Savaitgalio pusryčiai: kokosiniai blyneliai

Mane žavi žmonės, kurie gali šnekėti bet kokiomis temomis. Visą laiką turi savo tvirtą nuomonę ir teisingus žodžius jai išreikšti. Tais, kurie gali kalbėti nesustodami ir savo sąmojais linksminti žmonės (tušti blondinių/blondinų plepalai nesiskaito…) Mano kalbumo lygis, labai priklauso nuo kompanijos ir tos dienos nuotaikos. Tyliu dažniau negu

kalbu… Interneto platybėse, aišku, viskas lengviau. Prieš rašant kiekvieną sakinį, galima dešimt kartų pagalvoti, ar verta jį rašyti. O ką daryti, jei norint pasidalinti receptu, mintys įžangai nesusidėlioja? Rašyti tik sausą receptą? Iš viso tą dieną nieko nerašyti? Kaip manote Jūs? Kam vartote kulinarinius tinklaraščius? Žiūrite nuotraukas? Skaitote įžangas? Domitės tik receptais? O gal tai tiesiog tapo įpročių? Per pietų pertrauką perbėgti visus žinomus kulinarinius blogus ir nesvarbu, patinka jie Jums ar ne?

Keturioms porcijoms reikės:

  • 400 ml pieno
  • 1/2 puodelio kokoso drožlių
  • 2 kiaušinių
  • 2 v. š. cukraus
  • 25 g sviesto
  • 2 puodelių miltų
  • 2 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelio druskos
  • aliejaus kepimui

Kokoso drožles užpilame pienu, atidedame į šalį. Kitame dubenyje išplakame kiaušinius, suberiame cukrų, įpilame tirpintą sviestą, dar kartą išplakame. Suberiame kepimo miltelius ir druską. Pakaitomis pilame pieną, beriame miltus ir maišome, kad nesusidarytų gumuliukų. Kepame blynus ant vidutinės ugnies su trupučiu aliejaus. Apverčiame tada, kai blyno paviršiuje atsiranda burbuliukai. Skanaus 🙂

18 thoughts on “Savaitgalio pusryčiai: kokosiniai blyneliai

  1. Diana

    >Jei čia pastovus projektas, aš už )
    Man patinka panašūs dalykai.
    Tik tai kažkiek po to pradeda įpareigoti, kaip koks grafikas susidaro. O aš asmeniškai nuo jų greitai pavargstu )

    Nėra ką pasakyti, įžangos nerašau.
    O jei rimtai ( tik niekam nesakyk ), iš viso labai retai skaitau įžangas ( ant vienos rankos pirštų galiu suskaičiuoti kelių blogų ). )

    Manau, savęs prievartauti nereikia.
    O ir šiaip, rodos, yra daug ką dar veikti, išskyrus krūva laiko praleisti prie kompiuterio mąstant, kokią įžangą receptui sukurti.

    Reply
  2. Viktorija

    >Diana, labai stengsiuosi, kad būtų pastovus. Jau daugiau nei mėnesį, penktadieniais rašau receptus pusryčiams. Tik ne visur antraštės tai skelbia, reikia pakeisti 🙂

    Įžangas, aš irgi ne visada skaitau, nuo nuotaikos priklauso. Bet pačiai kažkodėl, vis norisi parašyti ilgesnę įžangą. Net tada, kai žodžiai nesiriša 🙂

    Reply
  3. Kotryna

    >O man viskas įdomu: ir receptas, ir nuotrauka ir įžangą. Nenoriu baksnoti pirštais, bet kai kurių tinklapių receptai manęs neužkabina, užtat nuotraukos ar įžangos verčia grįžti vėl ir vėl. Kas kart suspurda virpuliukas, kai pamatau, kad mėgstamas tinlaraštis įsikėlė naują pranešimą. Tavo įžangos, trumpos bet taiklios ir įdomius, man labai patinka, taip kad nenustok jų rašiusi. 🙂

    Reply
  4. Viktorija

    >Jurga, vien tik receptai man irgi nepatinka. Mažu mažiausiai, norisi sužinoti koks tas patiekalas gaunasi. Nors iš kitos pusės, aš nededu receptu, kurių rezultatas man nepatiko 🙂

    Kotryna, ačiū už gražius žodžius. Norisi tinklaraštį padaryti kuo įdomesni ir geresnį, todėl ir pabėriau šiuos klausimus. Prižadu, nenustosiu rašiusi įžangų 😉

    Reply
  5. Jurgita

    >Kartais skaitau, kartais ne 🙂 Pati to paties klausiau kažkada savo tinklarašty, pasipešė moterytės truputį, bet tai nieko :))
    Dar visad svarbios nuotraukos ir patys receptai, žinoma. Viena didelė visuma, kuri užkabina 🙂 Arba ne..

    Reply
  6. Asta

    >Pritariu daugeliui – svarbu viskas. Įžangos, nuotraukos, receptai. Pirmam įspūdžiui tikriausiai daugiausiai įtakos vis tik turi nuotraukos – jos patraukia akį labiau nei žodžiai. Ir per keletą sekundžių sužavi arba ne. Čia kaip su žmogaus išvaizda, kai jį pirmą kartą pamatai – nori ar nenori, teisinga tai ar ne, bet pirmiausia pamatai vaizdą. Ir tik tada kapstai giliau 🙂 O kuo labiau tinklaraštis patinka, kuo labiau tu jį pamilsti, tuo svarbesnės tampa įžangos.. nes po jomis slypi žmogus 🙂
    Bet tikriausiai svarbiausia tai, kad jos – jei kartais labai sunku ar mintys pabėga – nebūtų rašomos per prievartą. Dirbtinai lipdant žodžius 🙂 Niekas nesustos skaityti, jei vienas kitas įrašas bus trumpesnis, tikrai 🙂

    Reply
  7. Viktorija

    >Merginos, net smagu skaityti, kaip sutampa mūsų nuomonės. Ir kaip norėtųsi, kad mano tinklaraštis būtų iš tų, kurie užkabina 😉

    Reply
  8. Egle

    >Kažkuriame blogeriavimo etape (vieniems po metų, kitiems greičiau ar vėliau), visiems rašantiems iškyla šis klausimas. Pastebėjau, nes lietuviškus tinklaraščius skaitau oi kaip seniai. Ir žinai ką, net gavus atsakymus niekas nepasikeičia.

    Kadaise klausiau ir aš. Buvo etapas, kai be padorios anuometiniu supratimu įžangos net nesėsdavau prie kompiuterio. Bet negali visada mintys ir žodiai lietis laisvai, tiesiog. O kai bandai išlaužti kažką, ko nėra ar nereikia, rezultatas gaunasi liūdnokokas.

    Galiausiai nusispjauni, pasakai sau, kad nesi pinigas, kuris visiems patiktų ir darai taip, kaip jauti, kad reikia, o ne taip, kad sutrauktum kuo daugiau skaitytojų. Asmeniškai mane, paperka nuoširdumas. Ir nesvarbu, ar jis bus kilometro ilgumo, ar 3 sakinių. Bet kokia perspausta, saldi ir beprasmė beletristika (paskutiniu metu tokia labai madinga LT tinklaraščiuose) priveda iki to, kad išjungiu net nepradėjusi skaityti recepto.

    Linkėčiau visiems blogeriams atrasti savo stilių, kad būtų mylimi būtent už savitumą ir kitoniškumą. ir visai nesvarbu yra ta įžanga, ar jos nėra. Geriau jokios, nei bet kokia. Nes mažiau yra daugiau 🙂

    Šis tinklaraštis man patinka toks, koks yra: ramus, saikingas, šeimyniškas. Tiek ir užtenka

    Reply
  9. Viktorija

    >Egle, reiškia, labai laiku man atėjo šie klausimai. Tinklaraščiui beveik metai 😉 Sutinku, kad nereikia stengtis patikti visiems, reikia turėti savo veidą. Bet kitų nuomonė ir kritika irgi reikalingą, priverčia tobulėti 🙂

    Reply
  10. Egle

    >Skaitau ir galvoju, kad labai kategoriškai aš čia nuskambėjau… bet… šį kartą aš taip kategoriškai ir manau 🙂

    Taip, kritika priverčia tobulėti. Bet nuoširdžios kritikos tarp tinklaraštininkų aš dar nemačiau. Arba visi lyg susitarę čiulba ir giria, arba purvais drabsto. Čia tik šiaip pastebėjimas 🙂

    Gyvenime geriausia vadovautis širdimi. Ir neimti visko, ką kiti sako, giliai ten pat (į širdį) :)))

    Reply
  11. Viktorija

    >Egle, aš ir pati pastebėjau, kad komentuoju tik tada, kai kažkas labai patiko. Matyt suveikia tas lietuviškas kuklumas, galvoju, kam tie mano patarimai reikalingi (dar įsižeis žmonės, kad kritikuoju)… O piktos kritikos, tiesą pasakius, pati nenorėčiau girdėti. Tik naudingus ir nuoširdžius patarimus 🙂

    Reply
  12. Asta

    >aš balta varna pabūsiu ir ne įžangų rašymą, o blynus pakomentuosiu 🙂 Mano berniukas sakė: Super blynai! Kitas berniukas dar nieko nesako, bet labai daug jų suvalgė. Man irgi patiko. Bus kepama dažnai, įtariu 🙂

    Reply
  13. Viktorija

    >Asta, skaityti komentarą apie receptą taip pat smagu, kaip ir apie įžangą 🙂 O žinoti, kad receptas patiko, dar smagiau 🙂

    Reply
  14. Ivonna

    Svarbiausia yra gera nuotrauka 🙂 o blynai tikrai pasakiški, tik as vietoj sviesto dedu kokoso aliejų ir vietoj paprasto cukraus – vanilini. Kvapnumelis 🙂

    Reply

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *