Tag Archives: morkos

Morkų sklindžiai

Gerai kartais pasikuisti senose bylose, radau daug receptų, kurie taip ir nebuvo publikuoti tinklaraštyje. Vienas iš tokių receptų yra šie morkų sklindžiai. Morkos kepiniuose dėl savo saldumo jau tikrai niekam ne naujiena. Vieną morkų sklindžių receptą aš jau publikavau. Šie gaunasi storesnį, labiau panašūs į pyragėlius, o ne blynus. Paragaukite 🙂

Morku blynaiV5_s

3-4 porcijoms reikės:

  • 150 g morkų
  • 2 kiaušiniai
  • 1/3 stiklinės cukraus
  • 1 ½ stiklinės miltų
  • 1 stiklinė kefyro arba rūgpienio
  • 1 a. š. cinamono
  • ½ a. š. kepimo miltelių
  • ½ a. š. maistinės sodos
  • ghee sviesto kepimui

Morkas nuskuskite ir sutarkuokite smulkia (bulvine) trintuve.

Kiaušinius išplakite su cukrumi. Nuolat maišydami, į kiaušinius suberkite 1 stiklinę
miltų ir supilkite kefyrą arba rūgpienį. Suberkite cinamoną, kepimo miltelius,
sodą, įmaišykite tarkuotas morkas. Tešla turi būti grietinės tirštumo ir blynas
keptuvėje turėtų tik šiek tiek išsilyginti, bet per daug joje neišsiplėsti. Jei tešla
per skysta, įberkite dar iki pusės stiklinės miltų.

Sklindžius kepkite keptuvėje įkaitintame šlakelyje ghee sviesto ant žemos ugnies.
Jei apskrudus vienai blyno pusei kita dar nespėja sutvirtėti, sumažinkite ugnį.

Morku blynaiV1_s

Ruošta žurnalui “Debesys”.

Birželio akimirkos ir šiuolaikinė lietuviška virtuvė

Iš karto matosi, kad prasidėjo vasara. Nuo paskutinio įrašo praėjo jau beveik mėnuo… Tikiuosi, Jūs taip pat kaip ir aš, mažiau laiko praleidžiate prie kompiuterio ir daug daug laiko skiriate vasaros malonumams. Mano vasaros dienos bėga smagiai, nes prižiūriu mažąjį M. todėl kartu su dabar jau didžiąja I. vietoje darbų kiekvieną dieną galime džiaugtis grynu oru, prūdu ir saule. Virtuvėje dabar praleidžiu ne tiek daug laiko, bet tinklaraščio irgi nepamirštu, eilėje laukia keli vasariški receptai.

Be viso to, šį mėnesį buvo ir daug smagių susitikimų su tinklaraštininkais ir ne tik:

  • žurnalo “Virtuvė. Nuo… Iki…” tradiciškai organizuojamas tinklaraštininkų dienos renginys (apie jį jau daug kas rašė, bet ir aš šiandien parašysiu šiek tiek, juk negaliu nepasidalinti savo receptu :).
  • tinklaraštininkų piknikas prie baltojo tilto (buvo taip smagu, kad nei vienos nuotraukos nepadariau). Tiesa, besišnekučiuojant gamtoje mums kilo toks klausimas, jei kitais metais piknikas būtų organizuojamas platesnėms masėms, ar atsirastų iš Jūsų norinčių sudalyvauti ir susipažinti su skaitomų tinklaraštininkų autoriais?
  • kelios smagios fotosesijos “Debesims”. Nuotraukomis deja, pasidalinti negaliu, bet dviejų iš jų rezultatus pamatysite jau rudens numeryje. O trečios tik kitąmet vasarą 😉
  • Joninės Zarasuose kartu su “Dainų šventės” dalyviais.
  • daug skanaus maisto kepsninėje, naminių ledų ir stalo žaidimų 🙂

Taigi, grįžtame prie tinklaraštininkų dienos – ji yra švenčiama birželio 14 dieną. Tą pačią dieną, mes visi ir susitikome naujame VDA pastate Maironio gatvėje. Tai buvo ne vienintelė naujiena (juk prieš tai, mes visą laiką susirinkdavome “Kulinarijos studijoje”). Šiais metais, patiekalus gaminome komandomis ir kiekvienoje komandoje buvo po VDA studente, kuri padėjo kūrybiškai patiekti mūsų paruoštus patiekalus. Mano komandai padėjo Barbora. Ačiū jai dar kartą!

Šių metų receptai turėjo atitikti temą – šiuolaikinė lietuviška virtuvė. Vos tik ją išgirdus, galvoje suūžė begalės minčių ir aš labai lengvai (nors to ir nesitikėjau) sukūriau užkandžio, pagrindinio patiekalo ir deserto receptus. Vienas iš jų buvo atrinktas gaminimui. Labai tuo džiaugiausi ir su malonumu gaminau kartu su mano sese ir Beata. Bet paskui paskaičiusi kitų dalyvių atsiliepimus apie renginį, supratau, kad per tą gaminimą daug ką įdomaus praleidau :)))

Per daug neišsiplėsiu, nes manau, kad Jūs jau ne vieną kartą skaitėte apie šį renginį. Trumpai apie kitų dalyvių patiekalus ir pabaigoje mano karštojo patiekalo receptas. Skanaus 🙂

Vitos užkandis “Morkų suktinukai su varške ir krienais”. Vita, buvo malonu susipažinti ir paplepėti! 🙂

atrinktos4

Astos “Raudonoji mišrainė kitaip”.

Raudona mišrainė kitaip_foto Jurgos Mižutavičiūtės (46)Nuotrauka Jurgos “Savaitgalio rendez-vous”.

Sandros “Atvėsinta keptų paprikų, pomidorų ir cinamono sriuba”. Mmm… Labai skanu 🙂

atrinktos3

Jolitos “Varškės kukuliai su vištiena”. Smagu buvo susipažinti, bet pabendrauti deja neturėjome daug laiko.

foto Jurgos Mižutavičiūtės (43)Nuotrauka Jurgos “Savaitgalio rendez-vous”.

Astos “Šakočio, varškės ir braškių desertas stiklinėje”.

atrinktos5

Aš gaminau kiaulienos bokštelius su karamelizuotais burokėliais, morkomis ir aguoninė bulvių košė. Nebusiu kukli ir pasakysiu, kad man šis derinys labai patiko. Tikiuosi patiko ir kitiems, tik gaila, kad galiausiai visiems teko ragauti mano patiekalą jau atšalusi. Kad ir kaip mes stengėmės patiekti viską laiku, sunku išlaikyti maistą šiltą kai reikia viską padaryti kartu su tiek daug dalyvių 🙂

Tikrai rekomenduoju šį patiekalą, jei norisi nustebinti svečius, o prie viryklės stovėti per daug nesinori, juk šiame patiekale pagrindinį darbą už Jus atlieka orkaitė ir gaminimas neužtruks ilgai (ypač jei daržoves tarkuosite tam skirta tarka. Už reklamą man niekas deja nemokėjo, tiesiog aš ją turiu ir labai dažnai naudoju :).

atrinktos61

4 porcijoms reikės:
  • 400g kiaulienos nugarinės
  • 2 v. š. miltų
  • aliejaus kepimui
  • druskos
  • juodųjų pipirų
  • 1 stiklinės sultinio arba vandens
  • 4 mažų burokėlių
  • 4 vidutinių morkų
  • 2 v. š. medaus
  • 4 vidutinių bulvių
  • sviesto
  • 250 ml pieno
  • 2 v. š. aguonų
Burokėlius ir morkas nulupame, supjaustome plonais griežinėliais ir sudedame į didelį dubenį. Medų sumaišome su aliejumi ir druska. Užpilame padažą ant daržovių ir gerai išmaišome.
Įkaitiname orkaitę iki 190°C. Skardą išklojame kepimo popieriumi, ant jo tolygiai paskirstome daržoves ir kepame apie 50 minučių. Per tą laiką morkos turi visiškai suminkštėti, o burokėliai likti vos juntamai traškūs.
Kol daržovės kepa, kiaulieną supjaustome į keturias dalis, kiekvieną iš jų išmušame, iš abiejų pusių apibarstome druska ir pipirais, apvoliojame miltuose. Trumpai apkepiname kepsnelius labai karštoje keptuvėje su trupučiu aliejaus.
Kepimo formą išklojame folija, sudedame ant jos kepsniukus, uždengiame kitu folijos lapu. Įdedame į orkaitę šalia daržovių. Kepame 20 min. Ištraukiame kepsniukus iš orkaitės, įpilame į skardą stiklinę sultinio arba vandens. Vėl uždengiame folija ir kepame dar 15 – 20 minučių.
Bulvių košę ruošiame kaip įprastai. Nulupame bulves, supjaustome, išverdame su trupučiu druskos. Kol bulves verda, aguonas užplikome, paliekame šiek tiek pastovėti. Vėliau, nupylę vandenį sutriname jas. Išvirusias bulves taip pat sutriname, įdedame gabaliuką sviesto, supilame beveik iki virimo pakaitintą pieną, išmaišome. Sudedame aguonas ir dar kartą išmaišome.
Norintiems patiekti šį patiekalą šiek tiek įdomiau, siūlau pasinaudoti mūsų su Barbora serviravimo idėja. Kepsnelius supjaustykite kelių centimetrų juostelėmis, iš jų sukonstruokite šulinius. Ant šulinių viršaus sudėkite karamelizuotus burokėlius ir morkas. Šalią suformuokite aguonų takelį, ant jo dviejų šaukštų pagalba sudėkite bulvių košę.
Skanaus! 🙂

Pietūs per 15 minučių

Pradžioje šiek tiek reklamos 🙂 Kas dar nematėt, būtinai sudalyvaukite akcijoje “Gerų daiktų turgelis”. Juk kuo daugiau dalyvių, tuo smagiau 😉

Toliau apie maistą. Mūsų šeimynoje krevetes mėgstu tiktai aš, todėl tais labai retais atvejais, kai pietauju viena (mažasis nesiskaito, jam kol kas ir košės didelė naujiena, ką jau ten apie krevetes šnekėti), stengiuosi pasigaminti ką nors greito ir skanaus su jomis. Taigi, vieną gražią dieną, kai šaldytuve buvo indelis krevečių ir kelios daržovės, o spintelėje skaniųjų udon makaronų, aš nusprendžiau paeksperimentuoti Azijos virtuvės tema. Pavarčiau puikią knygą, bet supratau, kad neturiu pakankamai produktų nei vienam sudominusiam receptui. Tada panaršiau internete ir pasigaminau labai skanų bei greitą patiekalą (tiesą pasakius, recepto ieškojau ilgiau, negu gaminau).

udon1

Šiame patiekale svarbiausia padažas ir udon makaronai, visus kitus priedus galite drąsiai koreguoti pagal save. Vietoj krevečių dėti vištieną arba jautiena, daržoves – tas, kurios tuo momentu bus šaldytuve.

kartu1

Taigi, vienai porcijai reikės:

  • 80 g (vieno ryšulėlio) udon makaronų
  • 1 mažos morkos
  • 4 – 5 pievagrybių
  • 1/4 bet kurios spalvos paprikos
  • saujos virtų krevečių
  • 20 ml ryžių acto
  • 1 v. š. medaus (nemėgstu, todėl dėjau agavos sirupą)
  • 1/2 v. š. sojos padažo
  • 1 – 2 cm šviežio imbiero gabaliuko
  • 1 a. š. čili padažo
  • sezamo aliejaus kepimui

Į mažą prikaistuvį pripilame vandens, įberiame druskos. Užkaičiame jį ant didelės ugnies.

Kol vanduo kaista, nulupame morkas ir pievagrybius, supjaustome juos ir papriką šiaudeliais. Įkaitiname keptuve, apkepiname joje morkas su pievagrybiais. Sudedame papriką ir krevetes, pakepiname tik tiek, kad sušiltų.

Kai prikaistuvyje užverda vanduo, sudedame makaronus ir verdame juos 2- 3 minutes (pasitikslinkite laiką ant pakuotės). Išvirusius makaronus nukošiame ir perpilame šaltu vandeniu.

Sudedame makaronus prie daržovių, minutę apkepiname. Kol makaronai kepa, puodelyje sumaišome actą, medų, sojos padažą ir tarkuotą imbierą. Supilame gautą padažą į keptuvę, gerai išmaišome ir valgome.

Skanaus 🙂

udon3

Receptas adaptuotas pagal “Food Babbles”.

Languota prijuostė sugrįžo, arba ką blogeris iš tikrųjų valgo

Visą laiką galvojau, kad mėgstu gaminti ir fotografuoti, bet nemėgstu rašyti… Dabar, peržvelgus paskutinius įrašus atrodo kitaip 🙂 Šiandien irgi su plepalais, bet gi negaliu nesudalyvauti, kai “Languota prijuostė” pabudo iš gilaus miego 🙂 Vasario mėnesį Inga paskelbė temą – “Ką blogeris iš tikrųjų valgo”. Aš būčiau ne aš, jei nepabandyčiau spėti į traukinį paskutinę dieną 😉

Taigi ir ką aš iš tikrųjų valgau? Paskaičius tinklaraštį, gali susidaryti įspūdis, kad tik desertus ir blynus 🙂 Galiu Jus patikinti, taip tikrai nėra. Tiesiog desertai yra tokie fotogeniški ir juos galima nupaveiksluoti tada, kai visi sotūs, laimingi ir nelaukia su šakute ir peiliu už nugaros 🙂 O šiaip, aš valgau daug ką. Bet stengiuosi vadovautis principų – “kuo mažiau jau pagaminto maisto (pusfabrikačių) ir visokių E”.

Pašnekėsiu kaip kokia snobė, bet kuo toliau, tuo mano mitybos įpročiai gerėja. Studentavimo laikais buvo visko. Ir mišrainės iš prekybos centro, ir mėsainiai iš “restorano”. Bet kuo daugiau gaminau pati, tuo labiau pradėjau jausti tikro maisto skonį. Nors ir pradžioje viskas buvo ne taip blogai. Niekada nemėgau tortų iš parduotuvių. Labai ilgai galvojau, kad iš viso jų nemėgstu, kol nepradėjau kepti pati (nors sviestinių kremų iki šiol nepernešu…). Ir iš viso, buvau neteisingas vaikas, nes niekada nemėgau gazuotų gėrimų (fui, tie burbuliukai šaudantys į nosį 🙂

Dabar jau kurį laiką aš nedirbu ir sėdžiu namie su vaikais, todėl mano mityba labai priklauso nuo jų. Pusryčiams dažniausiai valgom košes, blynus arba kiaušinius. Blynus mūsų šeimyna labai mėgsta, todėl stengiuosi juos padaryti bent šiek tiek naudingus. Naudoju speltos miltus, pridedu kitų naudingų dalykų – jogurto, varškės, morkų, cukinijų, moliūgų.

Toliau pietūs. Sriubų aš iš tikrųjų nelabai mėgstu, verdu jas tik iš pareigos. 90% atveju verdu jas ne su mėsos, o su daržovių sultiniu (ir aišku be jokių stebuklingų kubelių). Ai, prisiminiau, vasarą labai mėgstu šaltibarščius 🙂 Populiariausi pietų patiekalai, jau šimtą kartų gaminti, bet vis dar nepabodę: skandinaviški kukuliai (vadinami tiesiog kotletais), plovas, bulvių ir mėsos apkepas. Kai pietums ateina daugiau žmonių ir reikia kažko skanaus, greitai ir daug, gaminu kepsnelius su karamelizuotais svogūnais arba vištienos apkepą. Aišku, karts nuo karto ir paeksperimentuoju, pavykę eksperimentai pasiekia tinklaraštį, kiti lieka užmaršty. Kai pietaujam namie dviese su I. ir neturiu laiko/noro gaminti, pietūs gali būti tiesiog virtos/šviežios daržovės + grikiai/makaronai + kefyras. I. toks paprastas maistas patinka, man irgi.

Vakarienės būna labai skirtingos. Kartais tai, kas liko nuo pietų (pvz. plovą I. gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei), kartais varškėčiai arba virtinukai. Labai dažnai tiesiog pienas su kuo nors skaniu – mūsų pačių keptu keksiuku/pyragu/sausainiu arba bandele iš kepyklėlės.

Užkandžiauju aš labai retai. Kartais užsinoriu ko nors skanaus, tai atsilaužiu juodo šokolado gabaliuką (jo namie yra visada). O dažniausiai tarp valgių tiesiog geriu vandenį.

Oi, tiek jau prirašiau, ko dar nepaminėjau? Gėrimų. Dažniausiai geriu arbatą (žolelių, arba juodą su kuo nors, pvz. “Earl Grey”). Kava mane labai veikia, todėl ją geriu retai, nors jos kvapas man labai patinka. Kartais geriu kakavą, bet tą tikrą – išvirtą puode. Alkoholio dėl vaikų negeriu jau beveik keturis metus, bet taurę vyno mielai išgerčiau.

Tokį ilgą įrašą negalėjau palikti be recepto, be to ir Inga prašė pasidalinti paprastu/greitu/kasdieniu receptu, be kuriuo neįsivaizduoju savo virtuvės. Man tai būtų salotos. Labai mėgstu visokias daržoves, bet labiausiai mėgstu jas žalias (paskutinį kartą kai ruošiausi kepti moliūgą, pusę jo suvalgiau žalią…). Todėl beveik kiekvieną dieną (išskyrus žiemą, žiemą valgau burokėlius ir raugintus kopūstus) ant mano stalo galima pamatyti paprastas, bet tobulas salotas (geriau už jas gali būti tik pomidorais iš tėčio sodo su svogūnu ir grietine).

Taigi, ko reikia tobuloms salotoms?

salotos1

Pagrindas. Vienas iš šių:

  • kopūstas
  • paprastos salotos
  • Iceberg salotos
  • kininis kopūstas

Priedai. Kiek tik nori/turi šaldytuve iš šių:

  • pomidorai
  • agurkai
  • paprikos
  • morkos
  • ridikėliai
  • avokadai
  • gražgarstės
  • svogūnų laiškai
  • alyvuogės
  • saulėje džiovinti pomidorai
  • fetos sūris
  • saulėgrąžų/moliūgų sėklos

Padažas (priklauso nuo daržovių kiekio):

  • viena dalis acto/citrinos sulčių (actas tinka visoks – obuolių, vyno, balzaminis. Tik balzaminiam reikia mažiau cukraus)
  • viena dalis cukraus/medaus/klevų sirupo
  • dvi dalys vandens
  • aliejaus

Pagrindą supjaustome smulkiomis juostelėmis (aš tam visada naudoju tarką). Jei naudojame kopūstą, tai įberiame druskos ir pamaigome jį rankomis, kad išsiskirtų sultys ir jis suminkštėtų.

Visus norimus priedus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Suberiame į dubenį prie pagrindo.

Sumaišome padažą. Paragaujame. Jis turi būti skanus, nei per saldus, nei per rūgštus. Pakoreguojame jį pagal savo skonį.

Daržoves apibarstome druska, pipirais. Supilame padažą, užpilame aliejaus. Išmaišome. Viskas 🙂

Morkų keksiukai ir knyga

Nors esu išsisaugojusi galybę receptų visiems gyvenimo atvejams, kartais būna taip, kad pamatau receptą ir suprantu – noriu jį pasigaminti čia ir dabar. Taip atsitiko ir šį kartą, pamačiau Aušros morkų keksą ir nenusiraminau, kol neišsikepiau 😉 Jis tikrai labai labai skanus!

Iš tikrųjų, jį išsikepti nebuvo taip paprasta, nes mano I. pareiškė, kad nori visai ne kekso, o keksiukų ir be to šokoladinių 😀 Teko gelbėti situaciją ir kepti mano mėgstamus žaibiškus šokoladinius keksiukus, o morkų keksas irgi tapo keksiukais… 🙂 Nemanau, kad skonis nuo to nukentėjo, o išvaizda tai tik pagerėjo.

Taigi, morkinių keksiukų receptas žemiau. O žaibiškų šokoladinių keksiukų receptą sužinosite, jei pavartysite naują knygą “Gyventi skanu“. Jau girdėjote apie ją? Taip taip, čia ta pati knyga, prie kurios prisidėjo daug Jūsų mėgstamiausių maisto tinklaraštininkų, o tarp jų ir aš! Valio! 🙂

Na ir iškalba mano… Tiek daug norėjau pasakyti, bet tilpau kaip visada į kelis sakinius 🙂

Keksiukams reikės:

  • 215 g miltų (naudojau per pusę paprastų kvietinių ir speltos)
  • 1/2 a. š. sodos
  • 1 kupino a. š. kepimo miltelių
  • 1/2 a. š. cinamono
  • 1/2 a. š. kardamono
  • 1 kupino a. š. vanilinio cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 80 g rudojo cukraus
  • 120 g sviesto
  • 2 didelių kiaušinių
  • 140 ml  grietinės
  • 1 ir 1/2 stiklinės smulkia burokine trintuve sutarkuotų morkų (dvi stambios morkos, apie 300 g)
  • 10 saldainių “Karvutė”

Minkštą sviestą ištrinkite su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno labai gerai išmaišykite. Įmaišykite grietinę.

Miltus persijokite ir gerai išmaišykite su soda, druska, kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi, cinamonu ir kardamonu. Palaipsniui, maišydami suberkite į skystąją tešlą.

Nuo tarkuotų morkų nuspauskite skysčių perteklių (tiesiog, imkite saujomis ir šiek tiek nugręžkite) ir sudėkite į tešlą. Gerai išmaišykite.

Saldainius smulkiai sukapokite ir taip pat įmaišykite į tešlą, kad vienodai pasiskirstytų.

Paruoštą tešlą sukrėskite į popierinėmis formelėmis išklotą keksiukų kepimo formą ir pašaukite į 180 laipsnių orkaitę 35 minutėms.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Tarp vėjo gūsių”.

Pietūs ant laužo

Dienos ilgėja, vis smagiau šviečia saulė ir aš jau baigiu priprasti prie naujo gyvenimo ritmo 🙂 Tikiuosi, tai reikš, kad ir čia pasirodysiu dažniau 🙂 Šį šeštadienį, netyčia sudalyvavau viename labai smagiame pietų gaminime. Virėme ant laužo troškinį (beveik vengrišką guliašą)! Švietė saulė, bet dar nebuvo vasariškai karšta – pats tas sėdėti prie ugnies, lėtai maišyti troškinį ir medituoti 😉 Man atiteko smagiausias darbas – prižiūrėjau, maišiau, viriau, o visi produktai jau buvo paruošti ir supjaustyti 🙂 Gaminome, prisiskaitę visokiausių receptų internete, bet galiausiai vis tiek iš akies, todėl tikslaus šaltinio ir kiekių nebus, tik bendras principas 🙂

Experience the. To online dating recovering Them sex dating casual nsa swing they tools.

Guliašui reikės:

  • kiaulienos taukų
  • jautienos (mes, iš tikrųjų, darėm iš kiaulienos, bet tai jau aišku, ne tikras guliašas 😉
  • svogūnų
  • česnako
  • saliero šaknies
  • morkų
  • bulvių
  • saldžios raudonos paprikos
  • konservuotų pomidorų
  • aštraus paprikų padažo (turėjome kažką panašaus į šitą, bet galima apsieiti be jo, pridėjus daugiau prieskonių)
  • druskos
  • juodųjų pipirų
  • čili pipirų
  • maltos raudonos paprikos

Procesas labai paprastas, visus produktus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Mes viską pjaustėm kubeliais, tik papriką juostelėmis. Salierą supjaustėm labai smulkiai, nes kompanijoje buvo jo nemėgstančių, bandėm paslėpti. Pavyko 😉 Ant kiaulienos taukų pakepiname svogūnus su smulkintais česnakais, sudedame mėsą ir taip pat pakepiname. Toliau trumpai apkepiname morkas, salierus, šiek tiek prieskonių ir pripilame vandens tiek, kad viską apsemtų. Troškiname, kol vanduo išgaruos. Po šio troškinimo mėsa turi būti jau beveik paruošta, jei ji dar kieta, pilame dar vandens ir troškiname toliau. Kai mėsa išsitroškins, dedame paprikas, jas šiek tiek apkepiname. Po paprikų dedame bulves, vėl pilame vandens tiek, kad jas apsemtų. Kai bulves išverda, dedame konservuotus pomidorus, druską ir likusius prieskonius. Užverdame, patikriname ar nereikia daugiau prieskonių. Valgome 🙂 Skanaus 🙂

 

Tradicinė mišrainė kitaip

Dar tik 22h, o mano akys jau merkiasi… Reiks eiti ilsėtis, bet kol turiu laiko, noriu pasidalinti receptu Kūčioms. Toks daržovių paruošimo būdas man labai patiko!

Ši burokėlių mišrainė gaminama kiek kitaip nei tradicinė – iš tų pačių daržovių, tik ne virtų, o keptų su medumi orkaitėje. Tokiu būdu paruoštos daržovės praranda mažiau vitaminų, o cukrus, esantis šakninėse daržovėse, karamelizuojasi ir paverčia jas lengvai salstelėjusiomis ir labai aromatingomis.

4–6 porcijoms reikės:

  • 2 nedidelių burokėlių (300g)
  • 2 nedidelių morkų (100 g)
  • 3 bulvių (400 g)
  • 1/2 stiklinės šaldytų arba konservuotų žirnelių
  • 1 v. š. medaus
  • 1 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 1/2 a. š. druskos

Padažui reikės:

  • 2 a. š. obuolių acto
  • 1 a. š. medaus
  • 1 a. š. vandens

Burokėlius, morkas ir bulves nulupkite, supjaustykite plonais griežinėliais ir sudėkite į didelį dubenį. Medų sumaišykite su alyvuogių aliejumi (jei medus kietas, pašildykite jį, kol ištirps). Užpilkite padažą ant daržovių ir gerai išmaišykite.
Įkaitinkite orkaitę iki 190°C temperatūros. Skardą išklokite kepimo popieriumi, ant jo tolygiai paskirstykite daržoves ir kepkite apie 50 minučių.

Jei naudojate šaldytus žirnelius, trumpai juos apvirkite.

Sumaišykite padažui skirtus actą, medų ir vandenį. Iškepusias daržoves sudėkite į dubenį, suberkite žirnelius, supilkite padažą, pasūdykite pagal skonį ir išmaišykite.

P.S. Jei norite sodresnio skonio, įpjaustykite nedidelį raudonąjį svogūną arba raugintą agurką.

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

“Sužibėk virtuvėje” ir desertinė lazanija

Oi, šį mėnesį tiek smagių renginių buvo, o aš dar nei apie vieną nespėjau parašyti. Taisausi 🙂 Taigi, gruodžio 3 d. “Kulinarijos studijoje” vyko žurnalo “Virtuvė. Nuo… Iki…” organizuojamo konkurso, “Sužibėk virtuvėje” finalas. Ir aš jame laimėjau puikią Electrolux garinę orkaitę! Bet apie viską iš pradžių…

foto-31

Metų pradžioje, žurnalas paskelbė konkursą “Sužibėk virtuvėje”. Dalyviai turėjo atsiųsti sveiko patiekalo, kepto orkaitėje receptą. Nusprendžiau konkurse sudalyvauti ir aš. Nusiunčiau skaniojo varškės ir morkų apkepo receptą. Mano džiaugsmui, jis tapo mėnesio nugalėtoju ir buvo išspausdintas žurnale.

Metų pabaigoje, visi mėnesio nugalėtojai turėjo susirungti “Kulinarijos studijoje” dėl pagrindinio prizo – orkaitės. Laimėję patiekalai buvo labai skirtingi, nuo kalakuto iki sausainių, todėl juos palyginti ir išrinkti vieną buvo labai sunku. Bet konkurso organizatoriai sugalvojo puikią išeiti iš padėties. Buvo nuspręsta, kad visi dalyviai gamins vieną patiekalą – lazanija.

Teko ilgai pasukti galvą, kokią lazaniją gaminti. Organizatoriai ragino įrodyti, kad lazanija tai ne vien mėsa ir pomidorai, todėl tradicinė lazanija atkrito iš karto. Taip pat pagalvojau, kad “sveika” lazanija dažnai kam asocijuojasi su vištiena ir špinatais, todėl jos irgi nusprendžiau negaminti. Galiausiai man į galvą atėjo išganinga mintis, kodėl gi nepavertus mano apkepo lazanija. Bet negi siųsiu neišbandytą receptą? Aišku ne, o juk jau kitą dieną buvo “deadline’as”! Teko lazanija kepti ir ragauti vienuoliktą valandą vakaro 🙂

foto-15

Taip jau būna, ko nesitiki, tą gauni. Į “Kulinarijos studiją” ėjau ne laimėti, o gerai praleisti laiką, pabendrauti su kolegomis blogeriais. Mano lazanija greitai paruošiama, bet ilgai kepa. Todėl pašovusį ją į orkaitę šnekučiavausi su visu buriu įdomių ir malonių žmonių: Egle, Jurga, Vygantu, Ineta, Reda, Vilma. Vakaras praėjo smagiai. Neapsiėjo ir be kuriozų. Vienos dalyvės vyras gyrė mano saldžiąją lazaniją, kol negavo iš žmonos pylos. Pasirodo, prieš kelias savaitės jį iškepė varškės ir morkų apkepą. Bet vyras net ragauti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad morkos ir varškė nekoks derinys 😀

Taigi, mes kepėm. Komisija ragavo, vertino ir saldžiąją lazaniją išrinko nugalėtoja. Man tai buvo malonus šokas, nes visiškai to nesitikėjau 🙂 Todėl dar kartą ačiū visiems už įvertinimą!

kartu

Lazanijai reikės (~ 4 porcijoms):

  • 2 x 180 g varškės
  • 150 g morkų (2 vidutinių)
  • 3 kiaušinių
  • 70 g sviesto
  • 3 v. š. cukraus
  • 4 v. š. manų kruopų
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • saujos džiovintų spanguolių
  • migdolų drožlių
  • 3 lazanijos lakštų
  • džiūvėsėlių ir sviesto formai patepti

Kiaušinius išplakame su cukrumi. Sudedame pertrintą per sietelį varškę. Supilame išlydytą sviestą ir viską gerai išmaišome.

Morkas sutarkuojame smulkia bulvių tarka. Įmaišome jas į varškės masę. Suberiame manus ir kepimo miltelius. Gerai išmaišome. Suberiame džiovintas spanguoles. Dar kartą viską gerai išmaišome.
Kepimo formą (vieno lazanijos lakšto dydžio) ištepame sviestu ir apibarstome džiūvėsėliais. Ant dugno padedame lazanijos lakštą, sukrečiame trečdalį varškės masės. Kartojame veiksmus, kol pasibaigs produktai. Apibarstome migdolų drožlėmis.
Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą.

P. S. Už nuotraukas ačiū žurnalui “Virtuvė. Nuo… Iki…”

P.P.S. Kitus receptus rasite naujausiame žurnalo numeryje. Taip pat, jame Jūsų laukia dar vienas siurprizas, bet apie tai vėliau 🙂

Kiniška vištiena su daržovėmis

Mėgstu kinų virtuvę, todėl kartais bandau ką nors kiniško pasigaminti ir namie. Dažniausiai, nuo gaminimo namie atbaido tai, kad reikia turėti daug visokių egzotinių prieskonių. Bet visai neseniai, pamačiau “AJ receptuose” šią vištieną. Mane maloniai nustebino tai, kad visus produktus jau turėjau namie, todėl nieko nelaukus pasigaminau. Gavosi labai skani, minkšta mėsa su traškia plutele. Vienintelis minusas – man kaip nemėgstančiai medaus, jo aromatas buvo kiek per stiprus, todėl kitą kartą dalį jo keisčiau ruduoju cukrumi. Bet jei medų mėgstat, šis receptas kaip tik Jums.

Prie šios vištienos, puikiai tiktų kiniškos salotos su krevetėmis.

Iš tikrųjų, būtų labai smagu kada nors paragauti kiniško maisto pačioje Kinijoje. Kažkodėl, turiu įtarimų, kad ten jis visai kitoks negu pas mus, pritaikytas europiečių skoniui.

2 –3 porcijoms reikės:

  • 300 g vištienos filė
  • 50 g kukurūzų krakmolo
  • 1 nedidelės morkos
  • pusės paprikos

Marinatui reikės:

  • 1 v.š. sojos padažo
  • 1 a.š. balzaminio acto
  • 1 v.š. skysto medaus
  • 2/3 a.š. malto imbiero

Padažui reikės:

  • 3 v.š. pomidorų padažo
  • 2 v.š. sojos padažo
  • 1 v.š. medaus
  • 1-2 a.š. garstyčių (priklauso nuo garstyčių aštrumo)
  • 4 v.š. vandens
  • 1 v.š. kukurūzų krakmolo (be kaupo)

Vištieną supjaustome juostelėmis. Dubenyje sumaišome visus, marinatui skirtus produktus, užpilame juo vištieną, gerai išmaišome ir paliekame bent valandai pasimarinuoti.

Morkas ir papriką supjaustome plonomis juostelėmis. Daržoves apkepiname aliejuje, kol šiek tiek suminkštėja, ir atidedame į šalį.

Į celofaninį maišelį suberiame krakmolą, sudedame vištienos gabaliukus, suimame maišelį už abiejų galų ir pakratome, kol visi gabaliukai tolygiai pasidengia krakmolu. Apkepiname vištieną aliejuje, gerai įkaitintoje keptuvėje, kol gražiai apskrunda. Nukeliame nuo ugnies, sudedame keptas daržoves, sumaišome.

Toliau, gaminame padažą.Sumaišome visus produktus ir kitoje keptuvėje pakaitiname iki užvirimo. Jei padažas skystokas – suberiame krakmolą ir gerai išmaišome (kad neliktų gumuliukų). Pakaitiname, kol padažas sutirštėja. Užpilame padažą ant daržovių, sumaišome. Patiekiame su ryžiais.

Skanaus 🙂


Morkų tortas

Tortus aš kepu pakankamai retai. Dažniausiai, kam nors gimtadienio progą. Kiekvieną kartą ilgai renkuosi, galvoju apie tą žmogų, bandau atspėti koks tortas jam labiausiai patiktų. Taip buvo ir šį kartą, tik kriterijai kiek kitokie. Mažajai I. sukako vieneri. Dar nežinau, kokie saldumynai jai patinka, nes ji jų paprasčiausiai nėra ragavus. Todėl, visų pirmą, norėjau iškepti sveikuolišką tortą, tokį, kurio bent kąsnelį jį galėtų paragauti. Visų antrą, tas tortas turėjo būti skanus, toks, kad patiktų susirinkusiems svečiams. Ir man pasisekė, “Kepykloje nr. 5” radau būtent tai, ko man reikėjo. Tortas gavosi didžiulis (11 žmonių valgė ir dar liko) ir be galo skanus. Morkų papločiai – drėgni, ne perdaug saldūs. Varškės kremas – švelnus, neriebus. Aš pasikartosiu, bet tortas, kaip ir kažkada blyneliai, gavosi beprotiškai fantastiškas 😉

Torto papločiams reikės (24 cm):

  • 2 stiklinių miltų
  • 2 a. š. kepimo miltelių
  • 2 a. š. sodos
  • 2 a. š. malto cinamono
  • 1/4 a. š. druskos
  • 3 stiklinių tarkuotų morkų ( ~ 800 – 900 g)
  • 1 stiklinės stambiai kapotų riešutų (naudojau migdolus)
  • 1 stiklinės kokoso drožlių
  • 1/2 stiklinės. razinų
  • 2 stiklinių rudojo cukraus
  • 1 stiklinės. saulėgrąžų aliejaus
  • 4 didelių kiaušinių

Kremui reikės:

  • 500 g švelniosios varškės
  • 100 g cukraus pudros
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • 400 ml riebios grietinėlės
  • vienos citrinos sulčių

Pradžioje, kepame papločius. Aš juos išsikepiau iš vakaro. Atvėsinau, sudėjau į maišelius (bet taip, kad patektų šiek tiek oro, nes visiškai uždaryti gali per daug sudrėkti). Taigi, pradedame. Įkaitiname orkaitę iki 160 C. 24 cm išrenkamos torto formos dugną išklojame kepimo popieriumi, šonus patepame sviestu. Aš visus tris papločius kepiau atskirai, todėl užtruko ilgokai… Bijojau kepti vieną storą ir vėliau pjauti, nes pamaniau, kad gali neiškepti vidurys. Patogiausia, aišku būtų, turėti tris vienodas formas. Tada galima būtų kepti atskirose formose, bet vienu metu.

Dideliame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną bei druską. Morkas tarkuojame bulvių tarkavimo mašina (aišku, galima ir rankomis, bet ilgai užtruks). Sumaišome jas su kapotais riešutais, kokoso drožlėmis ir razinomis. Aliejų išplakame su cukrumi iki vientisos masės, po vieną įmušame kiaušinius – po kiekvieno paplakame dar minutėlę. Masė turi gautis visiškai vientisa. Lėtai įmaišome miltus (svarbu nepermaišyti ir neplakti tešlos – miltai turi tik tik dingti), vėliau – morkų masę. Išdalijame tešlą tarp trijų kepimo formų ir kepame ~40 minučių (arba kaip aš, paimame trečdalį tešlos, supilame į formą, iškepame, tą patį pakartojame dar du kartus). Ar paplotis iškepęs, tikriname dantų krapštuku – įsmeigtas į centrą, jis turėtų likti švarus. Papločius išimame, pravėsiname kelias minutes ir išimame iš formų. Paliekame atvėsti ant grotelių.

Kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. Atskirai iki standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. Nuolat ragaudami, pilame citrinos sulis.

Lipdome tortą. Ant pirmojo papločio negailėdami tepame kremo iki pat šonų. Dedame antrąjį paplotį ir šiek tiek paspaudžiame. Kartojame dar kartą, galiausiai uždengiame trečiuoju papločiu. Viršų gausiai aptepame kremu ir pabarstome migdolų plokštelėmis ir džiovintomis spanguolėmis.

Skanaus 🙂