Category Archives: kiti

Sušis

Kaip gaila, kad atostogos prie jūros ir ežerų pasibaigė, bet kaip smagu, kad dar pusė vasaros prieš akis. Reiškia, smagių maudynių ir poilsio dar tikrai bus 🙂 Pavyzdžiui, šį sekmadienį (24 d.) Indrė ir Asta organizuoja maisto tinklaraštininkų pikniką! Kas dar negirdėjo, bėkit skaityti skelbimą ir registruotis. Susitiksime 😉

Receptas šiandien, labai vasariškas, lengvas ir tuo pačiu egzotiškas. Kai karšta, puikiai tinka pietums. Pati sušius gaminau jau kelis kartus, bet vis negalėjau atitaikyti tinkamo acto ir ryžių santykio. Trečias kartas nemelavo. Todėl išsisaugau receptą sau, bei tikiuosi, kad ir Jums jis bus naudingas.

kartu1

Norint pasigaminti sušį, svarbiausia, tinkamai išsivirti ryžius. Jie turi būti apvalūs, geriausia, specialiai skirti sušiui. Skaniausias suši man gavosi, naudojant tokias proporcijas:.

  • 1 stiklinė sausų ryžių
  • 1,3 stiklinės vandens
  • 1 v. š. ryžių acto
  • 1 a. š. cukraus

Gaminat sušį 4-5 žmonėms, reikėtų maždaug trijų stiklinių ryžių. Tikrai visiems užteks prisivalgyti. Taip pat, sušiui prireiks:

  • nori lapų
  • agurkų
  • avokado
  • krabų lazdelių
  • lašišos
  • marinuoto imbiero
  • vasabi krienų (VLKK siūlo juos vadinti pipirkrieniais)
  • sojos padažo

kartu4

Pradžioje, išverdame ryžius. Užviriname vandenį, pasūdome. Ryžius perplauname po šalto vandens srove. Suberiame į verdantį vandenį. Sumažiname ugnį iki minimumo ir verdame apie 15 min. Kai puode dar bus šiek tiek vandens, išjungiame ugnį ir paliekame uždengtą puodą dar 15 – 20 min. kol visas vanduo susigeria į ryžius. Ryžiai turi gautis lipnus, bet nesuvirę. Stiklinėje sumaišome atitinkamą kiekį ryžių acto ir cukraus. Ryžius sudedame į didelį dubenį, užpilame acto mišiniu ir išmaišome. Paliekame atvėsti.

Nori lapą perpjauname per pusę, paskirstome ryžius, sudedame norimus produktus ir susukame sušį. Šį kartą, gaminimo eigos nenufotografavau, bet paveiksliukų galima pasižiūrėti internete, pavyzdžiui čia. Aš tik patarčiau, bambukinį kilimėlį apvynioti maistine plėvele, nereikės vėliau gramdyti nuo jo ryžių.

Valgome, mirkydami į sojos padažą su marinuotu imbieru ir vasabiu.


Skanaus 🙂

Tinklaraštininkų diena 2011

Vakar, jau antrą kartą, žurnalas “Virtuvė. Nuo… Iki…” su “Kulinarijos studijos”, “Electrolux” ir “Mineralinių vandenų” pagalba organizavo tinklaraštininkų dienos vakarėlį. Labai smagu, kad aš ir vėl, kaip ir praeitais metais, galėjau jame dalyvauti. Šį kartą, vakarėlio tema – “Joninių užkandžiai”. Buvo labai smagu gaminti, ragauti, bendrauti. Sutikau kelis jau pažįstamus ir dar daug iki tol gyvai nematytų tinklaraštinikų. Tikiuosi, šis vakarėlis taps tradicija ir bus rengiamas dar daug daug kartų 🙂

Kai sužinojau vakarėlio temą, pirma mintis šovusi į galvą, kad neseniai kepti ruginiai sausainiai labai primena Joninių vainikus. Vėliau, bandžiau internete surasti tradicinius receptus, bet sužinojau tik tiek, kad nuo senovės per Jonines lietuviai mėgo skanauti alų ir sūrius. Todėl savo užkandyje nusprendžiau sujungti šias idėjas. Taigi, mes su sese kepėme ruginius sausainius ir patiekėme juos kartu su saldaus pieno sūriu, braškėmis ir balzaminio acto sirupu. Man šis derinys labai patiko, bet konkurso deja nelaimėjau. Už tat, jį laimėjo kitas nuostabaus skonio, Rennie desertas su rabarbarais, pavadintas “Paparčio žiedu”.

Vos nepamiršau, “Mineralinių vandenų” ekspertas prie kiekvieno patiekalo, parinko jam tinkantį vyną ir papasakojo apie maisto ir vyno derinimą.

Taigi, vakarėlio dalyviai ir jų patiekalai (už nuotraukas, kaip visada ačiū Jurgai):

Astos “Žiedo ieškotojo užkanda”


Miglės “Marinuotų braškių ir rikotos sūrio užtepėlė su pistacijomis”


Renatos “Paparčio žiedas”


Kitos Renatos “Keptos tortilijos su lietuvišku žalumynų įdaru”


Rūtos “Keptas varškės sūris”


Violetos “Kumpio, smidrų ir pomidorų pyragas”


Mano “Ruginis Joninių vainikas”

Naminė švelnioji varškė

Šis receptas, buvo pasirodęs interneto platybėse jau tūkstančius kartų. Bet jei atsiras bent vienas žmogus, kuriam šis varškės gaminimo būdas – naujiena, reiškia, juo verta dalintis. Receptas beveik nereikalaujantis pastangų ir investicijų, tik kantrybės. O rezultatas – puikaus skonio, naminė, kreminė švelnioji varškė. Juk taip smagu išdidžiai pasakyti, kad varškę pasigaminai pati, o nenusipirkai parduotuvėje. Ją galima valgyti viena su trupučiu cukraus, ar uogienės, arba panaudoti kepiniuose.

varske31

Taigi, norint pagaminti 300 g varškės, reikia 1 l kefyro. Ir viskas 😉 Kefyrą nakčiai įdedame į šaldymo kamerą. Ryte perpjauname maišelį, išimame sušalusį kefyrą. Padedame jį į dubenį išklotą sūrmaišiu, arba kelis kartus sulenkta marle ir paliekame tirpti. Kai visas ledas ištirps, teliks nupilti išvarvėjusį skystį ir mėgautis puikia varške 🙂 Mano kefyras per pusę dienos neištirpo, todėl nakčiai jį įdėjau į šaldytuvą. Taip, tirpimo procesas sulėtėjo, bet buvau tikra, kad varškė neprarūgs.

Skanaus 🙂


Karštas šokoladas

Šį receptą skiriu visiems šokoladoholikams. Kai už lango žvarbu ir norisi įsisukti į šiltą pledą, puodelis karšto šokolado sušildys ir kūną ir sielą (patikrinta, šią savaitę gaminau jau kelis kartus).

Keturioms porcijoms reikės:

  • 60 ml (30 g) migdolų
  • 2 v. š. rudojo cukraus
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • žiupsnelio malto cinamono
  • žiupsnelio druskos
  • 120 ml riebios grietinėlės
  • 240 ml pieno
  • 115 g juodojo šokolado (man, kuo daugiau kakavos, tuo skaniau)

Migdolus pakepiname sausoje keptuvėje. Suberiame juos, rudąjį cukrų, vanilinį cukrų, cinamoną ir druską į smulkintuvą ir susmulkiname (ne visiškai iki dulkių, o taip, kad liktų gabalėliai).

Prikaistuvyje sumaišom riešutų masę su pienu ir grietinėle, užviriname. Sudedame gabaliukais sulaužytą šokoladą ir kaitiname, kol šokoladas visiškai ištirps ir gėrimas sutirštės (apie 10 min).

Prieš patiekiant, galima perkošti, bet man skaniau su riešutų gabaliukais.

Skanaus 🙂

Receptas pakoreguotas, bet idėja iš čia.

Užtepėlės

Autoriaus gimtadienis – džiaugsmas tinklaraščiui. Tiek naujų ir įdomių receptų 🙂 Šį kartą, sukviečiau netikėtai daug žmonių. Pagalvojau, kad tokiam kiekiui pavaišinti, puikiai tiks užtepėlės su prancūzišku batonu. Pagaminamos labai paprastai, o produktai gali būti patys įvairiausi. Tiks visokiems skoniams 🙂

Avokadų užtepėlei reikės:

  • 2 avokadų
  • 1 a. š. smulkiai supjaustytos aitriosios paprikos
  • 1/2 svogūno (labiau tiktų raudonas, bet jo neturėjau, dėjau paprastą)
  • 1 žaliosios citrinos sultys

Užtepėlei su tunu reikės:

  • 250g tunų konservuotų savo sultyse
  • 3 v. š. citrinų sulčių
  • 50 ml portveino (man buvo per daug, kitą kartą dėčiau per pus mažiau)
  • 50 g minkšto sviesto
  • žiupsnelio druskos

Saulėje džiovintų pomidorų užtepėlei reikės:

  • 150 g saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
  • 50 g kaparėlių
  • 50 g juodųjų alyvuogių be kauliukų
  • 1 a. š. smulkiai supjaustytos aitriosios paprikos
  • 1 česnako skiltelės

Gamybos procesas labai paprastas – viską sumetame į smulkintuvą ir susmulkiname iki norimos konsistencijos. Manau, pagal spalvą atspėsite, kuri užtepėlė yra kuri 🙂

Skanaus 🙂

P. S. Čia mano ant palangės užauginta aitrioji paprika. Tik dar nesunokusi. Gimtadienio progą, jį jau buvo raudona ir panaudota užtepėlėm 🙂

Idėja iš žurnalo “Virtuvė nuo iki”, 2010, Nr. 5.

Pusryčių dribsniai

Avižos galutinai reabilituotos 😉 Išsikepusi avižinius sausainius ilgai galvojau, ką dar pasigaminus iš avižinių dribsnių 🙂 Prieš kelias dienas radau pusryčių dribsnių, angliškai vadinamu granola, receptą. Jame naudojamas klevų sirupas ir riešutų sviestas, todėl mane sudomino. Tik nepatiko tai, kad recepte buvo naudojamose kelios kvapiosios esencijos. Nusprendžiau, kad ir be chemijos bus gerai. Recepte nurodyta, kad turi gautis virš 2 l dribsnių. Pradžiai, nusprendžiau, man užteks ir keturis kartus mažesnės porcijos. Ir jau po pirmo šaukšto pasigailėjau… Dribsniai pasibaigė akimirksniu ir jau šiandien buvau parduotuvėje, užsipirkau produktų pilnai porcijai.

Dviem su puse litrų dribsnių reikės:

  • 4 puodelių avižinių dribsnių
  • 3/4 puodelio saulėgrąžų sėklų
  • 1 puodelio migdolų
  • 1 ir 1/2 puodelio kokosų drožlių
  • 1 a. š. cinamono
  • 1/2 a. š. druskos
  • 115 g sviesto
  • 3/4 puodelio klevų sirupo (vietoj jo galima naudoti medų, arba auksaspalvį sirupą)
  • 1 v. š. žemės riešutų sviesto
  • 1 ir 1/2 puodelio razinų

Įkaitiname orkaitę iki 150 laipsnių.

Dideliame dubenyje sumaišome avižinius dribsnius, saulėgrąžų sėklas, kapotus migdolus, kokoso drožles, cinamoną ir druską. Prikaistuvyje ištirpiname sviestą, supilame klevų sirupą, įdedame riešutų sviestą ir viską gerai išmaišome. Užpilame gautą masę ant sausų produktų ir gerai išmaišome, kad visi sausi produktai pasidengtų sirupu.

Padaliname gautą masę per dvi dideles skardas ir kepame apie 40 min, kas 10 pamaišydami. Išėmę iš orkaitės, įmaišome razinas. Leidžiame atvėsti ir laikome sausoje vietoje.

Skanaus 🙂

Citrininis kremas

Beklaidžiojant po kulinarinius blogus, jau kelis kartus akys užkliuvo už citrininio kremo receptų. Nuotraukose jis atrodo taip viliojančiai… Bet niekaip neprisiruošdavau jo pagaminti. Gerai, kad neseniai ruošiau pasisėdėjimą gamtoje ir prisipirkau per daug citrinų gėrimams. Iš likusių gavosi puikus kremas 🙂 Jį galima būtų naudoti tortams, bet man labai skanu buvo valgyti tiesiog užsitepus ant sausainio 🙂

Indeliui (200ml) kremo reikės:

  • 3 kiaušinių
  • 1/3 puodelio šviežių citrinų sulčių
  • 2 v. š. tarkuotos citrinos žievelės
  • 1/2 puodelio cukraus
  • 1/2 a. š. druskos
  • 50 g sviesto

Kremą verdame ant vandens vonelės tam, kad kiaušiniai nespėtų greitai išvirti ir nesusidarytų gumuliukų. Tam paimame puodą, pripilame į jį vandens ir įdedame karščiui atsparų dubenį taip, kad jo dugnas neliestų vandens.

Visus ingredientus reikėtų paruošti iš anksto, nes verdant, kremą reikia visą laiką maišyti.

Taigi, užkaičiame puodą. Kol vanduo šyla, įmušame į dubenį kiaušinius ir plakame juos šluotele iki vientisos masės. Kai vanduo užverda, supilame citrinos sultis, įdedame tarkuotą žievelę bei suberiame cukrų ir druską. Plakame toliau. Kai kremas pradeda tirštėti, šluotelę pakeičiame į medinį šaukštą. Maišome tol, kol kremas taps norimos konsistencijos. Nuimame nuo ugnies.

Jei kremas gavosi su gumuliukais, nepergyvenkit, tiesiog pertrinkit jį per sietelį.

Šiek tiek atvėsiname kremą ir sudedame gabaliukais supjaustytą sviestą (jis apsaugos nuo plėvelės susidarymo). Maišome kol sviestas ištirpsta.

Skanaus 🙂

Receptas iš čia.

Agurkų uogienė

Jurgos suintriguota, nusprendžiau išsivirti agurkų uogienę. Skamba neįprastai, bet žinojau, kad daug kas valgo agurkus su medumi, ar cukrumi, todėl pagalvojau, kad skonis turėtų būti geras. Vis dėlto, apsidraudimui išsiviriau tik ketvirtį nurodyto kiekio…

Įdomiausiai, kad ragautojai pasidalino į dvi stovyklas. Vieni teigė, kad labai skanu, panašu į medų ir prašė išvirti dar. O kiti (tarp jų ir aš) neliko sužavėti. Galų gale, padariau išvadą, kad kuo labiau žmogus mėgsta medų, tuo labiau jam patiko šį uogienė. Taigi, medaus mėgėjams siūlau išbandyti 🙂

Uogienei reikės:

  • 1 kg agurkų
  • 600 g cukraus (naudojau rudąjį)
  • 2 citrinų sulčių ir minkštimo
  • pundelio mėtų

Mėtos lapelius susmulkiname. Agurkus nulupame, išimame sėklas ir plonai supjaustome (aš naudojau mažus agurkėlius, todėl sėklų neišiminėjau). Nutarkuojame citrinos žievelę, likusią citriną nulupame ir supjaustome mažais gabaliukais.

Viską sudedame į puodą, užberiame cukrumi ir paliekame pastovėti kelioms valandoms, kad išsiskirtų sultys.

Užviriname ir ant mažos ugnies verdame apie pusvalandį, arba tol, kol sirupas sutirštės. Sudedame į stiklainius ir laikome šaldytuve. Jei norime konservuoti žiemai, stiklainius sterilizuojame ir laikome tamsioje vėsioje vietoje.

Skanaus 🙂

Aromatingas pomidorų padažas

Man būna juokinga skaityti blogus, kuriuose kas antras receptas įvardinamas kaip “puikiausias”, “skaniausias”, “nuostabiausias” ir pan. Bet šį kartą, užkibau ant kabliuko ir nusprendžiau pasigaminti apkepą, kuris buvo įvardytas kaip dieviškas 🙂 Gerai bent tai, kad jis mane sudomino ne dėl pavadinimo, o dėl ypatingo pomidorų padažo. Padažas gavosi tikrai puikus, be galo aromatingas. O apkepas nebuvo jau toks dieviškas, todėl su jumis pasidalinsiu tik padažo receptu 🙂

Padažui reikės:

  • 400 g smulkintų konservuotų pomidorų (vienos mažos skardinės)
  • 4 pomidorų
  • 2 raudonųjų svogūnų
  • 2 česnako skiltelių
  • 1 raudonos arba geltonos paprikos
  • 1 v. š. cukraus
  • druskos
  • maltų juodųjų pipirų
  • džiovinto baziliko
  • alyvuogių aliejaus

Pomidorus perpjauname per pusę ir išimame sėklas. Raudonuosius svogūnus nulupame ir supjaustome kiekvieną į šešias dalis. Iš paprikos pašaliname sėklas ir supjaustome į keturias dalis.

Į kepimo formą supilame konservuotų pomidorų skardinę. Paskirstome pomidorus po visą dugną. Sudedame svogūnus. Apibarstome pomidorus cukrumi.

Sudedame į skardą supjaustytus pomidorus ir papriką odelėmis į viršų. Apibarstome druska, pipirais ir džiovintu baziliku. Apšlakstome alyvuogių aliejumi (pilame jo nedaug, apie 1-2 v. š.).

Sudedame neluptas česnako skilteles.

Kepame daržoves iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 50 min. Kai daržovės atvėsta, nuo pomidorų ir paprikos labai lengvai nusilupa odelė. O česnakai pasidaro viduje minkšti, todėl juos lieka tik išspausti.

Visas daržoves susmulkiname plaktuvu ir viskas, aromatingasis padažas paruoštas.

Skanaus 🙂

Šokoladiniai javainiai (flapjacks)

Nemėgstu avižinės košės (pliurzė kažkokia…), nemėgstu Musli (man jie per daug sausi). Bet gavau naują knygą “Good Food 101 Cakes & Bakes” ir moša (hm… koks keistas bet tikrai lietuviškas žodis) paskatino išsikepti avižinį skanėstą – “flapjacks”. Kaip bebūtų keista, man jis patiko. Patiko taip, kad jau kepiau ir avižinius sausainius (receptas vėliau). Pagaminamas lengvai, o valgomas kaip saulėgrąžos, sunku sustoti 😉

 23 cm kvadratinei kepimo formai reikės:

  • 200 g avižinių dribsnių
  • 25 g kokoso drožlių
  • 140 g sviesto
  • 50 g rudojo cukraus
  • 5 v. š. auksaspalvio sirupo
  • 100 g migdolų
  • 50 g lazdyno riešutų
  • 85 g juodojo šokolado

Riešutus pakepiname sausoje keptuvėje ir stambiai sukapojame. Sumaišome su avižiniais dribsniais ir kokoso drožlėmis.

Prikaistuvyje sumaišome sviestą, cukrų ir auksaspalvį sirupą. Kaitiname, kol išsilydys sviestas ir jame ištirps cukrus. Nuimame nuo ugnies ir sumaišome su sausais produktais.

Kepimo formą patepame sviestu ir joje tolygiai paskirstome gautą tešlą. Išlyginame šiek tiek paspausdami šaukštu.

Šokoladą stambiai sukapojame ir gabaliukus įspaudžiame į tešlą (aš gabaliukus įmaišiau į dar šiltą tešlą, todėl šokoladas išsilydė ir kepant, javainis tolygiai prisigėrė šokolado. Manau pagal pirminį receptą, turėtų jaustis atskiri jo gabaliukai).

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 min.

Kai javainis iškepa, buka peilio dalimi padarome jame takelius (taip vėliau bus lengviau pjaustyti) ir paliekame formoje, kol visiškai atšąla.

Skanaus 🙂