Po to, kai per savo gimtadienį išsikepiau šį tortą, jis tavo mano šeimynos mėgstamiausiu. Jei klausiu, ką iškepti kokia nors iškilmingesne proga, išgirstu – “na, aišku, TĄ tortą…”. Nes jis purus ir lengvas kaip paukščių pienas, ir toks karamelinis… O viršuje dar šokolado sluoksnelis…
Kad jau eilinį kartą, jį iškepiau ir nepatingėjau nufotografuoti, reklamuoju dar kartą (bijau, kad senos blogos nuotraukos Jus galėjo suklaidinti ;). Tortas tikrai vertas nuodėmės 😉
Šiuos sausainius nusprendžiau išsikepti todėl, kad namie eilinį kartą buvo nelabai gražiai atrodančių bananų. Tik vėliau, pastebėjau, kad jie veganiški. Juose nėra sviesto, todėl sausainiai gavosi ne trapūs, o minkšti ir labai aromatingi. Mums puikiai tiko prie stalo žaidimų pakramsnoti. Su braškių arbata tiesiog puiku 🙂
Pastebėjau, kad man labai patinka svetimos nuotraukos, kuriose yra daug detalių. Visokių staltėsėlių, puodelių, gražių įrankių. Bet aš pati, pradžioje pridėlioju visko daug, o fotografavimo eigoje detalės po vieną dingsta iš kadro ir nuotraukos gaunasi minimalistinės. Bet gal taip ir geriau? 😉
Sausainiams reikės:
Bananus nulupame ir sutriname šakute. Dubenyje sumaišome bananus, riešutų sviestą, rudąjį ir baltą cukrų. Suberiame druską ir kepimo miltelius. Išmaišome. Beriame po 1/4 stiklinės miltų ir kiekvieną kartą gerai išmaišome. Kai visi miltai bus įmaišyti, suformuojame iš tešlos maždaug penkių centimetrų storio dešrelę, supjaustome ją riekelėmis ir dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kiekvieną gabaliuką paplojame skersai ir išilgai šakute, kad atsirastų raštas. Kepame
11-13 minučių iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Atvėsiname ant grotelių.
Skanaus 🙂
Receptas iš “Pass the sushi”.
Šiek tiek atšalus orams, vėl galima jungti orkaitę, džiaugtis cinamono aromatu ir šiltos arbatos puodeliu. Tokiems jaukiems vakarams, labai tiks lipnus cinamoninis pyragas. Jis JAV yra dažniausiai vadinamas “Monkey bread” (beždžionių duona). Niekas tiksliai nežino iš kur atsirado šis pavadinimas. Yra du dažniausiai sutinkami paaiškinimai. Pirmas, kad iškeptas pyragas primena medį, angliškai vadinamą “The Monkey-puzzle tree”. Antras, linksmesnis ir man labiau patinkantis paaiškinimas toks: žmonės, susėdę ratu ir rankomis valgantys šį pyragą labai primena beždžionių šeimynėlę 🙂
Labai mėgstu mielinius pyragus su daug įdaro. “Monkey bread” būtent toks. Kiekvienas gabaliukas yra apgaubtas saldžia karameline plutele. Valgyti dar šiltą, plėšant rankomis ir užsigeriant arbatos ar šalto pieno puodeliu, neapsakomas malonumas 🙂
Pyragui reikės:
Cukraus plutelei reikės:
Ruošiame tešlą:
Mieles sumaišome su trupučiu pieno ir cukraus. Paliekame kelioms minutėms tam, kad mielės pradėtų veikti. Suberiame į mieles druską ir likusį cukrų, supilame tirpintą sviestą, išmaišome. Po truputį pilame pieną ir vandenį, beriame miltus. Maišome elektriniu maišytuvu (antgaliais skirtais tešlai) tol, kol tešla sušoka į kamuoliuką. Jei tešla gaunasi per daug skysta ir limpanti prie rankų, įberiame dar porą šaukštų miltų. Įdedame tešlą į aliejumi pateptą indą, uždengiame jį rankšluosčiu arba maistine plėvele ir paliekame valandai kilti. Aš paskutiniu metu pamėgau šaltą kildinimą. Užmaišau tešlą iš vakaro, kai mažoji I. užmiega, pastatau į šaldytuvą ir ryte tešla būna jau paruošta kepimui.
Toliau gaminame mišinį plutelei. Viename dubenyje ištirpiname sviestą, kitame sumaišome cukrų ir cinamoną.
Formuojame pyragą:
Iš iškilusios tešlos iškočiojame stačiakampį, jį padaliname į 64 gabaliukus (8 gabaliukai skersai, 8 išilgai). Iš kiekvieno gabaliuko padarome kamuoliuką, pamerkiame jį į tirpintą sviestą, apvoliojame cukraus ir cinamono mišinyje ir įdedame į sviestu išteptą kepimo formą (tešlą į sviestą patogiausia mirkyti pasmeigus ant šakutės). Tuos pačius veiksmus pakartojame su visais likusiais gabaliukais (galima tešlą dalinti ir į mažiau dalių, bet kuo daugiau, tuo skaniau). Uždengiame kepimo formą ir paliekame valandai šiltai – kilti.
Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių ir kepame pyragą 30 –35 minutes. Ištraukiame iš orkaitės ir paliekame 5 minutėms atvėsti (bet neilgiau, nes paskui bus sunku išimti iš formos). Apverčiame ant lėkštės ir dar šiltą valgome, plėšydami gabaliukus rankomis…
Skanaus 🙂
Receptas iš “Smitten Kitchen”.
Vakar, jau antrą kartą, žurnalas “Virtuvė. Nuo… Iki…” su “Kulinarijos studijos”, “Electrolux” ir “Mineralinių vandenų” pagalba organizavo tinklaraštininkų dienos vakarėlį. Labai smagu, kad aš ir vėl, kaip ir praeitais metais, galėjau jame dalyvauti. Šį kartą, vakarėlio tema – “Joninių užkandžiai”. Buvo labai smagu gaminti, ragauti, bendrauti. Sutikau kelis jau pažįstamus ir dar daug iki tol gyvai nematytų tinklaraštinikų. Tikiuosi, šis vakarėlis taps tradicija ir bus rengiamas dar daug daug kartų 🙂
Kai sužinojau vakarėlio temą, pirma mintis šovusi į galvą, kad neseniai kepti ruginiai sausainiai labai primena Joninių vainikus. Vėliau, bandžiau internete surasti tradicinius receptus, bet sužinojau tik tiek, kad nuo senovės per Jonines lietuviai mėgo skanauti alų ir sūrius. Todėl savo užkandyje nusprendžiau sujungti šias idėjas. Taigi, mes su sese kepėme ruginius sausainius ir patiekėme juos kartu su saldaus pieno sūriu, braškėmis ir balzaminio acto sirupu. Man šis derinys labai patiko, bet konkurso deja nelaimėjau. Už tat, jį laimėjo kitas nuostabaus skonio, Rennie desertas su rabarbarais, pavadintas “Paparčio žiedu”.
Vos nepamiršau, “Mineralinių vandenų” ekspertas prie kiekvieno patiekalo, parinko jam tinkantį vyną ir papasakojo apie maisto ir vyno derinimą.
Taigi, vakarėlio dalyviai ir jų patiekalai (už nuotraukas, kaip visada ačiū Jurgai):
Astos “Žiedo ieškotojo užkanda”
Miglės “Marinuotų braškių ir rikotos sūrio užtepėlė su pistacijomis”
Renatos “Paparčio žiedas”
Kitos Renatos “Keptos tortilijos su lietuvišku žalumynų įdaru”
Rūtos “Keptas varškės sūris”
Violetos “Kumpio, smidrų ir pomidorų pyragas”
Mano “Ruginis Joninių vainikas”
Ech… Norėjau aš, kaip tikra informatikė, atsisveikinti su “Blogger” ir sukurti savo puslapį “Gardumynams”. Bet suklupau jau pirmame žingsnyje. Pasirodo, tinklaraščio pavadinimui pasirinkau per daug paprastą ir plačiai naudojamą žodį. Svetainę www.gardumynai.lt jau nusipirko žmonės, besiruošiantys atsidaryti savo kepyklėlę. Ir nors, kol kas adresas nenaudojamas, man jo perduoti, aišku nepanoro. Galėčiau, pasirinkti adresą su “com” ar “eu” galūnėmis, bet taip norėtųsi būti patriote 😉 Ilgai mąsčiau, kaip galima būtų išsisukti iš susiklosčiusios padėties. Visiškai keisti pavadinimo nesinori, juk per pusantrų metų ir aš, ir skaitytojai prie jo priprato. Geriausia būtų jį kaip nors suasmeninti. Labai norėjau pavadinimą kaip nors susieti ir su savo tikrąja profesija, todėl kilo mintis pakeisti pavadinimą į “e-Gardumynai”. Nesu šimtą procentų tikra, kad toks pavadinimas pats geriausias, todėl nusprendžiau pasiklausti Jūsų nuomonės 🙂 Ar tinkamas toks pavadinimas? Gal turite geresnių minčių? 🙂
Pasiguodimui, išsikepiau ruginių sausainėlių. Kai bandžiau namie duonkepę, nusipirkau ruginių miltų. Išsikepiau labai skanią duoną. Bet duonkepės jau seniai neturiu, o duonos orkaitėje taip ir neprisiruošiau išsikepti. Todėl sugalvojau sunaudoti miltus, kepdama sausainius. Gavosi puikūs, trapūs ir tirpstantys burnoje 🙂
Sausainiams reikės:
Kambario temperatūros sviestą išplakame su cukrumi iki purumo. Įmušame kiaušinį, gerai išmaišome. Dubenyje sumaišome sijotus miltus, prieskonius, kepimo miltelius. Po truputį beriame miltų mišinį į tešlą, maišome, bet ne permaišome. Iš paruoštos tešlos padarome kamuoliuką, suplojame jį, suvyniojame į maistinę plėvelę ir bent pusvalandžiui įdedame į šaldytuvą.
Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių. Iškočiojame tešlą ir formelių pagalbą išpjaustome sausainius. Kepame apie 10 min. Patiekiame su plonai supjaustytais saldaus sūrio gabaliukais, braškėmis arba ledais.
Skanaus 🙂
Receptas iš “About.com. Scandinavian food”.
Tai vienareikšmiškai šios vasaros topas (bent jau tol, kol lauke +30). Reikalauja minimumo pastangų, bet skonis puikus. Be to, pigiau ir sveikiau, nei pirktiniai ledai. Aišku, būtų dar geriau, jei ir sausainiai būtų naminiai, bet tokiu oru, orkaitės jungti nesinori…
Receptą pamačiau pas Redą, pradžioje buvo sunku patikėti, kad ledus galima pasigaminti tik iš dviejų produktų, bet rizikavau ir nepasigailėjau 🙂 Nors ledai, man visą laiką buvo tas produktas, kurį pirkdavau parduotuvėse ir nesigaminau namie, šitie pavergė mano širdį. Juk jiems net ledų mašinos nereikia, sustingsta ir taip, be ledo kristaliukų 🙂
Mums reikės:
Grietinėlę išplakame iki standumo. Supilame į ją sutirštintą pieną, gerai išmaišome. Suberiame smulkintą juodąjį šokoladą ir stambiai kapotus riešutus. Dar kartą gerai išmaišome.
Stačiakampę kepimo formą išklojame aliuminio folija (mano formos dydis 30 cm x 22 cm). Klojame sausainius vieną prie kito taip, kad užsiklotų visas formos dugnas (jei reikia, sausainius perpjauname). Ant sausainiu supilame ledų masę. Ją vėl išklojame sausainiais. Uždengiame foliją ir paliekame šaldiklyje per naktį.
Skanaus 🙂
Kaip žinia, lietuviškų braškių sezonas dar neprasidėjo. Todėl dabar yra puikus laikas jam pasiruošti, suplanuoti, kokius skanėstus gaminsit, susirašyti patikusius receptus ir laukti braškių pasirodant 🙂
Ieškodama recepto gimtadieniui, žinojau tik tiek, kad noriu lengvo, gaivaus ir neriebaus torto. Vieną receptą radau “Saulėtoje virtuvėje” ir taip jo užsinorėjau, kad lietuviškų braškių nesulaukiau… Buvo verta, tortas tikrai labai skanus, nors braškės ir nebuvo tos tikrosios, aromatingos 🙂 Taigi, dar šiek tiek palaukite, susigalvokite torto reikalaujančią progą ir kepkite 🙂
Tiesa, aš nesiryžau dekoruoti torto, taip, kai tai darė Asta. Be to, jau seniai norėjau išbandyti piešimą šokoladu. Todėl tortas atrodo visiškai kitaip 🙂
Biskvitui reikės:
Kremui reikės:
Papuošimui reikės:
Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių. Apvalią 28 cm skersmens kepimo formą ištiesiame kepimo popieriumi.
Iš visų produktų iškepame tris torto biskvitus – kiekvienam po 2 kiaušinius ir proporcingai kitų produktų. Biskvitams kiaušinių baltymus išplakame, palaipsniui pildami cukrų. Kai baltymai išsiplaka, pridedame trynius, išmaišome ir įberiame persijotus miltus, labai atsargiai išmaišome. Vėliau suberiame persijotą krakmolą, taip pat viską atsargiai išmaišome. Kepame apie 10 min, bet reikia situaciją stebėti – biskvito viršus turi būti sausas ir lengvai “spyruokliuoti”. Išimame biskvitą, nuimame kepimo popierių ir atvėsiname.
Kol biskvitai vėsta, gaminame kremą. Minkštą sviestą išplakame su kondensuotu pienu, palaipsniui pridedami varškę ir cukrų. Pagardiname natūraliu vanilės ekstraktu bei citrinos sultimis.
Bananus supjaustome griežinėliais, braškes perpjauname per pusę.
Biskvitus sutepame kremu, sluoksniuodami su supjaustytais bananais ir braškėmis. Torto šonus ir viršų taip pat aptepame kremu ir papuošiame.
Papuošimui, išlydome šokoladą garų vonelėje. Supilame jį į konditerinį maišelį, arba į paprastą maišelį su nukirptu galu. Iš kepimo popieriaus iškerpame torto ilgio, bet šiek tiek už jį aukštesnę juostą, perkerpame ją per pusę. Ant abiejų nupiešiame norimą ornamentą. Padedame juostas 5 minutėms į šaldytuvą, tam, kad šokoladas sustingtų, bet būtų dar pakankamai lakstus. Išimame juostas iš šaldytuvo ir priklijuojame jas prie torto kraštų, šokolado puse į tortą. Stengiamės, kad nebūtų plyšio tarp dviejų juostų. Padedame tortą su visu kepimo popieriumi į šaldytuvą bent kelioms valandoms. Prieš patiekiant, atsargiai nuplėšiame kepimo popierių. Šokoladas jau bus sustingęs ir popierius turi nusiimti labai lengvai. Aš padariau klaidą, juostos nekirpau, piešiau iš akies, todėl papuošimas gavosi per aukštas 🙂
Skanaus 🙂
Nesu iš tų žmonių, kurie puola į virtuvę vien pamate recepte žodį “skaniausias”, “geriausias”, “nuostabiausias” ir pan. Kartais atrodo, kad žmonės naudojasi šiais epitetais vien tam, kad sudomintų kuo daugiau skaitytojų. Bet šį kartą, buvo kitaip. Pirma šiuos keksiukus iškepė Asta, vėliau Aušra ir Indrė. Visos kaip susitarusios kartojo, kad tai vos ne skaniausi kada nors valgyti keksiukai. Ir kas man liko… Tik susigundyti ir išsikepti juos 🙂 Ir ką gi Jūs manot? Šie keksiukai tikrai puikūs: drėgni, minkšti, purūs… Puikus bazinis receptas, kurį galima keisti pagal norus ir spintelės turinį. Vietoj spanguolių ir marcipano puikiausiai tiktų šokoladas, razinos, mėlynės ir net saldainiai “Karvutė”. Ir nors iki manęs šį receptą jau daug kas rašė, tikiuosi, kad atsiras žmonių, kuriems šie keksiukai taps maloniu atradimu.
Keksiukams reikės:
Vietoj spanguolių ir marcipano galima naudoti:
Sviestą išlydome ir paliekame šiek tiek atvėsti. Suplakame kiaušinius su cukrumi, sukrečiame varškę, sviestą, supilame vanilės ekstraktą ir įberiame kepimo miltelius. Supilame tirpintą sviestą. Gerai išmaišome (aš maišiau elektriniu maišytuvu). Suberiame miltus ir dar kartą gerai išmaišome. Pabaigoje suberiame džiovintas spanguoles, tarkuotą marcipaną.
Keksiukų kepimo formą išklojame popierinėmis formelėmis, kiekvieną iš jų pripildome tešlos iki 2/3. Kepame 20 – 30 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Išėmę iš kepimo formos, keksiukus atvėsiname ant grotelių ir ragaujame.
Skanaus 🙂
Šiuo receptų norėjau pasidalinti dar tada, kai Asta paskelbė “Languotos prijuostės” temą apie maistą ir šiukšlių dėžę. Bet gyvenimas nestovi vietoje, ir paskutiniu metu aš spėju padaryti daug mažiau negu noriu, todėl nespėjau. Bet negi duoti prapulti geram daiktui? Vis tiek dalinuosi receptu 🙂
Mūsų mažoji I. labai mėgsta bananus. Namie, mes jų turime beveik visada, bet kartais gaunasi, kad nusiperkame per daug ir jie pradeda gęsti. Tokiais atvejais, mane visada gelbsti mano mėgstama bananų duona. Ją kepu dažniausiai, bet kartais norisi pargauti ką nors naujo. Taip buvo ir šį kartą. Pamačiau bananu duonos su traškiu cinamoniniu viršumi receptą ir nesusilaikiau, nubėgau kepti 🙂 Bananų ir cinamono derinys tikrai vykęs, rekomenduoju 🙂
Bananų duonai reikės:
Trupininiam viršui reikės:
Dideliame dubenyje sumaišome sausus produktus: miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą ir druską. Įmaišome į juos tirpintą sviesta ir kefyrą. Įmušame kiaušinį, gerai išmaišome. Bananą sutriname šakute ir įmaišome į tešlą. Įpilame vanilės ekstraktą, suberiame kapotą šokoladą, viską gerai išmaišome. Kekso kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, supilame į ją tešlą ir išlyginame paviršių.
Kitame dubenyje pagaminame trupinius. Tam, pirštais sutriname miltus, sviestą, cukrų, prieskonius ir druską iki trupinių. Apibarstome jais duonos viršų.
Kepame 40 – 45 minutes (arba kol medinis pagaliukas įsmeigtas į duonos vidų liks sausas) iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Paliekame apie dešimt minučių atvėsti kepimo formoje. Išimame ir ragaujame. Man ši bananų duona buvo skani ir šilta ir šalta.
Skanaus 🙂
Būna dienų kaip tyčia, kai viskas krenta iš rankų ir nesigauna paprasčiausi dalykai. Viena iš tokių dienų, man buvo sesės gimtadienis (dar kartą su!). Pasišoviau padėti jai išsikepti paprastutį desertą. Viskas pasibaigė tuo, kad pirmas dublis atsidūrė šiukšlių dėžėje, antras buvo valgomas, bet visiškai praradęs prekinę išvaizdą… Gerai, kad šventėm šeimos rate, ir visi tik pasijuokė ir užsimerkę desertą suvalgė 😀 Juokingiausia, kad jį jau esu kepusi anksčiau, be jokių problemų 🙂 Man dar pasisekė, kad pagrindinį šventės desertą kepiau iš vakaro, ir jis gavosi puikus 🙂 Šis sūrio pyragas patiks visiems juodojo šokolado su apelsinais mėgėjams. Toks šokoladinis, su švelniu grietinėlės sūrio sluoksnių….
Aj, vakaro pabaigoje dar kėdę sulaužiau 😀
Šokoladiniam pagrindui (24 cm) reikės:
Sūrio įdarui reikės:
Dubenyje sumaišome kakavą, miltus, cukrų ir druską. Sudedame sutarkuotą šaltą sviestą ir maišome rankomis, kol susidarys trupiniai. Įmušame kiaušinį ir minkome, kol iš tešlos galėsime padaryti rutulį. Suvyniojame tešlą į maistinę plėvelę ir palaikome šaldytuve 30 min. Išklojame skardą kepimo popieriumi, arba aptepame sviestu ir apibarstome miltais. Iš tešlos rankomis suplojame paplotį ir išklojame skardos dugną ir šonus. Originaliame recepte nebuvo parašyta, kokio dydžio formą reikia naudoti, todėl kepiau tokioje, kokią turėjau – 24 cm. Pagrindas gavosi gana storas, bet man patiko. Antrą kartą kepčiau tokį patį. Jei mėgstate plonesnį padą, kepkite didesnėje skardoje.
Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 min. Nors recepte nebuvo parašyta, aš tešlą uždengiau kepimo popieriumi ir ant viršaus pribėriau džiovintų pupelių, kad prispaustų tešlą ir jos šonai nenuslinktų. Kepiau 25 min, bet pamiršau, kad tokių būdų kepant, reikia kepti trumpiau ir dar apie 10 min, nuėmus popierių. Todėl išėmusi pyragą pamačiau, kad po popieriumi tešla dar drėgna. Nuėmiau jį ir kepiau dar 10 min (iš viso 35 min).
Visus įdarui skirtus produktus (išskyrus šokolado drožles) išplakame iki vientisos masės. Sudedame įdarą ant iškepto ir atvėsusio pagrindo. Išlygintą viršų apiberiame šokolado drožlėmis. Tiekiame iš karto, arba palaikę keletą valandų šaldytuve. (Aš laikiau šaldytuve per naktį).
Skanaus 🙂
Receptas iš žurnalo “Virtuvė nuo iki”, Nr. 4 (23).
