Category Archives: Renginiai

Languota prijuostė: mano svajonių virtuvė

Kai perskaičiau, kokią “Languotos prijuostės” temą paskelbė Asta iš “Saulėtos virtuvės”. Pirma mintis buvo, juk mano turima virtuvė jau yra mano svajonių virtuvė, o apie ją jau rašiau… Bet paskui pagalvojau, juk tobulumui ribų nėra, reiškia, svajojam toliau 🙂 Pirmiausia, noriu pasakyti, kad mano reikalavimai svajonių virtuvei nėra labai aukšti ir sudėtingi, todėl svarbiausi jau išpildyti. Kaip pavyzdžiui:

  • virtuvė turi būti sujungta su svetaine. Nes kai susirenka draugų būrys, o tu dar kažko nespėjai padaryti, gali viską pabaigti ir tuo pačiu metu bendrauti su draugais;
  • joje turi būti didelis ąžuolinis stalas. Toks, prie kuriuo valgyti paprastom dienom susirinktų visa mūsų dar nedidelė šeima, o savaitgaliais jis stebuklingai prasiplėstų ir sutalpintų visą giminę;
  • virtuvėje turi būti orkaitė su veikiančiu (!) termometru ir gebanti iškepti pyragą iš visų pusių vienodai. Juk taip smagu valgyti namie keptus gardumynus;
  • taip pat, joje turi būti didelis šaldytuvas į kurį tilptų daug daug visko skanaus;
  • ir aišku, daug daug visokių spintelių, prieskoniams, indams, maisto atsargoms 🙂

Na štai, visa tai aš jau turiu 🙂 Apie ką gi pasvajojam? Matyt dauguma tinklaraštinikų mane supras, bet dar norėčiau turėti:

  • vietą tobuloms nuotraukoms, su fotogenišku fonu ir geru apšvietimu;
  • daug daug visokių puodelių, lėkštučių, dubenėlių, servetėlių, virtuvės rakandų ir t.t. Man net nereikia servizų, pilnai užteks visų po vieną 🙂

O kad svajoti būtų įdomiau, be to ir jums būtų kur akis paganyti, nusprendžiau parinkti šiek tiek vaizdo medžiagos. Štai keli paveiksliukai, kokius indus tikrai mielai priimčiau dovanų 😉 Tik, kol rankiojau paveiksliukus, pamiršau išsisaugoti iš kur juos paėmiau. Todėl pasielgsiu negražiai ir nenurodysiu šaltinių… Bet berankiodama supratau vieną, kad man artimiausias stilius yra skandinaviškas 🙂

O čia “Sagaform” katalogas, kurį peržiūrėjusi, ilgai varvinau seilę ir supratau, kad noriu iš jo visko :)))

Ir aišku, kaip gi be visų šeimininkių svajonės? 😉

Languota prijuostė: pradžių pradžios apibendrinimas

Štai ir pasibaigė mano temai skirtas laikas, nusirišu prijuostę ir perduodu ją Astai, “Saulėtos virtuvės” šeimininkei 🙂 Labai ačiū visiems dalyvavusiems, buvo labai smagu sužinoti, kas gi atvedė Jus į virtuvę, o vėliau paskatino dalintis savo receptais, patarimais ir geromis emocijomis su plačiu būriu skaitytojų 🙂

Dar smagiau, kad plinta gaminimo namie virusas, atsiranda vis daugiau naujų maisto tinklaraščių. Vienas iš tokių naujokų – Rimos “Lašelis medaus”.  Smagu, kai po studentiškos virtuvės ir maitinimusi pusgaminiais, tiesiog ateina noras gyventi sveikiau. Daugiau dėmesio skirti sau, savo sveikatai bei skaniam ir naminiam maistui. O meilė virtuvei prasideda nuo stirnienos kepsnelių su voveraičių padažu 😉


Inetos iš “Gamyklėlės” pradžių pradžia buvo keksiukai. Tokie dideli, purūs, drėgni ir su pieniško šokolado gabaliukais… Viskas prasidėjo nuo jų ir tęsiasi su dar daug daug gardžių patiekalų 🙂


Mildos ir jos receptų knygelės meilė virtuvei prasidėjo dar vaikystėje. Tada ji kartu su savo broliu, kūrė skanėstų receptus. Vėliau bandė suspėti paskui energingąjį Gustavą, o dabar tapusi vegetarė, dalinasi su mumis savo receptais. Pavyzdžiui veganišku citrininiu-aguoniniu pyragu 🙂


Astos iš “Saulėtos virtuvės” istorija prasidėjo nuo nemokėjimo išvirti net kiaušinio, kalorijų skaičiavimo ir receptų “sveikatinimo”. O pasibaigė, mūsų džiaugsmui, tinklaraščiu pilnu nenusakomo skanumo tortų, sausainių, pyragų ir kitų saldumynų. Štai paskutinis jos šedevras 🙂


Dalios iš “Septynių virtienių” rašymas prasidėjo nuo obuolių pyrago ir tinklaraščio nuotaikingu pavadinimu “Motera, marš prie puodų”. Pirmas receptas – lęšiai ir ryžiai su gardžiais kvapais 🙂


Simai iš “Mukatano” labai pasisekė. Tėtis ją išmokino ne tik skaniai gaminti, bet pasidalino neginčytina tiesa – kad ir ką begamintum, svarbu, sudėti visą savo meilę ir atidumą bei jausti malonumą. Ta meile ji ir dalinasi su mumis ir siūlo pasigaminti šildantį gėrimą.


O mano meilė virtuvei prasidėjo taip pat nuo mylimo tėčio, skanių savaitgalių ir keksiukų su mėlynėmis 🙂

Languota prijuostė: mano pradžių pradžia

O viskas prasidėjo dar vaikystėje… Man patikdavo sukinėtis virtuvėje ir padėti tėčiui gaminti valgyti. Taip, mūsų šeimoje būtent tėtis, o ne mama yra daugumos kulinarinių šedevrų autorius 🙂 Tiesą pasakius, kol gyvenau su tėvais, pati beveik negamindavau. Nors dabar atrodo, kad man visada patiko ruošti valgyti. Matyt, galvodavau, kam kankintis, jei kiti už mane tai daro daug geriau ir greičiau.

Vėliau, išsikėliau gyventi pas būsimą vyrą. Jo pagrindiniai patiekalai buvo dešrelės ir koldūnai iš pakelio, todėl pradėjau gaminti vis dažniau. Daugiausia tai būdavo paprasti patiekalai pietums, ar vakarienei. Nedraugavau su sena to buto orkaite, joje man pusė pyrago gaudavosi žalia, o kita pridegus. O patirties virtuvėje dar neužteko tam, kad sugalvočiau tą pyragą vidury kepimo apversti, todėl saldumynus kepdavau retai 🙂

Tikras gaminimo bumas prasidėjo po persikraustymo į savo butą. Nauja blizganti virtuvė, puiki elektrinė orkaitė, vestuvėms dovanoti indai. Viskas tiesiog kvietė gaminti. Būtent tuo metu, atradau daugybę kulinarinių tinklaraščių, pradėjau vis dažniau juos skaityti ir kepti, kepti, kepti… O savo tinklaraštį sugalvojau rašyti tada, kai išėjau nėštumo atostogų. Staiga atsirado tiek laisvo laiko, kad prikeptų skanėstų jau nebespėdavome valgyti 🙂 Pagalvojau, kad būtų smagu visus išbandytus receptus turėti vienoje vietoje su pastabomis ir komentarais. Maniau, kad po mažosios I. gimimo laiko nebeliks ir nustosiu rašyti tinklaraštį. Bet per tuos kelis laisvus mėnesius užsikrėčiau šia liga… Jau nebegalėjau sustoti. Dabar per dieną peržiūriu nesuskaičiuojamą kiekį lietuviškų ir užsienio “food blog’ų”. Kompiuteryje esu išsisaugojusi galybę patikusių receptų ir tikiuosi, kad mano tinklaraštis gyvuos dar ilgai. Nuotraukos gražės, tekstai ir receptai bus vis kokybiškesni ir labiau įtraukiantys 🙂 Supratau, kad dabar man jau nebeužtenka tiesiog gaminti pagal kažkieno receptą. Noriu suprasti ir techninius dalykus. Pavyzdžiui, kodėl vienuose receptuose naudojama soda, o kituose kepimo milteliai? Kodėl trapią tešlą reikia gaminti tik iš labai šalto sviesto? Ir dar daug tokių kodėl 😉 Jei Jus sudomins, bandysiu dalintis ne tik receptais, bet ir naudingais patarimais 🙂

Vos nepamiršau. Nepapasakojau koks buvo pirmas tinklaraščio receptas. Tai buvo keksiukai su mėlynėmis ir baltuoju šokoladu.


Tuo metu, man buvo keksiukų manija. Nes pagaminti juos labai lengva, o atrodo jie daug gražiau už paą ir valgyti juos daug smagiau. Tais laikais, recepto nuotrauka man buvo tiesiog įrodymas, kad tikrai jį išbandžiau. Kaip buvo lengva… Dabar, kuo daugiau fotografuoju, tuo sunkiau pačiai sau įtikti 😉 Todėl skaitau protingus straipsnius, forumus, bandau ir mokausi 🙂 Palyginkit 🙂 Prieš tai esanti nuotrauka, mano pirmoji. Toliau, šios  dienos rezultatas 🙂

Languota prijuostė: mano mieloji virtuvė

Naujoji, Egidijos paskelbta “Languotos prijuostės” tema, pasirodė labai laiku. Nes kaip tik prieš dvejus metus, naujųjų metų šventimui, mes su vyru persikraustėm į savo butą 😉 Apžiūrinėdama, kaip man tada atrodė, labai didelę virtuvę, aš džiaugiausi, kad galėsiu sutalpinti daug daug visokių rakandų. Dabar supratau, kiek vietos bebūtų, kad ir dešimt kartų daugiau, aš vis tiek sugebėsiu prikaupti pilną virtuvę daiktų :))) Gerai bent jau tai, kad kol kas visi sukaupti daiktai reikalingi ir naudojami (neskaitant dviejų visiškai vienodų atidarytuvų, gal kam reikia? ;).

Mūsų virtuvė sujungta su svetaine, todėl ji yra namų traukos centras. Čia mes pusryčiaujame, čia sutinkame svečius, čia žaidžiame stalo žaidimus 🙂

Virtuvėje, aplink mane dažniausiai ropinėja mažoji I., todėl visokie mediniai šaukštai, plastmasinės dėžutės ir kiti nepavojingi daiktai atsiduria ant grindų, vietoj žaislų 🙂

Virtuvėje turim daug reikalingų prietaisų, netgi indaplovę ir patį reikalingiausią – televizorių 😀 Net mano vyras, man jį dovanodamas ant dėžės užrašė – “virtuvinis kombainas”. Labai jau aš mėgstu, kad man kas nors bambėtų į ausį, kai gaminu valgyti. Šiuo metu mylimiausi kanalai – “Fox life” ir “Fox crime” 🙂

Mylimiausias virtuvės stalčius – virš kaitlentės. Apgaulingai, atrodo labai didelis, bet už jo slepiasi gartraukis, todėl jo gylio kaip tik užtenka prieskonių pakeliui, arba arbatos dėžutei. Labai patogu, tai kad visi prieskoniai sustatyti viena eile, lengva rasti reikiamą.

Virš pietų stalo mėgstamas šviestuvas – mėnulis. Dabar jis papuoštas kalėdiniais žaisliukais, bet nuotraukoje to nesimato.

Ant šaldytuvo magnetukų kolekcija. Juos atsivežame iš kelionių. Draugai apie mūsų kolekciją jau žino, todėl gauname lauktuvių ir iš jų.

Labai nemėgstu, kai stalviršis būna apkrautais visokiomis smulkmenomis, stengiuosi su tuo kariauti, bet daiktai vis tiek kaupiasi.

Kriauklė yra prieš langą, nors vaizdas pro jį ir nėra įspūdingas, plauti indus linksmiau, galima pasižiūrėti, ką veikia kaimynai 😉

Tikro židinio, deja neturime. Už tat garbingoje vietoje stovi mūsų šeimos židinys, gautas per vestuves. Labai jau meiliai ant jo sėdintys už rankų susikabinę 🙂

Dar daug visokių smulkmenų yra mano mieloje virtuvėje. Smalsaujantiems nuotraukos apačioje 😉

Apie mane 2 ir bananiniai blyneliai su citrinos sultimis

Kaip jau minėjo Viktorija – prie tinklaraščio rašymo prisidedu ir aš. Deja, kur kas rečiai negu norėčiau, bet reikia tikėtis, jog įkvėpimas palikęs mane rudenį – greit sugrįš vėl ir kartu atsives šiek tiek daugiau laiko. O dabar trumpai apie mane:

  • Esu Marija, gimiau Vilniuje ir be galo jį myliu. Net ir būdama ten, kur daugiau saulės, šilta jūra ar kitokie „geresnio gyvenimo rodikliai“, pradedu ilgėtis mūsų senamiesčio gatvelių, Vingio parko ar kitų nuostabių vietų, kur eidavau pasivaikščioti būdama dar visai maža.
  • Skaitydama sesers įrašą, eilinį kartą supratau, jog nepaisant, labai skirtingos išorės, visgi esame panašios :):
  1. Jau ketvirti metai MIF’as – mano antri namai, kuriems esu dėkinga net tik už išsilavinimą, bet ir už kur kas svarbesnius dalykus.
  2. Stalo žaidimai – vienas mėgstamiausių laisvalaikio užsiėmimų, taip pat galiu visą dieną skaityti knygą ar ruošti ką nors skanaus.
  • Gaminti pradėjau dar pradinės mokyklos laikas, kepdavau pyragus ir pati jų beveik nevalgydavau, nes pats gaminimo procesas man patikdavo labiau.
  • Šiuo metu dalinuosi virtuve su šeima, tačiau būtinai turėsiu savo virtuvę, kur bus daug naudingų įrankių (pavyzdžiui, ledų gaminimo aparatas :)), lentyna su „Monin“ sirupais ir daug daug kito gėrio, kuris skatins gamint kuo dažniau :).
  • Neturiu nieko prieš krapus, bet dėl kitų dalykų pilnai sutinku su Viktorija :), dar labai nemėgstu blogai išplautų indų ir žuvies kotletų.

Rašyti apie save – tikrai sunku…
Apie man tiek, toliau – dar vienas blynelių receptas, šį kartą – bananiniai su citrinų sultimis.

  • 1/2 stiklinės miltų
  • 1/3 stiklinės pieno
  • 1/4 stiklinės avižinių dribsnių
  • 2 bananai
  • 1 kiaušinis
  • 2 v. š. cukraus
  • 2 v. š. ištirpinto sviesto (26 g)
  • 1 v. š. citrinos sulčių
  • 1 a. š. kepimo miltelių

Bananus sutrinti iki vientisos masės ir sumaišyti su citrinos sultimis. Iki miltų susmulkintus avižinius dribsnius sumaišyti su cukrumi, miltais, kepimo milteliais, pienu, kiaušiniu bei sviestu ir gerai išplakti. Į gautą masę sudėti bananus ir dar kartą viską gerai išmaišyti. Uždengti tešlą ir palikti 10 minučių.

Iškeptus blynus apšlakstyti citrinos sultimis ir skystu medumi. Skanaus 😉

Apie mane ir sviestiniai sausainiai

Insolente paskelbė antrą “Languotos prijuostės” temą – “Bloger’is irgi žmogus”. Tiesą pasakius, nesu labai didelė mėgėja viešinti savo asmeninio gyvenimo smulkmenas. Bet Jums, manau, įdomu sužinoti bent kelis faktus apie mane (nes man tai tikrai, labai įdomu sužinoti kuo daugiau apie kitus tinklaraštininkus 😉 Todėl prisistatau 🙂

  • Pagrindinius faktus apie mane Jūs jau žinote iš “Blogger” anketos. Esu vilnietė, vardu Viktorija 🙂
  • Mano išsilavinimą ir darbą geriausiai nusako šios frazės, jau tapusios tautosaka:
    • Myliu tėtį, myliu mamą, o labiausiai MIF Dekaną!
    • Mes visus suformatuosim, o paskui suintegruosim! Dalimis!! Dalimis!
    • Myliu mamą, myliu tėtį, ir prie kompo pasėdėti!
  • Virtuvėje turiu mažą pagalbininkę. Kol kas į jos pareigas įeina ropinėjimas aplink kojas ir medinių šaukštų barbenimas į puodus 🙂
  • Laisvu nuo virtuvės laiku mėgstu stalo žaidimus (“Alias” ir “Monopilis”, nesiskaito…). Na gerai, mėgstu pasakyta per švelniai… Aš esu jų fanė 🙂 Taip pat mėgstu keliauti, svajoti ir šokoladą.
  • Dievinu kepti ir žinoma valgyti: pyragus, pyragėlius, bandeles, tortus, sausainius ir kitus skanėstus. Kulinariniuose žurnaluose akys pirmiausia užkliūna už jų 🙂
  • Nemėgstu cigarečių, nenuoširdžių šypsenų, krapų ir pieniškos sriubos.
  • Geriausios lauktuvės man – kulinarinis žurnalas. O dovanoms visada tiks šaukštai, šakutės, puodeliai, lėkštutės, servetėlės, staltiesėlės ir visokie kitokie virtuvės rakandai 🙂

O kad jau mano tinklaraštis kulinarinis, pabaigai paprastučių bet labai skanių sausainių su citrinos gaidele receptas.

Sausainiams reikės:

  • 1 ir 3/4 puodelio miltų
  • 3/4 puodelio cukraus pudros
  • 115 g minkšto sviesto
  • 2 kiaušinio trynių
  • pusės citrinos žievelės

Miltus, cukraus pudrą, sviestą ir kiaušinio trynius šakute sutriname iki trupinių. Suberiame citrinos žievelę ir minkome tešlą rankomis, kol ji sušoks į vientisą kamuoliuką. Padaliname tešlą į dvi dalis. Iš kiekvienos dalies rankomis padarome maždaug keturių centimetrų diametro “dešrelę”. Ją supjaustome centimetro pločio riekelėmis. Sudedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame apie 10 – 15 minučių iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

P. S. Kaip jau manau pastebėjot, prie šio tinklaraščio prisideda ir mano sesuo Marija. Bet ji apie save pati pasisakys, jei panorės 🙂

Languota prijuostė. Pirma tema.

Štai ir prasidėjo nuotaikingas projektas “Languota prijuostė”. Tiems, kas dar negirdėjo, trumpai papasakosiu apie jį. Pagrindinė projekto idėja – dalintis nuomonėmis ir patirtimi ne tik receptų srityje, bet įvairiais virtuvės ir maisto gaminimo temomis. Anksčiau lietuviškose kulinarinėse svetainėse buvo pasirodžiusios kelios įdomios temos. Apie tai, kas yra tinklaraštininkų knygų lentynose ir šaldytuvuose. Tokius įrašus, bent jau man, skaityti labai įdomu. Todėl projektas “Languota prijuostė” nori padaryti tokių temų skelbimą tradicija. Labai sveikintina idėja, ačiū už ją “Septyniems virtieniams”. Kas dvi savaites, skirtingi tinklaraščiai skelbs temas, kuriomis skatins pasisakyti kitus kolegas ir skaitytojus. Termino pabaigoje, temos skelbėjas visą gautą informaciją apžvelgs savo svetainėje, taip bus lengviau susekti visus sudalyvavusius ir prijuostė keliaus į kitą tinklaraštį.

Pirmą projekto temą jau paskelbė Eglė iš “Skruzdeliukų skveruose”. Ji skatina visus pasidalinti, kokios prijuostės yra mūsų virtuvėse.

Mano pirma pažintis su prijuostėmis, buvo nelabai vykusi. Kaip ir dauguma iš mūsų, savo pirmą prijuostę bandžiau pasisiūti per darbų pamokas. Iki šiol žinau, kad siuvimas nėra mano stiprioji pusė. Kiek atsimenu, prijuostė buvo pasiūta iki galo tik mamos pagalba ir nuo to laiko, kažkur tėvu namuose mėtosi (o gal jau ir nebesimėto).

Persikrausčiusi į savo namus, kurį laiką sukausi virtuvėje be prijuostės, bet labai greitai, gavau vieną dovanų. Ja esu labai patenkinta, natūralus audinys (linas), man patinkantis ilgis ir pakankamai ilgas diržas tam, kad jį galima būtų užsirišti priekyje. Be to, ją puošia labai mielos kregždutės 🙂


Antrą prijuostę gavau labai netikėtai. Dalyvavau žurnalo “Virtuvė nuo iki” organizuojamame konkurse “Mano skaniausias filmas” ir tapau jo finalininke. Visi dešimt finalininkų sudalyvavo smagiame vakarėlyje, kurio tikslas buvo pasigaminti konkursui išrinktus patiekalus. Pirmos vietos, aš deja nelaimėjau, bet užtat, gavau smagią Electrolux prijuostę 🙂 Ji mano mėgstamos spalvos, be to su slenkančiu dirželiu, todėl tinka ir mažiems ir dideliems 😉


P. S. Labai naudinga tema mano prijuostėms, gera proga jas išsiskalbti ir išlyginti :)))

Tinklaraštininkų diena

Pasirodo, tinklaraštininkai (arba blogeriai, kaip kam labiau patinka) turi savo dieną. Kaip kokie gaisrininkai, ar mokytojai 🙂 Ta diena yra birželio 14. Ta proga, Elžbieta su “Kulinarijos studijos”, IKI, “Electroliux” ir “Mineralinių vandenų” pagalba suorganizavo atrakciją, pasisėdėjimą ir pasigaminimą 🙂 Už ką jai didelis ačiū. Buvo tikrai smagus vakaras, daugiau tokių 🙂

Jūsų teismui pristatau dalyvius ir jų salotas:

Brigitos salotos su keptais pievagrybiais

 

Eglės “Panzanella Caprese”

 

Elžbietos keptų vaisių salotos su jogurto padažu

 

Indrės kriaušių-vynuogių salotos su dviem sūriais

 

Miglės keptų paprikų ir baklažanų salotos su granatais, kedrais ir mėtomis

 

Vilmos špinatų salotos su feta, braškėmis ir moliūgų sėklomis

 

Mano (Viktorijos) kiniškos vištienos ir krevečių salotos

 

Vyganto makaronų salotos su lašinukais

Už nuotraukas, ačiū Jurgai 🙂