Neseniai susimąsčiau, kaip vos per penkerius metus pasikeitė mano požiūris į kavą. Anksčiau jos visai negerdavau ir sakydavau, kad kvepia ji labai skaniai, bet per daug mane “veikia”. Vėliau, kai kavos gerti negalėjau (nėštumai ir t.t.) jos momentais labai užsinorėdavau (žinau, žinau, kiaulystės dėsnis). Taigi, vieną kartą atėjusi į prekybos centrą nusprendžiau, kad reikia nusipirkti kavos be kofeino. Pasirinkimas nebuvo labai didelis, todėl griebiau masinės gamybos, plačiai išreklamuotos kavos pakelį. Grįžusi namo, supratau, kad gerti jos negalėsiu, nes kavos aromatą nustelbė degėsiu kvapas… Tada pirmą kartą pagalvojau apie tai, kad geriausia yra pirkti ne tą kavą, kurios reklamos pilnas televizorius ir kitos žiniasklaidos priemonės (jei tiek pinigų išleidžiama reklamai, kiek turėtų kainuoti žaliava ir kurios ta kava daroma?).
Taigi, šią vasarą, kai jau galėjau pradėti gerti kavą, niekaip negalėjau apsispręsti kur ir kokią nusipirkus. Bet man pasisekė, per vieną “Debesų” susitikimą, Asta padovanojo kvapnios braziliškos kavos pakelį. Jai pasibaigus, norėjau eiti paprasčiausiu keliu ir internetu užsisakyti tos pačios, bet “Kavos draugas” nedavė man sustoti ir tuo pabaigti kavos pažinimą. Pasiūlė paragauti kavos iš saulėtos Kolumbijos. Nesijaučiu dar kavos eksperte, todėl nepasakosiu kokias natas man pavyko joje pajusti. Pasakysiu tik, kad kava buvo tokia, kokią mėgstu – švelni ir labai kvapni, buvo labai skanu ir daugiau aš kavos prekybos centruose nepirksiu 😉
O dabar apie keksiukus. Daugelis maisto tinklaraštininkų mane supras. Jei žinau kokio deserto noriu (pvz. šokoladinių keksiukų), recepto visų pirmą einu ieškoti pas Davidą 😉 Taip buvo ir šį kartą, nuėjau, suradau, suvalgiau. Ir kaip visada, neapsirikau. Kokosinį glajų pagaminti šiek tiek užtrunka, bet jis to vertas. Tiesa, originaliame recepte jis buvo tirštesnis, bet aš norėjau labiau šokoladinio ir skystesnio, todėl produktų proporcijas pakoregavau. Nebandykit kepti šių keksiukų be jo!
12 keksiukų reikės (mano formelės yra kiek mažesnės už standartines tai gavosi 16):
- 60 g juodojo šokolado
- 60 ml verdančio vandens arba kavos
- 115 g sviesto
- 150 g cukraus
- 2 didelių kiaušinių
- 1/2 a. š. vanilės ekstrakto
- 150 g miltų
- 1 v. š. nesaldintų kakavos miltelių
- 1/2 a. š. sodos
- žiupsnelio druskos
- 125 ml kefyro
Glajui reikės:
- 150 ml pieno
- 60 g rudojo cukraus
- 2 didelių trynių
- žiupsnelio druskos
- 30 g sviesto
- 55 g juodojo šokolado (70% kakavos)
- 30 g kokoso drožlių
- 50 g migdolų
- 1/2 a. š. vanilės ekstrakto
Šokoladą sulaužykite gabaliukais, sudėkite į karščiui atsparų dubenį ir užpilkite verdančiu vandeniu arba kava. Maišykite kol šokoladas ištirps.
Kitame dideliame dubenyje kambario temperatūros sviestą išplakite su cukrumi iki šviesios purios masės. Įmuškite trynius ir dar kartą gerai išplakite. Supilkite vanilės ekstraktą ir tirpintą šokoladą. Išmaišykite.
Miltus sumaišykite su kakavos milteliais, druska ir soda. Pusę sausų produktų persijokite į tešlą (kakava yra linkusi susimesti į gumuliukus, todėl persijoti būtina), išmaišykite (neplakite), supilkite kefyrą, vėliau likusius sausus produktus. Maišykite tik tiek, kad išsimaišytų miltai.
Atskirai išplakite kiaušinių baltymus. Trečdalį jų įmaišykite į tešlą (taip ji taps skystesnė). Vėliau atsargiai įmaišykite likusius.
Supilkite tešlą į keksiukų formeles (aš dažniausiai didelę formą dar iškloju popierinėmis formelėmis). Pilkite taip, kad tešla neužimtų daugiau 2/3 formelės tūrio.
Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~25 minutes.
Kol keksiukai vėsta, paruoškite glajų. Keksiukų viršus subliūkš, bet nebijokit glajus paslėps visus trukumus 😉
Prikaistuvyje sumaišykite pieną, rudąjį cukrų, kiaušinio trynius ir druską. Sudėkite svieto gabaliukus ir maišydami kaitinkite ant vidutinės ugnies. Masė turi sutirštėti, bet neužvirti. Jei vis dėlto masė užvirė ir tryniai sušoko į gabalus, nepergyvenkite, tiesiog pertrinkite visą masę per sietelį.
Nuimkite kremą nuo ugnies, įmaišykite gabaliukais sulaužytą šokoladą. Taip pat sausoje keptuvėje pakepintas kokoso drožles, pakepintus ir sukapotus migdolus, vanilės ekstraktą.
Atvėsinkite glajų ir aptepkite juo keksiukus.
Skanaus 🙂
Receptas adaptuotas pagal David Lebovitz.
Dėl reklamos tu visiškai teisi. Kaip ten žmonės sako, geras daiktas pats save reklamuoja, o vat prastiems tenka milijonus išleisti. Pvz., mano mieste yra viena moteriškė, kuri namie kepa ruginę duoną. Nei ji reklamuojasi kur, nei tinklalapio turi, nei iškabos, bet iš lūpų į lūpas sklindanti informacija padaro savo. Kaskart nuėjusi duonos turiu kaip senais “gerais” laikais 10 žmonių eilutėje pastovėti 😀
Kavą svarbiausia rasti tokią, kurios skonis tau patinka. Bet aš tų parduotuvinių irgi sunkiai begaliu pakęsti. Nei skonio, nei kvapo.
Ką tik pusryčiavau, bet vien pažiūrėjus į keksiukus, o labiausiai – į glajų, taip jų norėčiau 🙂 Kaip tik prie rytinės kavos puodelio tiktų 🙂
Smagu, kad mūsų nuomonės sutampa. Tikrai, gera prekė pati save reklamuoja 🙂
Tas viršus tai atrodo taiiiip skaniai (bus man po pietų žiūrinėt į receptus). Noriu noriu noriu!
Taip, šių keksiukų esmė – glajus. Manau, jis kuo puikiausiai tiktų ir su kitais mėgstamais keksiukais arba pyragu 🙂
Ypač skaniai atrodo glaistas. Prie kavos. mmm…
esu pasiruošusi priaugti pora kg :)))
Jei su saiku, tai papildomų kilogramų galima nebijoti 🙂