Aš tampu priklausoma nuo saldumynų kepimo 🙂 Net tada, kai šaldytuvas apytuštis ir draugai ateina ne pavalgyti, o stalo žaidimų pažaisti, aš negaliu jų pasitikti be pyrago :))) Tokiais atvejais gelbsti šaldyta sluoksniuota tešla. Pasirodo, ir iš jos per 5 minutes galima pasigaminti šedevrą 🙂
Kažkaip per daug šypsenėlių įraše, matyt neįprastai saulėtas lapkričio oras mane taip veikia 😉
Pyragui reikės (iš tikrųjų, tai net trims):
- 3 lapelių sluoksniuotos bemielės tešlos
- 2 – 3 obuolių
- 70 g graikiškų riešutų
- 6 v. š. rudojo cukraus
Sluoksniuotą tešlą išimame iš šaldytuvo ir padedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Laukiame, kol atitirps.
Tuo metu, obuoliams išpjaustome viduriukus ir supjaustome juos plonomis skiltelėmis (odelės nelupame!). Susmulkiname graikiškus riešutus ir sumaišome su keturiais šaukštais cukraus. Gautą riešutų masę padaliname per tris tešlos lapelius, išlyginame. Sudėliojame obuolių skilteles (raudoni obuoliai atrodo gražiausiai). Apibarstome likusiu cukrumi.
Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 – 20 minučių.
P. S. Jei mėgstate, į riešutų masę, galite įmaišyti šiek tiek cinamono. O obuolius, vietoj rudojo cukraus, apšlakstyti citrinos sultimis ir pabarstyti cukraus pudra 🙂
Skanaus 🙂
Idėja iš knygos “Obuolių pyragai” (žurnalo “Mano Namai” receptai)
>Aš išvis be savo kepinių gyvent negaliu. Dar nebrokuojami priktiniai kepiniai: sluoksniuotos tešlos bandelės (pageidautina su vyšniomis, antroje vietoje su šokoladu), grybukai, strofwaffel, ir tie riestainiukai su cukrumi, jei neklystu prancūzų gamybos. Bet o siaube, kaip man reiktų jų atsisakyt (mieliausias labai patarė, verta suklusti 😐 )
>Indre, aš tampu priklausoma ne tiek nuo valgymo, kiek nuo kepimo. Pats procesas mane labai gerai nuteikia 🙂 Nors, aišku, ir valgymas ne paskutinei vietoj :)))
>Aš savaitgalį rinkausi tarp šio ir paryžietiško pyrago iš TOS knygos. Pasirinkau paryžietišką… Bet ta knyga – nuostabi! 🙂
>Oj, pastebėjau, kad nebuvau parašiusi iš kur receptas 🙂
Vilma, knyga tikrai nuostabi. Kiek pyragų kepiau, visi gavosi puikūs! 🙂
>Aha, kepimas yra tikras gėris.. kaip ir obuoliai beigi sluoksniuota tešla 🙂 Ir dar gėris yra šypsenėlės, nes jos tikrai šimtąkart geriau nei liūdesėliai :))
>Asta, sutinku visiškai 🙂 Todėl liūdesėlius varau šalin obuoliais, sluoksniuota tešla ir ypač šokoladu 🙂
>kepimas – meditacija man 🙂 jau ir kaimynus neretai i pagalbą kviečiuos 🙂
>Asta, smagu, kad ir kaimynus įtrauki 🙂 Aš, dažniausiai kepu viena, arba su sese 🙂
>Paprasta, greita, skanu!
>Saule, labai tikslus apibūdinimas 🙂