Man labai patinka maisto tinklaraščiai su gražiomis, skaniomis, gaminimo eigos nuotraukomis. Tokie kaip “Kayotic Kichen”, arba “Chadeyka”. Jau seniai norėjau padaryti ką nors panašaus, bet negalvojau, kad tai reikalauja tiek daug pastangų… Nors kepiau labai paprastą ir daug kartų bandytą pyragą, virtuvėje užtrukau bent trigubai ilgiau negu paprastai. Juk reikia, kad šviesa būtų tinkama, aplinka daiktais neperkrauta ir t.t. Gal aš pati kalta, per daug reikalavimų turiu. Noriu ne šiaip “pykšt, pokšt”, o įdomesnių nuotraukų. Vienu žodžiu, supratau, kad aš dar nesu pasiruošusi tokiems žygdarbiams… Bet vakar dienos rezultatą, vis dėlto įkeliu. Jau rodžiau šį pyragą anksčiau. Iš paprastų obuolių pyragų jis mano mėgstamiausias 🙂 O ką Jūs manot apie gaminimo eigos nuotraukas? Jos reikalingos, padeda, ar tik bereikalingas laiko ir jėgų švaistymas?
Pyragui reikės (28 cm apvaliai formai):
- 5 obuolių
- 200 g sviesto
- 270 g cukraus
- 2 a. š. vanilinio cukraus
- 2 kiaušinių
- 360 g miltų
- 1 a. š. kepimo miltelių
Išlydome sviestą.
Suberiame į jį paprastą ir vanilinį cukrų. Išmaišome.
Įmušame du kiaušinius.
Išsukame iki vientisos masės. Suberiame kepimo miltelius.
Suberiame miltus.
Gerai išmaišome (gauta tešla, laikui bėgant, stingsta).
Kepimo popieriumi išklotos formos dugną padengiame 2/5 tešlos. Kad tešla mažiau liptų prie šaukšto, jį vis pamerkiame į šaltą vandenį. 
Obuolius nulupame ir supjaustome skiltelėmis.
Pusę obuolių kiekio sudedame ant tešlos.
Uždengiame juos dar 2/5 (skaičiuojant nuo pirminio jos kiekio) tešlos.
Paklojame antrą obuolių sluoksnį (sunaudojame likusią pusę kiekio). Tešlos likutį (1/5 nuo pirminio kiekio) ištampome ant obuolių tinkleliu.
Pyragą kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30 – 45 min.
Skanaus 🙂
>Man tai patinka receptai su eigos nuotraukom:)Labai labai:)
>Ineta, smagu girdėti 🙂 Jei atsiras daugiau tokių, kuriems labai labai patinka, teks persigalvoti ir dažniau rengti tokias fotosesijas 😀
>Man patinka, jei kokie keblūs receptai būna parodyti.
Bet darbo tai daug su ta gaminimo eiga.
>Man irgi patinka irasai su eigos nuotraukomis. Aisku, jei receptas nesudetingas, tai tos nuotraukos skaitytojo patogumui gal ir nenaudingos, na o bet taciau man siaip labai smagu i nuotrauku gausybe pasizvalgyti. 😀
>sumanymas neblogas, tik… dažna šeimininkė norės receptą atsispausdinti, gi nekraus po nosim kompiuterio virtuvėje, o ir į parduotuvę patogu nusinešti lapelyje surašyta. o su nuotraukom tai labai daug lapų gaunasi…. tad būtų naudinga dar kartą apačioje pakartoti receptą jau be foto.
>Mano patys mylimiausi ir dazniausiai daromi receptai yra su nuotraukomis, taip kaip tavo si karta. Labai viskas aisku, vienas malonumas daryti. Yaptingai, kai receptas ne eilinis. Aciu uz pastangas, lauksime daugiau tokiu receptuku!
Mano kompas yra visai ne toli virtuves, taip kad as kai gaminu ka nors, vis i ji zvilgcioju. Receptu nespausdinu, o jei as juos ir spausdinciau, tai noreciau su nuotraukomis tureti savo archyvuose.
Labai puiki ideja ideja ir, zinau, reikalaujanti daug daugia pastangu!
>Jurga, Milda, aišku, tokiam pyragui visa gaminimo eiga tikrai nebūtina, tiesiog norėjau pasibandyti su paprastu receptu 🙂
Egidija, ačiū už pastabą 🙂 Surašysiu receptą gale. Dar turiu idėją, daryti receptams atskiras korteles spausdinimui. Pažiūrėsim kaip gausis 🙂
Dobermangirl, mano kompiuteris irgi netoli virtuvės, todėl ir aš dažniausiai nespausdinu receptų, o gaminu žvilgčiodama 🙂
Padariau išvadą, kad daug kam tokios nuotraukos patinka, reiškia ateity tinklaraštyje bus visokių receptų ir su jomis ir be jų. Priklausys nuo recepto sudėtingumo ir mano nuotaikos 😉
>Man patinka eiga, kai sudėtingas receptas, kai reikia tam tikro tamprumo tešlos, ar kremo konsistencijos 🙂
>O man net ir nežinau, nėra būtinos. Nes bent jau negaminu tokių sudėtingų patiekalų, kad nebūtų aišku, kaip ką daryt 🙂 Galbūt įmantrų tortą raitant ir smalsu, bet šiaip – nereik 🙂 Nors kaip ir čia kas sakė – smagu į nuotraukų gausą akis paganyt :))
>Indre, Jurgita, man dar atrodo, kad tokioms virtuvės profėms, kaip Jūs, kurios viską moka ir turi savo tinklaraščius reikia mažiau paaiškinimų, negu virtuvės naujokams. Jiems gal ir nuotraukų daugiau reikia 🙂 O mano tinklaraštyje, manau, viskas gausis kaip visada. Nuo nuotaikos priklausys, bus eigos nuotraukos, ar ne 😀
Ačiū, už išsakytą nuomonę 🙂
>Iš esmės patinka ir man gaminimo eigos nuotraukos, tačiau prisipažinsiu – jas atidžiai peržvelgiu tik tuomet, kai receptas sudėtingas ir iš raidžių bei žodžių sunkiai suprantamas. Kitais atvejais tik permetu akimis, o grožiuosi ilgai būtent galutiniu rezultatu 🙂
Ir – vaje vaje – juk šitiek darbo, šitiek laiko! 😮 🙂
>O man labai patinka issami eiga su nuotraukomis:))
>Būsiu kategoriška pakomentuodama tavo pasakymą :"virtuvės profėms,kurios viską moka ir turi savo tinklaraščius reikia mažiau paaiškinimų, negu virtuvės naujokams. Jiems gal ir nuotraukų daugiau reikia"- šiame naujovių amžiuje,kai visi visur skuba,siūlyčiau pataupyt savo brangų laiką,panaudojant jį kitiem svarbiem dalykam, ir nedėt nuotraukų,nes kad ir kaip stengčiausi,visgi sunku įsivaizduot žmogų(kad ir vyr.lyties virtuvės naujoką),kuriam reikėtų apipavidalint kiaušinių įplakimą į dubenį ir jų maišymą su miltais…
Bet šiaip tavo foto tikrai gražios-gal išduosi paslaptį,kokio čia fotoparato dėka jos tokios išeina?:)
>Kaip smagu sulaukti tiek nuomonių 🙂 Ačiū visoms 🙂
Suprantu, kad su šio recepto nuotraukomis šiek tiek persistengiau 😀 Bet norėjau išbandyti, kiek užtruksiu. Manau, pilnai užtektų parodyti kokios konsistencijos tešla turi gautis ir kaip sluoksniuoti pyragą 🙂
Anonime, ačiū už nuotraukų įvertinimą. Fotografuoju su Nikon D90 🙂
As tai toki pyraga dar pagardinu sokoladu 🙂