Author Archives: Viktorija

Kiaušinių marginimas vašku

Kelis metus iš eilės esu dalinusis savo margučių nuotraukomis. Praeitais metais, pagaliau susiruošiau nufotografuoti ne tik juos, bet ir visą procesą. Nuotraukos laukė beveik metus ir štai, šį pavasarį jos papuošė žurnalo  “Debesys” numerį. Labai norėčiau, kad šis straipsnis ką nors pastūmėtų išmėginti kiaušinių marginimą vašku. Juk tai smagus užsiėmimas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems 🙂

marguciai2small

Mums reikės:

  •  virtų kiaušinių
  • maistinių dažų
  • vaško (ne parafino)
  • žvakės
  • žvakidės lygiu viršumi, ant kurio būtų galima pastatyti dangtelį
  • metalinio dangtelio
  • medinių pagaliukų arba pieštukų
  • smeigtukų plokščia viršūnėle arba mažų vinukų

Smeigtukus arba mažus vinukus susmeikite į pagaliukų arba pieštukų galus.

Uždekite žvakę, įstatykite ją į žvakidę, virš jos padėkite metalinį dangtelį (patikrinkite, ar jame neliko jokių guminių dalių). Pripjaustykite į dangtelį vaško, palaukite, kol jis ištirps ir įkais.

Į vieną ranką pasiimkite virtą ir jau ataušusį kiaušinį, į kitą pagaliuką su smeigtuku. Įmerkite plokščią smeigtuko galą į vašką ir kurį laiką palaikykite − smeigtukas turi įkaisti. Greitais judesiais nuo savęs braukite ant kiaušinio linijas. Norimais raštais išmarginkite visą kiaušinį.

Maistinius dažus paruoškite pagal instrukciją ant pakuotės. Vanduo, į kurį merksite kiaušinius, turi būti drungnas, o ne karštas, nes kitaip vaškas ištirps ir rašto neliks. Nudažykite margučius, išdžiovinkite.

Vašką ant margučių galite palikti, nuskusti aštriu peiliuku arba nutirpinti virš ugnies. Tik nedarykite to virš žvakės, nes kiaušinis aprūks.

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

marguciai5small

marguciai7s

Pietūs per 15 minučių

Pradžioje šiek tiek reklamos 🙂 Kas dar nematėt, būtinai sudalyvaukite akcijoje “Gerų daiktų turgelis”. Juk kuo daugiau dalyvių, tuo smagiau 😉

Toliau apie maistą. Mūsų šeimynoje krevetes mėgstu tiktai aš, todėl tais labai retais atvejais, kai pietauju viena (mažasis nesiskaito, jam kol kas ir košės didelė naujiena, ką jau ten apie krevetes šnekėti), stengiuosi pasigaminti ką nors greito ir skanaus su jomis. Taigi, vieną gražią dieną, kai šaldytuve buvo indelis krevečių ir kelios daržovės, o spintelėje skaniųjų udon makaronų, aš nusprendžiau paeksperimentuoti Azijos virtuvės tema. Pavarčiau puikią knygą, bet supratau, kad neturiu pakankamai produktų nei vienam sudominusiam receptui. Tada panaršiau internete ir pasigaminau labai skanų bei greitą patiekalą (tiesą pasakius, recepto ieškojau ilgiau, negu gaminau).

udon1

Šiame patiekale svarbiausia padažas ir udon makaronai, visus kitus priedus galite drąsiai koreguoti pagal save. Vietoj krevečių dėti vištieną arba jautiena, daržoves – tas, kurios tuo momentu bus šaldytuve.

kartu1

Taigi, vienai porcijai reikės:

  • 80 g (vieno ryšulėlio) udon makaronų
  • 1 mažos morkos
  • 4 – 5 pievagrybių
  • 1/4 bet kurios spalvos paprikos
  • saujos virtų krevečių
  • 20 ml ryžių acto
  • 1 v. š. medaus (nemėgstu, todėl dėjau agavos sirupą)
  • 1/2 v. š. sojos padažo
  • 1 – 2 cm šviežio imbiero gabaliuko
  • 1 a. š. čili padažo
  • sezamo aliejaus kepimui

Į mažą prikaistuvį pripilame vandens, įberiame druskos. Užkaičiame jį ant didelės ugnies.

Kol vanduo kaista, nulupame morkas ir pievagrybius, supjaustome juos ir papriką šiaudeliais. Įkaitiname keptuve, apkepiname joje morkas su pievagrybiais. Sudedame papriką ir krevetes, pakepiname tik tiek, kad sušiltų.

Kai prikaistuvyje užverda vanduo, sudedame makaronus ir verdame juos 2- 3 minutes (pasitikslinkite laiką ant pakuotės). Išvirusius makaronus nukošiame ir perpilame šaltu vandeniu.

Sudedame makaronus prie daržovių, minutę apkepiname. Kol makaronai kepa, puodelyje sumaišome actą, medų, sojos padažą ir tarkuotą imbierą. Supilame gautą padažą į keptuvę, gerai išmaišome ir valgome.

Skanaus 🙂

udon3

Receptas adaptuotas pagal “Food Babbles”.

Pistacijų ir kardamono pyragas

Per paskutinius pusę metų aš nusipirkau/laimėjau/gavau dovanų krūvą puikių knygų. Viena bėda, kol kas neturiu laiko gaminti pagal jas. Na, gaminti gal laiko ir rasčiau, bet prieš tai man reikia ramiai atsisėsti, pavartyti jas visas ir dar krūvą žurnalų, pasvarstyti, pagalvoti ir tada nuspręsti ką gi aš norėčiau suvalgyti. Taigi, kol kas dienos pilnos visokių kitų malonių rūpesčių, o knygos laukia savo eilės. Visgi, vieną receptą iš šių knygų aš spėjau išbandyti. Nes vieno gimtadienio proga, tiesiog daviau jubiliatui pavartyti knygą ir paprašiau besti pirštų į patikusį receptą. Jį ir iškepiau. Visi liko labai patenkinti. Pyrago išvaizda gal ir nelabai šventinė, bet aromatas… Užvaldo visų nosis ir burnas. Puikus pyragas, matyt kaip ir visi D. Lebovitz desertai. O knyga puiki tuo, kad visi receptai aprašyti labai smulkiai ir kruopščiai. Manau, pagal ją gaminti galėtų kiekvienas 🙂

 

DSC_0023

 

Pyrago viršui reikia (apvaliai 23 cm formai):

  • 2 v. š. (30g) sviesto
  • 1 a. š. cukraus
  • 3/4 stiklinės (60g) migdolų plokštelių

Pyrago tešlai reikia:

  • 3/4 stiklinės (90g) pistacijų su lukštais (tik rašydama receptą, pamačiau, kad aš svėriau riešutus be lukšto… bet tešla man nepasirodė per tiršta)
  • 1/4 stiklinės (35g) + 3/4 stiklinės (110g) miltų
  • 2 a. š. nelukštentų kardamono ankščių arba 3/4 a. š. malto kardamono
  • 1/2 stiklinės (115g) kambario temperatūros sviesto
  • 1 stiklinės (200g) cukraus
  • 3 didelių kambario temperatūros kiaušinių
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelio druskos

Įkaitiname orkaitę iki 175 laipsnių.

Pradžioje, gaminsime pyrago viršų. Tam ištirpiname 30 sviesto, ir supilame jį į kepimo formą (recepte parašyta, kad galima tiesiog įdėti gabaliuką sviesto į formą ir pakaitinti ant viryklės kol ištirps, bet aš kažkaip nesurizikavau). Paskirstome sviestą per visą formos dugną, apibarstome šaukšteliu cukraus ir suberiame migdolų plokšteles. Pakratome forma, kad plokštelės tolygiai pasiskirstytų ir atidedame formą į šalį.

Toliau gaminame tešlą. Išlukštename pistacijas, suberiame jas kartu su 35 g miltų į smulkintuvą ir susmulkinam iki miltų (aš naudojau paprastas sūdytas, tiesiog jas šiek diek patryniau tarp drėgnų rankų, kad nusiplautų pagrindinis druskos sluoksnis ir į tešlą daugiau druskos nedėjau).

Jei naudojate kardamono ankštis, sutraiškykite jas, išimkite sėklas ir susmulkinkite. Susmulkintas sėklas arba maltą kardamoną sumaišykite su smulkintomis pistacijomis. Atidėkite į šalį.

Dideliame dubenyje išplakite kambario temperatūros sviestą ir cukrų (3 – 5 minutes). Turi gautis šviesi puri masė. Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną kartą masę gerai išplakite.

Kitame dubenyje sumaišykite persijotus miltus, kepimo miltelius ir druską (jei naudojote nesūdytas pistacijas). Sumaišykite su kiaušinių mase ir pistacijomis. Maišykite trumpai, tik tiek kad neliktų sausų produktų.

Atsargiai, šaukštu sukrėskite tešlą į kepimo formą. Išlyginkite paviršių, stengdamiesi nejudinti migdolų drožlių, esančių ant kepimo formos dugno.

Kepkite ~45 minutes, arba kol dantų krapštukas įkištas į pyrago vidurį bus sausas. Leiskite 15 minučių atvėsti. Peiliu atskirkite pyrago kraštus nuo kepimo formos. Išverskite ant lėkštės ir visiškai atvėsinkite.

Skanaus 🙂

pyragas3

Receptas iš D.Lebovitz knygos “Ready for Dessert”.

Languota prijuostė sugrįžo, arba ką blogeris iš tikrųjų valgo

Visą laiką galvojau, kad mėgstu gaminti ir fotografuoti, bet nemėgstu rašyti… Dabar, peržvelgus paskutinius įrašus atrodo kitaip 🙂 Šiandien irgi su plepalais, bet gi negaliu nesudalyvauti, kai “Languota prijuostė” pabudo iš gilaus miego 🙂 Vasario mėnesį Inga paskelbė temą – “Ką blogeris iš tikrųjų valgo”. Aš būčiau ne aš, jei nepabandyčiau spėti į traukinį paskutinę dieną 😉

Taigi ir ką aš iš tikrųjų valgau? Paskaičius tinklaraštį, gali susidaryti įspūdis, kad tik desertus ir blynus 🙂 Galiu Jus patikinti, taip tikrai nėra. Tiesiog desertai yra tokie fotogeniški ir juos galima nupaveiksluoti tada, kai visi sotūs, laimingi ir nelaukia su šakute ir peiliu už nugaros 🙂 O šiaip, aš valgau daug ką. Bet stengiuosi vadovautis principų – “kuo mažiau jau pagaminto maisto (pusfabrikačių) ir visokių E”.

Pašnekėsiu kaip kokia snobė, bet kuo toliau, tuo mano mitybos įpročiai gerėja. Studentavimo laikais buvo visko. Ir mišrainės iš prekybos centro, ir mėsainiai iš “restorano”. Bet kuo daugiau gaminau pati, tuo labiau pradėjau jausti tikro maisto skonį. Nors ir pradžioje viskas buvo ne taip blogai. Niekada nemėgau tortų iš parduotuvių. Labai ilgai galvojau, kad iš viso jų nemėgstu, kol nepradėjau kepti pati (nors sviestinių kremų iki šiol nepernešu…). Ir iš viso, buvau neteisingas vaikas, nes niekada nemėgau gazuotų gėrimų (fui, tie burbuliukai šaudantys į nosį 🙂

Dabar jau kurį laiką aš nedirbu ir sėdžiu namie su vaikais, todėl mano mityba labai priklauso nuo jų. Pusryčiams dažniausiai valgom košes, blynus arba kiaušinius. Blynus mūsų šeimyna labai mėgsta, todėl stengiuosi juos padaryti bent šiek tiek naudingus. Naudoju speltos miltus, pridedu kitų naudingų dalykų – jogurto, varškės, morkų, cukinijų, moliūgų.

Toliau pietūs. Sriubų aš iš tikrųjų nelabai mėgstu, verdu jas tik iš pareigos. 90% atveju verdu jas ne su mėsos, o su daržovių sultiniu (ir aišku be jokių stebuklingų kubelių). Ai, prisiminiau, vasarą labai mėgstu šaltibarščius 🙂 Populiariausi pietų patiekalai, jau šimtą kartų gaminti, bet vis dar nepabodę: skandinaviški kukuliai (vadinami tiesiog kotletais), plovas, bulvių ir mėsos apkepas. Kai pietums ateina daugiau žmonių ir reikia kažko skanaus, greitai ir daug, gaminu kepsnelius su karamelizuotais svogūnais arba vištienos apkepą. Aišku, karts nuo karto ir paeksperimentuoju, pavykę eksperimentai pasiekia tinklaraštį, kiti lieka užmaršty. Kai pietaujam namie dviese su I. ir neturiu laiko/noro gaminti, pietūs gali būti tiesiog virtos/šviežios daržovės + grikiai/makaronai + kefyras. I. toks paprastas maistas patinka, man irgi.

Vakarienės būna labai skirtingos. Kartais tai, kas liko nuo pietų (pvz. plovą I. gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei), kartais varškėčiai arba virtinukai. Labai dažnai tiesiog pienas su kuo nors skaniu – mūsų pačių keptu keksiuku/pyragu/sausainiu arba bandele iš kepyklėlės.

Užkandžiauju aš labai retai. Kartais užsinoriu ko nors skanaus, tai atsilaužiu juodo šokolado gabaliuką (jo namie yra visada). O dažniausiai tarp valgių tiesiog geriu vandenį.

Oi, tiek jau prirašiau, ko dar nepaminėjau? Gėrimų. Dažniausiai geriu arbatą (žolelių, arba juodą su kuo nors, pvz. “Earl Grey”). Kava mane labai veikia, todėl ją geriu retai, nors jos kvapas man labai patinka. Kartais geriu kakavą, bet tą tikrą – išvirtą puode. Alkoholio dėl vaikų negeriu jau beveik keturis metus, bet taurę vyno mielai išgerčiau.

Tokį ilgą įrašą negalėjau palikti be recepto, be to ir Inga prašė pasidalinti paprastu/greitu/kasdieniu receptu, be kuriuo neįsivaizduoju savo virtuvės. Man tai būtų salotos. Labai mėgstu visokias daržoves, bet labiausiai mėgstu jas žalias (paskutinį kartą kai ruošiausi kepti moliūgą, pusę jo suvalgiau žalią…). Todėl beveik kiekvieną dieną (išskyrus žiemą, žiemą valgau burokėlius ir raugintus kopūstus) ant mano stalo galima pamatyti paprastas, bet tobulas salotas (geriau už jas gali būti tik pomidorais iš tėčio sodo su svogūnu ir grietine).

Taigi, ko reikia tobuloms salotoms?

salotos1

Pagrindas. Vienas iš šių:

  • kopūstas
  • paprastos salotos
  • Iceberg salotos
  • kininis kopūstas

Priedai. Kiek tik nori/turi šaldytuve iš šių:

  • pomidorai
  • agurkai
  • paprikos
  • morkos
  • ridikėliai
  • avokadai
  • gražgarstės
  • svogūnų laiškai
  • alyvuogės
  • saulėje džiovinti pomidorai
  • fetos sūris
  • saulėgrąžų/moliūgų sėklos

Padažas (priklauso nuo daržovių kiekio):

  • viena dalis acto/citrinos sulčių (actas tinka visoks – obuolių, vyno, balzaminis. Tik balzaminiam reikia mažiau cukraus)
  • viena dalis cukraus/medaus/klevų sirupo
  • dvi dalys vandens
  • aliejaus

Pagrindą supjaustome smulkiomis juostelėmis (aš tam visada naudoju tarką). Jei naudojame kopūstą, tai įberiame druskos ir pamaigome jį rankomis, kad išsiskirtų sultys ir jis suminkštėtų.

Visus norimus priedus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Suberiame į dubenį prie pagrindo.

Sumaišome padažą. Paragaujame. Jis turi būti skanus, nei per saldus, nei per rūgštus. Pakoreguojame jį pagal savo skonį.

Daržoves apibarstome druska, pipirais. Supilame padažą, užpilame aliejaus. Išmaišome. Viskas 🙂

Ar žinote kas yra šiabu-šiabu?

Aš irgi nežinojau, kol vieną dieną šauni tinklaraštininkų kompanija nesugalvojo apsilankyti “Japoniško maisto studijoje”. Joje, studijos šeimininkė – ponia Alina mums viską papasakojo 🙂

kartu1

 

Taigi, šiabu-šiabu yra japoniškas fondiu. Labai jaukus, žiemiškas ir skanus maistas. Mintis labai paprasta – vidury stalo ant mažos dujinės viryklės užkaičiame wok keptuvę, pripilame į ją vandens ir šiek tiek sojos. Kol vanduo kaista, plonai pjaustome jautienos išpjovą (geriausiai šiek tiek pašaldytą, kad būtų lengviau pjauti), šviežius grybus (jei rasite – šitake, jei ne, tiks ir pievagrybiai), kininį kopūstą, porą, tofų sūrį.

Kai vanduo įkaista, sudedame grybus, šiek tiek daržovių, kelis tofų gabalus (jie tikrai turi būti dideli, nes kitaip išteš). Pagaliukais imame jautienos gabaliuką, merkiame į vandenį, pamakaluojame, būtinai pasakome “šiabu šiabu”, įmerkiame į padažą ir suvalgome 😉 Daržoves taip pat pagaliukais traukiame iš vandens, merkiame į kitą padažą ir mėgaujamės 🙂 Mes ragavome du padažus, kurių receptą Jūs galėsite sužinoti apsilankę “Japoniško maisto studijoje” 😉 Ir aš dar būtinai ten sugrįšiu, nes labai noriu išmokti gaminti japoniškus koldūnus 🙂

Oi, vos nepamiršau. Kai jau atrodys, kad prisivalgėt pakankamai, sudėkite į keptuvę virtus japoniškus makaronus. Savo dubėnėlyje sumaišykite visus padažus, įsipilkite sultinio iš wok ir įsidėkite makaronų. Labai skanu 🙂

 

kartu2

kartu3

kartu4

kartu5

Vapiano arba kaip aš vienam vakarui pakeičiau profesiją

Esu buvusi “Vapiano” kelis kartus per pietus ir vakare. Man patiko Jų maistas ir filosofija, todėl labai apsidžiaugiau, kai gavau pakvietimą į blogerių vakarą šiame restorane. Susirinko nemažas būrys merginų ir vienas vaikinas blogeris. Visų nevardinsiu, tik pasakysiu, kad buvo smagu susitikti ir paplepėti. Daugumą merginų jau buvau susitikus anksčiau, todėl renginys labiau priminė draugų vakarėlį, negu oficialų blogerių susitikimą.

 

vapiano2

 

Vakaro pradžioje vienas iš „Vapiano Vilnius“ steigėjų Tarvo Jaansoo papasakojo mums apie restoranų tinklą. Šiuo metu, restoranai jau yra visame pasaulyje, o atsirado šis tinklas 2002 metais Vokietijoje. Idėjos autorius – vokietis Kent Hahne. Turėdamas didelę darbo patirtį greito maitinimo restoranų tinkle „McDonalds“, jis sukūrė naują restorano koncepciją, apjungiančią geriausias italų virtuvės tradicijas, greitą aptarnavimą ir estetišką, išskirtinio dizaino aplinką. Įdomu tai, kad restorano veiklos pradžioje, pikti liežuviai jam pranašavo greitą bankrotą. Buvo manoma, kad “Vapiano” nepradirbs ir keturių mėnesių. Bet išėjo kitaip, šis tinklas veikia jau daugiau negu 10 metų ir vis plečiasi. Tarvo Jaansoo sakė, kad ieško naujų vietų Vilniuje ir galbūt kituose Lietuvos miestuose.

 

vapiano5

 

Tiems, kas dar nieko negirdėjo apie “Vapiano”, pasakysiu kuo jis yra išskirtinis. Pradėsim nuo to, kad virtuvėje naudojami tik aukštos kokybės, švieži produktai. Tai didelis pliusas, bet smagiausiai yra tai, kad visas maistas gaminamas prieš Jūsų akis. Visi virėjai yra labai draugiški bei smagiai bendraujantys, todėl būtinai paklaus, pavyzdžiui ar mėgstate svogūnus ir kiek čili pipiro dėtį į Jūsų patiekalą. Jei kokio nors produkto nemėgstate, o jis yra parašytas tarp užsakyto patiekalo sudedamųjų dalių, drąsiai galite sakyti, kad jo nedėtų. Niekas į Jus kreivai nepažiūrės.

 

vapiano4

 

Įdomu, kad dauguma stalų esančių restorane yra baro tipo, su aukštomis kėdėmis. Iš pradžių tai buvo neįprasta, bet pasirodo toks pasirinkimas neatsitiktinis. Stalai yra pakankamai dideli – aštuonių,  dešimties vietų. Jei Jūs atsisėstumėte pietauti prie paprasto didelio stalo ir kas nors paklaustų, ar gali prisėsti šalia, manau Jums tai pasirodytų keista. O kai kas nors prisijungia prie Jūsų prie “baro” tai jau atrodo savaime suprantama. Taigi, tokie stalai skatina bendravimą 🙂

Prisiminiau dar vieną šio restorano pliusą. Kai prieš kelias savaites galvojau apie tai, kur galima būtų nueiti penktadienio vakarą su vyru ir trimete I., prisiminiau, kad “Vapiano” yra atskira vieta vaikams su žaislais ir daug aukštų vaikiškų kėdučių. Nuėjome ten ir nepasigailėjome. Vaikų buvo pakankamai daug, jie bendravo, bėgiojo tarp stalų ir niekas į juos kreivai nežiūrėjo.

 

vapiano5a

 

Susitikimo metu, keliems blogeriams buvo pasiūlyta galimybė išbandyti savo jėgas “Vapiano” virtuvėje. Aišku, aš negalėjau praleisti šios galimybės. Ir pastos ir picos virėjai buvo labai malonūs, viską aprodė, paaiškino ir padėjo pagaminti gardžius patiekalus. Su merginomis juokavome, kad būtų labai smagu namie turėti tokius stalčiukus, pripildytus jau paruoštais ir supjaustytais produktais, o jei dar ir nešvarias keptuves galima būtų tiesiog sudėti joms skirtoje vietoje ir kiekvieną kartą stalčiuje rasti kitą švarią… 🙂

 

vapiano8

vapiano10

 

Taigi, prisiragavom gardžių itališkų užkandžių, pasigaminom pastos (aš gaminau su krevetėmis), bandėm rankomis kočioti tešlą picai. O po viso to, negi atsisakysi puikaus deserto? Pasirinkimas tikrai nemažas, todėl aš ilgai laužiau galvą, kokį desertą paragavus… Ne paslaptis, kad aš labai mėgstu šokoladą, todėl išsirinkau pyragą šmaikščiu pavadinimu – “Death by chocolate”. Mmm…. Net dabar seilės tįsta jį prisiminus… Sodriai šokoladinis, tirpstantis burnoje, vertas kiekvienos jame paslėptos kalorijos. Vien dėl jo verta ten grįžti. O grįšiu, žinau, dar ne kartą ir Jums rekomenduoju 🙂

P.S. Dar kartą AČIŪ visiems suorganizavusiems šį puikų pasisėdėjimą! 🙂

 

vapiano14

Kaip išsikepti gardžius lietinius blynus

Gali nuskambėti keistai, bet aš tik neseniai atradau receptą/algoritmą pagal kurį man (dabar jau visada) gaunasi puikūs lietiniai. Tol, kol atradau šį receptą daug eksperimentavau, bandžiau kepti pagal kitų receptus ir iš akies… Blynai gaudavosi tai per minkšti ir blogai apsiverčiantys, tai per stori, tai suplyšdavo bevartant… Neslėpsiu, buvo ir keli receptai, pagal kuriuos blynai gaudavosi puikiai. Bet taip norėjosi išmokti juos kepti “iš akies”, o ne sveriant kiekvieną miltų gramą…

Bet pagaliau man pavyko! Po daugelio eksperimentų, suderinus mano močiutės ir vyro (tai antras patiekalas, kurį jis moka gaminti be rūgštynių sriubos) patarimus, aš supratau, kaip išsikepti blynus, kurie man visada patinka ir pavyksta 🙂 Taigi, pasidalinsiu savo atradimais, o Jūs pasidalinkit savo slaptais triukais. Parašykit, kaip Jūs kepate lietinius 🙂

lietiniai1ss

Vienai porcijai reikės:

  • 1 kiaušinio
  • 1 a. š. cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 2 v. š. su kaupu miltų (paskutiniu metu labai pamėgau speltos)
  • 100 ml pieno
  • 1/2 v. š. aliejaus/lydyto sviesto

Užrašiau apytikslias proporcijas, bet nesivadovaukit jais aklai, o perskaitykit viso proceso aprašymą ir pasistenkit tai daryti iš akies 🙂

Taigi, paimame didelį dubenį ir įmušame į jį tiek kiaušinių, kiek žmonių ruošiamės pamaitinti. Įberiame tiek pat arbatinių šaukštelių cukraus, žiupsnelį druskos ir gerai išmaišome. Nerekomenduoju to daryti elektriniu plaktuvu, nes mums reikia tik išmaišyti kiaušinius iki vienalytės masės, o ne suplakti iki burbulų. Lietinių tešloje burbuliukai tik trukdo, nes blynai gaunasi skylėti ir ne tokie minkšti. Man labiausiai patinka tai daryti rankiniu plaktuvu (tokiu, kaip nuotraukoje žemiau), bet tai galima padaryti ir tiesiog šakute.

Po kaupiną šaukštą beriame miltus (po du žmogui) ir maišome tešlą. Jį turi gautis pakankamai tiršta (subėrus visus miltus jau turi sunkokai maišytis) ir be gumuliukų. Atrodytų daug maž taip:

lietiniai2ss

Plona srove pilame pieną (~ 100 ml žmogui) ir maišome tol, kol tešla taps vienalytė ir skysta. Kuo skystesnė bus tešla, tuo plonesni gausis blynai. Supilame aliejų ir dar kartą gerai išmaišome (taip, kad aliejus neplaukiotų viršuje, o pasiskirstytų po visą tešlą). Paliekame tešlą bent 10 minučių pailsėti (per tą laiką padengiame stalą, užsiplikome arbatos).

Keptuvę įkaitiname ant karštesnės, nei vidutinė ugnies (mano kaitlentė elektrinė, tai aš kepu ant 7 iš 9). Pirmam blynui įpilame šiek tiek aliejaus ir juo ištepame keptuvę (aš naudoju konditerinį teptuką, bet galima tai padaryti ir tiesiog popierinio rankšluosčio gabaliuku). Aliejus turi tik ištepti dugną, bet neturi likti jo balos 🙂

Kai keptuvė įkaista (galite tai patikrinti, įlašinę kelis lašus vandens, nuo jų keptuvė turi pradėti šnypšti), paimame ją į kairę ranką,  į dešinę ranką pasiimame samtį, pasemiame juo tešlos (kiek tiksliai, priklauso nuo keptuvė ir samčio dydžio, aš pilu šiek tiek daugiau nei pusę). Pilame tešlą į keptuvės vidurį ir vartome, kad ji plonu sluoksniu pasklistų po visą dugną. Šiame žingsnyje Jus gali užklupti kelios problemos. Pabandysiu jas ir jų priežastis surašyti:

  1. Problema: tešla nelimpa prie keptuvės ir slysta dugnu, kai vartote keptuvę. Priežastis: keptuvė per mažai įkaitusi, todėl tešla nespėja kepti ir kibti prie dugno.
  2. Problema: tešlos neužteko visam keptuvės dugnui. Priežastis: viena iš dviejų, arba tešla per tiršta ir blynas gaunasi per storas, arba į samtį įpylėte per mažai tešlos.
  3. Problema: blynas gavosi per storas. Priežastis: ir vėl gi viena iš dviejų, arba tešla per tiršta, arba į samtį įpylėte per daug tešlos.

Kai blyno kraštai pradeda tamsėti, laikas jį apversti. Plona mentele pakelkite vieną iš blyno kraštų, įkiškite mentelę iki blyno vidurio ir staigiu judesiu apverskite. Jei to padaryti nepavyko ir blynas suplyšo, reiškia, kad arba blynas dar nebuvo tinkamai iškepęs (apie tai bylotų jo šviesi apačia), arba blynas buvo per storas ir pradėjus ruduoti kraštams, vidurys iškepti dar nespėjo.

Apverstą blyną trumpai apkepame iš kitos pusės ir išimame iš keptuvės.

Kepant kitus blynus, keptuvės aliejumi tepti nebereikia. Užtenka samčiu kelis sykius permaišyti tešlą, kad aliejus joje būtų gerai pasiskirstęs ir to pilnai užteks.

Blynais skaniausi ką tik iš keptuvės, todėl mūsų šeimoje jie kepami ir valgomi lygiagrečiai. Jei vis dėlto norite pradžioje juos visus iškepti ir tik paskui suvalgyti, dėkite juos vieną ant kito, bet jokiu būdu niekuo neuždenkite. Uždengti jie aišku, ilgiau išliktų karšti, bet ir sudrėktų. O juk traškūs blynų krašteliai tokie skanūs 😉

Tikiuosi, šis įrašas buvo naudingas. Skanaus 🙂

Kalėdų senelio slapuko apžvalga

Praėjo Kalėdos, aš pagalvojau, kad nereikia skelbti naujo recepto, juk jau tuoj tuoj galėsiu rašyti “Kalėdų senelio slapuko” apžvalgą. Paskui netikėtai atėjo naujieji metais ir dar kelios savaitės po jų… Pagaliau, vakar sulaukiau paskutinį patvirtinimą apie gautą dovaną ir galiu parašyti labai šauniai pavykusios akcijos apžvalgą (hm… jau beveik mėnuo nuo paskutinio įrašo…)

Pradžioje apie mano dovaną, kurią aš gavau ne taip jau ir seniai – sausio 5 d. (pasirodo, aš buvau ne paskutinė, visos dovanos iš UK gerokai vėlavo…) Taigi, didžiulis ačiū Indrei iš “Keistai paprasta” už šaunias dovanas! Jos tinklaraštį jau seniai seku, todėl buvo smagu gauti dovaną iš bent jau virtualiai pažįstamo žmogaus. O dovanėlėje buvo: nuostabūs ranku darbo (!!!) padėkliukai puodeliams, natūralaus ir aukštos kokybės kepinių šokolado lašiukai, silikoninės formelės keksiukams ir atvirutė 🙂 Visos dovanos tikrai bus panaudotos pagal paskirti, juk visi žino, kaip aš mėgstu visokiausius desertus. Dar kartą ačiū! 🙂

IndreKartuS

Būtų keista, jei aš kaip organizatorė gaučiau tik vieną dovaną :))) Iš tikrųjų, tai kaip ir kiekvienais metais, atsirado pavėlavusių užsiregistruoti į akciją atrakciją. Paskutinė įšoko į traukinį Egidija. Su ja dovanomis apsikeičiau aš 🙂 Ačiū Egidijai už arbatų rinkinuką, atviruką ir šmaikštų pakabuką! Man patinka gauti dovanas 😉

EgidijaKartuS

Taigi taigi, bet juk visiems smalsu, ką gi gavo kiti akcijos dalyviai? Ačiū visiems pasidalinusiems nuorodomis, bandysiu jas visas sukelti. Jei ką pamiršau, nepykit ir parašykit pamestas nuorodas komentaruose. Per daug nesiplėsiu, tiesiog rodau Jums dovanėlių nuotraukas, jei norite sužinoti daugiau spauskite ant šalia esančių nuorodų.

Dar kartą ačiū visiems dalyviams! Tikiuosi, Jums patiko ir 2013 akcija vėl kartosim 🙂

Bajalių šeimynėlės kampelis

Bajaliai

Bruknių karoliai

Brukniu karoliai

Cukerka

Cukerka

Dideli eksperimentai mažoje virtuvėje

Dideli eksperimentai

G-blogas

gblogas

Gyvenimas yra smulkmenos

Gyvenimas yra smulkmenos

Impossible is nothing

Impossible is nothing
Jauku namuose

Jauku namuose
Keistai paprasta

Keistai paprasta
Kepykla penki

Kepykla penki
Kiaunės reikaliukai

Kiaunes reikaliukai
Kometa atskrieja

Kometa atskrieja

Kulinarijos laboratorija

Kulinarijso laboratorija

Ližė

lize

Mažoj virtuvėlėj

Mazoj virtuvelej
Niamm…

Niamm

Nr. 146

nr146
Oditelės blogas

Oditeles blogas
Pabandykime sveikiau

Pabandykime sveikiau
Rasos voratinklis

Rasos voratinklisReceptų medis (Marija)

Receptu medis2

Skanėstai

Skanestai
Skruzdėliukai skveruose

Skruzdeliukai skveruose

Tarp vėjo gūsių

Tarp vejo gusiu
Vilko šaukštai

Vilko šaukštai
Violetos kambariukas

Violetos kambariukas
Virtuvės kertelės

Virtuves kerteles
Voras tinkle

Voras tinkle
Walking on clouds

Walking on clouds

Konkursas ir silkė su karamelizuotais svogūnais

Prieš porą metų, ieškojau įdomaus ir skanaus silkės recepto Kūčioms. Akis užkliuvo už Elžbietos recepto. Planavau gaminti pagal jį, bet nuėjusi į virtuvę padariau kaip visada kitoniškai 🙂 Gavosi labai skanu, todėl jau kelintus metus iš eilės ją gaminu Kūčių stalui 🙂 Išbandykite ir Jūs 🙂

silke s

Reikės:

  • 2 silkių filė
  • 2 didelių svogūnų
  • 3 v. š. aliejaus
  • 2 a. š. rudojo cukraus
  • druskos
  • džiovintų spanguolių (arba razinų, džiovintų slyvų, abrikosų)

Svogūnus supjaustome plonais žiedais. Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname aliejų. Sudedame svogūnus ir kepame, kol suminkštės. Paskaniname druska. Suberiame cukrų ir išmaišome. Kepame toliau, kol svogūnai paruduos.

Džiovintas spanguoles praplauname ir nusausiname, sumaišome su keptais svogūnais.

Silkę supjaustome centimetro storio griežinėliais.

Į lėkštutę sudedame silkės sluoksnį ir pilnais uždengiame ją karamelizuotais svogūnais.

Skanaus 🙂

—————————————————————————————————–

O pabaigai, apie konkursą. Prieš porą dienų, gavau mane labai nustebinusį laišką. Elektroninė parduotuvė BigBox.lt pasiūlė kartu suorganizuoti konkursą ir įsteigė prizą – sulčiaspaudę “Bomann CB 1082“. Ilgai nedelsus, sugalvojome sąlygas ir štai, skelbiam konkursą! Būtinai dalyvaukite! Jeigu nesinaudojate facebook, tiesiog atsiųskite savo receptą su nuotrauką adresu – receptumedis @ gmail.com

konkursas

Blynų tortas, trečias gimtadienis ir žaidimas vienuolika

“Findusas šventė savo gimtadienį triskart per metus, tiesiog taip buvo linksmiau. Kiekvieną kartą ta proga Petsonas iškepdavo jam blynų tortą.” Sven Nordqvist “Petsono tortas” Deja, nei aš pati, nei mano tinklaraštis, nešvenčiame gimtadienio triskart per metus (o gal kaip tik gerai, būčiau jau sena sena…). Bet šiuo metu, Petsono ir katino Finduso nuotykiai yra skaitomiausios knygos mūsų namuose. Todėl trečiojo tinklaraščio gimtadienio proga ne kas kitas, o Petsono blynų tortas. Juk trys tai dar taip mažai 🙂

Jau tikriausiai pastebėjote, kad kulinarinių tinklaraščių gretose siaučia naujas virusas – žaidimas “Vienuolika”. Nesu visokių grandininių laiškų mėgėja, todėl toliau šio viruso neplėsiu. Be to, man atrodo, kad galimybę sudalyvauti gavo jau visi norintys (jei kas negavo, rašykit, sugalvosiu ir Jums 11 klausimų). Bet, man labai smagu skaityti kitų įrašus ir sužinoti šiek tiek daugiau apie žmones, kurių tinklaraščius skaitau. Todėl gimtadienio proga, nusprendžiau atsakyti į klausimus. Gal kam nors bus įdomu artimiau su manimi susipažinti 🙂

Vienuolika atsitiktinių faktų apie mane:

  1. Esu uždaras žmogus. Nuoširdžiai bendrauti pradedu tik nors šiek tiek pažinus žmogų.
  2. Iki šiol džiaugiuosi, kad pradėjau rašyti tinklaraštį. Jis į mano gyvenimą įnešė tiek naujo ir įdomaus, tiek daug naujų pažįstamų ir bendraminčių.
  3. Esu visiška tiksliukė. Baigiau informatiką. Mūsų grupėje buvo 25 vaikinai ir 6 merginos. Kurse tokių grupių buvo penkios 🙂
  4. Mėgstu stalo žaidimus.
  5. Persikrausčiusi į naują butą, galvojau, kad jame labai didelė virtuvė. Dabar jau ir joje nebetelpu 🙂
  6. Gaminti labiausiai mėgstu viena arba su mažosios I. pagalba.
  7. Niekada nesu ragavus “macaroons”.
  8. Labai dažnai šypsausi ir fiziškai nemoku rėkti ant žmonių.
  9. Labai mėgstu jūrą, todėl jei negalėčiau gyventi Vilniuje, savo namais pasirinkčiau Klaipėdą.
  10. Labai mėgstu visokiausius miltinius patiekalus. Žinau, kad tai nėra pats sveikiausias maistas, todėl paskutiniu metu stengiuosi kuo daugiau naudoti speltos miltus ir taip save raminu 😉
  11. Prieš rašydama faktus apie save, atsakiau į kitus tinklaraštininkų užduotus klausimus, todėl nesugalvoju ką dar parašyti 🙂

Gavau net du kvietimus dalyvauti žaidime, todėl atsakau į visus pateiktus klausimus 🙂 Viktorijos klausimai:

1. Kokius mokslus pabaigėte? Ir kokioje profesijoje dirbate? Baigiau informatikos magistrą, toje srityje ir dirbu, esu programuotoja. Nežinau, kas man vienuoliktoje klasėje šovė į galvą, kai sugalvojau ten stoti, bet savo pasirinkimu esu labai patenkinta 🙂

2. Kokia kamera fotografuojate? Kas lėmė šį pasirinkimą? Kokia mėgstamiausia fotografijų tema? Fotografuoju su Nikon D90. Taip jau gavosi, kad kol neturėjau savo veidrodinio fotoaparato, galėjau skolintis šį modelį. Prisijaukinau jį, todėl ir sau tokį patį nusipirkau (oi ne, vyras padovanojo ;). Tik objektyvą dabar naudoju ne KIT’inį, o 50mm.

3. Kas yra jūsų kulinarinio tinklaraštinkiškumo motyvacija (kas skatina rašyti, kodėl tai darote)? Didžiausia motyvacija yra tai, kad man patinka gaminti ir noriu turėti visus išbandytus ir patikusius receptus vienoje vietoje. Aišku, labai džiugu, kai mano receptai būna naudingi ir dar kam nors be manęs 🙂 Be to, tinklaraštis yra puikus saviraiškos ir komunikavimo su bendraminčiais būdas.

4. Kokią periodinę spaudą prenumeruojate sau ir kokią šeimos nariams? Jau seniai prenumeruoju žurnalą “Virtuvė. Nuo… Iki…“. O prieš savaitę nusprendžiau sau pasidovanoti žurnalo “GoodFood” prenumeratą, kitais metais pamatysiu, ar vertėjo. O vaikai dar maži, todėl skaito knygas, žurnalai ir laikraščiai jų dar nelabai domina.

5. Kokius žinote lietuviškus publikuojamus ar Internetinius kulinarinius žurnalus? Kokius skaitote? Be abejo žinau ir skaitau internetinį žurnalą “Debesys“, nes ir pati dalyvauju jo veikloje. Taip pat, skaitau begale lietuviškų kulinarinių tinklaraščių. Nesiimu jų vardinti, nes tikrai ką nors pamiršiu 🙂

6. Įsivaizduokite: jūsų gimtadienis, mylimas žmogus nori jums paruošti/užsakyti vakarienę. Kokių patiekalų ir gėrimų norėtumėte šia ypatinga proga? Sunku nuspręsti, koks turėtų būti pagrindinis patiekalas, bet desertas būtinai turi būti labai šokoladinis. Visi namiškiai žino, kad pavyzdžiui geriausi ledai yra šokoladiniai su šokolado gabaliukais ir aplieti šokoladu 🙂

7. Kokiems patiekalams dažniausiai jaučiate troškimą (craving) … arba Kokio maisto troškimas prikelia vidury nakties iš lovos ir priverčia praverti šaldytuvo duris? Vidury nakties kartais atsikeliu tik vandens atsigerti… Kol miegu, valyti nesinori, o ir prabudus pasijuntu išalkusi tik po geros valandos… Dienos metu, troškimą dažniausiai jaučių jau aprašytam šokoladui. Tik ne pieniškam, o juodam ir su kuo daugiau kakavos.

8. Kokioje pasaulio vietoje norėtumėte gyventi? Kodėl? Norėčiau gyventi ten, kur ir gyvenu – Lietuvoje. Man čia gera. Bet pakeliauti norėčiau po visą pasaulį. Įdomu visur, kur dar nebuvau.

9. Kokio ilgumo yra jūsų kulinarinis stažas? Sukiojausi virtuvėje nuo vaikystės, bet daugiau žiūrėdavau, nei darydavau pati. Rimčiau pradėjau domėtis nuo tada, kai nusprendžiau rašyti tinklaraštį. Reiškia, ne toks jau jis ir didelis 🙂

10. Kas jūsų nuomone yra “kulinarinė nuodėmė”? Žodis nuodėmė man asocijuojasi su blogais dalykais. Todėl manau, nuodėmė yra tokie dalykai, kaip visu patiekalų skaninimas “Vegeta”, arba sultinio kubelių naudojimas (ekologiški nesiskaito 😉

11. Trys jūsų mėgstamiausi kulinariniai autoriai (gali būti knygos, TV laidos vedėjai, tinklaraštininkai). Kas jie? Mėgstamų tinklaraščių ir knygų turiu daug, bet pirmi atėję į galva yra šie:

  1. Smitten Kitchen” – paprasti, bet neprasti receptai, kurie visada pavyksta (neseniai pasirodė ir knyga).
  2. Pure vegetarian” – puikios nuotraukos ir savotiškas, jaukus požiūris į maistą.
  3. “Chadeyka” – nes ten tiek kepinių ir saldumynų… O juos gaminti aš mėgstu labiausiai.

Klausimai iš tinklaraščio “Skanios mintys“:

1. Ar griūti į sniegą smagiau nei į rudeninių lapų krūvą? Vienareikšmiškai taip.

2. Šokoladas ar karamelė? Ar abu? Šokoladas. Kaip jau rašiau, geriausia juodas.

3. Ar norėtum pakeliauti po pasaulį autostopu? Man tai per didelė avantiura. Mėgstu keliauti, bet patinka keliones planuoti ir žinoti kur būsiu rytoj. Be to, matyt jau senatvė atėjo, norisi bent minimalaus komforto 🙂

4. Koks Tavo mėgstamiausias filmas? Labai mėgstu senas komedijas, tokias kaip “Šuriko nuotykiai”. O iš šiuolaikinių, labai patiko “Inception“.

5. Ar ryžtumeis atsistoti ant skardžio krašto, pritūpti ir ištiesti vieną koją į priekį? Visą laiką galvojau, kad aukščio nebijau. Ir oro balionu norėčiau paskraidyti. Bet tiek padaryti nesiryžčiau. Nepasitikiu savo kojomis, o gal sudrebės 🙂

6. Ką labiau mėgsti: kepti pyragus ar mėsos kepsnius? Ir vėl vienareikšmiškas atsakymas – pyragus. Tinklaraščio statistiką liudija tą patį. Keista ir kaip aš pati iki šiol netapau panaši į pyragėlį 😉

7. Cukraus vata – taip ar ne? Nesiginčysiu, nostalgiškus prisiminimus ji sukelia, bet dabar tai jau atrodo per daug saldus ir nenaudingas maistas (ir vėl ta senatvė prašneko).

8. Ar dažnai juokiesi taip, kad skaudėtų šonus? Esu baisiai santūrus žmogus, retai taip nuoširdžiai juokiuosi. Bet šypsausi dažnai 🙂

9. Jei paslystum ir netyčia padarytum špagatą, susilaužytum dubenkaulį ar tai nesudarytų jokių nepatogumų? Tikiuosi, kad vaikystėje ilgus metus lankyti pramoginiai šokiai apsaugotų nuo kaulų lūžių…

10. Iki kada tikėjai Kalėdų Seneliu? Hm… Negi jo iš tikrųjų nėra? 😉

11. Ledai žiemą. Gerai, blogai, šalta, nuostabu.. Kokia Tavo nuomonė? 🙂 Nuostabu jei sėdi namie ant sofos, apsiklojusi šiltu pledu ir žiūri pro langą į krentančias snaiges. Blogai, jei bandai juos valgyti lauke prie -20 🙂

Blynams reikės:

  • 50 g sviesto
  • 1 didelio banano (jį sutrinus, turėtų gautis 1/2 stiklinės košės)
  • 1 stiklinės pieno
  • 3/4 stiklinės miltų (95 g)
  • 4 didelių kiaušinių
  • 2 v. š. rudojo cukraus (25 g)
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 a. š. malto cinamono
  • 1/4 a. š. tarkuoto muskato riešuto
  • žiupsnelio maltų gvazdikėlių

Kremui reikės:

  • 225 g kreminio sūrio (naudojau mascarpone)
  • 1 ir 1/2 stiklinės tiršto natūralaus jogurto (345 g)
  • 1/3 stiklinės cukraus (65 g)
  • 1/2 a. š. vanilinio cukraus

Karameliniam viršui reikės:

  • 1/2 stiklinės riebios grietinėlės (125 ml)
  • 1/4 stiklinės rudojo cukraus (50 g)
  • 15 g sviesto
  • 1/2 stiklinės skrudintų migdolų (50 g)
  • 1/2 a. š. vanilinio cukraus

Kepame blynus: Bananus sutrinkite šakute arba elektriniu plaktuvu iki vientisos masės. Supilkite tirpintą sviestą, suplakite dar kartą. Sudėkite visus likusius produktus, gerai išmaišykite, kad neliktų gumulų. Supilkite tešlą į dubenį, uždenkite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą bent valandai (galima ir per naktį). Pastovėjusi tešla sutirštės, todėl prieš kepdami blynus, ją dar kartą išmaišykite. Iš gautos tešlos iškepkite lietinius, kiekvienam blynui naudodami apie 1/4 stiklinės tešlos. Blynai gaunasi minkšti, todėl verskite juos labai atsargiai.

Gaminame kremą: Kreminį sūrį išplakite iki standumo, dalimis (apie 1/2 stiklinės per kartą) įmaišykite jogurtą. Suberkite paprastą ir vanilinį cukrų, dar kartą viską išplakite iki standumo. Aš naudojau ne tirštą graikišką, o paprastą natūralų jogurtą, todėl mano kremas nesigavo labai standus ir pjaustomas tortas pradėjo “čiuožti”.

Surenkame tortą: Padėkite vieną blyną ant lėkštės, kurioje serviruosite tortą dugno. Užtepkite apie 1/4 stiklinės kremo. Kartokite tol, kol nesibaigs blynai. Paskutinis blynas turi likti be kremo. Gaminame karamelę: Vidutinio dydžio prikaistuvyje sumaišykite grietinėlę, cukrų ir sviestą. Užvirinkite, sumažinkite ugnį ir vis pamaišydami virkite apie 10 minučių, arba kol masė netaps gražios karamelinės spalvos ir sutirštės. Suberkite vanilinį cukrų ir stambiai sukapotus skrudintus riešutus. Nedelsiant, kol nesutirštėjo užpilkite karamelinį padažą ant torto viršaus ir tolygiai jį paskleiskite. Skanaus 🙂 Receptas adaptuotas pagal “Smitten Kitchen“.