarkavimo mašina (aišku, galima ir rankomis, bet ilgai užtruks). Sumaišome jas su kapotais riešutais, kokoso drožlėmis ir razinomis. Aliejų išplakame su cukrumi iki vientisos masės, po vieną įmušame kiaušinius – po kiekvieno paplakame dar minutėlę. Masė turi gautis visiškai vientisa. Lėtai įmaišome miltus (svarbu nepermaišyti ir neplakti tešlos – miltai turi tik tik dingti), vėliau – morkų masę. Išdalijame tešlą tarp trijų kepimo formų ir kepame ~40 minučių (arba kaip aš, paimame trečdalį tešlos, supilame į formą, iškepame, tą patį pakartojame dar du kartus). Ar paplotis iškepęs, tikriname dantų krapštuku – įsmeigtas į centrą, jis turėtų likti švarus. Papločius išimame, pravėsiname kelias minutes ir išimame iš formų. Paliekame atvėsti ant grotelių.

Kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. Atskirai iki standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. Nuolat ragaudami, pilame citrinos sulis.

Lipdome tortą. Ant pirmojo papločio negailėdami tepame kremo iki pat šonų. Dedame antrąjį paplotį ir šiek tiek paspaudžiame. Kartojame dar kartą, galiausiai uždengiame trečiuoju papločiu. Viršų gausiai aptepame kremu ir pabarstome migdolų plokštelėmis ir džiovintomis spanguolėmis.

Skanaus 🙂

Apie mane 2 ir bananiniai blyneliai su citrinos sultimis

Kaip jau minėjo Viktorija – prie tinklaraščio rašymo prisidedu ir aš. Deja, kur kas rečiai negu norėčiau, bet reikia tikėtis, jog įkvėpimas palikęs mane rudenį – greit sugrįš vėl ir kartu atsives šiek tiek daugiau laiko. O dabar trumpai apie mane:

  • Esu Marija, gimiau Vilniuje ir be galo jį myliu. Net ir būdama ten, kur daugiau saulės, šilta jūra ar kitokie „geresnio gyvenimo rodikliai“, pradedu ilgėtis mūsų senamiesčio gatvelių, Vingio parko ar kitų nuostabių vietų, kur eidavau pasivaikščioti būdama dar visai maža.
  • Skaitydama sesers įrašą, eilinį kartą supratau, jog nepaisant, labai skirtingos išorės, visgi esame panašios :):
  1. Jau ketvirti metai MIF’as – mano antri namai, kuriems esu dėkinga net tik už išsilavinimą, bet ir už kur kas svarbesnius dalykus.
  2. Stalo žaidimai – vienas mėgstamiausių laisvalaikio užsiėmimų, taip pat galiu visą dieną skaityti knygą ar ruošti ką nors skanaus.
  • Gaminti pradėjau dar pradinės mokyklos laikas, kepdavau pyragus ir pati jų beveik nevalgydavau, nes pats gaminimo procesas man patikdavo labiau.
  • Šiuo metu dalinuosi virtuve su šeima, tačiau būtinai turėsiu savo virtuvę, kur bus daug naudingų įrankių (pavyzdžiui, ledų gaminimo aparatas :)), lentyna su „Monin“ sirupais ir daug daug kito gėrio, kuris skatins gamint kuo dažniau :).
  • Neturiu nieko prieš krapus, bet dėl kitų dalykų pilnai sutinku su Viktorija :), dar labai nemėgstu blogai išplautų indų ir žuvies kotletų.

Rašyti apie save – tikrai sunku…
Apie man tiek, toliau – dar vienas blynelių receptas, šį kartą – bananiniai su citrinų sultimis.

  • 1/2 stiklinės miltų
  • 1/3 stiklinės pieno
  • 1/4 stiklinės avižinių dribsnių
  • 2 bananai
  • 1 kiaušinis
  • 2 v. š. cukraus
  • 2 v. š. ištirpinto sviesto (26 g)
  • 1 v. š. citrinos sulčių
  • 1 a. š. kepimo miltelių

Bananus sutrinti iki vientisos masės ir sumaišyti su citrinos sultimis. Iki miltų susmulkintus avižinius dribsnius sumaišyti su cukrumi, miltais, kepimo milteliais, pienu, kiaušiniu bei sviestu ir gerai išplakti. Į gautą masę sudėti bananus ir dar kartą viską gerai išmaišyti. Uždengti tešlą ir palikti 10 minučių.

Iškeptus blynus apšlakstyti citrinos sultimis ir skystu medumi. Skanaus 😉

Apie mane ir sviestiniai sausainiai

Insolente paskelbė antrą “Languotos prijuostės” temą – “Bloger’is irgi žmogus”. Tiesą pasakius, nesu labai didelė mėgėja viešinti savo asmeninio gyvenimo smulkmenas. Bet Jums, manau, įdomu sužinoti bent kelis faktus apie mane (nes man tai tikrai, labai įdomu sužinoti kuo daugiau apie kitus tinklaraštininkus 😉 Todėl prisistatau 🙂

  • Pagrindinius faktus apie mane Jūs jau žinote iš “Blogger” anketos. Esu vilnietė, vardu Viktorija 🙂
  • Mano išsilavinimą ir darbą geriausiai nusako šios frazės, jau tapusios tautosaka:
    • Myliu tėtį, myliu mamą, o labiausiai MIF Dekaną!
    • Mes visus suformatuosim, o paskui suintegruosim! Dalimis!! Dalimis!
    • Myliu mamą, myliu tėtį, ir prie kompo pasėdėti!
  • Virtuvėje turiu mažą pagalbininkę. Kol kas į jos pareigas įeina ropinėjimas aplink kojas ir medinių šaukštų barbenimas į puodus 🙂
  • Laisvu nuo virtuvės laiku mėgstu stalo žaidimus (“Alias” ir “Monopilis”, nesiskaito…). Na gerai, mėgstu pasakyta per švelniai… Aš esu jų fanė 🙂 Taip pat mėgstu keliauti, svajoti ir šokoladą.
  • Dievinu kepti ir žinoma valgyti: pyragus, pyragėlius, bandeles, tortus, sausainius ir kitus skanėstus. Kulinariniuose žurnaluose akys pirmiausia užkliūna už jų 🙂
  • Nemėgstu cigarečių, nenuoširdžių šypsenų, krapų ir pieniškos sriubos.
  • Geriausios lauktuvės man – kulinarinis žurnalas. O dovanoms visada tiks šaukštai, šakutės, puodeliai, lėkštutės, servetėlės, staltiesėlės ir visokie kitokie virtuvės rakandai 🙂

O kad jau mano tinklaraštis kulinarinis, pabaigai paprastučių bet labai skanių sausainių su citrinos gaidele receptas.

Sausainiams reikės:

  • 1 ir 3/4 puodelio miltų
  • 3/4 puodelio cukraus pudros
  • 115 g minkšto sviesto
  • 2 kiaušinio trynių
  • pusės citrinos žievelės

Miltus, cukraus pudrą, sviestą ir kiaušinio trynius šakute sutriname iki trupinių. Suberiame citrinos žievelę ir minkome tešlą rankomis, kol ji sušoks į vientisą kamuoliuką. Padaliname tešlą į dvi dalis. Iš kiekvienos dalies rankomis padarome maždaug keturių centimetrų diametro “dešrelę”. Ją supjaustome centimetro pločio riekelėmis. Sudedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame apie 10 – 15 minučių iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

P. S. Kaip jau manau pastebėjot, prie šio tinklaraščio prisideda ir mano sesuo Marija. Bet ji apie save pati pasisakys, jei panorės 🙂

Citrininis kremas

Beklaidžiojant po kulinarinius blogus, jau kelis kartus akys užkliuvo už citrininio kremo receptų. Nuotraukose jis atrodo taip viliojančiai… Bet niekaip neprisiruošdavau jo pagaminti. Gerai, kad neseniai ruošiau pasisėdėjimą gamtoje ir prisipirkau per daug citrinų gėrimams. Iš likusių gavosi puikus kremas 🙂 Jį galima būtų naudoti tortams, bet man labai skanu buvo valgyti tiesiog užsitepus ant sausainio 🙂

Indeliui (200ml) kremo reikės:

  • 3 kiaušinių
  • 1/3 puodelio šviežių citrinų sulčių
  • 2 v. š. tarkuotos citrinos žievelės
  • 1/2 puodelio cukraus
  • 1/2 a. š. druskos
  • 50 g sviesto

Kremą verdame ant vandens vonelės tam, kad kiaušiniai nespėtų greitai išvirti ir nesusidarytų gumuliukų. Tam paimame puodą, pripilame į jį vandens ir įdedame karščiui atsparų dubenį taip, kad jo dugnas neliestų vandens.

Visus ingredientus reikėtų paruošti iš anksto, nes verdant, kremą reikia visą laiką maišyti.

Taigi, užkaičiame puodą. Kol vanduo šyla, įmušame į dubenį kiaušinius ir plakame juos šluotele iki vientisos masės. Kai vanduo užverda, supilame citrinos sultis, įdedame tarkuotą žievelę bei suberiame cukrų ir druską. Plakame toliau. Kai kremas pradeda tirštėti, šluotelę pakeičiame į medinį šaukštą. Maišome tol, kol kremas taps norimos konsistencijos. Nuimame nuo ugnies.

Jei kremas gavosi su gumuliukais, nepergyvenkit, tiesiog pertrinkit jį per sietelį.

Šiek tiek atvėsiname kremą ir sudedame gabaliukais supjaustytą sviestą (jis apsaugos nuo plėvelės susidarymo). Maišome kol sviestas ištirpsta.

Skanaus 🙂

Receptas iš čia.

Agurkų uogienė

Jurgos suintriguota, nusprendžiau išsivirti agurkų uogienę. Skamba neįprastai, bet žinojau, kad daug kas valgo agurkus su medumi, ar cukrumi, todėl pagalvojau, kad skonis turėtų būti geras. Vis dėlto, apsidraudimui išsiviriau tik ketvirtį nurodyto kiekio…

Įdomiausiai, kad ragautojai pasidalino į dvi stovyklas. Vieni teigė, kad labai skanu, panašu į medų ir prašė išvirti dar. O kiti (tarp jų ir aš) neliko sužavėti. Galų gale, padariau išvadą, kad kuo labiau žmogus mėgsta medų, tuo labiau jam patiko šį uogienė. Taigi, medaus mėgėjams siūlau išbandyti 🙂

Uogienei reikės:

  • 1 kg agurkų
  • 600 g cukraus (naudojau rudąjį)
  • 2 citrinų sulčių ir minkštimo
  • pundelio mėtų

Mėtos lapelius susmulkiname. Agurkus nulupame, išimame sėklas ir plonai supjaustome (aš naudojau mažus agurkėlius, todėl sėklų neišiminėjau). Nutarkuojame citrinos žievelę, likusią citriną nulupame ir supjaustome mažais gabaliukais.

Viską sudedame į puodą, užberiame cukrumi ir paliekame pastovėti kelioms valandoms, kad išsiskirtų sultys.

Užviriname ir ant mažos ugnies verdame apie pusvalandį, arba tol, kol sirupas sutirštės. Sudedame į stiklainius ir laikome šaldytuve. Jei norime konservuoti žiemai, stiklainius sterilizuojame ir laikome tamsioje vėsioje vietoje.

Skanaus 🙂

Varškės apkepas

Senas ir geras receptas :). Apkepas gamintas daug daug kartų, bet vis dar labai patinka šeimai. Kai tik namie atsiranda varškės – žinau, kad tai užuomina… 🙂

 

Apkepui reikės:

  • 500 g varškės
  • 4 kiaušiniai
  • 0.5 stiklinės cukraus
  • 2 v. š. manų kruopų
  • 3 v. š. (45 g) tirpinto sviesto
  • 0.5 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelis druskos
  • tarkuotos apelsino/citrinos žievelės

Taip pat įdėjau saują razinų, nors man skaniau be jokių priedų :). Naudojant razinas ar kitus džiovintus vaisius, reikia mažinti cukraus kiekį.

Varškę pertrinti per sietelį, sumaišyti su kiaušinių tryniais, cukrumi, druska, žievele, manų kruopomis ir ištirpintu sviestu.
Kiaušinių baltymus išplakti iki standžių putų ir įmaišyti į varškės masę, suberti razinas ar smulkiai supjaustytus džiovintus vaisius.
Kepimo formą patepti sviestu, apibarstyti džiūvėsėliais ar manų kruopomis ir sudėti į ją varškės masę. Kepti apie 40 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Valgyti su jogurtu ir trintomis braškėmis 🙂

Citrinų pyragas

Vienas iš didžiausių citrininio pyrago privalumų – dažniausiai visus produktus jam galima rasti namie. Taip buvo ir šį antradienį, kai užsimaniau ko nors skanaus, žinojau, kad vakare bus svečių, o eit iki parduotuvės nebuvo nei noro nei laiko :). Be to, pyragas daug kartų išbandytas ir išgirtas, tik patį pirmą kartą iškepiau mažą porciją, visus kitus kartus dariau – dvigubą net nedvejodama. Pyrago pagrindui:

  • 150-200 g ištirpinto sviesto (man patinka, kai sviesto mažiau, bet 150 g kartais neužtenka tam, kad tešlą suliptų)
  • 2 stiklinės miltų
  • 3 v. š. cukraus
  • 0.5 citrinos sulčių
  • 1 a. š. kepimo miltelių

Citrinų masei:

  • 7 kiaušiniai
  • 1.5 stiklinės cukraus
  • 8 nubraukti v. š. miltų (nepersistengti, nes kitaip masė gausis guminė)
  • 1.5 citrinos sulčių
  • tarkuotos citrinos žievelės

Miltus sumaišyti su cukrumi, kepimo milteliais, sviestu, citrinos sultimis ir išminkyti tešlą. Palaikyti ją 15 minučių šaldytuve. Formą iškloti kepimo popieriumi (naudojau 28 cm skersmens formą), iš tešlos iškočioti apvalų lakštą ir įkloti jį į formą (arba rankomis suformuoti pagrindą jau pačioje formoje). Kepti ~15 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Citrinų masę galima paruošti, kol tešla šaldytuve/orkaitėje. Atskirai išplakti kiaušinius ir sumaišyti su miltais, cukrumi, sultimis ir žievele. Supilti ant jau apkepusios tešlos ir kepti dar 30-40 minučių. Kaip gaila, kad pyrago seniai nebeliko, dabar mielai suvalgyčiau dar porą gabaliukų :). Skanaus 😉