Per šias Kalėdas, vis dėlto spėjau prikepti didėlį kalną savo mėgstamų imbierinių sausainių. Tik nenorėjau su Jumis dalintis rezultatu anksčiau laiko, nes juos dovanojau artimiausiems žmonėms 🙂 Dabar jau galiu pasigirti 🙂 Ta pačia proga, nusprendžiau pasikeisti senojo įrašo nuotraukas.
Dar norėčiau visus pasveikinti su praėjusiomis šventėmis, bei palinkėti drąsių ir be abejo skanių eksperimentų virtuvėje ir jaukios ragautojų kompanijos 🙂
Žiūrint į mane, žaliaakę, šviesiaplaukę, turbūt nieks neįtartų, kad mano prosenelis buvo totorius, gyvenantis Uzbekistane. Bet tai, iš tikrųjų, tiesa. Po pirmo pasaulinio karo, ieškodama geresnio gyvenimo, prosenelė atsidūrė Uzbekistane. Jai be galo pasisekė, ten jį rado ne tik naujus namus, bet ir savo gyvenimo meilę. Ten gimė mano senelis. Bet Tėvynės ilgesys nugalėjo, ir vėliau jie grįžo į Lietuvą.
Vidurio Azijoje labai gilios maisto gaminimo tradicijos. Ir nors mano tėtis gimė jau Lietuvoje, uzbekiškų patiekalų receptai, mūsų šeimoje keliauja iš kartos į kartą. Vienas iš tokių patiekalų – dumliama. Dumliama ypatinga tuo, kad gaminama be lašelio riebalų ar vandens. Jos sudėtyje yra daug daržovių, kurios išskiria sultis. Puodas, kuriame gaminama, sandariai uždaromas ir visi produktai išsitroškina garuose. Mėsa tampa sultinga ir minkštutė, daržovių kvapai susijungia ir aromatas pasklinda po visą virtuvę… Geriausia, šį patiekalą gaminti ankstyvą rudenį, kai visos daržovės ką tik nuskintos, bet ir su pomidorais iš parduotuvės gavosi visai neblogai 🙂
Mums reikės:
Dauguma vidurio Azijos patiekalų yra gaminami dideliame puode storu dugnu, kuris vadinasi – kazan. Jei tokio puodo neturite, tiks paprastas puodas, storu dugnu.
Visi šio patiekalo produktai bus dedami į puodą vienas po kito, sluoksniais. Pradžioje, nulupame svogūnus, supjaustome juos plonais žiedais. Sudedame 2/3 svogūnų, lygiu sluoksniu puodo dugne.
Mėsą supjaustome gabaliukais (galima tai padaryti prieš kelias valandas ir pamarinuoti ją su česnakais), išdėliojame ant svogūnų. Ant mėsos išdėliojame likusius svogūnų žiedus. Įberiame druskos (apie 1/2 a. š.), juodųjų pipirų.
Morkas nuskutame ir supjaustome šiaudeliais (netarkuojame!). Lygiu sluoksniu išdėliojame ant svogūnų. Įberiame prieskonių (kumino, džiovintų krapų, juodųjų pipirų).
Paprikas supjaustome šiaudeliais ir sudedame ant morkų.
Česnakus nulupame ir skilteles tolygiai išdėliojame ant paprikos.
Pomidorus supjaustome griežinėliais ir sudedame į puodą.
Nuskutame bulves. Jei jos smulkios, dedame nepjaustytas. Jei didelės, perpjauname per pusę. Dėdami bulves į puodą (ant pomidorų), šiek tiek paspaudžiame. Beriame druskos (apie 1/2 a. š.).
Daržoves prispaudžiame lėkšte taip, kad tarp puodo sienelių ir lėkštės nebūtų tarpų (mūsų tikslas, kad išgaruotų kuo mažiau skysčių). Uždengiame puodą dangčiu. Kaitiname ant didelės ugnies tol, kol iš daržovių išsiskirs sultys ir jos užvirs (ar užvirė, suprasite iš garso. Puodo dangčio, o tuo labiau lėkštės, jokiu būdu negalima nukelti). Kai sultys užverda, sumažiname ugnį iki minimumo ir verdame 45 minutes.
Štai ir viskas, skanaus 🙂
Šiandienos receptas – duoklė sveikiems pusryčiams. Pirmą kartą gaminau šią varškę mažajai I., bet jai nepatiko… Bet už tat man, labai labai patiko 🙂 Pasigaminti labai paprasta, o skonis daug geresnis už varškės, pirktos parduotuvėje. Pagrindinis skirtumas tas, kad ši varškė gaminama iš nerauginto pieno, todėl gaunasi nerūgšti. Valgyti galima vieną, arba su bet kuo, kas tik Jums patinka: uogiene, šokoladu ir pan.
Apie 200 g varškės reikės:
Pieną supilame į puodą ir užviriname. Nukeliame nuo ugnies, supilame citrinos sultis ir išmaišome. Nuo rūgšties pienas susitraukia ir išsiskiria žalsvos spalvos išrūgos. Jei išrūgos balkšvos ir pieno nesutraukė, įpilkite dar citrinos sulčių ir išmaišykite.
Gautą masę sukrėskite į drobinį maišelį arba kelis kartus sulankstytą marlę ir atvėsinkite. Jei norite birios varškės taip palikite, jei varškės sūrio, paslėkite.
Skanaus 🙂
Receptas iš čia.
Kažkada gyriausi, kad gimtadienio proga, gavau dovanų kvietimą į “Kulinarijos studijos” kursus. Jau senų seniausiai ten buvau, spėjau namie dar kartą pasigaminti išmoktus patiekalus, bet niekaip nespėju su Jumis pasidalinti. Vis atsiranda kiti receptai, kuriais noriu pasidalinti kuo greičiau 🙂
Labai džiaugiausi, gavusi šią dovaną. Bet kaip sunku buvo išsirinkti kursus… Visi buvo labai įdomūs, norėjosi aplankyti kiekvienus. Bet galų gale, išsirinkau itališkos virtuvės pamokėles, kurias vedė virtuvės šefas Darius Dabrovolskas. Laikas prabėgo labai greitai ir maloniai. Gaminome salotas, karštą patiekalą ir desertą. Labiausiai kursai man patiko tuo, kad kiekvienas receptas turėjo kažką įdomaus. Pavyzdžiui, salotoms reikėjo paruošti šviežią artišoką. Manau, retas tuo užsiimtų namie. Buvo labai įdomu ir keista, kad iš tokios gražios ir didelės gėlės liko tik penketas valgomų gabaliukų 🙂
O smagiausia tai, kad virtuvės šefas Darius maloniai leido man pasidalinti su Jumis jo sukurtais receptais. Šiandien dalinuosi salotų receptu, vėliau bus ir kiti 🙂
Vienai porcijai reikės:
Jei salotas gaminame su šviežiu artišoku, jį paruošiame. Nulupame kietuosius lapus, nupjauname kotą, išimame daržovės viduje esančius pūkelius. Likusią dalį supjaustome skiltelėmis ir apkepame keptuvėje su nedideliu kiekiu aliejaus, sutrinta česnako skiltele ir prieskoninėmis žolelėmis. Jei naudojame marinuotus artišokus, juos tiesiog supjaustome norimais gabaliukais.
Į lėkštę dedame salotas, skiltelėmis pjaustytus pomidorus, alyvuoges, artišokus, sūrį. Du šaukštus alyvuogių aliejaus sumaišome su tokiu pačiu kiekiu balzaminio acto ir užpilame ant salotų.
Skanaus 🙂
Pas mus namie, burokėlius mėgstu tik aš, todėl ilgai dvejojau, ar dalyvauti dar vienoje “Languotos prijuostės” temoje. Bet paskui sumasčiau dalyvauti. Kelias dienas per savaitę pusryčiauju viena, todėl galiu sau leisti tokį prabangų ir neįtinkantį kitų skoniui patiekalą. Labiausiai jame man patiko keptas ožkos sūris… Jo idėją, nusižiūrėjau kažkur internete, iš jos ir gimė puikios salotos. Tikslių proporcijų nerašysiu. Kokius produktus labiausiai mėgstate, tokių ir dėkite daugiausiai 😉
Salotoms reikės:
Salotų lapus suplėšome ir išdėliojame ant lėkštės. Ant salotų padedame marinuotus burokėlius.
Fetos sūrį supjaustome norimais gabaliukais (tokiais, kad būtų patogu volioti džiūvėsėliuose ir kepti). Išplakame kiaušinį, į jį merkiame sūrio gabaliukus, vėliau juos apvoliojame džiūvėsėliuose ir apkepame iš abiejų pusių.
Išverdame kiaušinį be lukšto. Tam į vandenį, kuriame virsime kiaušinius, įpilame kelis šaukštus acto. Kai vanduo užverda, mentele padarome puode sūkurį ir į jo vidurį įmušame kiaušinį. Uždengiame puodą ir verdame 3 minutes. Išimame kiaušinį su kiaurasamčiu.
Dar šiltus sūrį ir kiaušinį padedame ant burokėlių, apibarstome druska, pipirais ir apšlakstome alyvuogių aliejumi.
Skanaus 🙂
Pagaliau ir į mano namus po truputį braunasi Kalėdos 🙂 Eglutę, tradiciškai mes puošiame tik per Kūčias, bet imbieru ir cinamonu virtuvė jau kvepia. Šiais metais, nusprendžiau pradėti naują tradiciją – Kalėdinių namukų statybą. Puikus laikas, kol dar mažajai I. nesvarbus namuko grožis, galiu pasitreniruoti 😉 Man, gražiausiai atrodo tamsūs namukai, todėl pasirinkau receptą su melasa. Tešla gavosi lengvai kočiojama, namukas tvirtas, bet dėl skonio nežinau… Ką tik iškepti meduoliai (iš likusios tešlos) manęs nesužavėjo, bet dar reikės paragauti per Kalėdas, sako, kad pastovėję jie skanesni. Bet kuriuo atveju, pats procesas man labai patiko, o tešlos receptą bet kada galima pasikeisti, kad ir į šį (ši jo sausainiai gaunasi nuostabūs).
Namuko tešlai reikės:
Karamelei (jos pagalba klijuojamos sienos) reikės:
Papuošimams reikės:
Aš šį namuką gaminau, net keturias dienas, bet ne todėl, kad tai labai sudėtinga. Tiesiog norėjau, kad jis gerai išdžiūtų po kiekvieno žingsnio. Bet manau, kad procesą galima būtų optimizuoti :). Pirmą dieną gaminau tešlą (ją reikia palikti šaldytuve per naktį). Antrą kepiau namuko dalis. Trečią klijavau, o ketvirtą dekoravau 🙂
Gaminame tešlą:
Prikaistuvyje sumaišome cukrų, melasą, sviestą, prieskonius ir druską. Maišydami mediniu šaukštu, kaitiname ant mažos ugnies, kol sviestas ir cukrus ištirps. Įmaišome pieną. Nuimame nuo ugnies ir atvėsiname. Supilame gautą masę į plakimo indą. Po truputį beriame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Maišome, kol tešlą sušoks į rutuliuką. Gautą tešlą, padaliname į dvi dalis, suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve per naktį.
Kepame namuko dalis:
Atsispausdiname ir išsikerpame namuko dalių trafaretus. Iškočiojame tešlą (apie 1/2 cm storio). Pridėję popierinius trafaretus, peiliu išpjaustome namuko dalis: dvi šonines sienas, priekinę ir galinę (nepamirškite, kad galinėje sienoje nereikia durų). Taip pat, išpjauname du 16 cm x 19 cm stačiakampius, bus stogas. Tešlą, patogiausia kočioti tiesiai ant kepimo popieriaus, kad nereikėtų perkėlinėti didelių tešlos gabalų. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 min.
Klijuojame:
Prikaistuvyje sumaišome cukrų su vandeniu. Nemaišydami, kaitiname, kol karamelė paruduoja ir tampa tąsi (jei manote, kad karamelė gaunasi per skysta, jokiu būdu neberkite daugiau cukraus, nes karamelė kristalizuosis, o tiesiog pavirkite dar). Namuko kraštus aptepame karamele ir suklijuojame (patogiausia, tai daryti dviese, nes namuką reikia prilaikyti, kol karamelė atšąla ir sukietėja).
Puošiame:
Kiaušinio baltymą išplakame iki pūtų. Supilame kelis šaukštus citrinos sulčių ir cukraus pudros tiek, kad masė būtų ne per daug skysta, bet tinkama puošybai. Dekoruojame namuką taip, kaip norisi 🙂 Jei patinka čerpinis stogas, jį apklijuojame sausais pusryčiais ir apibarstome cukraus pudra.
Skanaus 🙂
Jau seniai norėjau išbandyti blynus, keptus orkaitėje. Vieną kartą, bandžiau kepti mažiukus, keksiukų formelėse, bet jie gavosi kietoki ir nelabai skanūs, todėl su Jumis receptu nepasidalinau. Šį kartą, išsikepiau vieną didelį ir su obuoliais. Gavosi labai minkštas ir skanus. Skonis, kažkas tarp blyno ir omleto (omletų, aš nemėgstu, bet šis blynas patiko). Be to, smagu, kad nereikia ilgai stovėti prie viryklės, supili visą tešlą į formą ir eini pusvalandžiui pasivaikščioti 🙂
26 cm skersmens blynui reikės:
Kiaušinius išplakame su dviem šaukštais cukraus, supilame pieną ir maišydami beriame miltus.
Nuluptus ir išvalytus obuolius supjaustome skiltelėmis. Didėlėje keptuvėje įkaitiname sviestą (patogiausia, naudoti keptuvę, kurią galima kaitinti orkaitėje), sudedame obuolių skilteles, įberiame cinamono ir vieną šaukštą cukraus. Kepame, kol obuoliai suminkštės.
Jei naudojate keptuvę, kurią galima kaitinti orkaitėje, tešlą supilame ant obuolių. Jei ne, tai obuolius perkeliame į kepimo formą ir tada užpilame tešlą. Kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30 –35 minutes. Dar šiltą apibarstome cukraus pudrą ir ragaujame.
Skanaus 🙂
Receptas iš knygos “Blynai ir vafliai”.
Valio! Valio! Šiandien “Gardumynai” švenčia savo pirmąjį gimtadienį! Kūdikis, per pirmus gyvenimo metus, tobulėja labai sparčiai (dabar stebiu tai savo akimis). Tinklaraštis tai daro ne tokiais septynmyliais žingsniais, bet prisiminus pirmąjį įrašą, irgi tobulėja 🙂 Norėčiau, kad šis procesas nesustotu, todėl Jūsų nuomonės, patarimai ir pasiūlymai labai laukiami 😉 Man tinklaraščio rašymas ir gaminimas jam, labai praskaidriną gyvenimą, pakelia nuotaika, todėl tikiuosi, kad “Gardumynai” sulauks tiek metų, kiek žvakučių ant šventinio torto :)))
Pagrindui reikės:
Pertepimui reikės:
Pagrindas gaminamas labai paprastai. Sviestą ištriname su cukraus pudra, po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išplakame. Suberiame persijotus miltus, kepimo miltelius, supilame pieną ir viską gerai išmaišome. Tešlą supilame į 18 cm skersmens formą (aš kepiau didesnėje 26 cm, todėl vietoj trijų aukštų, tortas gavosi dviejų :). Kepame iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 min (jei kepsite didesnėje formoje, patikrinkit jau po 30 min, nes plonesnis sluoksnis greičiau kepa).
Kol kepa pagrindas, ruošiame pertepimą. Jei naudojame šaldytas mėlynes (kaip aš), jas atšildome. Sūri išplakame su cukraus pudra, tarkuota laimo žievele ir sultimis.
Iškepusį pagrindą, išimame iš formos, atvėsiname ir supjaustome į dvi, ar tris dalis (patogiausia tai daryti su paprasčiausiu siūlu). Visas dalis aptepame kremu ir uždedame vieną ant kitos (aš pagrindus dar sulaisčiau sultimis, kurios liko nuo atitirpusių mėlynių, sumaišytomis su šaukšteliu cukraus). Viršutinį sluoksnį papuošiame mėlynėmis. Valgyti tortą, galima iš karto (gal pastovėjęs, būtų dar skanesnis, sunku pasakyti, per greitai buvo suvalgytas).
Skanaus 🙂
Receptas iš knygos “BBC Good Food 101 Cakes & bakes”.
Man patinka, kai žmonės švenčia gimtadienius. O dar labiau patinka, kai jie tai daro kelias savaites iš eilės. Tada aš turiu daugiau šansų pasireikšti su savo kepiniais 😉 Šį pyragą visi gyrė, bet aš nesu didelė varškės mėgėja, todėl kitą kartą keisčiau sluoksnių storius, būtų daug šokolado ir mažiau varškės… Arba tiesiog kepčiau patį skaniausią sūrio pyragą… Vėliau kilo dar kelios problemos, bet ne dėl pyrago, o dėl manęs… Visų pirmą, nesugebu išsikepti sūrio pyrago taip, kad dar liktų pakankamai laiko jam atšaldyti. Gerai, kad lauke – 10, o tai tektų svečiams valgyti jį dar karštą… Kita problema kilo fotografuojant. Svečiai jau buvo susirinkę, todėl fotografuoti galėjau tik savo gabaliuką. Viskas būtų gerai, bet barstydama gabalėlį kakava, sugebėjau ant jo numesti sietelį… Ir pyragas tapo fotografuojamas tik vienu rakursu 😉 Todėl Jums teks grožėtis ne pyragu, o meškiuku :)))
Pyragui reikės:
Užpilui reikės:
Sausainius sutrupiname ir sumaišome su dar karštu, ištirpintu sviestu. 25 cm kepimo formą (aš naudojau didesnę), išklojame kepimo popieriumi, suberiame į ją sausainių trupinius ir išlyginame paviršių. Kepame 10 min, iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Išplakame varške su cukraus pudra. Suberiame į paruoštą masę miltus, supilame išplaktus kiaušinius, romą ir grietinę. Viską dar kartą gerai išplakame. Supilame varškės masę ant šokoladinio pagrindo. Kepame 10 min iki 240 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, po to sumažiname kaitrą iki 110 laipsnių ir kepame dar 25 minutes. Išjungiame orkaitę, praveriame dureles ir paliekame pyragą dviem valandom vėsti (šį žingsnį praleidau, taikiau šoko terapiją ir šaldžiau pyragą 10 minučių lauke).
Grietinę, skirtą užpilui sumaišome su romu ir užpilame ant pyrago (aš pradžioje abejojau, ar iš viso vertą darytis užpilą, bet jis čia labai tiko). Papuošiame pyragą kakava ir kelias valandas šaldome šaldytuve.
Skanaus 🙂 Receptas iš knygos “BBC Good Food 101 Chocolate treats”.
Mane žavi žmonės, kurie gali šnekėti bet kokiomis temomis. Visą laiką turi savo tvirtą nuomonę ir teisingus žodžius jai išreikšti. Tais, kurie gali kalbėti nesustodami ir savo sąmojais linksminti žmonės (tušti blondinių/blondinų plepalai nesiskaito…) Mano kalbumo lygis, labai priklauso nuo kompanijos ir tos dienos nuotaikos. Tyliu dažniau negu
kalbu… Interneto platybėse, aišku, viskas lengviau. Prieš rašant kiekvieną sakinį, galima dešimt kartų pagalvoti, ar verta jį rašyti. O ką daryti, jei norint pasidalinti receptu, mintys įžangai nesusidėlioja? Rašyti tik sausą receptą? Iš viso tą dieną nieko nerašyti? Kaip manote Jūs? Kam vartote kulinarinius tinklaraščius? Žiūrite nuotraukas? Skaitote įžangas? Domitės tik receptais? O gal tai tiesiog tapo įpročių? Per pietų pertrauką perbėgti visus žinomus kulinarinius blogus ir nesvarbu, patinka jie Jums ar ne?
Keturioms porcijoms reikės:
Kokoso drožles užpilame pienu, atidedame į šalį. Kitame dubenyje išplakame kiaušinius, suberiame cukrų, įpilame tirpintą sviestą, dar kartą išplakame. Suberiame kepimo miltelius ir druską. Pakaitomis pilame pieną, beriame miltus ir maišome, kad nesusidarytų gumuliukų. Kepame blynus ant vidutinės ugnies su trupučiu aliejaus. Apverčiame tada, kai blyno paviršiuje atsiranda burbuliukai. Skanaus 🙂