Tag Archives: ryžiai

Sušis

Kaip gaila, kad atostogos prie jūros ir ežerų pasibaigė, bet kaip smagu, kad dar pusė vasaros prieš akis. Reiškia, smagių maudynių ir poilsio dar tikrai bus 🙂 Pavyzdžiui, šį sekmadienį (24 d.) Indrė ir Asta organizuoja maisto tinklaraštininkų pikniką! Kas dar negirdėjo, bėkit skaityti skelbimą ir registruotis. Susitiksime 😉

Receptas šiandien, labai vasariškas, lengvas ir tuo pačiu egzotiškas. Kai karšta, puikiai tinka pietums. Pati sušius gaminau jau kelis kartus, bet vis negalėjau atitaikyti tinkamo acto ir ryžių santykio. Trečias kartas nemelavo. Todėl išsisaugau receptą sau, bei tikiuosi, kad ir Jums jis bus naudingas.

kartu1

Norint pasigaminti sušį, svarbiausia, tinkamai išsivirti ryžius. Jie turi būti apvalūs, geriausia, specialiai skirti sušiui. Skaniausias suši man gavosi, naudojant tokias proporcijas:.

  • 1 stiklinė sausų ryžių
  • 1,3 stiklinės vandens
  • 1 v. š. ryžių acto
  • 1 a. š. cukraus

Gaminat sušį 4-5 žmonėms, reikėtų maždaug trijų stiklinių ryžių. Tikrai visiems užteks prisivalgyti. Taip pat, sušiui prireiks:

  • nori lapų
  • agurkų
  • avokado
  • krabų lazdelių
  • lašišos
  • marinuoto imbiero
  • vasabi krienų (VLKK siūlo juos vadinti pipirkrieniais)
  • sojos padažo

kartu4

Pradžioje, išverdame ryžius. Užviriname vandenį, pasūdome. Ryžius perplauname po šalto vandens srove. Suberiame į verdantį vandenį. Sumažiname ugnį iki minimumo ir verdame apie 15 min. Kai puode dar bus šiek tiek vandens, išjungiame ugnį ir paliekame uždengtą puodą dar 15 – 20 min. kol visas vanduo susigeria į ryžius. Ryžiai turi gautis lipnus, bet nesuvirę. Stiklinėje sumaišome atitinkamą kiekį ryžių acto ir cukraus. Ryžius sudedame į didelį dubenį, užpilame acto mišiniu ir išmaišome. Paliekame atvėsti.

Nori lapą perpjauname per pusę, paskirstome ryžius, sudedame norimus produktus ir susukame sušį. Šį kartą, gaminimo eigos nenufotografavau, bet paveiksliukų galima pasižiūrėti internete, pavyzdžiui čia. Aš tik patarčiau, bambukinį kilimėlį apvynioti maistine plėvele, nereikės vėliau gramdyti nuo jo ryžių.

Valgome, mirkydami į sojos padažą su marinuotu imbieru ir vasabiu.


Skanaus 🙂

Kitokie balandėliai

Kažkas, kažkada yra pasakęs, kad mano tinklaraštyje retai būna normalaus maisto… Tai štai, Jums brangieji tikrų tikriausias ir normaliausias maistas – balandėliai. Tik tiek, kad palengvintas variantas, sumakaluoji viską, į orkaitę ir valgai. Greita, skanu, visi patenkinti 🙂

Mums reikės:

  • pusės kopūsto gūžies
  • 1 svogūno
  • 1 kiaušinio
  • 3 – 4 česnako skiltelių
  • 1 morkos
  • 5 – 6 bulvių
  • 500 g maltos mėsos
  • 1/2 stiklinės virtų ryžių
  • pipirų, druskos, rozmarino
  • daržovių sultinio
  • aliejaus
  • 200 g grietinės
  • 1 v. š. miltų
  • 4 v. š. pomidorų padažo

Svogūną ir kopūstą smulkiai supjaustome. Kopūsto griežinėlius užpilame verdančiu vandeniu ir kelias minutes palaikome. Nupilame vandenį ir gerai nuspaudžiame.

Kopūstus ir svogūnus sudedame į maltą mėsą, suberiame ryžius. Įmušame kiaušinį, įberiame druskos, pipirų, rozmarino (arba kitų mėgstamų prieskonių). Gerai išmaišome.

Iš paruošto faršo formuojame nedidelius kepsnelius ir apkepiname keptuvėje iš abiejų pusių, kol gražiai apskrunda.

Kepimo indą apšlakstome aliejumi. Sudedame į jį išilgai į keturias dalis supjaustytas bulves, griežinėliais pjaustytą morką, smulkintą česnaką. Ant viršaus sudedame kepsnelius, apipilame juos pomidoru padažu. Įpilame tiek daržovių sultinio, kad apsemtų bulves.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 35 – 40 minučių, kol bulvės suminkštės.

Miltus sumaišome su puse stiklinės šalto vandens, sudedame grietinę, paskaniname druska, pipirais ir gerai išmaišome. Grietinės padažą supilame ant balandėlių ir kepame dar apie 10 minučių.

Skanaus 🙂

Receptas iš knygos “Viskas iš faršo”.

Plovas

Nagrinėdama “Google Analytics” galimybes sužinojau daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad mano tinklaraštį skaito daugiau Oslo, arba Helsinkio gyventojų, negu Biržų, ar Tauragės 🙂 Arba tai, kad yra lietuvaičių gyvenančių Kamerūne, arba Taivane (nes netikiu, kad vietinius gyventojus sudomintų mano įrašai). O štai, Uzbekistane mano tinklaraščio neskaito. Gal ir gerai, nes perskaitę šį įrašą pradėtų ginčytis ir sakyti, kad tik jie žino tikrą plovo receptą 🙂 O man atrodo, kad pati skaniausią plovą gamina mano tėtis (tiesą pasakius, jo receptas irgi atkeliavo iš Uzbekistano). Jį labai mėgstu nuo mažens ir dar vaikystėje nesuprasdavau, kodėl mokykloje, ryžių košę su pomidorų padažu vadina plovu… Aišku, tėčio rankomis gamintas plovas pats skaniausias, bet ir aš jį jau daug kartų dariau, todėl nusprendžiau pasidalinti su Jumis receptu.

Reikalingi įrankiai:

Produktai:

  • 250 g svogūnų
  • 500 g mėsos (tradiciškai – avienos, bet aš darau visaip, net su vištiena)
  • 400 g morkų
  • 3 stiklinės ryžių (man labai skanu su basmati, bet tinka bet kokie)
  • 150 g saulėgrąžų aliejaus (pamiršau pamatuoti kiek tai ml, kai kitą kartą gaminsiu, pamatuosiu)
  • 1 česnako galvos
  • druskos, pipirų

Plovas turi būti gaminamas dideliame puode storu dugnu, kuris vadinasi kazan (Jūs, aišku galit naudoti tiesiog puodą storu dugnu). Mano šeimoje yra tik du normalūs valgytojai, todėl aš dažniausiai, gaminu pusę plovo porcijos keptuvėje storu dugnu ir aukštais kraštais.

Pradedame. Supilame į puodą aliejų ir gerai įkaitiname. Svogūnus smulkiai supjaustome ir sumetame į puodą. Kepame kol taps šviesiai rudos spalvos, kartas nuo karto pamaišome (nepalikite mažų svogūnų gabaliukų ant puodo sienų, nes pridegs ir bus neskanu). Mėsą supjaustome nedideliais gabaliukais, dedame į puodą su svogūnais. Paskaniname druska ir pipirais. Išmaišome ir kepame kol mėsa švelniai apskrunda. Morkas supjaustome smulkiais šiaudeliais (netarkuokite burokine tarka, geriau specialia skirta šiaudeliams), sudedame į puodą, išmaišome ir kepame kol suminkštės ir apskrus (būtent nuo morkų plovas įgauna gražią spalvą ir puikų aromatą).

Supilame šešias stiklines vandens (vandens kiekis priklauso nuo naudojamų ryžių. Ilgagrudžiams proporcija dažniausiai 1:2, basmati 1:1.5). Įdedame į vandenį visą česnako galvą (nulupame tik sausiausią viršutinį lukštą). Laukiame, kol vanduo užvirs. Paragaujame, vanduo turi būti šiek tiek per sūrus. Sumažiname ugnį iki minimumo ir troškiname apie 20 min (per tą laiką morkos spės perduoti savo spalvą vandeniui). Ryžius praplauname po tekančiu šaltu vandeniu (nemaišykite, nes grudeliai gali sulūžti). Sudedame ryžius į puodą ir išlyginame paviršių. Dešimčiai minučių padidiname ugnį. Kai viršuje nesimatys vandens, sumažiname ugnį iki minimumo. Padarome iš ryžių kalniuką (pastumiame nuo kraštų link vidurio) ir kitu šaukšto galu praduriame kalniuke skyles. Uždengiame puodą dangčiu (prieš tai puodas visą laiką turi būti be dangčio). Verdame plovą dar apie 20 minučių, kol visas vanduo išgaruos. Permaišome nuo apačios link viršaus ir ragaujame.

Skanaus 🙂

Itališkas citrininis pyragas su ryžiais

Tikriausiai, pati nebūčiau sugalvojus pasigaminti desertą iš ryžių, jei ne “52 skanios savaitės” ir jų savaitės iššūkis. Gavosi tikrai skanus pyragas. Bet, manau jis labiau tiktų pusryčiams, negu kaip desertas prie kavos 🙂

vienos citrinos žievelė
100 g sviesto
0.5 a. š. druskos
1 l pieno
1 v. š. miltų (kepimo formos pabarstymui)
140 g cukraus
2 kiaušiniai
200 g apvaliųjų ryžių
1 a. š. vanilinio cukraus
100g spanguolių (originaliam recepte buvo juodieji serbentai)

Puode storu dugnu užvirinam pieną, sudedam į jį ryžius ir pasūdom. Laukiam, kol užvirs. Suberiam vanilinį cukrų, išmaišom, sumažinam ugnį ir verdam apie pusvalandį, arba iki tol kol ryžiai suminkštės ir sugers visą pieną.

Kol ryžiai verda, mažame puode užverdam spanguoles su romu. Nukeliam nuo ugnies ir leidžiam pastovėti, kad uogos sugertų kuo daugiau romo.

Kepimo formą ištepam kepimo formą sviestų ir pabarstom miltais.

Ryžius nukeliam nuo ugnies, sudedam beveik visą cukrų (paliekam 1 v.š.), citrinos žievelę ir likusi sviestą. Puodą su ryžiais įdedam į indą su lediniu vandeniu, kad greičiau atšaltų. Kai košė atšąla įmaišom uogas ir romą.

Kiaušinius suplakam iki putų ir sumaišom su ryžiais. Sudedam visą masę į kepimo formą, pabarstom likusiu cukrumi ir kepam iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą, arba kol gražiai apskrus.

Skanaus 🙂