Author Archives: Viktorija

Tailandietiškos garintos bandelės

Viena iš priežasčių, kodėl man labai patinka rašyti tinklaraštį bei ruošti receptus “Debesims” – tai geras spyris į užpakalį išbandyti ką nors naujo virtuvėje. Juk dauguma mūsų eilinį kartą pagalvoję apie tai, kuo vakare reikės pamaitinti šeimą, numoja ranka ir eina vėl kepti kotletų. Prisipažinsiu, kartais ir aš taip padarau (kaip tik užvakar, todėl apie tai ir prisiminiau :D). Bet noras pradžiuginti skaitytojus (ir save, kas be ko) smarkiai praplečia mano akiratį. Taip ir atsitiko su šiomis bandelėmis.

Jų išvaizda, tiesą pasakius, nelabai kokia – viršus atrodo drėgnas ir susiraukšlėjęs. Oi, kiek privargau jas fotografuodama… Bet skonis – atperka viską! Tešla nėra šlapia kaip koldūnų – labai puri ir minkšta. O vidus – kvapų ir skonių bomba. Labai sultinga ir gardu! Visiems rekomenduoju ir pati tikrai dar kepsiu 🙂

16 bandelių reikės
Tešlai:

240 ml šilto vandens
12 g šviežių arba 1 ½ arb. š. sausų mielių
1 v. š. cukraus
350 g miltų (550C tipo)
1 a. š. druskos
2 v. š. sezamų aliejaus

Įdarui:

3 džiovintų kiniškų grybų (shiitake)
1 svogūno
½ raudonos saldžiosios paprikos
3 česnakų skiltelių
1 v. š. kukurūzų krakmolo
200 g maltos kiaulienos
1 kiaušinio
2 v. š. austrių padažo (galima keisti sojų padažu)
2 v. š. vandens
1 a. š. žaliojo kario prieskonių mišinio (galima keisti paprastu kario mišiniu, nuo to bandelės bus mažiau tailandietiškos, bet vis tiek labai skanios)

Padažui:

9 v. š. vandens
3 v. š. sojų padažo
2 v. š. ryžių acto
2 a. š. saldaus aitriųjų paprikų padažo
svogūnų laiškai

Mieles sumaišome su cukrumi, įpilame šiek tiek šilto vandens. Paliekame kelioms minutėms, kad pradėtų veikti. Į didelį dubenį suberiame miltus ir druską, supilame aliejų, mieles ir likusį vandenį. Išminkome tešlą. Ji turi būti minkšta ir šiek tiek lipti prie rankų. Įdedame tešlą į aliejumi pateptą indą, uždengiame maistine plėvele ir paliekame valandai kilti. Jei planuojate bandeles kepti iš ryto, galite tešlą paruošti vakare ir palikti ją kilti per naktį šaldytuve.

Įdarui džiovintus grybus dešimt minučių pamirkome šaltame vandenyje. Išmirkusius grybus, svogūną, papriką ir česnaką smulkiai supjaustome. Krakmolą ištirpiname 2 valgomuosiuose šaukštuose šalto vandens. Paruoštus įdarui skirtus produktus sumaišome su likusiais. Jei planuojate bandeles kepti iš ryto, uždenkite dubenį maistine plėvele ir palikite per naktį šaldytuve.

Pakilusią tešlą ir įdarą padaliname į 16 vienodų dalių. Iš kiekvieno tešlos gabaliuko iškočiojame delno dydžio apskritimą. Jei tešla vis dar limpa prie rankų, pabarstome ją trupučiu miltų. Apskritimo viduryje dedame įdaro, perlenkiame per pusę, užspaudžiame kraštus ir išlyginame sujungimą apačioje, kad gautumėte apvalią bandelę.

Kiekvieną bandelę padedame ant kepimo popieriaus kvadratėlio ir gariname puode su garų įdėklu 12 minučių.

Padažui svogūnų laiškus smulkiai supjaustome ir sumaišome su likusiais produktais.

Bandeles patiekiame šiltas, bet šaltos jos irgi skanios 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Žalioji šakšuka

6 Replies

Jau tuoj tuoj šiltnamiuose užderės pirmieji tikri sultingi pomidorai, tada bus galima ruošti tradicinę šakšuką. O kol kas, kol pilnos lysvės (arba turgus 😉 visokiausiu žalumynų – pats laikas žaliajai šakšukai. Puikus patiekalas, kuriam galima sunaudoti šviežius arba jau pradėjusius vyti žalumynus (tikriausiai ne vien man, atėjus į parduotuvę norisi tiek visko, o vėliau pasirodo, kad prisipirkau per daug…). Aš šį kartą naudojau gražgarstę, agurklę ir svogūnų laiškus. Juos visus, drąsiai galite keisti tuo metu namuose esančiomis gėrybėmis – špinatais, mangoldais, burokėlių lapais ir k.t.

4 porcijoms reikės:

3-4 v. š. aliejaus
1 mažo svogūno
3-4 česnako skiltelių
ryšulėlio svogūnų laiškų
ryšulėlio gražgarštės lapelių
ryšulėlio agurklės lapelių (galime keisti kuo tik norit, pvz. špinatais)
125 ml grietinėlės
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
žiupsnio rūkytos paprikos
4 kiaušinių

Smulkiai supjaustykite svogūną, česnako skilteles, svogūnų laiškus ir naudojamus žalumynus. Jei naudojate mangoldus, arba burokėlių lapus, kotus atskirkite nuo lapų.

Įkaitintoje keptuvėje apkepkite svogūną, česnako skilteles, svogūnų laiškus ir žalumynų kotus. Kai jie apskrus, sudėkite likusius žalumynus. Kepkite kol jie subliūkš.

Supilkite grietinėlę, įberkite druskos, pipirų, rūkytos paprikos. Jei skysčių pasirodys per mažai, įpilkite šiek tiek vandens. Užvirinkite, sumažinkite kaitrą iki minimumo ir troškinkite apie 20 minučių.

Padarykite žalumynuose keturias duobutes. Į kiekvieną įmuškite po kiaušinį. Uždenkite dangčiu ir kepkite kol iškeps kiaušiniai.

Adaptuota pagal “Food wanderings”.

P.S. Labai keista, bet man šis patiekalas daug labiau patiko šaltas. Iškepiau, įsidėjau jį į lėkštę, paragavau, buvo skanu. Vėliau nuėjau fotografuoti, befotografuojant mažasis M. pradėjo reikalauti dėmesio, paniurkiau jį. Žodžiu, kol grįžau viskas jau buvo atšalę. Bet man buvo taip skanu… Matyt, pastovėję, skoniai susijungė ir net šalti kiaušiniai čia tiko 🙂

Birželio akimirkos ir šiuolaikinė lietuviška virtuvė

Morenginis tortas su migdolais ir braškėmis

4 Replies

Jau antrus metus iš eilės, tėčio gimtadieniui kepu tą patį tortą. Juk taip smagu atrasti tą tobulą receptą, nuo kurio valgytojui sužiba akys. Prieš kiekvieną gimtadienį, galvoju apie žmogų, kuriam kepu skanėstą ir bandau surasti tinkama derinį būtent jam. Mano tėtis labai mėgsta morengą ir migdolus, jo gimtadienis birželį – reiškia braškės labai logiškas ir skanus papildymas 🙂

Pirmą kartą, šį tortą, gaminau dar ir tinklaraštininkų knygai “Gyventi skanu”. Prieš savaitę gaminau dar kartą ir nusprendžiau, kad jis toks puikus, kad negaliu juo nepasidalinti su Jumis 🙂

Morenginiam papločiui reikės:

150 g baltymų (~ keturių L dydžio kiaušinių)
50 g cukraus + 100 g cukraus
30 g miltų
150 g migdolų

Plikytam kremui reikės:

4 trynių
400 ml pieno
40 g cukraus
40 g cukraus pudros
40 g miltų
1 a. š. vanilinio cukraus

Papuošimui reikės:

Braškių arba kitų sezoninių vaisių/uogų

Patogiausia, paplotį ir plikytą kremą ruošti iš vakaro. Sudėti tortą reikėtų prieš pat pateikimą, nes kitaip morengas per daug sudrėks nuo kremo.

Migdolus keliolika minučių apkepiname orkaitėje arba sausoje keptuvėje. Stambiai juos sukapojame. Sumaišome dubenyje 30 gramų miltų, 150 gramų kapotų riešutų ir 100 gramų cukraus.

Baltymus suplakame iki pūtų, suberiame 50 gramų cukraus ir dar kartą išplakame iki standžių pūtų. Baltymai turi būti taip gerai išplakti, kad apvertus dubenį, jame ir liktų, juk mums reikia, kad sukrėtus tešlą ant skardos ji išlaikytų savo formą. Suberiame į išplaktus baltymus miltų ir riešutų mišinį, atsargiai išmaišome.

Įkaitiname orkaitę iki 150 laipsnių. Apvalią 28 cm kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, sukrečiame į ją tešlą ir išlyginame. Jei neturite formos, galite tiesiog ant kepimo popieriau nupaišyti 28 cm apskritimą ir tešlą sukrėsti ant jo.

Kepame pusantros valandos. Jei kepimo metu pamatysite, kad papločio viršus pradeda per greitai tamsėti, sumažinkite temperatūrą iki 130 laipsnių.

Paliekame paplotį atvėsti. Atvėsusi sudedame į maišelį, kad nesudrėktų ir paliekame pailsėti per naktį ir tik tada nuimame kepimo popierių. Kitaip, paplotis ims per daug trupėti.

Kol paplotis kepa, paruošiame kremą. Dubenyje sumaišome trynius su miltais ir cukraus pudra. Iš pradžių gali pasirodyti, kad miltų per daug, bet jie turi išsimaišyti.

Į prikaistuvį suberiame paprastą ir vanilinį cukrų, supilame pieną. Maišydami kaitiname tol, kol cukrus ištirps. Paliekame užvirti. Kai pienas užvirs, plona srove, vis maišydami supilame jį į trynių masę.

Supilame viską atgal į prikaistuvį ir užkaičiame ant vidutinės ugnies. Pastoviai maišydami, kaitiname tol, kol kremas taps norimo tirštumo. Jei jis gavosi su gumuliukais, pertriname per sietelį. Sudedame kremą į dubenėlį, uždengiame ir padedame į šaldytuvą atvėsti.

Prieš pat patiekimą, padedame paplotį ant lėkštės, užtepame plikyto kremo sluoksnį ir papuošiame šviežiomis uogomis arba vaisiais.

Receptas ruoštas knygas “Gyventi skanu”.

Puošnūs keksiukai su vyšniomis

Tinklaraštininkų susitikimas restorane “Tiflisi”

Ar čia tik man taip yra? Kai ilgesnį laiką skaitau kokį nors tinklaraštį, atsiranda jausmas, lyg tą žmogų pažinočiau. Atrodo susitiktum ir tikrai rastum apie ką pasikalbėti 🙂 O žinot kas yra smagiausia? Susitinki, matai žmogų pirmą (na, gal antrą) kartą ir pasirodo, kad tai yra tiesa, pašnekesiai liejasi laisvai ir nesinori išsiskirti. Taip buvo ir šį kartą, kai “Borjomi” ir restoranas “Tiflisi” pakvietė į svečius šaunią tinklaraštininkų kompaniją. Smagu, kad daugelį iš jų matau jau ne pirmą kartą, todėl pasišnekučiuoti tikrai buvo apie ką.

Aišku, aš nebūčiau aš, jei nesupainiočiau renginio pradžios laiko ir nepavėluočiau. Praleidau prisistatymo kalbas ir užkandžius, bet kaip sakė restorano šeimininkas, tai buvo tik neįdomiausia renginio dalis 😉 Kai atėjau aš, gruziniškas vynas ir “Borjomi” jau liejosi laisvai ir visi laukė virtuvės šefo gaminimo pamokėlės.

Ji prasidėjo netrukus. Šefas mokino gaminti chačapurį (pasirodo, jų būna ir su mėsa).

Ir labai egzotiškai atrodančius vėrinukus (egzotiškai, nes jie buvo suvynioti, kaip mums sakė į skrandžio plėvelę (???) nors šiaip ji buvo labiau panaši į kininio kopūsto lapą :)))

Vėliau sekė smagūs pokalbiai, netikėtas maistas. Juk šefas sakė, kad gruzinai valgo viską, tai negi nepavaišinsi tinklaraštinikų kepenėlių ir plaučių troškinių?

Aišku, ragavome mes ir egzotiškųjų vėrinukų (pasirodo, ta plėvelė visai skaniai sukepa).

Taip pat, nepaliko mūsų ir be dovanų. Sveikojo “Borjomi” ir gruziniškų prieskonių mišinio. O Jūs, ar mėgstate “Borjomi”? Aš jau kažkada rašiau, kad nuo vaikystės nemėgstu gazuotų gėrimų, todėl “Borjomi” man visų pirma asocijuojasi su sveikata. Tikriausiai, taip yra todėl, kad vaikystėje po persirgtos geltos, teko ilgai gerti šį mineralinį vandenį. Visi sakė, kad tai padės kepenims atsistatyti 🙂

O pabaigai, keli įdomus faktai apie “Borjomi”, kurie mane nustebino (su pavėlavusiais organizatoriai pasidalino informaciją el. formatu 😉

Pasirodo, pasaulis tas pačias spalvas suvokia visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, balta mums simbolizuoja tyrumą, nekaltumą, tačiau Indijoje šią prasmę perteikia tik raudona, o Kinijoje balta iš viso yra gedulo spalva. Dar daugiau, nors pasaulis vienbalsiai žalią sieja su natūralumu ir gyvybe, tačiau japonams ji yra tiesiog modernumo simbolis, o Indonezijoje netgi draudžiama spalva. Atrodytų, jog siekiant išlaikyti vienintelę norimą spalvos prasmę, lieka tik sukurti naują. Būtent taip padarė gruzinai, kurie turi unikalios „Georgian green“ („Gruziniška žalia“) spalvos patentą. Įdomu, kaip ji atrodo? Žvilgtelkite į stiklinį „Borjomi“ buteliuką.
Vieno garsiausių rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio fantastinės dramos „Soliaris“, filmavimo aikštelėje kilo žymusis ginčas dėl „ateities“ mineralinio vandens. Veiksmas vyksta tolimoje ateityje, tad filmuojant konferencijos sceną, kūrybinė grupė pasiūlė taip išdėstyti ant stalų stovinčius „Borjomi“ butelius, kad į kadrą nepatektų jų etiketės. Tačiau A. Tarkovskis buvo neperkalbamas ir užsispyrė palikti „Borjomi“ taip, kad etiketės būtų matomos. Esminis režisieriaus sprendimo argumentas – šis mineralinis vanduo bus lygiai taip pat geriamas ir tolimiausioje ateityje.
Siekdama didinti politinį spaudimą Gruzijai, 2006 m. Rusija panaudojo ir ekonominį – paskelbė embargą gruziniškiems vynams ir vandeniui. Skaudžiausiai tai turėjo atsiliepti „Borjomi“, kuris į Rusiją eksportavo apie 65 proc. produkcijos. Paradoksalu, tačiau embargo metu šio mineralinio vandens vartojimas kaip tik padidėjo Europoje, ypač, Baltijos šalyse. Atsižvelgiant į tai, „Borjomi“ gamintojai persiorientavo į Vakarų rinką ir Lietuvoje įkūrė pirmąją Europoje „Borjomi“ atstovybę – „IDS Borjomi Europe“. Šių metų balandį „Borjomi“ grįžo į Rusijos rinką.

Vištienos sultinys su kario kukuliais

3 Replies

Tikriausiai, niekas nenustebs, jei parašysiu, kad labai mėgstu kulinarines knygas… Ne taip seniai, rodžiau kokių naujų ir įdomių knygų turiu. Daugiau laiko gaminti iš jų taip ir neatsirado. Bet aš jas vis pavartau, paglostau, nuotraukas peržiūriu. Net nusipirkau lipnius skirtukus, kad galėčiau receptus žymėtis (jau kai ką ir pasižymėjau). Bet kad jau jos man labiau tarnauja kaip grožinė literatūra, negu kaip kulinarinės knygos, prisižadėjau, kad naujoms knygoms pinigų neleisiu. Ir kaip tik tuo metu, kai tai padariau, VMG išleido naują knygą “7 ingredientai. Draugams”. Aš jos taip užsinorėjau… Bet tvardžiausi 😉 Ir tada, o laimė! Žurnalas “Virtuvė. Nuo… Iki…” paskelbė konkursą šiai knygai laimėti. Negalėjau nesudalyvauti 🙂 Be to, man labai patiko pati konkurso idėja. VMG išvardino žurnale tam tikrų produktų sąrašą, pasigamino iš jų (ir tik iš jų!) du patiekalus, trečią pasiūlė pagaminti skaitytojams. Taip ir gimė šie kukuliai. Jie gavosi neįtikėtinai skanūs ir kvapnūs. Sultinys prie jų nėra būtinas, nes jie puikiai tinka ir tiesiog kaip skanus mėsiškas patiekalas. Bet su sultiniu ir dar pridėjus udon makaronų, gaunasi puiki sriuba!

Vištienos sultiniui su kario kukuliais reikės:

4 vištų blauzdelių
1 svogūnas sultiniui + 1 svogūno kukuliams
1 morkos
2 česnako skiltelių
1 v. š. žaliosios citrinos sulčių
2 v. š. kokoso pieno + patiekimui
1 v. š. raudonosios kario pastos (galima keisti 1 v.š. pomidorų pastos + 1 a. š.kario miltelių)
1 a. š. rudojo cukraus
4 v. š. alyvuogių aliejaus
1/2 a. š. džiovintų kalendrų
žiupsnelio smulkintų šviežių petražolių
druskos
juodųjų pipirų
1l vandens + 100 ml kukuliams
udon makaronų

Nuo blauzdelių nulupame odą, atskiriame mėsą nuo kaulų. Kaulus, nuskustus bet nepjaustytus svogūną ir morką sudedame į puodą ir užpilame litru šalto vandens. Užviriname ir verdame valandą. Išvirtą sultinį nukošiame į kitą puodą, pasūdome. Morką atidedame.

Likusią nuo blauzdelių mėsą sumalame.

Keptuvėje įkaitiname du šaukštus aliejaus. Jame apkepiname smulkiai supjaustytą svogūną ir česnako skilteles. Sudedame kario pastą ir dar šiek tiek pakepiname. Gautą masę sudedame į indą su malta vištiena. Ten pat supilame citrinos sultis, kokoso pieną. Įberiame cukrų, džiovintas kalendras, druską ir šviežiai maltus pipirus. Viską gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname likusius du šaukštus aliejaus. Iš maltos vištienos formuojame mažus kukulius ir apkepiname juos iš visų pusių. Į keptuvę įpilame 100ml vandens, uždengiame ją dangčiu ir troškiname kukulius kelias minutes.

Udon makaronus išverdame pagal instrukcijas ant pakuotės.

Į dubėnėlį įpilame sultinio, įdedame makaronų ir kelis kukulius, taip pat šiaudeliais pjaustytą virtą morką iš sultinio. Apibarstome kapotomis petražolėmis ir užpilame šaukštą kokoso pieno.

Skanaus 🙂

P.S. Konkursą aš laimėjau ir knygą gavau. Valio! 🙂

Saldu, sūru ir šokoladas

Kokosiniai rutuliukai

2 Replies

Beveik prieš metus, kulinarinis žurnalas “Debesys”, tinklaraštininkų dienos proga, surengė smagų konkursą. Skaitytojai siūlė receptus, kuriais norėtų pavaišinti savo mėgstamus tiklaraštinikus, o visa žurnalo komanda rinko nugalėtoją. Man atiteko garbė gaminti pagal laimėjusį receptą. Jo autorė tapo – Kristina Gavutienė. Įdomu, ji visa dar skaito žurnalą? 🙂

Šiais metais, žurnalas tinklaraštininko dieną minės kitaip (kaip, sužinosit jau vasaros pradžioje). Dabar mes kaip tik ruošiamės naujam vasaros numeriui, todėl ir prisiminiau šį lengvą ir labai gardų desertą 🙂

25 rutuliukams reikės:

250 g kokosų drožlių
1 skardinės (397 g) saldinto sutirštinto pieno
10 kardamonų ankščių arba 2 arb. š. malto kardamono
saujos pistacijų

Pistacijas sukapokite. Dideliame dubenyje gerai išmaišykite 200 g kokosų drožlių, sutirštintą pieną, kardamoną ir riešutus.

Keptuvę nesvylančiu dugnu įkaitinkite ant silpnos ugnies. Sukrėskite į ją paruoštą masę ir nuolat maišydami kaitinkite apie 8–10 minučių. Atvėsinkite.

Šlapiomis rankomis formuokite rutuliukus ir apvoliokite juos likusiose kokosų drožlėse.

Prieš patiekdami, pusvalandį palaikykite šaldytuve.

Laikykite sandarioje dėžutėje, kad rutuliukai neišdžiūtų.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Prancūziški macarons

41 Replies

Pradžioje, priminsiu, kad “Gerų daiktų turgelis” jau veikia. Daiktai talpinami ir mainomi. Jei turi kuo prie jo prisidėti, laukiame! 🙂

O dabar apie sausainius tokiu mistiniu pavadinimu – macaron. Prisipažinsiu, kad nieko apie juos nežinojau, kol nepradėjau rašyti tinklaraščio. Užtat, per daugiau nei trejus rašymo metus, prisiskaičiau apie juos krūvą visokiausios informacijos, prisižiūrėjau filmukų ir nuotraukų. Supratau vieną – jų kepimo procesas yra labai sudėtingas ir kruopštus dalykas. Sėkmė priklauso nuo migdolų miltų kokybės, orkaitės temperatūros tikslumo ir net nuo tuo, kiek kartų mentele maišysite tešlą… Savaime suprantama, kad prisiklausius visokiausių baubų, jų kepti vis nesiryžau. Bet išaušo ta diena, kai gaminant “creme brulee” (nepykit, kažkaip sugebėjau jo nenufotografuoti, tai recepto kol kas nebus) man liko daug nesunaudotų baltymų. Jie kurį laiką prastovėjo šaldytuve, o aš vis kaupiausi ir susikaupiau. Išsikepiau baisiųjų macarons ir jie man gavosi iš pirmo karto! Nežinau, gali būti, kad tai yra tik naujoko sėkmė ir kitą kartą, man jie tokie gražūs nesigaus. Bet facebook’e (aš ten pasirodau daug dažniau negu tinklaraštyje, prisijunkit ir Jūs) pažadėjau pasidalinti savo išbandytu receptu ir įžvalgomis. Gal kam padės 🙂

Internete yra krūvos macaron receptų. Visų jų proporcijos daug maž panašios, todėl išsirinkti pagal kurį kepti, buvo sunku. Išsirinktas receptas man patiko dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ten buvo aprašyta, kaip pačiam pasigaminti migdolų miltus. Kaip žinot, jie brangūs, be to ne visur lengva jų nusipirkti, todėl mokėti juos pasigaminti visai naudinga ir smagu 🙂 Visų antra, mergina aprašiusi šį receptą, gamina macaron pagal užsakymą ir tvirtina, kad visada gamina tik pagal šį receptą. Reiškia, receptas tikrai daug kartų išbandytas ir patikrintas. Na, ir trečia, šio recepto autorius yra Alain Ducasse, nuo to jis tampa dar patikimesnis 🙂

Pertepimą gaminau pagal mano mėgiamo David Lebovitz receptą.

~ 25 dvigubiems macaron reikės:

110 g migdolų miltų (kaip juos pasigaminti, skaitykite žemiau)
225 g cukraus pudros
125 g sendintų kiaušinių baltymų
50 g cukraus

Pertepimui (man jo gavosi šiek tiek per daug) reikės:

125 ml riebios (35%) grietinėles
2 a. š. auksaspalvio sirupo
120 g juodojo šokolado
15 g sviesto

Orkaitę įkaitiname iki 150 laipsnių.

Pradžioje, jei neturime, pasigaminame migdolų miltus. Juos galima gaminti iš migdolų su odelėmis ir be. Prisiskaičius internete supratau, kad tam labiau tinka migdolai su odele. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Migdolus su odele sunkiau sumalti iki migdolų sviesto ir nuo juodų taškučių, likusiu nuo odelių miltuose, macaron atrodo gražesni 🙂 Taigi, 110 g migdolų sumaišome su cukraus pudra (aš maišiau su visais 225 g, bet gavosi per didelis kiekis, susimalė tik per 3 kartus.) ir sumalame iki miltų (aš maliau su elektriniu plaktuvu, bet galima naudoti ir pvz. kavamalę). Gautus miltus persijojame per smulkų sietelį (per tokį, kokiu sijojate miltus pyragams). Jei liko stambesnių riešutų gabaliukų, malame juos dar kartą. Kartojame veiksmus, kol neliks nepersijotų riešutų (man liko koks 1/4 a. š. kurių plaktuvas jau fiziškai nebegalėjo sumalti).

Jei turite migdolų miltus, juos vis tiek rekomenduojama sumaišyti su cukraus pudrą ir dar kartą permalti bei persijoti.

Gautus miltus paskleidžiame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir įkišame į įšilusią iki 150 laipsnių orkaitę 5 minutėms pasidžiovinti.

Padžiovintus miltus dar kartą persijojame į didelį dubenį (jame toliau maišysime macaron tešlą).

Kitame dubenyje išplakame baltymus. Recepte parašyta, kad jie turi būti brandinti. Manieji prastovėjo šaldytuve, sandariai užsuktame stiklainyje daugiau negu savaitę (ir per tą laiką nesugedo ;). Taigi, baltymus suplakame iki putų, tada suberiame cukrų ir dar kartą viską išplakame. Recepte buvo parašyta, kad baltymai turi būti išplakti iki standžių, blizgančių putų, kurie ištraukus plaktuvą, liktų ant jo gražia kepure. Aš labai bijojau per mažai išplakti todėl suplakiau iki to, kad putos buvo tokios kietos, kad ištraukius plaktuvą ant jo neliko nei lašelio baltymų. Pradžioje pagalvojau, kad išplakiau per daug, bet gal būt kaip tik tai išgelbėjo mane nuo tešlos permaišymo.

Sudėkite baltymus į dubenį su migdolų miltais ir atsargiai bet tvirtai maišykite juos. Aš maišiau su silikonine mentele, vis kabindama iš apačios į viršų. Girdėjau, kad labai svarbu nepermaišyti, todėl visą tai padariau ~ per 50 judesių. Nustojau maišyti iš karto, kai tik visi miltai susimaišė su migdolais ir masė tapo vientisa. Tešlos tirštumas turi būti toks, kad suformavus sausainius, jų paviršius šiek tiek išsilygintų, bet jie per daug nesuplonėtų. Jei tešla bus per tiršta, sausainiai liks su kauburėliais, jei per skysta, per daug išsiplės ir taps per ploni. Tirštą tešlą galima pataisyti ją dar kelis sykius permaišius, o su skysta jau nieko nebepadarysi, teks viską pradėti iš naujo…

Tešlą supilame į konditerinį maišelį tiesių antgaliu (arba tiesiog į maišelį prakirptu galu). Suformuojame 3-4 cm skersmens sausainius, ant kepimo popieriumi arba silikoniniu kilimėliu išklotos skardos. Aš vieną skardą kepiau su kepimo popieriumi, o kita su kilimėliu. Kepti ant kepimo popieriaus gavosi daug gražesni. Tikriausiai todėl, kad mano kilimėlis yra pakankamai storas ir jis nespėjo įšilti taip greitai, kaip kepimo popierius. O kepant macarons, temperatūra yra labai svarbi…

Palikite sausainius pastovėti kambario temperatūroje 30-60 minučių, kad apdžiūtų viršus (aš savuosius laikiau valandą).

Įkaitinkite orkaitę iki 155 laipsnių ir kepkite 13 minučių. Aš kepiau elektrinėje orkaitėje su kaitinimu iš viršaus ir apačios, be vėjelio. Skardą dėjau į vidurinę lentyną.

Iškepusius sausainius, traukiame iš orkaitės, paliekame kelias minutes ant kepimo popieriaus, vėliau aušiname ant grotelių.

Kol sausainiai vėsta, gaminame pertepimą. Grietinėlę su sirupu supilame į mažą prikaistuvį, sumaišome ir užkaičiame beveik iki užvirimo. Kai puodo kraštuose ims kilti burbuliukai, nuimame nuo ugnies, sudedame į grietinėlę sukapotą šokoladą ir supjaustytą gabaliukais sviestą. Maišome tol, kol šokoladas ir sviestas ištirps. Šokoladinę masę atvėsiname šaldytuve. Joje esantis šokoladas turi šiek tiek sukietėti tam, kad tepant, masė nenubėgtų nuo sausainio.

Atvėsusius sausainius suporuojame pagal dydį. Vieną dalį sutepame kremu ir uždengiame kita, šiek tiek paspaudžiame. Laikome orui nepralaidžioje dėžutėje.

Skanaus! 🙂

Macaron receptas iš “Food and life in photos”.

Pertepimo receptas iš David Lebovitz.