Tag Archives: pomidorai

Pomidorų ir braškių salotos

Įkvėpimas gaminti ir fotografuoti jau grįžo, įkvėpimas rašyti – nelabai 🙂 Todėl šiandien trumpai, kol dar braškių sezonas nepasibaigė.

Tai, kad braškės draugauja su balzaminiu actu, sužinojau jau pakankamai seniai, per “Tinklaraštininkų dieną” 2011 metais. Todėl šiandien, kai užsimaniau salotų su braškėmis, nusprendžiau išmėginti būtent šias. Derinys puikus, o gaminimas (paskutiniu metu man tai patinka) užima vos penkias minutes. Manau, būtų dar skaniau su keliais griežinėliais mocarelos arba ožkos sūrio, bet aš jų deja neturėjau, o iki parduotuvės eiti tingėjau 🙂

braskes_pomidorai1

Vienai porcijai reikės:

  • 6 vyšninių pomidoriukų
  • 6 nedidelių braškių
  • 1/2 a. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
  • 1 a. š. balzaminio acto
  • žiupsnio druskos

Pomidoriukus supjaustome ketvirčiais, braškes – plonomis juostelėmis. Sumaišome su alyvuogių aliejumi, balzaminiu actu ir druska. Paliekame dešimčiai minučių pasimarinuoti. Nusunkiame ir valgome. Skanaus 🙂

Receptas iš “Sugar laws”.

Teminis vakaras – stalo žaidimai (2)

Taigi, tęsiam pasiruošimą kitokiam Naujametiniam vakarui (kas nesupranta apie ką aš čia, paskaitykite pirmą dalį). Šį kartą, mūsų žaidimas “Jenga“. Šiam žaidimui reikalinga smagi kompanija ir miklios rankos, įtemptai mąstyti nereikės, bet draugų vakarėliui toks žaidimas pats tas.

Svarbiausia šio recepto dalis užtepėlė, Jenga galite statyti iš to, kas Jums labiau patinka. Iš baltos forminės duonos tai padaryti lengviausia, bet sveikesnei alternatyvai puikiai tiks agurkai, morkos arba saliero stiebai.

jenga7small

Užtepėlei reikės (250ml):

  • 1 česnako galvos
  • 1/2 a. š. aliejaus
  • 5 saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
  • 125 ml natūralaus jogurto
  • 125 ml kreminio sūrio
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 a. š. rūkytos paprikos miltelių
  • baltos forminės duonos kepalo

Nulupkite viršutinį sausą česnako lukštą (skiltelės turi likti sujungtos). Nupjaukite viršų taip, kad atsivertų visos česnako skiltelės, aptepkite
jas aliejumi. Įvyniokite česnako galvą į kepimo foliją, įdėkite į kepimo formą ir kepkite apie 30 minučių iki 200°C temperatūros įkaitintoje
orkaitėje. Iškepusį palikite atvėsti.

Elektriniu smulkintuvu sutrinkite išspaustas česnako skilteles, saulėje džiovintus pomidorus, jogurtą, kreminį sūrį, druską ir rūkytos paprikos miltelius.

Baltą forminę duoną supjaustykite riekelėmis ir apskrudinkite. Kiekvieną riekę supjaustykite į 3 lygias dalis ir sukonstruokite iš jų Jenga bokštą.

Pirma dalis (juodojo šokolado kremas su čili (juodos) ir baltojo šokolado kremas su avietėmis (baltos) šaškės).
Trečia dalis (sūrių rutuliukais su alyvuogėmis).
Ketvirta dalis (šokoladinis moliūgų pyragas).

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

jenga4small

Pomidorų džemas 2

Pomidorai, pomidorai, pomidorai… Pradžioje lauki kiekvieno naujo pradedančio raudonuoti ir svajoji apie tai, kaip suvalgysi jį su grietine ir svogūnų. Bet vėliau, ateina toks momentas, kai jų valgyti tiesiog nespėji. Visi aplinkui pradeda virti pomidorų padažą, spausti sultys (mmm… po to kai paragavau mano tėčio darytų, pirktinių jau net neragauju…) ir netgi virti pomidorų džemą. Vieną panašų jau viriau ir Jums rodžiau. Šis panašus, bet be imbiero aštrumo, o su lengvu dūmo aromatu nuo rūkytos paprikos.

Šio liko vos pusė indelio, reikės virti dar, nes jis puikiai tinka ne tik kaip užkandis prie sūrio ir vyno, bet ir į skandinaviškų kukulių padažą arba tiesiog ant kepto kiaušinio užsitepti. Mmm….

PomidoruDzemas6s

Prieš metus: grikių kepsneliai.

Prieš du metus: avižiniai sausainiai su saulėgrąžomis.

Prieš tris metus: toskanietiškas obuolių pyragas.

 

 

~400 ml džemo reikės:

  • 600 g pomidorų
  • 150 g rudojo cukraus
  • 1 a. š. aitriosios paprikos dribsnių (mažiau, jei nemėgstate aštriai)
  • 1 a. š. rūkytos paprikos
  • ½ a. š. malto kardamono
  • 1 v. š. svarainių sirupo (arba citrinos sulčių)

Pomidorų apačią įpjaukite kryžmai ir apipilkite verdančiu vandeniu, nulupkite odeles. Supjaustykite juos mažais gabaliukais.

Pomidorus sudėkite į prikaistuvį, suberkite cukrų, prieskonius, supilkite svarainių sirupą. Viską gerai išmaišykite ir virkite ant mažos ugnies, kol pomidorai suminkštės ir masė taps tiršta. Jei pomidorai buvo kieti ir jų gabaliukai nesuverda, galite elektriniu smulkintuvu sutrinti džemą iki vientisos masės.

P.S. Jei mėgstate spausti pomidorų sultis, šiam džemui galite naudoti tirščius, likusius nuo sulčių spaudimo. Tik prieš spausdami sultis nepamirškite nulupti pomidorų odelių.

PomidoruDzemas7s

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Languota prijuostė sugrįžo, arba ką blogeris iš tikrųjų valgo

Visą laiką galvojau, kad mėgstu gaminti ir fotografuoti, bet nemėgstu rašyti… Dabar, peržvelgus paskutinius įrašus atrodo kitaip 🙂 Šiandien irgi su plepalais, bet gi negaliu nesudalyvauti, kai “Languota prijuostė” pabudo iš gilaus miego 🙂 Vasario mėnesį Inga paskelbė temą – “Ką blogeris iš tikrųjų valgo”. Aš būčiau ne aš, jei nepabandyčiau spėti į traukinį paskutinę dieną 😉

Taigi ir ką aš iš tikrųjų valgau? Paskaičius tinklaraštį, gali susidaryti įspūdis, kad tik desertus ir blynus 🙂 Galiu Jus patikinti, taip tikrai nėra. Tiesiog desertai yra tokie fotogeniški ir juos galima nupaveiksluoti tada, kai visi sotūs, laimingi ir nelaukia su šakute ir peiliu už nugaros 🙂 O šiaip, aš valgau daug ką. Bet stengiuosi vadovautis principų – “kuo mažiau jau pagaminto maisto (pusfabrikačių) ir visokių E”.

Pašnekėsiu kaip kokia snobė, bet kuo toliau, tuo mano mitybos įpročiai gerėja. Studentavimo laikais buvo visko. Ir mišrainės iš prekybos centro, ir mėsainiai iš “restorano”. Bet kuo daugiau gaminau pati, tuo labiau pradėjau jausti tikro maisto skonį. Nors ir pradžioje viskas buvo ne taip blogai. Niekada nemėgau tortų iš parduotuvių. Labai ilgai galvojau, kad iš viso jų nemėgstu, kol nepradėjau kepti pati (nors sviestinių kremų iki šiol nepernešu…). Ir iš viso, buvau neteisingas vaikas, nes niekada nemėgau gazuotų gėrimų (fui, tie burbuliukai šaudantys į nosį 🙂

Dabar jau kurį laiką aš nedirbu ir sėdžiu namie su vaikais, todėl mano mityba labai priklauso nuo jų. Pusryčiams dažniausiai valgom košes, blynus arba kiaušinius. Blynus mūsų šeimyna labai mėgsta, todėl stengiuosi juos padaryti bent šiek tiek naudingus. Naudoju speltos miltus, pridedu kitų naudingų dalykų – jogurto, varškės, morkų, cukinijų, moliūgų.

Toliau pietūs. Sriubų aš iš tikrųjų nelabai mėgstu, verdu jas tik iš pareigos. 90% atveju verdu jas ne su mėsos, o su daržovių sultiniu (ir aišku be jokių stebuklingų kubelių). Ai, prisiminiau, vasarą labai mėgstu šaltibarščius 🙂 Populiariausi pietų patiekalai, jau šimtą kartų gaminti, bet vis dar nepabodę: skandinaviški kukuliai (vadinami tiesiog kotletais), plovas, bulvių ir mėsos apkepas. Kai pietums ateina daugiau žmonių ir reikia kažko skanaus, greitai ir daug, gaminu kepsnelius su karamelizuotais svogūnais arba vištienos apkepą. Aišku, karts nuo karto ir paeksperimentuoju, pavykę eksperimentai pasiekia tinklaraštį, kiti lieka užmaršty. Kai pietaujam namie dviese su I. ir neturiu laiko/noro gaminti, pietūs gali būti tiesiog virtos/šviežios daržovės + grikiai/makaronai + kefyras. I. toks paprastas maistas patinka, man irgi.

Vakarienės būna labai skirtingos. Kartais tai, kas liko nuo pietų (pvz. plovą I. gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei), kartais varškėčiai arba virtinukai. Labai dažnai tiesiog pienas su kuo nors skaniu – mūsų pačių keptu keksiuku/pyragu/sausainiu arba bandele iš kepyklėlės.

Užkandžiauju aš labai retai. Kartais užsinoriu ko nors skanaus, tai atsilaužiu juodo šokolado gabaliuką (jo namie yra visada). O dažniausiai tarp valgių tiesiog geriu vandenį.

Oi, tiek jau prirašiau, ko dar nepaminėjau? Gėrimų. Dažniausiai geriu arbatą (žolelių, arba juodą su kuo nors, pvz. “Earl Grey”). Kava mane labai veikia, todėl ją geriu retai, nors jos kvapas man labai patinka. Kartais geriu kakavą, bet tą tikrą – išvirtą puode. Alkoholio dėl vaikų negeriu jau beveik keturis metus, bet taurę vyno mielai išgerčiau.

Tokį ilgą įrašą negalėjau palikti be recepto, be to ir Inga prašė pasidalinti paprastu/greitu/kasdieniu receptu, be kuriuo neįsivaizduoju savo virtuvės. Man tai būtų salotos. Labai mėgstu visokias daržoves, bet labiausiai mėgstu jas žalias (paskutinį kartą kai ruošiausi kepti moliūgą, pusę jo suvalgiau žalią…). Todėl beveik kiekvieną dieną (išskyrus žiemą, žiemą valgau burokėlius ir raugintus kopūstus) ant mano stalo galima pamatyti paprastas, bet tobulas salotas (geriau už jas gali būti tik pomidorais iš tėčio sodo su svogūnu ir grietine).

Taigi, ko reikia tobuloms salotoms?

salotos1

Pagrindas. Vienas iš šių:

  • kopūstas
  • paprastos salotos
  • Iceberg salotos
  • kininis kopūstas

Priedai. Kiek tik nori/turi šaldytuve iš šių:

  • pomidorai
  • agurkai
  • paprikos
  • morkos
  • ridikėliai
  • avokadai
  • gražgarstės
  • svogūnų laiškai
  • alyvuogės
  • saulėje džiovinti pomidorai
  • fetos sūris
  • saulėgrąžų/moliūgų sėklos

Padažas (priklauso nuo daržovių kiekio):

  • viena dalis acto/citrinos sulčių (actas tinka visoks – obuolių, vyno, balzaminis. Tik balzaminiam reikia mažiau cukraus)
  • viena dalis cukraus/medaus/klevų sirupo
  • dvi dalys vandens
  • aliejaus

Pagrindą supjaustome smulkiomis juostelėmis (aš tam visada naudoju tarką). Jei naudojame kopūstą, tai įberiame druskos ir pamaigome jį rankomis, kad išsiskirtų sultys ir jis suminkštėtų.

Visus norimus priedus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Suberiame į dubenį prie pagrindo.

Sumaišome padažą. Paragaujame. Jis turi būti skanus, nei per saldus, nei per rūgštus. Pakoreguojame jį pagal savo skonį.

Daržoves apibarstome druska, pipirais. Supilame padažą, užpilame aliejaus. Išmaišome. Viskas 🙂

Marokietiški mėsos kukuliai

Neseniai, savo praėjusio garbingo jubiliejaus proga, užsisakiau internete kelias kulinarines knygas. Laukiu nesulaukiu, kai galėsiu jas pavartyti. Ta proga, nusprendžiau, kad reiktų pasigaminti bent po kelis receptus iš dabar turimų knygų (nors iš tikrųjų, neturiu aš jų tai jau daug, kaip norėtųsi… 😉

Todėl, kai eilinį sekmadienį galvojau ką pagaminti pietums, atsiverčiau knygą “Tėčio receptai”. Ją parašė šaunus žmogus – Vygantas Tutlys, anksčiau rašęs, dabar deja neveikiantį tinklaraštį “www.skaniai.lt”. Vartant knygą, akys užkliuvo už recepto – “Marokietiški mėsos kukuliai”. Jis kaip ir visi toje knygoje esantys receptai – paprastas, bet su cinkeliu. Man labai patiko, tikrai gaminsiu jį dar ne kartą, tik gal kukulius gaminsiu ne vien iš jautienos (žinau, žinau, kad taip sveikiau), o iš maišytos mėsos, pvz. pagal šį receptą (tik prieskonius pakeisiu).


Kukuliams reikės:

  • 350 g maltos jautienos (aš dariau iš 500 g)
  • 1/2 a. š. maltų kuminų
  • 1 a. š. maltos saldžiosios paprikos
  • 1 v. š. kapotų petražolių arba mėtų (deja, neturėjau)
  • druskos

Padažui reikės:

  • 800 g pomidorų savo sultyse (geriausiai smulkintų)
  • 1 a. š. maltų kuminų
  • 2 a. š. maltos saldžiosios paprikos
  • 1 didelio svogūno
  • druskos
  • maltų juodųjų pipirų

Sukapojame petražoles. Visus kukuliams reikalingus produktus sudedame į dubenį ir gerai išmaišome. Formuojame graikinio riešuto dydžio kukulius ir sudedame juos ant lėkštės.

Į įkaitintą keptuvę įpilame šiek tiek aliejaus, sudedame kukulius ir vartydami apkepame juos iš visų pusių. Apkepusius, išimame iš keptuvės ir sudedame į lėkštę.

Į likusį aliejų sudedame smulkiai supjaustytą svogūną, apkepame kol taps permatomi ir minkšti. Įberiame kuminus ir maltas paprikas, maišydami pakepiname apie minutę.

Supilame smulkintus pomidorus, uždengiame dangčiu ir užviriname. Pagal skonį įberiame druskos, pipirų ir sudedame kukulius. Sumažiname ugnį, uždengiame ir troškiname apie 10 minučių.

Svarbiausia ir skaniausia šio patiekalo dalis yra padažas, kurio gaunasi daug, tik mano nuotraukose kažkodėl to nesimato 🙂

Skanaus 🙂

Receptas iš knygos “Tėčio receptai”.

Mėsainiai, dublis antras

Jei žiūrint pro langą visai neatrodo, kad lauke vasara, reikia pabandyti ją prisišaukti 🙂 Vienas iš būdų – išsikepti mėsainių (keptuvė tam irgi puikiai tiks), išeiti į balkoną ar terasą, apsikloti pledu ir įsivaizduoti, kad esate kur nors gamtoje 🙂 O jei Jums vis dėlto pasisekė ir oras tinkamas piknikui – išsikepkite mėsainių lauke ant grotelių 🙂

Praeitais metais, aš jau publikavau vieną mėsainių receptą. Jie buvo skanūs, bet ne idealūs, todėl šiais metais ieškojau naujų idėjų. Bandelės, keptos namie, tikrai pakelia mėsainius į aukštesnį lygį! Negražu girtis, bet man šios bandelės tiesiog tobulos! Minkštos, puikiai iškilusios, bet tuo pat metu pakankamai tvirtos ir kvapnios! Viena likusi bandelė pragulėjo pusę dienos ant stalo, bet liko tokia pat minkšta ir skani. Maišelyje, manau sulauktų ir kitos dienos. Jos puikiai tiktų ne tik mėsainiams, bet ir kitiems sumuštiniams, netgi saldiems. Mėsos paplotėliai pagal Mindaugo receptą taip pat gavosi nuostabūs – kvapnūs ir sultingi! 🙂 Mane suintrigavo jų gaminimo būdas, tik teko paplotėliuose viskį keisti sultiniu, nes mėsainius valgė ir vaikai.

Tik vieną trukumą turėjo šis mėsainis – per gardžiai kvepėjo, todėl nesulaukė normalios fotosesijos 🙂

8 didelėms bandelėms reikės:

  • 3 v. š. (~45 ml) šilto pieno
  • 1 stiklinės šilto vandens
  • 2 a. š. sausų arba 20 g šviežių mielių (dariau su šviežiomis)
  • 2 ir 1/2 v. š. cukraus
  • 1 didelio kiaušinio
  • 3 stiklinių 550D tipo miltų
  • 1/3 stiklinės 450D tipo miltų
  • 1 ir 1/2 a. š. druskos
  • 30 g sviesto
  • 1 kiaušinio aptepimui
  • sezamo seklų pabarstymui (deja, pamiršau nusipirkti)

Mieles sumaišykite su trupučiu pieno ir cukrumi, maišykite tol kol mielės ištirps. Atidėkite 5 – 10 minučių, kol mielės pradės burbuliuoti. Supilkite likusį pieną ir vandenį, išmaišykite.

Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir druską. Supjaustykite sviestą mažais gabaliukais ir trinkite kartu su miltais tarp pirštų, kol neliks didelių sviesto gabaliukų ir visa masė taps panaši į duonos trupinius. Supilkite į miltus lengvai išplaktą kiaušinį, mielių bei pieno mišinį ir užminkykite tešlą. Išverskite tešlą ant lengvai miltuoto paviršiaus ir minkykite dar apie 10 minučių, kol tešla taps elastinga ir nelips prie rankų.

Suformuokite iš tešlos kamuolį, įdėkite į miltais apibarstytą dubenį, uždenkite drėgnu rankšluosčiu, arba maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje kilti (~ 1 – 2 val.). Tešla turėtų pakilti beveik dvigubai.

Iškilusią tešlą padalinkite į 8 lygias dalis. Iš kiekvieno gabaliuko suformuokite apvalią, šiek tiek paplokščią bandelę ir sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos (aš kepiau per dvi skardas, nes nenorėjau, kad bandelės suliptų). Uždenkite bandeles aliejumi patepta maistine plėvele arba drėgnu rankšluosčiu ir vėl palikite kilti vieną, dvi valandas arba kol bandelės dvigubai padidės.

Orkaitės apačioje pastatykite kepimo formą su vandenių ir įkaitinkite ją iki 200 laipsnių. Kiaušinį išplakite su šlakeliu vandens, aptepkite bandeles, pabarstykite sezamo sėklomis ir kepkite jas apie 15 minučių.

Bandelių receptas iš “Smitten kitchen”.

 

Mėsos paplotėliams reikės (jų gavosi daugiau nei 8, bet likusius skaniai suvalgėm vienus):

  • 1 kg maltos jautienos per pusę maišytos su kiauliena (originale tik jautenos)
  • 2 mažų svogūnų
  • saujos šviežių čiobrelių
  • 3 skiltelių česnako
  • 50 ml sultinio (originaliame recepte buvo viskis)
  • 1 v. š. su kaupu džiuvėsėlių
  • 1 v. š. garstyčių
  • 1 a. š. Vusterio padažo
  • druskos
  • pipirų

Visus produktus, išskyrus mėsą (svogūnus, česnako skilteles, sultinį, džiuvėsėlius, čiobrelio lapelius, garstyčias ir Vusterio padažą) sudėkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite iki vientisos masės. Gautą masę supilkite į mėsą. Įberkite druskos, pipirų,  viską gerai išmaišykite ir palikite bent valandai marinuotis.

Suformuokite paplotėlius, juos šiek tiek išmuškite, kad mėsa geriau sukibtų ir palikite 10 minučių pailsėti. Kepkite keptuvėje su trupučiu aliejaus arba ant grotelių.

Receptas adaptuotas iš Mindaugo tinklaraščio “Bon appetit!”.

 

Mesainiams reikės:

  • pomidorų
  • agurkų
  • salotų lapų
  • svogūnų laiškų
  • indelio (300g ) natūralaus jogurto
  • 2 v. š. pomidorų padažo (man labai skanus su keptomis paprikomis)
  • 2 v. š. majonezo

Padažą šį kartą sumaišiau iš to, kas buvo šaldytuve – jogurto, pomidorų padažo ir majonezo. Mums patiko 🙂 Toliau viskas labai paprasta. Dar šiltą bandelę perpjaukite per pusę, aptepkite padažu, sudėkite mėsos paplotėlį ir mėgstamas daržoves. Uždenkite antra bandelės puse.

Skanaus! 🙂

Pietūs ant laužo

Dienos ilgėja, vis smagiau šviečia saulė ir aš jau baigiu priprasti prie naujo gyvenimo ritmo 🙂 Tikiuosi, tai reikš, kad ir čia pasirodysiu dažniau 🙂 Šį šeštadienį, netyčia sudalyvavau viename labai smagiame pietų gaminime. Virėme ant laužo troškinį (beveik vengrišką guliašą)! Švietė saulė, bet dar nebuvo vasariškai karšta – pats tas sėdėti prie ugnies, lėtai maišyti troškinį ir medituoti 😉 Man atiteko smagiausias darbas – prižiūrėjau, maišiau, viriau, o visi produktai jau buvo paruošti ir supjaustyti 🙂 Gaminome, prisiskaitę visokiausių receptų internete, bet galiausiai vis tiek iš akies, todėl tikslaus šaltinio ir kiekių nebus, tik bendras principas 🙂

Experience the. To online dating recovering Them sex dating casual nsa swing they tools.

Guliašui reikės:

  • kiaulienos taukų
  • jautienos (mes, iš tikrųjų, darėm iš kiaulienos, bet tai jau aišku, ne tikras guliašas 😉
  • svogūnų
  • česnako
  • saliero šaknies
  • morkų
  • bulvių
  • saldžios raudonos paprikos
  • konservuotų pomidorų
  • aštraus paprikų padažo (turėjome kažką panašaus į šitą, bet galima apsieiti be jo, pridėjus daugiau prieskonių)
  • druskos
  • juodųjų pipirų
  • čili pipirų
  • maltos raudonos paprikos

Procesas labai paprastas, visus produktus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Mes viską pjaustėm kubeliais, tik papriką juostelėmis. Salierą supjaustėm labai smulkiai, nes kompanijoje buvo jo nemėgstančių, bandėm paslėpti. Pavyko 😉 Ant kiaulienos taukų pakepiname svogūnus su smulkintais česnakais, sudedame mėsą ir taip pat pakepiname. Toliau trumpai apkepiname morkas, salierus, šiek tiek prieskonių ir pripilame vandens tiek, kad viską apsemtų. Troškiname, kol vanduo išgaruos. Po šio troškinimo mėsa turi būti jau beveik paruošta, jei ji dar kieta, pilame dar vandens ir troškiname toliau. Kai mėsa išsitroškins, dedame paprikas, jas šiek tiek apkepiname. Po paprikų dedame bulves, vėl pilame vandens tiek, kad jas apsemtų. Kai bulves išverda, dedame konservuotus pomidorus, druską ir likusius prieskonius. Užverdame, patikriname ar nereikia daugiau prieskonių. Valgome 🙂 Skanaus 🙂

 

Pomidorų džemas

Facebook’e apsiskelbiau, kad viriau jį iš daugiau nei 2 kg pomidorų… Tik paskui prisiminiau, kad toks kiekis buvo originaliame recepte, o aš pomidorų turėjau mažiau, apie 1 kg 400 g. Bet ir iš šio kiekio, gavosi keturi maži indeliai (apie 800 ml).

kartu2

Šiaip, visą laiką galvojau, kad esu tik tradicinių uogienių ir džemų mėgėja, nes dažniausiai verdu paprastas “uogos + cukrus”. Bet pamačiusi šio džemo receptą, negalėjau susivaldyti. Skambėjo labai egzotiškai ir skaniai. Aišku, šis džemas netiks prie saldžių blynų. Gal geriau jį būtų pavadinti pagardu, ar padažu, nes jo skonis pikantiškas. Toks saldžiai aštrus. Puikiai tinka prie juodos duonos ir kietojo sūrio (raudonas vynas irgi ne pro šalį būtų…).

Tiesa, vakar iš tėvų gavau dar vieną porciją naminių pomidorų, kuriuos reikėtų kuo greičiau sunaudoti. Todėl einu ieškoti kokio nors kitokio pomidorų džemo/pagardo varianto 😉

kartu

Taip pat negaliu nepasidžiaugti, kad gimtadienio proga gavau svajonių dovaną – fotoaparatą! Todėl fotografuodama džemą užsižaidžiau ir nuotraukų šį kartą šiek tiek daugiau nei įprastai 🙂

800 ml džemo reikės:

  • 1 kg 400 g pomidorų
  • 500 ml cukraus
  • 5 v. š. laimo sulčių
  • 1 ir 1/3 a. š. šviežiai tarkuoto imbiero
  • 1/2 a. š. cinamono
  • 1/4 a. š. maltų gvazdikėlių
  • 1 a. š. druskos
  • 1 a. š. čili dribsnių

Pomidorus nuplauname, galuose įpjauname kryžiuką ir apliejame verdančiu vandeniu. Nuimame odeles, supjaustome ketvirčiais ir išpjauname kietą viduriuką. Supjaustome smulkiais gabaliukais.

Dideliame puode sumaišome pomidorus su likusiais, džemui skirtais produktais. Užkaičiame puodą ant didelės ugnies. Kai džemas pradės burbuliuoti, sumažiname ugnį iki minimumo. Vis maišydami, verdame apie 1 valandą, arba tol, kol masė sutirštės.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Food in jars”.

Tobulas padažas picai, bet tiks ir makaronams

Viskas prasidėjo nuo to, kad J. atrado internete makaronų receptą su padažu ir saulėje džiovintų pomidorų. Pagamino, pavaišino mus, visi sočiai ir labai skaniai pavalgėme, bet dalis padažo liko. Gavau jo išsinešti, bet mano vyras makaronų nelabai mėgsta, todėl padažas kurį laiką liūdnai prastovėjo šaldytuve. Kol vieną dieną, sugalvojau kepti picą. Pamaniau, kad reikia padažą sunaudoti ir aptepiau juo picos padą. Nustebau, bet pica gavosi tiesiog fantastiška. Nuo aliejaus, esančio padaže, padas tapo minkštutėlis, o nuo saulėje džiovintų pomidorų – labai kvapnus. Todėl šiandien pagaminau visą porciją padažo ir planuoju sunaudoti jį vien picoms… Nors skanus jis ir su makaronais, arba tiesiog užteptas ant duonos 🙂

Maždaug 1l padažo reikės:

  • 4 česnako skiltelių
  • 160 g saulėje džiovintų pomidorų
  • 60 ml aliejaus nuo saulėje džiovintų pomidorų
  • 700 g šviežių pomidorų
  • 1 stiklinės alyvuogių aliejaus
  • 1 a. š. be kaupo druskos
  • 3 v. š. raudono vyno acto
  • 1 v. š. cukraus

Pomidorus nuplauname, galuose įpjauname kryžiuką ir apliejame verdančiu vandeniu. Nuimame odeles, supjaustome ketvirčiais ir išpjauname kietą viduriuką. Česnako skilteles nulupame.

Elektriniu smulkintuvu susmulkiname česnako skilteles ir saulėje džiovintus pomidorus. Įpilame aliejų nuo saulėje džiovintų pomidorų. Po kelis dedame pomidorus ir viską smulkiname iki vientisos masės. Įberiame druską ir cukrų, įpilame actą. Plakant, plona srovele pilame aliejų. Aliejus turi susiplakti taip, kad  ir padažas nuo jo taptų tirštu ir vientisu.

Skanaus 🙂

P. S. Jei valgysite padažą su makaronais, į lėkštę dar įsidėkite kelias smulkintas alyvuoges, vyšninius pomidorus ir viską apibarstykite tarkuotu kietuoju sūriu 🙂

 

Mėsainiai

Vakar šventėme sesės ir I. diplomų įteikimus. Ta proga, nusprendėme pabūti gamtoje ir išsikepti mėsainių. Receptą nusižiūrėjome “Beatos virtuvėje” (sudomino padažas).

Paruošiau faršą, suformavau kotletus ir pabandėme juos kepti ant grotelių. Tiesą sakant, nelabai pavyko. Kol kepėme pirmą, supratau, kad padariau per daug plonus kotletus. Beverčiant jis subyrėjo. Kitus formavau iš naujo, sekėsi geriau, bet vieno kotleto pusė vis tiek liko ant žarijų 🙂 Galiausiai, parsinešėme iš namų skardą, padėjome ją ant žarijų ir kepėme kaip keptuvėje… Kotletai gavosi be dryžiukų, bet nesubyrėjo ir įgavo dūmo kvapą 🙂

Mėsainiai gavosi tikrai skanūs, bet kepti juos buvo sunku. Gal kas iš Jūsų esate kepę mėsainius lauke? Kaip sekėsi? Kokias priemones naudojot? Gal mūsų grotelių strypai per daug ploni, ar kotletų receptas netinkamas? 🙂

kartu

Padažui reikės:

  • 2 v. š. raudonojo vyno acto
  • 5 v. š. pomidorų padažo
  • 3 v. š. tamsaus rudojo cukraus
  • 1 v. š. sojos padažo
  • 1 v. š. garstyčių

Mėsainiams reikės:

  • 0,5 kg smulkintos kiaulienos ir jautienos faršo
  • 1 didelio svogūno
  • 1 kiaušinio
  • 1 a. š. garstyčių
  • saujos džiūvėsių (aš neturėjau, todėl dėjau piene išmirkytą bandelės riekę, gal todėl kotletai byrėjo?)
  • druskos, pipirų pagal skonį
  • 8 – 10 bandelių
  • pomidorų
  • agurkų
  • salotų lapų
  • mėgstamo sūrio riekelių
  • pomidorų padažo
  • garstyčių

Svogūną nulupame, smulkiai supjaustome ir apkepiname keptuvėje su trupučiu aliejaus. Įmaišome į smulkintą mėsą kartu su visais likusiais produktais. Formuojame 8 – 10 kotletų.

Mažame prikaistuvyje sumaišome padažo produktus, užviriname ir maišydami, paverdame porą minučių.

Kiekvieną kotletą aptepame padažu ir kepame ant grotelių.

Bandelę perpjauname per pusę. Vieną jos dalį aptepame pomidorų padažu, padedame mėsą, sūrį, norimas daržoves ir uždengiame antra bandelės puse 🙂

 

Skanaus 🙂

P. S. Savaitgalį išvažiuoju iš Vilniaus. Manęs laukia jūra ir ežerai, todėl kurį laiką ilsėsiuosi nuo kompiuterio ir naujų receptų nebus 🙂