Kaip jaustis, kai iškepi pyragą, o paskui pamiršti jį nusivežti į svečius… Telieka džiaugtis, kad gavosi skanus ir suvalgyti pačiam 🙂 Traški karamelinė plutelė, minkštas ir drėgnas obuolių sluoksnis, kvapnūs prieskoniai – viskas ko reikia šaltam rudeniniam vakarui. Dar vienas šaunus pyragas iš “Mano namų” knygos “Obuolių pyragai”.
Tešlai reikės:
- 500 g obuolių
- 100 g sviesto
- 1/3 stiklinės rudojo cukraus
- 2 kiaušinių
- 1 ir 1/2 stiklinės miltų
- 1 a. š. kepimo miltelių
- 1/2 a. š. cinamono
- 1/2 a. š. gvazdikėlių (man buvo per daug, nes visiškai užgožė cinamoną)
- žiupsnelio druskos
Karameliniam riešutų sluoksniui reikės:
- 1/2 stiklinės rudojo cukraus
- 50 g sviesto
- 2 v. š. grietinėlės (neturėjau, pyliau pieno)
- 1 stiklinės susmulkintų graikinių riešutų (naudojau migdolus)
Prikaistuvyje sumaišome karamelei skirtus rudąjį cukrų, sviestą ir grietinėlę. Kaitiname, kol ištirps sviestas. Įmaišome riešutus (man skaniau jei prieš tai jie būna pakepinti sausoje keptuvėje). 24 centimetrų kepimo formą išklojame kepimo popieriumi ir ant jo tolygiai paskirstome karamelinę riešutų masę.
Obuolius nulupame, išimame viduriukus ir supjaustome kubeliais.
Toliau ruošiame tešlą. Kambario temperatūros sviestą išplakame su cukrumi. Plakdami po vieną įmušame kiaušinius. Sumaišome sausus komponentus ir suberiame į išplaktus kiaušinius. Įmaišome ir obuolių kubelius. Sukrečiame tešlą ant riešutų mišinio ir tolygiai paskirstome.
Kepame apie 40 minučių iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Palaukiame kol pyragas visiškai atvės ir apverčiame ant lėkštės.
Skanaus 🙂
>"minkštas ir drėgnas obuolių sluoksnis" – va va, šitie stebuklingi žodžiai, vedantys į mano brangiausiojo širdį 😀 Gal reiks palepint… Juolab, kad ir man pyragas skamba laabai viliojančiai! Jau ta karamelinis riešutų sluoksnis, mmm… :))
>ne nu, kaip tu sugebi išlikt tokia plona po šitokių skanumynų… 😐
super! 😉
>Asta, būtinai palepink 🙂 Aš pati drėgnų obuolių pyragų nelabai mėgstu, bet riešutų sluoksnis buvo labai gardus 🙂
Anonime, dažniausiai dalinuosi su kitais, tai padeda figūrą išlaikyti 😉
P.S. Anonimai, būkit geri, pasirašinėkit. O tai dažnai matau, kad pažįstami rašo, bet nežinau kas 😉
>Tikriausiai suveikė savanaudiškumas ir todėl pyragas nenukeliavo į svečius 😀 juokauju žinoma ;)) Dabar bus proga svečiams iškepti patiems namuose :))
>Karolina, tai jau tikriausiai :))) Bent tiek gerai, kad dažnai pas Juos lankausi, galėsiu dar ne vieną kartą ką nors skanaus nusinešti 🙂
>Mes su tavim, Viktorija, iškepsim turbūt visus iki vieno tos stebuklingos knygelės obuolių pyragus… 🙂
>Ausrra, tikrai taip 🙂 Man labai patiko ši knyga. Ir tavo įrašus skaityti smagu, žinosiu, ar verta kepti tavo išbandytus pyragus 🙂
>Reiks ir man išbandyt:) viliojančiai atrodo:)
>Ineta, būtinai išbandyk ir papasakok kaip sekėsi 🙂
>Turiu 2 rimtus klausimus (:
I. Gaminu šeimai, kuri beprotiškai mėgsta obuolių pyragas – kuo tų obuolių daugiau, tuo jiems geriau. Bet bijau dėti visą kg obuolių, nes kartą dėl didelio tešlos kiekio pyragas lūžinėjo išimant, "nesukibo". Gal turi kokių patarimų? :
II. Riešutus dėti kapotus ar ne?
>Ele, jei gerai atsimenu, šiame pyrage ir taip obuolių daugiau negu tešlos, todėl siūlau obuolių kiekio smarkiai nedidinti 🙂 O dėl riešutų, teisingai, juos reikia dėti kapotus 🙂