Category Archives: pietūs

Dumliama

Žiūrint į mane, žaliaakę, šviesiaplaukę, turbūt nieks neįtartų, kad mano prosenelis buvo totorius, gyvenantis Uzbekistane. Bet tai, iš tikrųjų, tiesa. Po pirmo pasaulinio karo, ieškodama geresnio gyvenimo, prosenelė atsidūrė Uzbekistane. Jai be galo pasisekė, ten jį rado ne tik naujus namus, bet ir savo gyvenimo meilę. Ten gimė mano senelis. Bet Tėvynės ilgesys nugalėjo, ir vėliau jie grįžo į Lietuvą.

Vidurio Azijoje labai gilios maisto gaminimo tradicijos. Ir nors mano tėtis gimė jau Lietuvoje, uzbekiškų patiekalų receptai, mūsų šeimoje keliauja iš kartos į kartą. Vienas iš tokių patiekalų – dumliama. Dumliama ypatinga tuo, kad gaminama be lašelio riebalų ar vandens. Jos sudėtyje yra daug daržovių, kurios išskiria sultis. Puodas, kuriame gaminama, sandariai uždaromas ir visi produktai išsitroškina garuose. Mėsa tampa sultinga ir minkštutė, daržovių kvapai susijungia ir aromatas pasklinda po visą virtuvę… Geriausia, šį patiekalą gaminti ankstyvą rudenį, kai visos daržovės ką tik nuskintos, bet ir su pomidorais iš parduotuvės gavosi visai neblogai 🙂

Mums reikės:

6 vidutinių svogūnų
1 kg mėsos (tradiciškai avienos, bet tinka bet kokia mėsa)
1 kg bulvių
1 kg pomidorų
1/2 kg morkų
1/2 kg paprikos
3 česnako galvų
prieskonių: maltų juodųjų pipirų, džiovintų krapų, kumino
druskos

Dauguma vidurio Azijos patiekalų yra gaminami dideliame puode storu dugnu, kuris vadinasi – kazan. Jei tokio puodo neturite, tiks paprastas puodas, storu dugnu.

Visi šio patiekalo produktai bus dedami į puodą vienas po kito, sluoksniais. Pradžioje, nulupame svogūnus, supjaustome juos plonais žiedais. Sudedame 2/3 svogūnų, lygiu sluoksniu puodo dugne.

Mėsą supjaustome gabaliukais (galima tai padaryti prieš kelias valandas ir pamarinuoti ją su česnakais), išdėliojame ant svogūnų. Ant mėsos išdėliojame likusius svogūnų žiedus. Įberiame druskos (apie 1/2 a. š.), juodųjų pipirų.

Morkas nuskutame ir supjaustome šiaudeliais (netarkuojame!). Lygiu sluoksniu išdėliojame ant svogūnų. Įberiame prieskonių (kumino, džiovintų krapų, juodųjų pipirų).

Paprikas supjaustome šiaudeliais ir sudedame ant morkų.

Česnakus nulupame ir skilteles tolygiai išdėliojame ant paprikos.

Pomidorus supjaustome griežinėliais ir sudedame į puodą.

Nuskutame bulves. Jei jos smulkios, dedame nepjaustytas. Jei didelės, perpjauname per pusę. Dėdami bulves į puodą (ant pomidorų), šiek tiek paspaudžiame. Beriame druskos (apie 1/2 a. š.).

Daržoves prispaudžiame lėkšte taip, kad tarp puodo sienelių ir lėkštės nebūtų tarpų (mūsų tikslas, kad išgaruotų kuo mažiau skysčių). Uždengiame puodą dangčiu. Kaitiname ant didelės ugnies tol, kol iš daržovių išsiskirs sultys ir jos užvirs (ar užvirė, suprasite iš garso. Puodo dangčio, o tuo labiau lėkštės, jokiu būdu negalima nukelti). Kai sultys užverda, sumažiname ugnį iki minimumo ir verdame 45 minutes.

Štai ir viskas, skanaus 🙂

Gaivių daržovių salotos su artišokais

6 Replies

Kažkada gyriausi, kad gimtadienio proga, gavau dovanų kvietimą į “Kulinarijos studijos” kursus. Jau senų seniausiai ten buvau, spėjau namie dar kartą pasigaminti išmoktus patiekalus, bet niekaip nespėju su Jumis pasidalinti. Vis atsiranda kiti receptai, kuriais noriu pasidalinti kuo greičiau 🙂

Labai džiaugiausi, gavusi šią dovaną. Bet kaip sunku buvo išsirinkti kursus… Visi buvo labai įdomūs, norėjosi aplankyti kiekvienus. Bet galų gale, išsirinkau itališkos virtuvės pamokėles, kurias vedė virtuvės šefas Darius Dabrovolskas. Laikas prabėgo labai greitai ir maloniai. Gaminome salotas, karštą patiekalą ir desertą. Labiausiai kursai man patiko tuo, kad kiekvienas receptas turėjo kažką įdomaus. Pavyzdžiui, salotoms reikėjo paruošti šviežią artišoką. Manau, retas tuo užsiimtų namie. Buvo labai įdomu ir keista, kad iš tokios gražios ir didelės gėlės liko tik penketas valgomų gabaliukų 🙂

O smagiausia tai, kad virtuvės šefas Darius maloniai leido man pasidalinti su Jumis jo sukurtais receptais. Šiandien dalinuosi salotų receptu, vėliau bus ir kiti 🙂

Vienai porcijai reikės:

saujos gražgarsčių (aš nuo savęs dar pridėjau Iceberg salotų)
kelių gabaliukų gorgonzolos sūrio
1 pomidoro
3 geltonų vyšninių pomidorų (gaminau su raudonais)
šviežio arba marinuoto artišoko
kelių žaliųjų alyvuogių
kelių juodųjų alyvuogių
1 česnako skiltelės
alyvuogių aliejus
2 v. š. balzaminio acto
druskos, pipirų, čiobrelių

Jei salotas gaminame su šviežiu artišoku, jį paruošiame. Nulupame kietuosius lapus, nupjauname kotą, išimame daržovės viduje esančius pūkelius. Likusią dalį supjaustome skiltelėmis ir apkepame keptuvėje su nedideliu kiekiu aliejaus, sutrinta česnako skiltele ir prieskoninėmis žolelėmis. Jei naudojame marinuotus artišokus, juos tiesiog supjaustome norimais gabaliukais.

Į lėkštę dedame salotas, skiltelėmis pjaustytus pomidorus, alyvuoges, artišokus, sūrį. Du šaukštus alyvuogių aliejaus sumaišome su tokiu pačiu kiekiu balzaminio acto ir užpilame ant salotų.

Skanaus 🙂

Burokėlio ir kiaušinio duetas

10 Replies

Pas mus namie, burokėlius mėgstu tik aš, todėl ilgai dvejojau, ar dalyvauti dar vienoje “Languotos prijuostės” temoje. Bet paskui sumasčiau dalyvauti. Kelias dienas per savaitę pusryčiauju viena, todėl galiu sau leisti tokį prabangų ir neįtinkantį kitų skoniui patiekalą. Labiausiai jame man patiko keptas ožkos sūris… Jo idėją, nusižiūrėjau kažkur internete, iš jos ir gimė puikios salotos. Tikslių proporcijų nerašysiu. Kokius produktus labiausiai mėgstate, tokių ir dėkite daugiausiai 😉

Salotoms reikės:

Iceberg salotų lapų
marinuotų burokėlių
fetos sūrio (nepjaustyto)
maltų džiūvėsėlių
kiaušinių
druskos
maltų juodųjų pipirų
alyvuogių aliejaus

Salotų lapus suplėšome ir išdėliojame ant lėkštės. Ant salotų padedame marinuotus burokėlius.

Fetos sūrį supjaustome norimais gabaliukais (tokiais, kad būtų patogu volioti džiūvėsėliuose ir kepti). Išplakame kiaušinį, į jį merkiame sūrio gabaliukus, vėliau juos apvoliojame džiūvėsėliuose ir apkepame iš abiejų pusių.

Išverdame kiaušinį be lukšto. Tam į vandenį, kuriame virsime kiaušinius, įpilame kelis šaukštus acto. Kai vanduo užverda, mentele padarome puode sūkurį ir į jo vidurį įmušame kiaušinį. Uždengiame puodą ir verdame 3 minutes. Išimame kiaušinį su kiaurasamčiu.

Dar šiltus sūrį ir kiaušinį padedame ant burokėlių, apibarstome druska, pipirais ir apšlakstome alyvuogių aliejumi.

Skanaus 🙂

Kepsniukai su karamelizuotais svogūnais

5 Replies

Pabandysiu įšokti į nuvažiuojantį traukinį ir vis dėlto sudalyvauti “Languotos prijuostės” projekte 🙂 Tema (“Svetimų kraštų skoniai”) labai įdomi, bet man pasirodė pakankamai sudėtinga. Gal todėl, kad nesu parsivežusi iš kelionės nei vieno recepto… Tikiuosi, viskas dar priešaky 😉

Šiandien, vartydama nuotraukas prisiminiau praeitos vasaros kelionę į Berlyną pas kursioką. Nieko naujo joje gaminti neišmokau, bet kulinarinių kuriozų buvo daug. Viskas prasidėjo nuo to, kad sustoję nakvynei Krokuvoje, nuėjome vakarieniauti į senamiestį. Labai norėjome paragauti lenkiškos virtuvės patiekalų, ilgai rinkomės vietą, kuri visiems patiktų. Ir kai galų gale atsisėdome prie staliuko ir gavome meniu, supratome, kad patekome į kaukazietiškų patiekalų restoraną :))) Gerai bent tiek, kad viskas buvo labai skanu 🙂

Kulinariniai nuotykiai tesėsi Berlyne. Norėdami kursiokui atsidėkoti už suteiktą nakvynę ir smagią kompaniją, nutarėme pagaminti jam lietuviškus pietus – šaltibarščius ir cepelinus. Man buvo netikėta, bet visus reikalingus produktus radome lengvai (net supjaustytus lašinukus spirgučiams). Problemos prasidėjo tada, kai sužinojome, kad kursiokas neturi jokios tarkos bulvėms tarkuoti. Artimiausioje parduotuvėje jos taip pat neradome, o toliau važiuoti ir ieškoti nebuvo prasmės, nes buvo jau vėlus vakaras… Gerai, kad lietuviai vieni kitiems padeda. Kursiokas prisiskambino netoli gyvenančiam pažįstamam lietuviui ir tarką gavome iš jo. Tokią pačią paprasčiausią, metalinę. Jos pagalba mūsų vaikinai ilgai ir nuobodžiai tarkavo bulves (ačiū jiems už tai). Cepelinai gavosi labai skanūs ir vakarienė praėjo puikiai! 🙂

O šios dienos receptas, nors ir ne parsivežtas iš Vokietijos, o sužvejotas interneto platybėse patiktų kiekvienam vokiečiui – šnicelių mėgėjui 😉 Kepsniukai labai sultingi, kvapnūs ir neriebūs. Gaminau jau kelis kartus ir dar ne kartą gaminsiu 🙂

Keturioms porcijoms reikės:

4 kiaulienos nugarinės gabaliukų
1/2 puodelio miltų
2 didelių svogūnų
200 ml vištienos sultinio
10 g sviesto
3 v. š. aliejaus
2 a. š. rudojo cukraus
maltų juodųjų pipirų
druskos

Kiaulienos gabaliukus išmušame, iš abiejų pusių apibarstome druska ir pipirais, apvoliojame miltuose. Apkepiname juos keptuvėje su trupučiu aliejaus (~ 2 v. š.).

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių. Kepimo formą išklojame folija, sudedame ant jos kepsniukus, uždengiame kitu folijos lapu. Kepame 20 minučių.

Kol kepsniukai kepa, svogūnus supjaustome plonais žiedais. Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname 1 v. š. aliejaus ir sviestą. Sudedame svogūnus ir kepame, kol suminkštės. Paskaniname druska, pipirais. Suberiame cukrų ir išmaišome. Kepame toliau, kol svogūnai paruduos.

Ištraukiame kepsniukus iš orkaitės (folijos neišmetame). Svogūnus išdėliojame ant kepsniukų, supilame į skardą sultinį. Vėl uždengiame folija ir kepame dar 15 – 20 minučių.

Skanaus 🙂

Recepto idėja iš čia.

Pyragas su burokėliais ir vištiena

6 Replies

Pirmą kartą, šį receptą pamačiau žurnale “Virtuvės paslaptys”, pagalvojau, kad receptas neblogas, reikės kada nors išbandyti (oj, kiek daug pas mane tokių “reikia išbandyti”…). Praėjo šiek tiek laiko, pamačiau jį “Saulėtoje virtuvėje”. Asta aprašė pyragą taip skaniai, kad norėjau išsikepti tą pačią dieną, bet neturėjau reikiamų produktų. Vėliau vis mąsčiau, mąsčiau… Mano vyras valgo burokėlius tik smulkiai sutarkuotus ir tik šaltibarščiuose, reiškia tai būtų vakarienė tik man… O paskui pagalvojau, kodėl savęs nepalepinus 😉 Kepiau iš pusės porcijos ir gavosi trys puikus pyragėliai, iš kurių man vis dėlto, atiteko tik vienas, nes netikėti svečiai mano kepinį įvertino ir sudorojo 🙂 Valio! 🙂 Rekomenduoju visiems burokėlių mylėtojams 🙂

Tešlai reikės:

230 – 260 g miltų
1/2 a. š. druskos
1 a. š. kepimo miltelių
125 g minkšto sviesto
1 kiaušinio + 1 kiaušinio pyragui aptepti
2 vidutinio dydžio virtų bulvių

Įdarui reikės:

2 svogūnų
400 g virtų burokėlių (svoris – jau išvirtų)
400 g maltos vištos krūtinėlės
150 g grybų skonio lydyto sūrelio
1 a. š. druskos
žiupsnelio džiovintų raudonėlių

Dubenyje sumaišome miltus, druską ir kepimo miltelius. Sudedame minkštą sviestą ir pirštais sutriname iki smulkių trupinių. Įmušame kiaušinį, sukrečiame sutarkuotas virtas bulves. Išmaišome ir išminkome tešlą. Ją įvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame kelioms valandoms į šaldytuvą.

Svogūnus supjaustome, virtus burokėlius sutarkuojame. Svogūnus ir maltą vištieną pakepiname tol, kol mėsa švelniai apskrunda. Tuomet įmaišome tarkuotus burokėlius ir dar kelias minutes pakepiname.

Į masę įmaišome lydytą sūrelį, įberiame druskos, raudonėlių.

Pyragėlių kepimo formeles aptepame sviestų. Atidedame mažą gabaliuką tešlos papuošimams. Likusią tešlą paskirstome per šešis kepimo indelius (aš dariau iš pusės porcijos, todėl gavosi trys). Paspaudžiame kraštelius ir išlyginame paviršių. Ant tešlos sudedame įdarą. Iš likusios tešlos padarome juosteles ir papuošiame pyragėlius. Pyragėlių viršų aptepame plaktu kiaušiniu.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 – 30 minučių.

Skanaus 🙂

P. S. Nepamirškite paspausti mygtuko puslapio šone ir padėti surinkti pinigus Kalėdiniams žaislams 🙂

Plovas

14 Replies

Nagrinėdama “Google Analytics” galimybes sužinojau daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad mano tinklaraštį skaito daugiau Oslo, arba Helsinkio gyventojų, negu Biržų, ar Tauragės 🙂 Arba tai, kad yra lietuvaičių gyvenančių Kamerūne, arba Taivane (nes netikiu, kad vietinius gyventojus sudomintų mano įrašai). O štai, Uzbekistane mano tinklaraščio neskaito. Gal ir gerai, nes perskaitę šį įrašą pradėtų ginčytis ir sakyti, kad tik jie žino tikrą plovo receptą 🙂 O man atrodo, kad pati skaniausią plovą gamina mano tėtis (tiesą pasakius, jo receptas irgi atkeliavo iš Uzbekistano). Jį labai mėgstu nuo mažens ir dar vaikystėje nesuprasdavau, kodėl mokykloje, ryžių košę su pomidorų padažu vadina plovu… Aišku, tėčio rankomis gamintas plovas pats skaniausias, bet ir aš jį jau daug kartų dariau, todėl nusprendžiau pasidalinti su Jumis receptu.

Reikalingi įrankiai:

Produktai:

250 g svogūnų
500 g mėsos (tradiciškai – avienos, bet aš darau visaip, net su vištiena)
400 g morkų
3 stiklinės ryžių (man labai skanu su basmati, bet tinka bet kokie)
150 g saulėgrąžų aliejaus (pamiršau pamatuoti kiek tai ml, kai kitą kartą gaminsiu, pamatuosiu)
1 česnako galvos
druskos, pipirų

Plovas turi būti gaminamas dideliame puode storu dugnu, kuris vadinasi kazan (Jūs, aišku galit naudoti tiesiog puodą storu dugnu). Mano šeimoje yra tik du normalūs valgytojai, todėl aš dažniausiai, gaminu pusę plovo porcijos keptuvėje storu dugnu ir aukštais kraštais.

Pradedame. Supilame į puodą aliejų ir gerai įkaitiname. Svogūnus smulkiai supjaustome ir sumetame į puodą. Kepame kol taps šviesiai rudos spalvos, kartas nuo karto pamaišome (nepalikite mažų svogūnų gabaliukų ant puodo sienų, nes pridegs ir bus neskanu). Mėsą supjaustome nedideliais gabaliukais, dedame į puodą su svogūnais. Paskaniname druska ir pipirais. Išmaišome ir kepame kol mėsa švelniai apskrunda. Morkas supjaustome smulkiais šiaudeliais (netarkuokite burokine tarka, geriau specialia skirta šiaudeliams), sudedame į puodą, išmaišome ir kepame kol suminkštės ir apskrus (būtent nuo morkų plovas įgauna gražią spalvą ir puikų aromatą).

Supilame šešias stiklines vandens (vandens kiekis priklauso nuo naudojamų ryžių. Ilgagrudžiams proporcija dažniausiai 1:2, basmati 1:1.5). Įdedame į vandenį visą česnako galvą (nulupame tik sausiausią viršutinį lukštą). Laukiame, kol vanduo užvirs. Paragaujame, vanduo turi būti šiek tiek per sūrus. Sumažiname ugnį iki minimumo ir troškiname apie 20 min (per tą laiką morkos spės perduoti savo spalvą vandeniui). Ryžius praplauname po tekančiu šaltu vandeniu (nemaišykite, nes grudeliai gali sulūžti). Sudedame ryžius į puodą ir išlyginame paviršių. Dešimčiai minučių padidiname ugnį. Kai viršuje nesimatys vandens, sumažiname ugnį iki minimumo. Padarome iš ryžių kalniuką (pastumiame nuo kraštų link vidurio) ir kitu šaukšto galu praduriame kalniuke skyles. Uždengiame puodą dangčiu (prieš tai puodas visą laiką turi būti be dangčio). Verdame plovą dar apie 20 minučių, kol visas vanduo išgaruos. Permaišome nuo apačios link viršaus ir ragaujame.

Skanaus 🙂

Kepsniai su pomidorais ir sūriu

2 Replies

Tvarkydama šių kepsnių nuotraukas, supratau, kodėl mano tinklaraštį dažniau pasiekia desertų, o ne rimtų patiekalų receptai. Ne tik todėl, kad aš labai mėgstu visokiausio plauko kepinius ir saldumynus, o dar ir todėl, kad juos fotografuodama nejaučiu alkanų žvilgsnių įsmeigtų į nugarą :))) Taip jau gaunasi, kad saldėsius dažniausiai valgome vakare su arbata ar pienu ir aš galiu juos ramiai nufotografuoti. O gal tortai ir pyragai tiesiog gražiau atrodo… Kaip ten bebūtų, tikiuosi ir tokios nuotraukos perduos visą kepsnių skanumą, sultingumą ir kitokį “umą” 🙂 Visiems kas ragavo, jie labai patiko, todėl per paskutinę savaitę kepiau juos jau du kartus 🙂

Šešioms porcijoms reikės:

500 g kiaulienos nugarinės be kaulo
mažos skardinės (400 g) konservuotų pomidorų savo sultyse
3 a. š. aštraus čili padažo
2 a. š. saldžiosios paprikos miltelių
200 g fermentinio sūrio
žiupsnelio druskos
maltų juodųjų pipirų
aliejaus kepimui

Kiaulienos nugarinę supjaustome kepsniais, juos išmušame, apibarstome druska ir pipirais. Apkepiname keptuvėje su trupučiu aliejaus. Konservuotus pomidorus susmulkiname kartu su sultimis, įmaišome čili padažą ir paprikos miltelius (gautas padažas turi būti šiek tiek per aštrus, nes kepimo metu jis susigeria į mėsą ir aštrumas sumažėja).

Kepimo formą apšlakstome aliejumi, sudedame į ją kepsnius. Ant kepsnių užpilame dosnų padažo sluoksnį (nieko tokio, jei padažas pradės tekėti į formą, svarbiau nepalikti neapteptų mėsos plotelių). Fermentinį sūri supjaustome riekelėmis ir uždedame ant pomidorų sluoksnio.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį.

Skanaus 🙂

Orkaitėje keptos bulvės, įdarytos veršiena

Kukuliai sūrio padaže

2 Replies

Nors esu saldumynų mėgėja ir dažniausiai būtent jų receptus dedu į blogą, paskutinių metų esu išsisaugojusi kelis receptus kaip sakoma “rimtų patiekalų”. Tikiuosi, ir jie Jums bus naudingi 🙂 Receptai paprasti, nereikalaujantys įmantrių produktų ir aišku, skanūs. Šio patiekalo istorija paprasta. Turėjau namie maltos mėsos, bet niekaip negalėjau apsispręsti, su kokiu padažu ją norėčiau suvalgyti. Pasižvalgiau po kelis blogus ir radau man patikusį receptą, nors originale jis buvo su vištiena, kukuliai irgi gavosi labai skanūs 🙂

Tiesa, ar žinote, kuo skiriasi parduotuvėje parduodamas kiaulienos faršas nuo maltos kiaulienos? Maltoje kiaulienoje yra tik kiaulienos, o į faršą būna dedami visokie priedai (soja ir t.t.), taip, kad būkite atidūs ir žiūrėkite ką perkate 😉

Kukuliams reikės:

500 g maltos mėsos (aš labiausiai mėgstu kiaulieną maišytą su veršiena)
1 svogūno
2 batono riekelių
šlakelio pieno
1 kiaušinio
maltų juodųjų pipirų
žiupsnelio druskos
džiovinto rozmarino
4 v. š. grietinės
4 v. š. majonezo
3 v. š. pieno
100 g fermentinio sūrio
3 skiltelių česnako

Batono riekeles išbrinkiname piene. Svogūną smulkiai supjaustome. Maltą mėsą sumaišome su prieskoniais, druska, batonu, svogūnu ir įmuštu kiaušiniu. Iš gautos masės suformuojame kukulius ir apkepiname. Stengiamės naudoti kuo mažiau aliejaus.

Dubenyje sumaišome grietinę, majonezą, pieną, tarkuotą sūrį ir smulkintą česnaką.

Apkepintus kukulius sudedame į kepimui orkaitėje skirtą indą, užpilame padažu ir kepame apie 20 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Skanaus 🙂

Kugelis

8 Replies

Man patinka gaminti valgyti (žinau, naujieną pasakiau). Bet dar labiau, man patinka gaminti geroje kompanijoje. Ši, jau galima sakyti, tradicija prasidėjo nuo cepelinų penktadienių. Paskutiniu metu su draugais susitinkam mūsų virtuvėje ir meniu darosi vis įvairesnis. Šį kartą pradėjom gurmaniškai – paragavom sraigių, o vakaro pagrindiniam patiekalui buvo pasirinktas kugelis. Apie sraiges nepasakosiu, nes jos buvo jau pagamintos, mums tereikėjo pašildyti jas orkaitėje. O apie mamos skaniausiąjį kugelį mielai papasakosiu 🙂

Keturioms porcijoms reikės:

5 – 6 vidutinių bulvių
1 didelio svogūno
žiupsnelio druskos
maltų juodųjų pipirų
1 kiaušinio
250 ml pieno
1 v. š. majonezo
aliejaus, formai patepti

Bulves ir svogūną sutarkuojame (jei tarkuojame rankomis, reikia paeiliui tarkuoti tai bulves, tai svogūną, nes nuo svogūno bulvės nepatamsėja). Jei bulvės jaunos ir tarkiai gavosi per daug vandeningi, nuspaudžiame per marlių nereikalingą skystį. Pieną užviriname ir nuplikome juo bulves (turi gautis pakankamai skysta masė). Įmušame kiaušinį, įberiame druskos, pipirų, įdedame majonezą ir viską gerai išmaišome.

Kepimo formą patepame aliejumi. Supilame tarkius. Aš mėgstu, kai kugelis būna plonas, tada gaunasi daugiau skanaus kraštelio 🙂 Kepame apie 40 minučių – valandą, iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje (kepimo laikas priklauso nuo kepimo formos dydžio ir kugelio storio).

Skanaus 🙂