Category Archives: desertai

Saldu, sūru ir šokoladas

Kokosiniai rutuliukai

Beveik prieš metus, kulinarinis žurnalas “Debesys”, tinklaraštininkų dienos proga, surengė smagų konkursą. Skaitytojai siūlė receptus, kuriais norėtų pavaišinti savo mėgstamus tiklaraštinikus, o visa žurnalo komanda rinko nugalėtoją. Man atiteko garbė gaminti pagal laimėjusį receptą. Jo autorė tapo – Kristina Gavutienė. Įdomu, ji visa dar skaito žurnalą? 🙂

Šiais metais, žurnalas tinklaraštininko dieną minės kitaip (kaip, sužinosit jau vasaros pradžioje). Dabar mes kaip tik ruošiamės naujam vasaros numeriui, todėl ir prisiminiau šį lengvą ir labai gardų desertą 🙂

25 rutuliukams reikės:

250 g kokosų drožlių
1 skardinės (397 g) saldinto sutirštinto pieno
10 kardamonų ankščių arba 2 arb. š. malto kardamono
saujos pistacijų

Pistacijas sukapokite. Dideliame dubenyje gerai išmaišykite 200 g kokosų drožlių, sutirštintą pieną, kardamoną ir riešutus.

Keptuvę nesvylančiu dugnu įkaitinkite ant silpnos ugnies. Sukrėskite į ją paruoštą masę ir nuolat maišydami kaitinkite apie 8–10 minučių. Atvėsinkite.

Šlapiomis rankomis formuokite rutuliukus ir apvoliokite juos likusiose kokosų drožlėse.

Prieš patiekdami, pusvalandį palaikykite šaldytuve.

Laikykite sandarioje dėžutėje, kad rutuliukai neišdžiūtų.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Prancūziški macarons

41 Replies

Pradžioje, priminsiu, kad “Gerų daiktų turgelis” jau veikia. Daiktai talpinami ir mainomi. Jei turi kuo prie jo prisidėti, laukiame! 🙂

O dabar apie sausainius tokiu mistiniu pavadinimu – macaron. Prisipažinsiu, kad nieko apie juos nežinojau, kol nepradėjau rašyti tinklaraščio. Užtat, per daugiau nei trejus rašymo metus, prisiskaičiau apie juos krūvą visokiausios informacijos, prisižiūrėjau filmukų ir nuotraukų. Supratau vieną – jų kepimo procesas yra labai sudėtingas ir kruopštus dalykas. Sėkmė priklauso nuo migdolų miltų kokybės, orkaitės temperatūros tikslumo ir net nuo tuo, kiek kartų mentele maišysite tešlą… Savaime suprantama, kad prisiklausius visokiausių baubų, jų kepti vis nesiryžau. Bet išaušo ta diena, kai gaminant “creme brulee” (nepykit, kažkaip sugebėjau jo nenufotografuoti, tai recepto kol kas nebus) man liko daug nesunaudotų baltymų. Jie kurį laiką prastovėjo šaldytuve, o aš vis kaupiausi ir susikaupiau. Išsikepiau baisiųjų macarons ir jie man gavosi iš pirmo karto! Nežinau, gali būti, kad tai yra tik naujoko sėkmė ir kitą kartą, man jie tokie gražūs nesigaus. Bet facebook’e (aš ten pasirodau daug dažniau negu tinklaraštyje, prisijunkit ir Jūs) pažadėjau pasidalinti savo išbandytu receptu ir įžvalgomis. Gal kam padės 🙂

Internete yra krūvos macaron receptų. Visų jų proporcijos daug maž panašios, todėl išsirinkti pagal kurį kepti, buvo sunku. Išsirinktas receptas man patiko dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ten buvo aprašyta, kaip pačiam pasigaminti migdolų miltus. Kaip žinot, jie brangūs, be to ne visur lengva jų nusipirkti, todėl mokėti juos pasigaminti visai naudinga ir smagu 🙂 Visų antra, mergina aprašiusi šį receptą, gamina macaron pagal užsakymą ir tvirtina, kad visada gamina tik pagal šį receptą. Reiškia, receptas tikrai daug kartų išbandytas ir patikrintas. Na, ir trečia, šio recepto autorius yra Alain Ducasse, nuo to jis tampa dar patikimesnis 🙂

Pertepimą gaminau pagal mano mėgiamo David Lebovitz receptą.

~ 25 dvigubiems macaron reikės:

110 g migdolų miltų (kaip juos pasigaminti, skaitykite žemiau)
225 g cukraus pudros
125 g sendintų kiaušinių baltymų
50 g cukraus

Pertepimui (man jo gavosi šiek tiek per daug) reikės:

125 ml riebios (35%) grietinėles
2 a. š. auksaspalvio sirupo
120 g juodojo šokolado
15 g sviesto

Orkaitę įkaitiname iki 150 laipsnių.

Pradžioje, jei neturime, pasigaminame migdolų miltus. Juos galima gaminti iš migdolų su odelėmis ir be. Prisiskaičius internete supratau, kad tam labiau tinka migdolai su odele. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Migdolus su odele sunkiau sumalti iki migdolų sviesto ir nuo juodų taškučių, likusiu nuo odelių miltuose, macaron atrodo gražesni 🙂 Taigi, 110 g migdolų sumaišome su cukraus pudra (aš maišiau su visais 225 g, bet gavosi per didelis kiekis, susimalė tik per 3 kartus.) ir sumalame iki miltų (aš maliau su elektriniu plaktuvu, bet galima naudoti ir pvz. kavamalę). Gautus miltus persijojame per smulkų sietelį (per tokį, kokiu sijojate miltus pyragams). Jei liko stambesnių riešutų gabaliukų, malame juos dar kartą. Kartojame veiksmus, kol neliks nepersijotų riešutų (man liko koks 1/4 a. š. kurių plaktuvas jau fiziškai nebegalėjo sumalti).

Jei turite migdolų miltus, juos vis tiek rekomenduojama sumaišyti su cukraus pudrą ir dar kartą permalti bei persijoti.

Gautus miltus paskleidžiame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir įkišame į įšilusią iki 150 laipsnių orkaitę 5 minutėms pasidžiovinti.

Padžiovintus miltus dar kartą persijojame į didelį dubenį (jame toliau maišysime macaron tešlą).

Kitame dubenyje išplakame baltymus. Recepte parašyta, kad jie turi būti brandinti. Manieji prastovėjo šaldytuve, sandariai užsuktame stiklainyje daugiau negu savaitę (ir per tą laiką nesugedo ;). Taigi, baltymus suplakame iki putų, tada suberiame cukrų ir dar kartą viską išplakame. Recepte buvo parašyta, kad baltymai turi būti išplakti iki standžių, blizgančių putų, kurie ištraukus plaktuvą, liktų ant jo gražia kepure. Aš labai bijojau per mažai išplakti todėl suplakiau iki to, kad putos buvo tokios kietos, kad ištraukius plaktuvą ant jo neliko nei lašelio baltymų. Pradžioje pagalvojau, kad išplakiau per daug, bet gal būt kaip tik tai išgelbėjo mane nuo tešlos permaišymo.

Sudėkite baltymus į dubenį su migdolų miltais ir atsargiai bet tvirtai maišykite juos. Aš maišiau su silikonine mentele, vis kabindama iš apačios į viršų. Girdėjau, kad labai svarbu nepermaišyti, todėl visą tai padariau ~ per 50 judesių. Nustojau maišyti iš karto, kai tik visi miltai susimaišė su migdolais ir masė tapo vientisa. Tešlos tirštumas turi būti toks, kad suformavus sausainius, jų paviršius šiek tiek išsilygintų, bet jie per daug nesuplonėtų. Jei tešla bus per tiršta, sausainiai liks su kauburėliais, jei per skysta, per daug išsiplės ir taps per ploni. Tirštą tešlą galima pataisyti ją dar kelis sykius permaišius, o su skysta jau nieko nebepadarysi, teks viską pradėti iš naujo…

Tešlą supilame į konditerinį maišelį tiesių antgaliu (arba tiesiog į maišelį prakirptu galu). Suformuojame 3-4 cm skersmens sausainius, ant kepimo popieriumi arba silikoniniu kilimėliu išklotos skardos. Aš vieną skardą kepiau su kepimo popieriumi, o kita su kilimėliu. Kepti ant kepimo popieriaus gavosi daug gražesni. Tikriausiai todėl, kad mano kilimėlis yra pakankamai storas ir jis nespėjo įšilti taip greitai, kaip kepimo popierius. O kepant macarons, temperatūra yra labai svarbi…

Palikite sausainius pastovėti kambario temperatūroje 30-60 minučių, kad apdžiūtų viršus (aš savuosius laikiau valandą).

Įkaitinkite orkaitę iki 155 laipsnių ir kepkite 13 minučių. Aš kepiau elektrinėje orkaitėje su kaitinimu iš viršaus ir apačios, be vėjelio. Skardą dėjau į vidurinę lentyną.

Iškepusius sausainius, traukiame iš orkaitės, paliekame kelias minutes ant kepimo popieriaus, vėliau aušiname ant grotelių.

Kol sausainiai vėsta, gaminame pertepimą. Grietinėlę su sirupu supilame į mažą prikaistuvį, sumaišome ir užkaičiame beveik iki užvirimo. Kai puodo kraštuose ims kilti burbuliukai, nuimame nuo ugnies, sudedame į grietinėlę sukapotą šokoladą ir supjaustytą gabaliukais sviestą. Maišome tol, kol šokoladas ir sviestas ištirps. Šokoladinę masę atvėsiname šaldytuve. Joje esantis šokoladas turi šiek tiek sukietėti tam, kad tepant, masė nenubėgtų nuo sausainio.

Atvėsusius sausainius suporuojame pagal dydį. Vieną dalį sutepame kremu ir uždengiame kita, šiek tiek paspaudžiame. Laikome orui nepralaidžioje dėžutėje.

Skanaus! 🙂

Macaron receptas iš “Food and life in photos”.

Pertepimo receptas iš David Lebovitz.

Pistacijų ir kardamono pyragas

16 Replies

Per paskutinius pusę metų aš nusipirkau/laimėjau/gavau dovanų krūvą puikių knygų. Viena bėda, kol kas neturiu laiko gaminti pagal jas. Na, gaminti gal laiko ir rasčiau, bet prieš tai man reikia ramiai atsisėsti, pavartyti jas visas ir dar krūvą žurnalų, pasvarstyti, pagalvoti ir tada nuspręsti ką gi aš norėčiau suvalgyti. Taigi, kol kas dienos pilnos visokių kitų malonių rūpesčių, o knygos laukia savo eilės. Visgi, vieną receptą iš šių knygų aš spėjau išbandyti. Nes vieno gimtadienio proga, tiesiog daviau jubiliatui pavartyti knygą ir paprašiau besti pirštų į patikusį receptą. Jį ir iškepiau. Visi liko labai patenkinti. Pyrago išvaizda gal ir nelabai šventinė, bet aromatas… Užvaldo visų nosis ir burnas. Puikus pyragas, matyt kaip ir visi D. Lebovitz desertai. O knyga puiki tuo, kad visi receptai aprašyti labai smulkiai ir kruopščiai. Manau, pagal ją gaminti galėtų kiekvienas 🙂

Pyrago viršui reikia (apvaliai 23 cm formai):

2 v. š. (30g) sviesto
1 a. š. cukraus
3/4 stiklinės (60g) migdolų plokštelių

Pyrago tešlai reikia:

3/4 stiklinės (90g) pistacijų su lukštais (tik rašydama receptą, pamačiau, kad aš svėriau riešutus be lukšto… bet tešla man nepasirodė per tiršta)
1/4 stiklinės (35g) + 3/4 stiklinės (110g) miltų
2 a. š. nelukštentų kardamono ankščių arba 3/4 a. š. malto kardamono
1/2 stiklinės (115g) kambario temperatūros sviesto
1 stiklinės (200g) cukraus
3 didelių kambario temperatūros kiaušinių
1 a. š. kepimo miltelių
žiupsnelio druskos

Įkaitiname orkaitę iki 175 laipsnių.

Pradžioje, gaminsime pyrago viršų. Tam ištirpiname 30 sviesto, ir supilame jį į kepimo formą (recepte parašyta, kad galima tiesiog įdėti gabaliuką sviesto į formą ir pakaitinti ant viryklės kol ištirps, bet aš kažkaip nesurizikavau). Paskirstome sviestą per visą formos dugną, apibarstome šaukšteliu cukraus ir suberiame migdolų plokšteles. Pakratome forma, kad plokštelės tolygiai pasiskirstytų ir atidedame formą į šalį.

Toliau gaminame tešlą. Išlukštename pistacijas, suberiame jas kartu su 35 g miltų į smulkintuvą ir susmulkinam iki miltų (aš naudojau paprastas sūdytas, tiesiog jas šiek diek patryniau tarp drėgnų rankų, kad nusiplautų pagrindinis druskos sluoksnis ir į tešlą daugiau druskos nedėjau).

Jei naudojate kardamono ankštis, sutraiškykite jas, išimkite sėklas ir susmulkinkite. Susmulkintas sėklas arba maltą kardamoną sumaišykite su smulkintomis pistacijomis. Atidėkite į šalį.

Dideliame dubenyje išplakite kambario temperatūros sviestą ir cukrų (3 – 5 minutes). Turi gautis šviesi puri masė. Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną kartą masę gerai išplakite.

Kitame dubenyje sumaišykite persijotus miltus, kepimo miltelius ir druską (jei naudojote nesūdytas pistacijas). Sumaišykite su kiaušinių mase ir pistacijomis. Maišykite trumpai, tik tiek kad neliktų sausų produktų.

Atsargiai, šaukštu sukrėskite tešlą į kepimo formą. Išlyginkite paviršių, stengdamiesi nejudinti migdolų drožlių, esančių ant kepimo formos dugno.

Kepkite ~45 minutes, arba kol dantų krapštukas įkištas į pyrago vidurį bus sausas. Leiskite 15 minučių atvėsti. Peiliu atskirkite pyrago kraštus nuo kepimo formos. Išverskite ant lėkštės ir visiškai atvėsinkite.

Skanaus 🙂

Receptas iš D.Lebovitz knygos “Ready for Dessert”.

Blynų tortas, trečias gimtadienis ir žaidimas vienuolika

12 Replies

“Findusas šventė savo gimtadienį triskart per metus, tiesiog taip buvo linksmiau. Kiekvieną kartą ta proga Petsonas iškepdavo jam blynų tortą.” Sven Nordqvist “Petsono tortas” Deja, nei aš pati, nei mano tinklaraštis, nešvenčiame gimtadienio triskart per metus (o gal kaip tik gerai, būčiau jau sena sena…). Bet šiuo metu, Petsono ir katino Finduso nuotykiai yra skaitomiausios knygos mūsų namuose. Todėl trečiojo tinklaraščio gimtadienio proga ne kas kitas, o Petsono blynų tortas. Juk trys tai dar taip mažai 🙂

Jau tikriausiai pastebėjote, kad kulinarinių tinklaraščių gretose siaučia naujas virusas – žaidimas “Vienuolika”. Nesu visokių grandininių laiškų mėgėja, todėl toliau šio viruso neplėsiu. Be to, man atrodo, kad galimybę sudalyvauti gavo jau visi norintys (jei kas negavo, rašykit, sugalvosiu ir Jums 11 klausimų). Bet, man labai smagu skaityti kitų įrašus ir sužinoti šiek tiek daugiau apie žmones, kurių tinklaraščius skaitau. Todėl gimtadienio proga, nusprendžiau atsakyti į klausimus. Gal kam nors bus įdomu artimiau su manimi susipažinti 🙂

Vienuolika atsitiktinių faktų apie mane:

Esu uždaras žmogus. Nuoširdžiai bendrauti pradedu tik nors šiek tiek pažinus žmogų.
Iki šiol džiaugiuosi, kad pradėjau rašyti tinklaraštį. Jis į mano gyvenimą įnešė tiek naujo ir įdomaus, tiek daug naujų pažįstamų ir bendraminčių.
Esu visiška tiksliukė. Baigiau informatiką. Mūsų grupėje buvo 25 vaikinai ir 6 merginos. Kurse tokių grupių buvo penkios 🙂
Mėgstu stalo žaidimus.
Persikrausčiusi į naują butą, galvojau, kad jame labai didelė virtuvė. Dabar jau ir joje nebetelpu 🙂
Gaminti labiausiai mėgstu viena arba su mažosios I. pagalba.
Niekada nesu ragavus “macaroons”.
Labai dažnai šypsausi ir fiziškai nemoku rėkti ant žmonių.
Labai mėgstu jūrą, todėl jei negalėčiau gyventi Vilniuje, savo namais pasirinkčiau Klaipėdą.
Labai mėgstu visokiausius miltinius patiekalus. Žinau, kad tai nėra pats sveikiausias maistas, todėl paskutiniu metu stengiuosi kuo daugiau naudoti speltos miltus ir taip save raminu 😉
Prieš rašydama faktus apie save, atsakiau į kitus tinklaraštininkų užduotus klausimus, todėl nesugalvoju ką dar parašyti 🙂

Gavau net du kvietimus dalyvauti žaidime, todėl atsakau į visus pateiktus klausimus 🙂 Viktorijos klausimai:

1. Kokius mokslus pabaigėte? Ir kokioje profesijoje dirbate? Baigiau informatikos magistrą, toje srityje ir dirbu, esu programuotoja. Nežinau, kas man vienuoliktoje klasėje šovė į galvą, kai sugalvojau ten stoti, bet savo pasirinkimu esu labai patenkinta 🙂

2. Kokia kamera fotografuojate? Kas lėmė šį pasirinkimą? Kokia mėgstamiausia fotografijų tema? Fotografuoju su Nikon D90. Taip jau gavosi, kad kol neturėjau savo veidrodinio fotoaparato, galėjau skolintis šį modelį. Prisijaukinau jį, todėl ir sau tokį patį nusipirkau (oi ne, vyras padovanojo ;). Tik objektyvą dabar naudoju ne KIT’inį, o 50mm.

3. Kas yra jūsų kulinarinio tinklaraštinkiškumo motyvacija (kas skatina rašyti, kodėl tai darote)? Didžiausia motyvacija yra tai, kad man patinka gaminti ir noriu turėti visus išbandytus ir patikusius receptus vienoje vietoje. Aišku, labai džiugu, kai mano receptai būna naudingi ir dar kam nors be manęs 🙂 Be to, tinklaraštis yra puikus saviraiškos ir komunikavimo su bendraminčiais būdas.

4. Kokią periodinę spaudą prenumeruojate sau ir kokią šeimos nariams? Jau seniai prenumeruoju žurnalą “Virtuvė. Nuo… Iki…“. O prieš savaitę nusprendžiau sau pasidovanoti žurnalo “GoodFood” prenumeratą, kitais metais pamatysiu, ar vertėjo. O vaikai dar maži, todėl skaito knygas, žurnalai ir laikraščiai jų dar nelabai domina.

5. Kokius žinote lietuviškus publikuojamus ar Internetinius kulinarinius žurnalus? Kokius skaitote? Be abejo žinau ir skaitau internetinį žurnalą “Debesys“, nes ir pati dalyvauju jo veikloje. Taip pat, skaitau begale lietuviškų kulinarinių tinklaraščių. Nesiimu jų vardinti, nes tikrai ką nors pamiršiu 🙂

6. Įsivaizduokite: jūsų gimtadienis, mylimas žmogus nori jums paruošti/užsakyti vakarienę. Kokių patiekalų ir gėrimų norėtumėte šia ypatinga proga? Sunku nuspręsti, koks turėtų būti pagrindinis patiekalas, bet desertas būtinai turi būti labai šokoladinis. Visi namiškiai žino, kad pavyzdžiui geriausi ledai yra šokoladiniai su šokolado gabaliukais ir aplieti šokoladu 🙂

7. Kokiems patiekalams dažniausiai jaučiate troškimą (craving) … arba Kokio maisto troškimas prikelia vidury nakties iš lovos ir priverčia praverti šaldytuvo duris? Vidury nakties kartais atsikeliu tik vandens atsigerti… Kol miegu, valyti nesinori, o ir prabudus pasijuntu išalkusi tik po geros valandos… Dienos metu, troškimą dažniausiai jaučių jau aprašytam šokoladui. Tik ne pieniškam, o juodam ir su kuo daugiau kakavos.

8. Kokioje pasaulio vietoje norėtumėte gyventi? Kodėl? Norėčiau gyventi ten, kur ir gyvenu – Lietuvoje. Man čia gera. Bet pakeliauti norėčiau po visą pasaulį. Įdomu visur, kur dar nebuvau.

9. Kokio ilgumo yra jūsų kulinarinis stažas? Sukiojausi virtuvėje nuo vaikystės, bet daugiau žiūrėdavau, nei darydavau pati. Rimčiau pradėjau domėtis nuo tada, kai nusprendžiau rašyti tinklaraštį. Reiškia, ne toks jau jis ir didelis 🙂

10. Kas jūsų nuomone yra “kulinarinė nuodėmė”? Žodis nuodėmė man asocijuojasi su blogais dalykais. Todėl manau, nuodėmė yra tokie dalykai, kaip visu patiekalų skaninimas “Vegeta”, arba sultinio kubelių naudojimas (ekologiški nesiskaito 😉

11. Trys jūsų mėgstamiausi kulinariniai autoriai (gali būti knygos, TV laidos vedėjai, tinklaraštininkai). Kas jie? Mėgstamų tinklaraščių ir knygų turiu daug, bet pirmi atėję į galva yra šie:

“Smitten Kitchen” – paprasti, bet neprasti receptai, kurie visada pavyksta (neseniai pasirodė ir knyga).
“Pure vegetarian” – puikios nuotraukos ir savotiškas, jaukus požiūris į maistą.
“Chadeyka” – nes ten tiek kepinių ir saldumynų… O juos gaminti aš mėgstu labiausiai.

Klausimai iš tinklaraščio “Skanios mintys“:

1. Ar griūti į sniegą smagiau nei į rudeninių lapų krūvą? Vienareikšmiškai taip.

2. Šokoladas ar karamelė? Ar abu? Šokoladas. Kaip jau rašiau, geriausia juodas.

3. Ar norėtum pakeliauti po pasaulį autostopu? Man tai per didelė avantiura. Mėgstu keliauti, bet patinka keliones planuoti ir žinoti kur būsiu rytoj. Be to, matyt jau senatvė atėjo, norisi bent minimalaus komforto 🙂

4. Koks Tavo mėgstamiausias filmas? Labai mėgstu senas komedijas, tokias kaip “Šuriko nuotykiai”. O iš šiuolaikinių, labai patiko “Inception“.

5. Ar ryžtumeis atsistoti ant skardžio krašto, pritūpti ir ištiesti vieną koją į priekį? Visą laiką galvojau, kad aukščio nebijau. Ir oro balionu norėčiau paskraidyti. Bet tiek padaryti nesiryžčiau. Nepasitikiu savo kojomis, o gal sudrebės 🙂

6. Ką labiau mėgsti: kepti pyragus ar mėsos kepsnius? Ir vėl vienareikšmiškas atsakymas – pyragus. Tinklaraščio statistiką liudija tą patį. Keista ir kaip aš pati iki šiol netapau panaši į pyragėlį 😉

7. Cukraus vata – taip ar ne? Nesiginčysiu, nostalgiškus prisiminimus ji sukelia, bet dabar tai jau atrodo per daug saldus ir nenaudingas maistas (ir vėl ta senatvė prašneko).

8. Ar dažnai juokiesi taip, kad skaudėtų šonus? Esu baisiai santūrus žmogus, retai taip nuoširdžiai juokiuosi. Bet šypsausi dažnai 🙂

9. Jei paslystum ir netyčia padarytum špagatą, susilaužytum dubenkaulį ar tai nesudarytų jokių nepatogumų? Tikiuosi, kad vaikystėje ilgus metus lankyti pramoginiai šokiai apsaugotų nuo kaulų lūžių…

10. Iki kada tikėjai Kalėdų Seneliu? Hm… Negi jo iš tikrųjų nėra? 😉

11. Ledai žiemą. Gerai, blogai, šalta, nuostabu.. Kokia Tavo nuomonė? 🙂 Nuostabu jei sėdi namie ant sofos, apsiklojusi šiltu pledu ir žiūri pro langą į krentančias snaiges. Blogai, jei bandai juos valgyti lauke prie -20 🙂

Blynams reikės:

50 g sviesto
1 didelio banano (jį sutrinus, turėtų gautis 1/2 stiklinės košės)
1 stiklinės pieno
3/4 stiklinės miltų (95 g)
4 didelių kiaušinių
2 v. š. rudojo cukraus (25 g)
1 a. š. vanilinio cukraus
žiupsnelio druskos
1/2 a. š. malto cinamono
1/4 a. š. tarkuoto muskato riešuto
žiupsnelio maltų gvazdikėlių

Kremui reikės:

225 g kreminio sūrio (naudojau mascarpone)
1 ir 1/2 stiklinės tiršto natūralaus jogurto (345 g)
1/3 stiklinės cukraus (65 g)
1/2 a. š. vanilinio cukraus

Karameliniam viršui reikės:

1/2 stiklinės riebios grietinėlės (125 ml)
1/4 stiklinės rudojo cukraus (50 g)
15 g sviesto
1/2 stiklinės skrudintų migdolų (50 g)
1/2 a. š. vanilinio cukraus

Kepame blynus: Bananus sutrinkite šakute arba elektriniu plaktuvu iki vientisos masės. Supilkite tirpintą sviestą, suplakite dar kartą. Sudėkite visus likusius produktus, gerai išmaišykite, kad neliktų gumulų. Supilkite tešlą į dubenį, uždenkite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą bent valandai (galima ir per naktį). Pastovėjusi tešla sutirštės, todėl prieš kepdami blynus, ją dar kartą išmaišykite. Iš gautos tešlos iškepkite lietinius, kiekvienam blynui naudodami apie 1/4 stiklinės tešlos. Blynai gaunasi minkšti, todėl verskite juos labai atsargiai.

Gaminame kremą: Kreminį sūrį išplakite iki standumo, dalimis (apie 1/2 stiklinės per kartą) įmaišykite jogurtą. Suberkite paprastą ir vanilinį cukrų, dar kartą viską išplakite iki standumo. Aš naudojau ne tirštą graikišką, o paprastą natūralų jogurtą, todėl mano kremas nesigavo labai standus ir pjaustomas tortas pradėjo “čiuožti”.

Surenkame tortą: Padėkite vieną blyną ant lėkštės, kurioje serviruosite tortą dugno. Užtepkite apie 1/4 stiklinės kremo. Kartokite tol, kol nesibaigs blynai. Paskutinis blynas turi likti be kremo. Gaminame karamelę: Vidutinio dydžio prikaistuvyje sumaišykite grietinėlę, cukrų ir sviestą. Užvirinkite, sumažinkite ugnį ir vis pamaišydami virkite apie 10 minučių, arba kol masė netaps gražios karamelinės spalvos ir sutirštės. Suberkite vanilinį cukrų ir stambiai sukapotus skrudintus riešutus. Nedelsiant, kol nesutirštėjo užpilkite karamelinį padažą ant torto viršaus ir tolygiai jį paskleiskite. Skanaus 🙂 Receptas adaptuotas pagal “Smitten Kitchen“.

Morkų keksiukai ir knyga

6 Replies

Nors esu išsisaugojusi galybę receptų visiems gyvenimo atvejams, kartais būna taip, kad pamatau receptą ir suprantu – noriu jį pasigaminti čia ir dabar. Taip atsitiko ir šį kartą, pamačiau Aušros morkų keksą ir nenusiraminau, kol neišsikepiau 😉 Jis tikrai labai labai skanus!

Iš tikrųjų, jį išsikepti nebuvo taip paprasta, nes mano I. pareiškė, kad nori visai ne kekso, o keksiukų ir be to šokoladinių 😀 Teko gelbėti situaciją ir kepti mano mėgstamus žaibiškus šokoladinius keksiukus, o morkų keksas irgi tapo keksiukais… 🙂 Nemanau, kad skonis nuo to nukentėjo, o išvaizda tai tik pagerėjo.

Taigi, morkinių keksiukų receptas žemiau. O žaibiškų šokoladinių keksiukų receptą sužinosite, jei pavartysite naują knygą “Gyventi skanu“. Jau girdėjote apie ją? Taip taip, čia ta pati knyga, prie kurios prisidėjo daug Jūsų mėgstamiausių maisto tinklaraštininkų, o tarp jų ir aš! Valio! 🙂

Na ir iškalba mano… Tiek daug norėjau pasakyti, bet tilpau kaip visada į kelis sakinius 🙂

Keksiukams reikės:

215 g miltų (naudojau per pusę paprastų kvietinių ir speltos)
1/2 a. š. sodos
1 kupino a. š. kepimo miltelių
1/2 a. š. cinamono
1/2 a. š. kardamono
1 kupino a. š. vanilinio cukraus
žiupsnelio druskos
80 g rudojo cukraus
120 g sviesto
2 didelių kiaušinių
140 ml grietinės
1 ir 1/2 stiklinės smulkia burokine trintuve sutarkuotų morkų (dvi stambios morkos, apie 300 g)
10 saldainių “Karvutė”

Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno labai gerai išmaišykite. Įmaišykite grietinę.

Miltus persijokite ir gerai išmaišykite su soda, druska, kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi, cinamonu ir kardamonu. Palaipsniui, maišydami suberkite į skystąją tešlą.

Nuo tarkuotų morkų nuspauskite skysčių perteklių (tiesiog, imkite saujomis ir šiek tiek nugręžkite) ir sudėkite į tešlą. Gerai išmaišykite.

Saldainius smulkiai sukapokite ir taip pat įmaišykite į tešlą, kad vienodai pasiskirstytų.

Paruoštą tešlą sukrėskite į popierinėmis formelėmis išklotą keksiukų kepimo formą ir pašaukite į 180 laipsnių orkaitę 35 minutėms.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Tarp vėjo gūsių”.

Kalėdų senelis slapukas 2012 ir bananiniai sausainiai

56 Replies

Praeitais metais, ekspromtu sugalvota akcija atrakcija “Kalėdų senelis slapukas”, mano džiaugsmui sulaukė labai daug dalyvių (net 32!). Todėl šiais metais, nusprendžiau akciją pakartoti ir tikiuosi, kad nuo šiol jį taps kasmetinė 🙂 Šį kartą, pranešu apie ją iš anksto, kad dalyviai turėtų daugiau laiko registracijai.

Taigi, primenu taisykles. Norintiems dalyvauti reikia:

rašyti kulinarinį tinklaraštį
iki lapkričio 30 d. parašyti man laišką adresu receptumedis@gmail.com
jame nurodyti adresą, kuriuo norite gauti dovanėlę (nebūtinai Lietuvoje ***)
parašyti savo tinklaraštyje apie šią akciją arba įsidėti banerį (tam, kad apie ją sužinotų kuo daugiau norinčių dalyvauti)
paruošti atviruką ir smulkią kulinarinę dovanėlę už ~20Lt (mėgstamiausią arbatą, kulinarinį žurnalą, sausainių formeles ir pan.)

Gruodžio 1 d. aš atsitiktinai priskirsiu kiekvienam žmogų, kuriam turėsite išsiųsti dovanėlę ir pranešiu apie tai el. paštu. Jūs savo dovanėlę gražiai supakuosite ir išsiūsite nurodytu adresu (būtinai iki gruodžio 10 d.), kad dovana spėtų pasiekti adresatą iki Kalėdų 🙂

Labai tikiuosi, kad ir šiais metais bus daug norinčių sudalyvauti! Pažiūrėkit, kokias smagias dovanėles gavau praeitais metais.

*** Šiais metais, skaitydama kito apsikeitimo dovanomis sąlygas, radau vieną gerą patarimą. Jei teks siųsti dovaną toli, pvz. į JAV iš Lietuvos ir gąsdina siuntimo išlaidos, patogiausia apsilankyti tos šalies (šiuo atveju JAV) internetinėje parduotuvėje ir užsakyti dovanėlę ten, o iš Lietuvos siųsti tik atviruką. Todėl rašantys lietuviškai, bet gyvenantys toli nuo Lietuvos irgi laukiami! 🙂

Norintiems įsidėti baner’į, kodas:

O toliau, sausainiai, puikiai tinkantys tiems žmonėms, pas kuriuos kaip ir pas mane dažnai atsiranda nelabai išvaizdžių bananų… Ką tik iš orkaitės, šie sausainiai pasakiški – išorė traški, vidus minkštas ir aromatingas. Laikant ilgiau, svarbu sudėti į sandarų indą, nes pagulėję neuždengti sudrėksta. Taip pat, atkreipkite dėmesį, kad jie be sviesto, taigi mažiau riebūs 🙂

20 sausainių reikės:

1/2 stiklinės žemės riešutų sviesto (skaniau su riešutų gabaliukais)
1/2 stiklinės rudojo cukraus
3/4 puodelio trintų bananų (2-3 bananai)
1 ir 1/2 stiklinės miltų
1 a. š. kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
50 g šokolado (nebūtina)

Dubenyje išplakite žemės riešutų sviestą ir cukrų. Bananus sutrinkite šakute ir sumaišykite su gauta mase.

Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską. Po truputį berkite į riešutų sviesto mase ir maišykite tol, kol neliks sausų miltų. Šokoladą sukapokite ir įmaišykite į tešlą.

Dvi kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi. Šlapiu šaukštu imkite po gabaliuką tešlos, rankomis formuokite rutuliuką, dėkite į kepimo skardą ir šiek tiek suplokite šakute. Kartokite tol, kol neliks tešlos. Šiuose sausainiuose nėra sviesto, todėl jie nesiplės ir liks beveik tokios pačios formos, kokius sudėsite į skardą.

Kepkite apie 10 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Adaptuota pagal “FatFree vegan kitchen”.

Šokoladiniai sausainiai

9 Replies

Ilgai galvojau, kaip reikėtų pavadinti šiuos sausainius. “Šokoladiniai sausainiai” per daug paprastas pavadinimas šiems minkštiems, sodriai šokoladiniams ir tirpstantiems burnoje skanėstams. Į galvą lindo pavadinimai Jamie Oliver’io stiliumi – “patys skaniausi arba iš koto verčiantys šokoladiniai sausainiai”. Bet ilgiau pagalvojus, supratau, kad man labiau prie širdies pavadinimai “Lauro lapo” stiliumi. Kai užsakai patiekalą paprastu ir netgi banaliu pavadinimu – “kiauliena su keptomis bulvėmis”, o gauni burnoje tirpstantį šedevrą su tapiokos traškučiais 🙂 Taigi, išsikepkite šiuos šokoladinius sausainius, įsipilkite stiklinę pieno, atsikaskite gabaliuką ir patys suprasite, kokie nuostabūs jie yra 🙂

Tiesa, jei tingite kočioti tešlą ir spausti formeles, galite padaryti iš tešlos kelis volelius, suvynioti į maistinę plėvelę, sudėti jas į šaldymo kamerą ir po pusvalandžio tiesiog supjaustyti riekelėmis, gausite tokius pat skanius, bet apvalius sausainius.

~ 4 skardoms sausainių reikės:

3 stiklinių miltų
1/2 a. š. druskos
1/2 a. š. kepimo miltelių
225 g minkšto sviesto
1 ir 1/2 stiklinės cukraus
2 didelių kiaušinių
1 a. š. vanilės ekstrakto (naudojau vanilinį cukrų)
2/3 stiklinės nesaldintų kakavos miltelių

Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius bei druską ir atidėkite į šalį. Suplakite minkštą sviestą, cukrų, kiaušinius, vanilę ir kakavos miltelius. Po truputį berkite miltus ir minkykite vientisą tešlą (ji šiek tiek lips prie rankų, neišsigąskite, su atšalusia tešla dirbti bus labai patogu). Sukrėskite tešlą į maišelį ir įdėkite bent valandai į šaldytuvą.

Stalviršį pabarstykite miltais, paimkite dalį tešlos ir iškočiokite pusės centimetro storio lakštą (likusią tešlą tuo metu padėkite atgal į šaldytuvą, kad neatšiltų). Išspauskite formeles, sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepkite 8 – 11 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Kaip jau rašiau aukščiau, jei tingite kočioti tešlą, galite iš jos suformuoti kelis volelius ir taip padėtį į šaldytuvą ar šaldiklį. Vėliau reikės tik supjaustyti pusės centimetro storio riekelėmis ir kepti.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Smitten kitchen”.

Šokoladiniai ledai su vyšniomis

8 Replies

Jau kurį laiką neturiu galimybės šeimininkauti virtuvėje ir ką nors gaminti. Net rankas niežti, kaip norėčiau ką nors skanaus iškepti… Bet teks dar šiek tiek palūkėti 🙂 Užtat turiu kompiuterį ir internetą, todėl galiu pasidalinti receptais iš archyvo.

Šiuos ledus, gaminau žurnalo vasaros numeriui ir jis kuo puikiausiai tiks šiandienos vasariškiems orams. Praeitais metais, gamindama ledų sumuštinius, sužinojau ledų be ledų aparato paslaptį. Pasirodo, tam kad ledų tekstūra būtų glotni ir be ledo gabaliukų, jų pagrindas turi būti – plakta grietinėlė. Toliau – Jūsų fantazijos reikalas. Aš labiausiai mėgstu riebų šokoladinį plombyrą, todėl šį kartą nusprendžiau paeksperimentuoti ir pagaminti ką nors panašaus. Rezultatas pranoko lūkesčius, man labai patiko! Rekomenduoju pamėginti ir Jums 🙂

8 didelėms porcijoms reikės:

150 g šviežių arba šaldytų vyšnių
2 v. š. cukraus
1 v. š. brendžio
100 g juodojo šokolado
250 g saldinto sutirštinto pieno
1/4 a. š. tirpios kavos
2 v. š. nesaldintos kakavos miltelių
400 ml riebios grietinėlės

Vyšnias sudėkite į mažą prikaistuvį. Suberkite cukrų, supilkite brendį. Išmaišykite. Užvirinkite ir pavirkite apie penkias minutes. Nukoškite susidariusias sultis, tačiau jų neišpilkite. Vyšnias stambiai sukapokite.

Tame pačiame prikaistuvyje užkaiskite 1/4 stiklinės susidariusių vyšnių sulčių. Nuimkite nuo ugnies, sudėkite kapotą juodąjį šokoladą ir maišykite, kol šokoladas ištirps. Įmaišykite saldintą sutirštintą pieną, kavą ir persijotus kakavos miltelius. Palikite atvėsti.

Grietinėlę išplakite iki standumo. Supilkite atvėsusią šokoladinę masę ir lėtai išmaišykite. Stebėkite, ar ant dugno neliko neišmaišytos šokoladinės masės. Sudėkite kapotas vyšnias ir dar kartą išmaišykite.

Supilkite masę į šalčiui atsparų indą, uždenkite maistine plėvele arba folija ir per naktį palaikykite šaldiklyje.

Prieš patiekdami, ištraukite iš šaldiklio ir palikite 10 minučių tam, kad ledai šiek tiek atsileistų ir iš jų būtų lengviau formuoti rutuliukus.

Skanaus! 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Rabarbarų “grindinys”

4 Replies

Šiandien supratau, kad rūgštynių sezoną jau pražiopsojau… Gaila… Užtat, rabarbarų dar pilnas kiemas, todėl šiandien kepiau paprastą, bet labai skanų rabarbarų pyragą. Labai smagu buvo jį valgyti lauke, leidžiantis saulei… Su ledais ir vaisinės arbatos puodeliu 🙂

Neturiu geros viso pyrago nuotraukos. Jei nevisai aišku, kaip jis turėtų atrodyti, žiūrėkite recepto šaltinį.

Pyragui reikės (26 – 28 cm apvaliai formai):

8 didesnių rabarbaro stiebų
3/4 stiklinės cukraus
3/4 stiklinės vandens
2 stiklinių miltų
2 a. š. kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
160 g šalto sviesto
3/4 stiklinės pieno
1 a. š. cukraus
saujos migdolų drožlių (nebūtinai)

Įkaitinkite orkaitę iki 220 laipsnių.

Rabarbarus nulupkite, supjaustykite centimetro dydžio gabaliukais ir suberkite į kepimo formą.

Į mažą prikaistuvį suberkite cukrų ir supilkite vandenį. Kaitinkite tol, kol neištirps cukrus. Susidariusiu sirupu užpilkite rabarbarus (vaizdas bus labiau panašus į sriubą, bet neišsigąskit, visas sirupas susigers pyragui kepant). Kepimo formą su rabarbarais įdėkite į orkaitę ir kepkite apie 12 min (per tą laiką kaip tik spėsite paruošti tešlą).

Sviestą supjaustykite mažais gabaliukais. Suberkite ant jo miltus, kepimo miltelius ir druską. Trinkite sviestą su miltais tarp pirštų tol, kol masė nepasidarys panaši į duonos trupinius. Supilkite pieną, minkykite tik tiek, kad tešla suliptų į vieną gabalą.

Ištraukite kepimo formą iš orkaitės. Imkite po šaukštą tešlos, darykite iš jos kažką panašaus į paplotėlius ir dėkite ant rabarbarų. Padenkite tešla visą pyrago viršų. Apibarstykite tešlą arbatiniu šaukšteliu cukraus ir migdolų drožlėmis. Kepkite dar apie 25 minutes.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Circle B Kitchen”.