Žiūrint į mane, žaliaakę, šviesiaplaukę, turbūt nieks neįtartų, kad mano prosenelis buvo totorius, gyvenantis Uzbekistane. Bet tai, iš tikrųjų, tiesa. Po pirmo pasaulinio karo, ieškodama geresnio gyvenimo, prosenelė atsidūrė Uzbekistane. Jai be galo pasisekė, ten jį rado ne tik naujus namus, bet ir savo gyvenimo meilę. Ten gimė mano senelis. Bet Tėvynės ilgesys nugalėjo, ir vėliau jie grįžo į Lietuvą.
Vidurio Azijoje labai gilios maisto gaminimo tradicijos. Ir nors mano tėtis gimė jau Lietuvoje, uzbekiškų patiekalų receptai, mūsų šeimoje keliauja iš kartos į kartą. Vienas iš tokių patiekalų – dumliama. Dumliama ypatinga tuo, kad gaminama be lašelio riebalų ar vandens. Jos sudėtyje yra daug daržovių, kurios išskiria sultis. Puodas, kuriame gaminama, sandariai uždaromas ir visi produktai išsitroškina garuose. Mėsa tampa sultinga ir minkštutė, daržovių kvapai susijungia ir aromatas pasklinda po visą virtuvę… Geriausia, šį patiekalą gaminti ankstyvą rudenį, kai visos daržovės ką tik nuskintos, bet ir su pomidorais iš parduotuvės gavosi visai neblogai 🙂
Mums reikės:
- 6 vidutinių svogūnų
- 1 kg mėsos (tradiciškai avienos, bet tinka bet kokia mėsa)
- 1 kg bulvių
- 1 kg pomidorų
- 1/2 kg morkų
- 1/2 kg paprikos
- 3 česnako galvų
- prieskonių: maltų juodųjų pipirų, džiovintų krapų, kumino
- druskos
Dauguma vidurio Azijos patiekalų yra gaminami dideliame puode storu dugnu, kuris vadinasi – kazan. Jei tokio puodo neturite, tiks paprastas puodas, storu dugnu.
Visi šio patiekalo produktai bus dedami į puodą vienas po kito, sluoksniais. Pradžioje, nulupame svogūnus, supjaustome juos plonais žiedais. Sudedame 2/3 svogūnų, lygiu sluoksniu puodo dugne.
Mėsą supjaustome gabaliukais (galima tai padaryti prieš kelias valandas ir pamarinuoti ją su česnakais), išdėliojame ant svogūnų. Ant mėsos išdėliojame likusius svogūnų žiedus. Įberiame druskos (apie 1/2 a. š.), juodųjų pipirų.
Morkas nuskutame ir supjaustome šiaudeliais (netarkuojame!). Lygiu sluoksniu išdėliojame ant svogūnų. Įberiame prieskonių (kumino, džiovintų krapų, juodųjų pipirų).
Paprikas supjaustome šiaudeliais ir sudedame ant morkų.
Česnakus nulupame ir skilteles tolygiai išdėliojame ant paprikos.
Pomidorus supjaustome griežinėliais ir sudedame į puodą.
Nuskutame bulves. Jei jos smulkios, dedame nepjaustytas. Jei didelės, perpjauname per pusę. Dėdami bulves į puodą (ant pomidorų), šiek tiek paspaudžiame. Beriame druskos (apie 1/2 a. š.).
Daržoves prispaudžiame lėkšte taip, kad tarp puodo sienelių ir lėkštės nebūtų tarpų (mūsų tikslas, kad išgaruotų kuo mažiau skysčių). Uždengiame puodą dangčiu. Kaitiname ant didelės ugnies tol, kol iš daržovių išsiskirs sultys ir jos užvirs (ar užvirė, suprasite iš garso. Puodo dangčio, o tuo labiau lėkštės, jokiu būdu negalima nukelti). Kai sultys užverda, sumažiname ugnį iki minimumo ir verdame 45 minutes.
Štai ir viskas, skanaus 🙂
>Atrodo puikiai 🙂 gal tik bijočiau, kad puodas nenušoktų. Kaip tik namie turiu puodą storu dugnu, tai bus galima išbandyti 🙂
>Oho, kiek porcijų gaunasi iš tokio kiekio? 🙂 Man taip sveikai troškinti patiekalai labiausiai ir patinka 🙂
>Labai nesudėtingas receptas. Pasižymėjau – reikės išbandyti 🙂
>Kaip cia taip yra, kad mes dar iki siol nezinojom apie sita patiekala??? 😀 Va va, issidavei.. teks kazkada gamint.. 😀
>Indre, mano puodas nebandė niekur nušokti. Gali drąsiai bandyti 🙂
Medeja, gaunasi gana daug. Pas tėvus puodas, jei gerai atsimenu ~ 5l. Į jį kaip tik viskas telpa 🙂
Ruta, tikrai nesudėtingas. Užtrunka tik daržoves supjaustyti. Papasakok, kaip seksis gaminti 🙂
Juste, čia vienas iš tėčio firminių patiekalų. Aš tiesą pasakius, gaminau jį tik šį vienintelį kartą ir tai pas tėvus. Todėl Jūs ir neragavot 🙂
>Mano tėtis labai mėgsta Uzbekiškus, Gruziniškus ir kitus Vidurio-Rytų Azijos patiekalus. Manau puiki idėja bus dumbliama jam padaryti gimtadienio vakarienei. Labai laiku Tavo receptukas. Ačiū
>Kotryna, smagu, kad laiku mano receptas 🙂 Tik ne "dumbliama", o "dumliama" 😉
>kaip fainai, kad be riebalu 🙂 bandau prisiziuret figura kepdama pyragus :DDD bet man kazkaip keista, negi niekas nepradeda svilti? taip viska sluoksniais sudedat ir ne laselio vandens? o viska sudejus ijungiat ugni, ar is pat pradziu ir deliojat tada?
>Indrutia, kaip bebūtų keista, bet daržovės turi savyje tiek skysčio, kad niekas neprisvyla. Be to, galų gale gaunasi nemažai sultinio 🙂 O ugnį įjungti reikia jau viską sudėjus 🙂
>Jau vien pavadinimas ko vertas! Labai patraukliai viskas atrodo… man tai ir mėsos tokiam puode nebūtinai…
Įsivaizduoju, kiek dar visko įdomaus tavo senelis ir tėtis moka. O tu ar kada lankeisi tuose kraštuose?
>Dalia, mėsa ten nėra būtina, be jos gautųsi puikus vegetariškas patiekalas 🙂
O pati, tuose kraštuose, aš deja nebuvau… Būtų labai įdomu nuvažiuoti 🙂
>Ačiū! Nuostabus patiekalas, jo istorija ir receptas!
>Segebute, ačiū už gražius žodžius. Užeikit dažniau 😉
Sumazintas ir patobulintas pagal skoni variantas verda 🙂 vietoi mesos naudojau paruosta ir pamarinuota sojos mesyte, kvepia nuostabiai! Laukiu rezultatu!
Tikiuosi, rezultatas pradžiugins! 🙂
Tas patiekaliukas geras, sultinys, kuris verdant issiskiria – nuostabus. Niekas niekada nepridega, syki uzmirsau nuejes kad nesumazinau ugnies, bet nieko neatsitiko, nors virtuveje garo buvo kaip pirty. Ingredientu proporciju nematuoju, niekas nepablogeja – nepriklausomai ko kiek idedi i dumliama. Abejingu dumliamai nebuvo, visi tvirtino kad skanu. Svarbu, manau, kad butu druskos, pipiru, cesnako, kumino (zira)
Super patiekalas. Pati nebūčiau sugalvojus recepto su tiek daržovių ir dar troškintų, sveikesnių negu keptų. Nebuvau tikra, kad pavyks, bet viskas gerai. Labai ačiū:)
Į sveikatą. Smagu, kad patiko 🙂