Nors nesu vienos kokios nors maisto filosofijos šalininkė (manau, užtenka, kad maistas būtų natūralus, be sintetinių priedų, pusfabrikačių ir pan.) man vis tiek knietėjo išbandyti žaliavalgišką (ar žalią?) tortą. Dabar galiu su pasididžiavimu teigti, kad jis yra “raw, vegan, paleo, gluten free” ir pan. 😉
Iš tikrųjų, tai jis labai lengvai pagaminamas ir gavosi labai skanus, super šokoladinis ir labai sotus. Poros centimetrų storio riekelės užteks ne tik prisivalgyti, bet ir persivalgyti (bent jau man). Mes 23cm tortą pradėjome valgyti septyniese, gabaliuką gavau išsivežti namo ir jį dar kelias dienas kartu su vyresniąja valgėm 🙂 Deja, šis tortas turi ir vieną trukumą – jis pakankamai brangus. Kokoso aliejus, anakardžio riešutai ir tikras klevų sirupas – produktai ne iš pigiųjų ir jų čia reikia pakankamai daug. Bet iš kitos pusės, juk nebūtina jo daryti tokio didelio. Galite drąsiai mažinti produktų kiekius per pusę ir daryti kelis mažus torčiukus/pyragėlius pavyzdžiui keksiukų formelėse.
Torto pagrindui reikės (23 cm):
- 1 stiklinės (250 ml) migdolų miltų
- 1/4 stiklinės + 2 v. š. nesaldintų kakavos miltelių
- 3 v. š. klevų sirupo
- 1 a. š. natūralios vanilės ekstrakto
- žiupsnelio druskos
“Sūrio” sluoksniui reikės:
- 2 stiklinių anakardžių (užmerktų per naktį ir nusunktų)
- 1/2 stiklinės klevų sirupo
- 1/2 stiklinės vandens
- žiupsnelio druskos
- 1/2 stiklinės nesaldintų kakavos miltelių
- 1/4 stiklinės + 2 v. š. žemės riešutų sviesto (arba migdolų sviesto)
- 1/2 stiklinės kokosų aliejaus (tirpinto)
Šokoladiniam glajui reikės:
- 1/3 stiklinės kokosų aliejaus (tirpinto)
- 1 a. š. natūralaus vanilės ekstrakto
- 1/4 stiklinės klevų sirupo
- 1/4 stiklinės nesaldintų kakavos miltelių
Pradedame nuo pagrindo. Viskas paprasta – virtuviniu kombainu išmaišome visus pagrindui skirtus produktus. Maišome tol, kol masė sušoks į vieną gabalą. Paimame 23 cm išrenkamą torto formą, išklojame ją kepimo popieriumi ir paskirstome gautą masę per visą dugną (patogiausia tai daryti šlapia ranka). Atidedame į šoną.
Toliau šokoladinis “sūrio” sluoksnis. Tame pačiame virtuviniame kombaine (galite net neplauti po pagrindo gaminimo) susmulkinkite per naktį mirkytus ir nusunktus riešutus, klevų sirupą, vandenį ir druską. Smulkinkite tol, kol masė taps visiškai glotni, be gumuliukų (man taip nesigavo, kad ir kiek ilgai smulkinau, mažyčiai riešutų gabaliukai vis tiek jautėsi, bet tai netrukdė). Įberkite kakavos miltelius, sudėkite riešutų sviestą ir tirpintą kokoso aliejų. Dar kartą viską išmaišykite tol, kol masė taip vientisa.
Šaukštu sukrėskite masę ant pagrindo, išlyginkite ir padėkite į šaldytuvą kelioms valandoms kad sustingtų. Sustingęs tortas bus pakankamai kietas ir iš formos tikriausiai gerai neišsiims, todėl reikės aštriu peiliu atskirti pyragą nuo formos kraštų.
Galiausiai, pagaminame glajų. Visus produktus sumaišome (tiks ir paprasta šakutė) ir užpilame ant torto viršaus. Įdedame dar kuriam laukui į šaldytuvą, kad glajus sustingtų.
Skanaus 🙂
Adaptuota pagal “Raw Food Recipes”.
Niam niam 🙂 Bet kad brangus, tai tikra tiesa. Kartą metuose galima pasigaminti, bet dažniau tai baigtųsi bankrotu 😀
beje, žemės riešutų sviestas nėra paleo, bet pakeitus migdolų sviestu, tortukas būtų ir paleo 🙂
Ech, gyveni ir mokaisi 🙂 Originaliame recepte ir buvo migdolų sviestas, o aš kažkaip pamiršau, kad žemės riešutai iš tikrųjų yra ne riešutai, o arčiau visokių pupelių 🙂
Aš tai laukiu, kol kas nors išras tortą nevalgantiems visų rūšių cukraus ir saldiklių… Kadangi visko turiu, tai netgi labai knieti pagaminti šį tortą be klevų sirupo 🙂
O Lietuvoje apie LCHF mitybą kalbama, įdomu?
Asta, kalbama. Dažniausiai tarp tą propaguojančių ir besidominčių, ir skaitančių daugiau nei delfis, nes juk farmacijos pramonei ir medicinai tai nėra paranku, viską paneigti, kas iki šiol tvirtinta 🙂
Manau, kad vidurinis “sūrio” sluoksnis būtų skanus ir be klevų sirupo, ypač jei tu jau pripratai prie maisto be saldiklių 🙂
Priprasti vis dar bandaus, nes visgi buvau sladajieška 🙂 Bet stengiuosi bent jau namie, kur turiu kontrolę, nenusižengti.
O dėl LCHF tai paklausiau, nes Švedijoj tai pilna blogų, knygų, straipsnių ir šiaip visi apie tai šneka, tai tik norėjau sužinoti, ar ir kokiu mastu į Lietuvą persimetė 🙂
Australijoj ir pilna ta tema kalbama, na o Skandinavijoj LC senokai ir jau žinoma, kai parduotuvėse net sviesto pradėjo trūkti, kai gydytojai pradėjo atvirai šnekėt ir neigti senus nesąmoningus nepagrįstus stereotipus. Kol kas Europoj kitur, tuo labiau Lietuvoje, tylima… nes tiesiog žmonėms dar neįprasta maisto sieti su sveikata, nes visi nepaliečiami jaučias… liūdna..
Viktorija, tas šokoladinis tortas jau jaučiu, kaip tirpsta burnoje :)) Įsivaizduoju, nes sodriai atrodo ir taip mmmmm suvalgyčiau išsyk :)) O tų tortukų variantų tiek turiu, kad geriau net negaminu: moliūginis, levandinis, citrininis, šokoladinis, uogų, …
Receptas atrodo nesudėtingai ir labai skaniai – pasigedau autorės komentarų dėl skonio? 🙂 Seniai kaupiuosi pagaminti raw šokoladinį tortą, ačiū už įkvėpimą.
Smagu girdėti, kad receptas įkvėpė gaminti 🙂 Skonis labai sodrus, šokoladinis. Vidurinis sluoksnis panašus į triufelį. Man labai patiko 🙂
Tikrai prašmatnus ir tikiu skanus 🙂
Man nepatinka brangus patiekalai.:) Megstu paprasta, bet sveika virtuve ir kad butu galima pasigaminti is po ranka esamu produktu. Siaip yra toks vienas paprastutis “raw” variantas: riesutai (tik ne arachisai), blendintos datules ir kakava. Super pigu ir lengva pagaminti.
Teisingas požiūris, visiškai sutinku, kad paprastas ir sveikas maistas yra pats skaniausias 🙂 Tiesiog šį kartą tortas buvo gaminamas 30 gimtadieniui ir norėjosi šiek tiek paišsidirbinėti :)))
Pingback: Baltojo šokolado sūrio pyragas su burbonine vanile ir svarainių džemu | Storas pomidoras