Category Archives: Dienos valgiai

Šokoladinis pyragas

Pastaruoju metu beveik nieko nerašiau, bet tai nereiškia, jog man nebepatinka gaminti, tiesiog taip susiklostė aplinkybės :). Tačiau nuojauta man kužda, jog aš „grįžau“… :).

Šiandien pasidalinsiu šokoladinio pyrago receptu, gan paprastu ir daug kartų išbandytu, todėl net keista, kad iki šiol ir Viktorija, ir aš jį nuo Jūsų slėpdavome :))). Dabar net negalėčiau pasakyti, kaip šis receptas atsirado mano užrašuose…bet aš džiaugiuosi, kad tai įvyko. Jeigu nebūtų citrinų pyrago, galėčiau drąsiai teigti, jog šis – mano vizitinė kortelė. Jeigu ne visi, tai bent jau dauguma žmonių, su kuriais bendrauju – pyragą ragavo, gyrė ir recepto prašė :). Ką gi, užteks reklamos, pats laikas receptui (nurodyta dviguba porcija):

  • 400 g juodojo šokolado
  • 120 g cukraus
  • 150 g sviesto
  • 100 g miltų
  • 150 g lazdyno riešutų
  • 5 kiaušiniai
  • 0.5 a. š. kepimo miltelių

Atskiruose induose ištirpinti šokoladą ir sviestą, duoti jiems šiek tiek atvėsti. Lazdyno riešutus pakepinti, nulupti odelę (tą dalį, kurį lengvai nusiima patrynus riešutą tarp pirštų) ir vos vos pasmulkinti.

Kiaušinius išplakti su cukrumi, supilti sviestą ir plakti dar 1 minutę. Sudėti persijotus miltus, kepimo miltelius ir šokoladą, labai gerai išmaišyti, kas šokoladas tolygiai susimaišytų su tešla. Įberti riešutus, dar kartą viską išmaišyti ir gautą masę supilti į kepimo popieriumi išklotą formą.

Kepti ~40 minučių (pyrago vidus turi likti šiek tiek drėgnas) iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Kol pyragas karštas, puikiai dera su mėtiniais ledais, o atvėsintas – tiesiog beprotiškai skanus :).

Deja, nuotraukom turėjau vos kelias minutes, todėl esu jomis labai labai nepatenkinta :).

Languota prijuostė: mano pradžių pradžia

O viskas prasidėjo dar vaikystėje… Man patikdavo sukinėtis virtuvėje ir padėti tėčiui gaminti valgyti. Taip, mūsų šeimoje būtent tėtis, o ne mama yra daugumos kulinarinių šedevrų autorius 🙂 Tiesą pasakius, kol gyvenau su tėvais, pati beveik negamindavau. Nors dabar atrodo, kad man visada patiko ruošti valgyti. Matyt, galvodavau, kam kankintis, jei kiti už mane tai daro daug geriau ir greičiau.

Vėliau, išsikėliau gyventi pas būsimą vyrą. Jo pagrindiniai patiekalai buvo dešrelės ir koldūnai iš pakelio, todėl pradėjau gaminti vis dažniau. Daugiausia tai būdavo paprasti patiekalai pietums, ar vakarienei. Nedraugavau su sena to buto orkaite, joje man pusė pyrago gaudavosi žalia, o kita pridegus. O patirties virtuvėje dar neužteko tam, kad sugalvočiau tą pyragą vidury kepimo apversti, todėl saldumynus kepdavau retai 🙂

Tikras gaminimo bumas prasidėjo po persikraustymo į savo butą. Nauja blizganti virtuvė, puiki elektrinė orkaitė, vestuvėms dovanoti indai. Viskas tiesiog kvietė gaminti. Būtent tuo metu, atradau daugybę kulinarinių tinklaraščių, pradėjau vis dažniau juos skaityti ir kepti, kepti, kepti… O savo tinklaraštį sugalvojau rašyti tada, kai išėjau nėštumo atostogų. Staiga atsirado tiek laisvo laiko, kad prikeptų skanėstų jau nebespėdavome valgyti 🙂 Pagalvojau, kad būtų smagu visus išbandytus receptus turėti vienoje vietoje su pastabomis ir komentarais. Maniau, kad po mažosios I. gimimo laiko nebeliks ir nustosiu rašyti tinklaraštį. Bet per tuos kelis laisvus mėnesius užsikrėčiau šia liga… Jau nebegalėjau sustoti. Dabar per dieną peržiūriu nesuskaičiuojamą kiekį lietuviškų ir užsienio “food blog’ų”. Kompiuteryje esu išsisaugojusi galybę patikusių receptų ir tikiuosi, kad mano tinklaraštis gyvuos dar ilgai. Nuotraukos gražės, tekstai ir receptai bus vis kokybiškesni ir labiau įtraukiantys 🙂 Supratau, kad dabar man jau nebeužtenka tiesiog gaminti pagal kažkieno receptą. Noriu suprasti ir techninius dalykus. Pavyzdžiui, kodėl vienuose receptuose naudojama soda, o kituose kepimo milteliai? Kodėl trapią tešlą reikia gaminti tik iš labai šalto sviesto? Ir dar daug tokių kodėl 😉 Jei Jus sudomins, bandysiu dalintis ne tik receptais, bet ir naudingais patarimais 🙂

Vos nepamiršau. Nepapasakojau koks buvo pirmas tinklaraščio receptas. Tai buvo keksiukai su mėlynėmis ir baltuoju šokoladu.


Tuo metu, man buvo keksiukų manija. Nes pagaminti juos labai lengva, o atrodo jie daug gražiau už paą ir valgyti juos daug smagiau. Tais laikais, recepto nuotrauka man buvo tiesiog įrodymas, kad tikrai jį išbandžiau. Kaip buvo lengva… Dabar, kuo daugiau fotografuoju, tuo sunkiau pačiai sau įtikti 😉 Todėl skaitau protingus straipsnius, forumus, bandau ir mokausi 🙂 Palyginkit 🙂 Prieš tai esanti nuotrauka, mano pirmoji. Toliau, šios  dienos rezultatas 🙂

Bandelės su avižiniais dribsniais ir vyšniomis

Jau seniai negaminau specialiai svetainės “52 skanios savaitės” paskelbtomis temomis. Bet šią savaitę, naršant internete, akys užkliuvo už šių bandelių. Pagalvojau, reikia išbandyti. Jei jos skanios, verta dažniau ruošti būtent tokia mielinę tešlą, juk avižiniai dribsniai sveikiau už miltus 🙂 Gaminti iš šios tešlos buvo smagu. Pradžioje atrodė, kad per mažai miltų, bet iškilusi tešla prie rankų nebelipo. Bandelės gavosi labai minkštos, o avižinių dribsnių visiškai nesijautė. Rekomenduoju smaližiams, kurie nori bent šiek tiek sveikiau maitintis 🙂

Dvylikai bandelių reikės:

  • 1/2 puodelio pieno
  • 1/4 puodelio šilto vandens
  • 1/8 puodelio cukraus
  • 1 a. š. druskos
  • 1/8 puodelio saulėgrąžų aliejaus
  • 7 g (vieno pakelio) sausų mielių
  • 1 ir 3/4 puodelio miltų
  • 1/2 + 1/8 puodelio greito paruošimo avižinių dribsnių
  • vyšnių arba kitokios mėgstamos uogienės

Dideliame dubenyje sumaišome šiltą vandenį, arbatinį šaukštelį cukraus ir mieles. Maišome kol mielės ištirpsta. Paliekame pastovėti 10 – 15 minučių, arba tol, kol masė pradeda burbuliuoti.

Prikaistuvyje sumaišome pieną, aliejų, likusį cukrų ir druską. Užkaičiame, bet ne užviriname. Maišome, kol cukrus ištirpsta. Supilame gautą masę į dubenį su mielėmis. Įmaišome avižinius dribsnius ir pusę miltų. Po truputį beriame likusius miltus ir minkome tešlą tol, kol jį nesušoka į kamuoliuką (gauta tešla dar šiek tiek limpa prie rankų, bet po kildinimo nustoja).

Padarome iš tešlos kamuoliuką, padedame jį į aliejumi išteptą dubenį, uždengiame maistine plėvele ir paliekame per naktį šaldytuve (galima kildinti ir paprastai, bet man labai patiko ryte valgyti ką tik iškeptas bandeles). Pabarstome stalą miltais, iš tešlos iškočiojame apie 1/2 cm storio stačiakampį, aptepame jį uogiene (man užteko keturių su kaupu šaukštų). Suvyniojame tešlą į ritinėlį ir supjaustome į dvylika dalių.

Keksiukų kepimo formą ištepame aliejumi, į kiekvieną formelę padedame po bandelę. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame pusvalandžiui kilti. Kepame 15 –20 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Galime papuošti kondensuotu pienu, bet skanu ir be jo 🙂

Skanaus 🙂

Savaitgalio pusryčiai: didriestainiai (bagels)

Man patinka, kai tinklaraštininkai išverčia ne tik receptus, bet ir patiekalų pavadinimus. Pavyzdžiui, nevadina sūrio pyragus “cheesecake’ais”, o keksiukus “muffin’ais’”. Aišku suprantu, kad ne visais atvejais tai įmanoma padaryti, bet manau, verta pasistengti. Juk ieškant lietuviško atitikmens, galima sužinoti tiek daug naujo. Aš šį kartą, ieškojau vertimo žodžiui “bagel”. Ir sužinojau, kad lietuviškai jis vadinasi didriestainis. O nuo riestainio skiriasi tuo, kad yra storesnis ir su mažesne skyle, todėl yra už riestainį minkštesnis. Prieš tai galvojau, kad būtent didriestainiai ypatingi tuo, kad juos prieš kepant orkaitėje, reikia apvirti. Bet pasirodo, taip kepami visų rūšių riestainiai. Manoma, kad didriestainius pradėta kepti dar XVII a. Krokuvoje, žydų bendruomenėje. Dabar didriestainiai populiariausi JAV, Kanadoje ir UK.

Mane didriestainiai, pirmiausiai sudomino dėl ypatingo gaminimo būdo. O vėliau sužavėjo jo skonis. Traški plutelė ir minkštas vidus. Skaniausi jie ką tik iškepti, kitą dieną pasidaro kiek kietoki. Bet paskrudinti, vėl suminkštėja. Labai skanu juos valgyti tiesiog su sviestu, bet galima naudoti kaip pagrindą bet kokiam sumuštiniui.

Dešimčiai didriestainių reikės:

  • 7 g sausų mielių
  • 4 v. š. cukraus
  • 2 a. š. druskos
  • 450 g miltų (sunaudojau 500 g)
  • sezamo sėklų

Dideliame dubenyje sumaišome mieles, vieną valgomąjį šaukštą cukraus ir 100 ml šilto vandens. Maišome kol ištirpsta mielės. Paliekame pastovėti 10 – 15 minučių tam, kad mielės pradėtų veikti. T. y. tol, kol masė pradeda burbuliuoti.

Į dubenį su mielėmis supilame dar 200 ml šilto vandens, įmaišome druską ir pusę miltų. Po truputį beriame likusius miltus ir minkome tešlą tol, kol jį nustoja lipti prie rankų.

Padarome iš tešlos kamuoliuką, padedame jį į aliejumi išteptą dubenį, uždengiame maistine plėvele ir paliekame tol, kol tešlą padidėja dvigubai. Jei norime didriestainius kepti pusryčiams, paliekame tešlą per naktį šaldytuve. Nors ten ir šalta, bet per dešimt – dvylika valandų tešla kuo puikiausiai iškyla. Padaliname tešlą į dešimt gabaliukų. Iš kiekvieno gabaliuko padarome kamuoliuką, jį šiek tiek suplojame ir medinio šaukšto galu, per vidurį padarome skylę. Pirštais dar šiek tiek tą skylę padidiname. Padedame ant miltuoto paviršiaus ir uždengiame rankšluosčiu.

Didelį puodą pripildome vandeniu iki pusės, suberiame į jį likusius 3 šaukštus cukraus. Užviriname. Sudedame kelis didriestainius taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu. Verdame 1 – 2 minutes, apverčiame ir verdame dar tiek pat. Su kiaurasamčiu išimame iš vandens, nusausiname popieriniu rankšluosčiu, padedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir apibarstome sezamo sėklomis (man visi riestainiai į vieną skardą netilpo).

Kepame iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes

Skanaus 🙂

Receptas iš čia.

Naujametinis šokoladinis sūrio pyragas

Naujametiniam vakarėliui norėjau pasigaminti pyragą iš anksto, tam kad kitą dieną turėčiau daugiau laiko. Tam puikiai tiko sūrio pyragas, kurį reikia šaldyti per naktį (pagaliau išlaukiau ir nesuvalgiau pyrago iš karto…). Šis pyragas patiks visiems šokoladocholikams. Jo užpilas gali pasirodyti keistokas, aš pati abejojau gaminti su juo, ar be. Bet prie pyrago jis labai derėjo. Kitą kartą taip pat jį gaminčiau 🙂 Prieš rašydama šį įrašą, nusprendžiau pasidomėti sūrio pyragų istorija. Sužinoti faktai mane labai nustebino. Pasirodo, jie buvo populiarūs dar senovės Graikijoje. O pirmą kartą sūrio pyrago receptas buvo aprašytas graikų gydytojo Aegimus dar penktame amžiuje prieš Kristų. Sūrio pyragui reikės:

  • 70 g sviesto
  • 225 g šokoladinių sausainių
  • 225 g juodojo šokolado
  • 500 g mascarpone sūrio
  • 100 g cukraus pudros
  • 4 kiaušinių
  • 280 ml riebios grietinėlės
  • 2 a. š. tirpios kavos
  • 2 v. š. verdančio vandens
  • 2 v. š. brendžio

Užpilui reikės:

  • 150 ml grietinės
  • 1 a. š. tirpios kavos
  • 2 v. š. brendžio
  • 2 v. š. mėtų sirupo (ragaukite, nes labai priklauso nuo to, kokį sirupą naudojate)
  • nesaldžios kakavos miltelių

Labai svarbu, kad visi produktai būtų kambario temperatūros. Žinau iš patirties. lowest price cialis Mano grietinėlė ir kiaušiniai buvo ką tik iš šaldytuvo, levitra soft tabs todėl, kai pyliau tirpintą šokoladą į paruoštą sūrio masę, jis sustingo ir neišsimaišė… Teko kaitinti viską virš verdančio vandens vonelės. Sušilęs šokoladas ištirpo ir pyragas buvo išgelbėtas 🙂 Sūrį išplakame su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius, po kiekvieno masę išplakame. Supilame grietinėlę, po truputį pilame tirpintą šokoladą ir gerai išmaišome. Tirpią kavą sumaišome su verdančiu vandeniu. Supilame kartu su brendžiu į sūrio masę. Gautą masę (jį gausis gana skysta) supilame ant sausainių pagrindo. Kepame iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą. Išimame iš orkaitės ir aštriu peiliu atskiriame pyrago kraštus nuo formos. Tai reikia padaryti, nes vėsdamas pyragas šiek tiek sukris, ir kraštai gali suplyšti. Atvėsiname ir dedame į šaldytuvą bent trims valandoms, bet geriausia visai nakčiai. Prieš patiekiant, išimame pyragą iš formos. Sumaišome visus užpilui reikalingus produktus ir paskleidžiame ant pyrago viršaus. Apibarstome pyragą kakavos milteliais. Skanaus 🙂

Languota prijuostė: pradžių pradžia ir šokoladas

Ačiū Egidijai už perduotą languotą prijuostę. Mielai užsirišu. Ir kad jau mano temos pradžia sutapo su metų pradžia, siūlau prisiminti nuo ko viskas prasidėjo. O būtent, nuo ko prasidėjo kiekvieno Jūsų tinklaraščio rašymas. Kas Jūs pastūmėjo ir/arba koks patiekalas ir kodėl buvo pirmas Jūsų tinklaraštyje. Be to, siūlau tą patiekalą ne tik prisiminti, bet ir pasigaminti bei nusifotografuoti iš naujo. Juk ne paslaptis, kad su kiekvienu įrašu mes tobulėjame, todėl būtų įdomu pamatyti skirtumą 🙂 Nesvarbu, kaip seniai pradėjote rašyti, būtų smagu sužinoti apie “pradžių pradžią” daugiau 😉 Jei jau kažkada rašėte apie tai, tiesiog pasidalinkite nuoroda. Gal ne visi tą įrašą paskaitė. Laukiu Jūsų įrašų ir laiškų iki sausio 14d. Rašykite – viktorijal(eta)gmail.com


O kulinarinę šių metų temą pradėsiu nuo produkto, kuris yra  mano mėgstamiausias – šokolado. Šokoladinis suflė tirpstantis burnoje…

Šokoladiniam suflė reikės:

  • 140 g juodojo šokolado
  • 140 ml riebios grietinėlės
  • 1/2 a. š. tirpios kavos
  • 2 v. š. brendžio
  • 3 kiaušinių
  • 2 kiaušinio baltymų
  • 85 g cukraus pudros + papuošimui


Prikaistuvyje sumaišome šokoladą, grietinėlę ir kavą. Užkaičiame ir maišome, kol šokoladas ištirpsta ir masė tampa vientisa. Atvėsiname. Įmaišome kiaušinio trynius ir brendį.

Išplakame kiaušinių baltymus iki purumo (iš viso 5 baltymus). Suberiame cukraus pudrą ir išplakame iki standumo. Ketvirtadalį masės sudedame į šokolado masę. Lengvai išmaišome. Sudedame likusius baltymus.

Kepimo formą patepame sviestu. Aš panaudojau aštuonias visai mažas formeles ir vieną didesnę. Pildžiau jas ne pilnas, o tik 2/3. Bet manau, kad kitą kartą reikėtų naudoti mažiau formų ir pildyti beveik iki viršaus. Nes suflė nors ir smarkiai iškyla, bet iš formos nepabėga. O skaniau valgyti storesnį sluoksnį 🙂

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 – 25 minutes, priklausomai nuo formos dydžio. Papuošiame cukraus pudra.

Skanaus 🙂

Receptas iš knygos “BBC GoodFood 101 chocolate treats”.

Savaitgalio pusryčiai: imbieriniai blyneliai

Štai ir eina į pabaigą puikieji 2010 metai. Man jie atnešė daug smagių akimirkų.  Aišku, smagiausia tai, kad atsirado mažoji

I. Be to ir tinklaraščio rašymas įsibėgėjo. Bet šiandien apie asmeninį gyvenimą daugiau nesiplėsiu, geriau pristatysiu Jums, labiausiai skaitomų tinklaraščio įrašų penketuką. Aišku, ir jau tradicija tapusio, savaitgalio pusryčių recepto nepamiršiu 🙂

Laimingu visiems Naujųjų metų! Praleiskite daugiau laiko su brangiais žmonėmis, dažniau šypsokitės ir nepamirškite, kad laimė Jūsų gyvenime, labiausiai priklauso nuo Jūsų pačių 🙂

 5. Kalėdinis imbierinis namukas. Smagu, kad įrašas, paskelbtas vos prieš dvidešimt dienų, susilaukė tiek dėmesio.

4. Čeburekai. Skaniausi, gaminti namie, o ne kioske iš kačiukų 😀

 3. Sūrio tortas. Gaivus ir labai skanus 😉

 2. Kugelis. Visų lietuvių pamėgtas valgis, kaip gali būti kitaip.

 1. Karaliauja klasika – prancūziškas obuolių pyragas.

—————————————————————————————————————————————–

O savaitgalio pusryčiams, vis dar Kalėdomis kvepiantys, imbieriniai blyneliai.

Keturioms porcijoms reikės:

  • 1 ir 3/4 puodelių miltų
  • 1/4 puodelio tamsiai rudojo cukraus
  • 1 ir 1/2 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelio druskos
  • 3/4 a. š. malto imbiero
  • 1 a. š. malto cinamono
  • 1/2 a. š. maltų gvazdikėlių
  • 1/4 a. š. malto muskato riešuto
  • 1 kiaušinio
  • 2 puodelių pieno
  • 40 g sviesto

Dideliame dubenyje sumaišome visus sausus ingredientus: miltus, cukrų, kepimo miltelius, druską, cinamoną, imbierą, gvazdikėlius ir muskato riešutą.

Tirpintą sviestą išplakame su kiaušiniu ir pienu.

Sausus produktus sumaišome su skystais taip, kad neliktų miltų gumuliukų.

Kepame blynus ant vidutinės ugnies su trupučiu aliejaus. Apverčiame tada, kai blyno paviršiuje atsiranda burbuliukai.

Skanaus 🙂


Receptas iš čia.

Ir vėl imbieriniai sausainiai

Per šias Kalėdas, vis dėlto spėjau prikepti didėlį kalną savo mėgstamų imbierinių sausainių. Tik nenorėjau su Jumis dalintis rezultatu anksčiau laiko, nes juos dovanojau artimiausiems žmonėms 🙂 Dabar jau galiu pasigirti 🙂 Ta pačia proga,  nusprendžiau pasikeisti senojo įrašo nuotraukas.


Dar norėčiau visus pasveikinti su praėjusiomis šventėmis, bei palinkėti drąsių ir be abejo skanių eksperimentų virtuvėje ir jaukios ragautojų kompanijos 🙂

Dumliama

Žiūrint į mane, žaliaakę, šviesiaplaukę, turbūt nieks neįtartų, kad mano prosenelis buvo totorius, gyvenantis Uzbekistane. Bet tai, iš tikrųjų, tiesa. Po pirmo pasaulinio karo, ieškodama geresnio gyvenimo, prosenelė atsidūrė Uzbekistane. Jai be galo pasisekė, ten jį rado ne tik naujus namus, bet ir savo gyvenimo meilę. Ten gimė mano senelis. Bet Tėvynės ilgesys nugalėjo, ir vėliau jie grįžo į Lietuvą.

Vidurio Azijoje labai gilios maisto gaminimo tradicijos. Ir nors mano tėtis gimė jau Lietuvoje, uzbekiškų patiekalų receptai, mūsų šeimoje keliauja iš kartos į kartą. Vienas iš tokių patiekalų – dumliama. Dumliama ypatinga tuo, kad gaminama be lašelio riebalų ar vandens. Jos sudėtyje yra daug daržovių, kurios išskiria sultis. Puodas, kuriame gaminama, sandariai uždaromas ir visi produktai išsitroškina garuose. Mėsa tampa sultinga ir minkštutė, daržovių kvapai susijungia ir aromatas pasklinda po visą virtuvę…  Geriausia, šį patiekalą gaminti ankstyvą rudenį, kai visos daržovės ką tik nuskintos, bet ir su pomidorais iš parduotuvės gavosi visai neblogai 🙂


Mums reikės:

  • 6 vidutinių svogūnų
  • 1 kg mėsos (tradiciškai avienos, bet tinka bet kokia mėsa)
  • 1 kg bulvių
  • 1 kg pomidorų
  • 1/2 kg morkų
  • 1/2 kg paprikos
  • 3 česnako galvų
  • prieskonių: maltų juodųjų pipirų, džiovintų krapų, kumino
  • druskos

Dauguma vidurio Azijos patiekalų yra gaminami dideliame puode storu dugnu, kuris vadinasi – kazan. Jei tokio puodo neturite, tiks paprastas puodas, storu dugnu.

Visi šio patiekalo produktai bus dedami į puodą vienas po kito, sluoksniais. Pradžioje, nulupame svogūnus, supjaustome juos plonais žiedais. Sudedame 2/3 svogūnų, lygiu sluoksniu puodo dugne.

Mėsą supjaustome gabaliukais (galima tai padaryti prieš kelias valandas ir pamarinuoti ją su česnakais), išdėliojame ant svogūnų. Ant mėsos išdėliojame likusius svogūnų žiedus. Įberiame druskos (apie 1/2 a. š.), juodųjų pipirų.

Morkas nuskutame ir supjaustome šiaudeliais (netarkuojame!). Lygiu sluoksniu išdėliojame ant svogūnų. Įberiame prieskonių (kumino, džiovintų krapų, juodųjų pipirų).

Paprikas supjaustome šiaudeliais ir sudedame ant morkų.

Česnakus nulupame ir skilteles tolygiai išdėliojame ant paprikos.

Pomidorus supjaustome griežinėliais ir sudedame į puodą.

Nuskutame bulves. Jei jos smulkios, dedame nepjaustytas. Jei didelės, perpjauname per pusę. Dėdami bulves į puodą (ant pomidorų), šiek tiek paspaudžiame. Beriame druskos (apie 1/2 a. š.).

Daržoves prispaudžiame lėkšte taip, kad tarp puodo sienelių ir lėkštės nebūtų tarpų (mūsų tikslas, kad išgaruotų kuo mažiau skysčių). Uždengiame puodą dangčiu. Kaitiname ant didelės ugnies tol, kol iš daržovių išsiskirs sultys ir jos užvirs (ar užvirė, suprasite iš garso. Puodo dangčio, o tuo labiau lėkštės, jokiu būdu negalima nukelti). Kai sultys užverda, sumažiname ugnį iki minimumo ir verdame 45 minutes.

Štai ir viskas, skanaus 🙂

Savaitgalio pusryčiai: saldi naminė varškė

Šiandienos receptas – duoklė sveikiems pusryčiams. Pirmą kartą gaminau šią varškę mažajai I., bet jai nepatiko… Bet už tat man, labai labai patiko 🙂 Pasigaminti labai paprasta, o skonis daug geresnis už varškės, pirktos parduotuvėje. Pagrindinis skirtumas tas, kad ši varškė gaminama iš nerauginto pieno, todėl gaunasi nerūgšti. Valgyti galima vieną, arba su bet kuo, kas tik Jums patinka: uogiene, šokoladu ir pan.

Apie 200 g varškės reikės:

  • 1 l pieno
  • pusės citrinos sulčių

Pieną supilame į puodą ir užviriname. Nukeliame nuo ugnies, supilame citrinos sultis ir išmaišome. Nuo rūgšties pienas susitraukia ir išsiskiria žalsvos spalvos išrūgos. Jei išrūgos balkšvos ir pieno nesutraukė, įpilkite dar citrinos sulčių ir išmaišykite.

Gautą masę sukrėskite į drobinį maišelį arba kelis kartus sulankstytą marlę ir atvėsinkite. Jei norite birios varškės taip palikite, jei varškės sūrio, paslėkite.

Skanaus 🙂

Receptas iš čia.