Man patinka tokios dienos, kai nosį kandžioja šaltukas, bet skaisčiai šviečia ir netgi šiek tiek šildo saulė. Smagu apsiauti pačiūžas ir prisiminti vaikystę. Ypač kai tai galima padaryti ne po stogu su milijonu žmonių, o gamtoje ant užšalusio tvenkinio! Puiki šiandien buvo diena 🙂 Linkiu ir jums tokių pačių! Nesušalkite. Po dienos gamtoje, išsivirkite sriubos ir išsikepkite ciabatą (arba kaip sako VLKK čiabatą).
Įmaišui reikės:
- 190 g miltų (550 tipo)
- 190 ml vandens
- 1 g šviežių mielių
Visus produktus sumaišome, uždengiame ir paliekame 12 valandų fermentuotis 21° temperatūroje (iš tikrųjų, nepažiūrėjau kiek pas mus namie laipsnių, bet buvo pakankamai šilta. Tiesiog palikau įmaišą pastovėti per naktį).
Tešlai reikės:
- viso įmaišo
- 310 g miltų (550 tipo)
- 190 ml vandens
- 10 g druskos
- 2 g šviežių mielių
- 15 g alyvuogių aliejaus
Į dubenį sukrečiame įmaišą, įpilame 150 ml vandens bei aliejų ir lėtai maišome apie 2 minutes (maišiau elektriniu plaktuvu). Suberiame 30 g miltų ir maišome dar 1 minutę.
Plaktuvo antgalius pakeičiame minkymo kabliais, suberiame 280 g miltų ir mieles. Minkome tešlą lėčiausiu greičiu 2 minutes. Uždengiame ir leidžiame 30 minučių pailsėti.
Suberiame druską ir minkome lėčiausiu greičiu 10 minučių.
Po truputį pilame į tešlą likusius 40 ml vandens ir minkome dar 10 minučių. Perkeliame tešlą į lengvai aliejumi išteptą indą, uždengiame ir leidžiame 3 val kilti (rašo, kad namie turi būti apie 24 laipsnius. Na, gal žiema ir nėra pats tinkamiausias laikas, bet kaip jau sakiau, pas mus namie šilta, nors 24 gal ir nėra).
Pakilusią tešlą išverčiame ant gausiai miltuoto stalo, padaliname į dvi dalis ir miltuotomis rankomis bandome susukti iš jų pailgus kepaliukus (tešla gaunasi labai minkšta, bet gausiai pamiltavus rankas, viskas puikiai gaunasi). Perkeliame kepaliukus ant kepimo popieriumi išklotos skardos, uždengiame ir paliekame 1 valandą pakilti.
Orkaitę įkaitiname iki 230° ir kepame apie 30 minučių (recepte buvo parašyta, kad kepimo pradžioje orkaitėje turi būti garai, todėl aš prieš įjungdama orkaitę, įdėjau į apačią skardą su vandenių. Išėmiau ją praėjus 5 minutėms nuo kepimo pradžios).
Skanaus!
Receptas iš Aguonėlės blogo.
Atrodo nuostabiai! Matyt, reikės ir pagal tavąjį receptą iškepti 😉
Manau, verta išbandyti. Ši vienintelė, kurią kepiau, todėl negaliu lyginti, bet man patiko 🙂
Sugundei 🙂 Ir, atrodo, nėra labai sudėtinga.
Gal čia naujoko sėkmė, bet man iš tikrųjų, viskas gavosi labai lengvai. Tik tiek, kad kantrybės reikalauja keli tešlos kildinimai 🙂
Atrodo tikrai nuostabiai! Aš kol kas tik kaupiu kaupiu ciabatų receptus, bet iškepti vis nesirįžtu 🙂
Ačiū! Aš irgi labai ilgai kaupiausi, bet rezultatas vertėjo pastangų 🙂
Noriu labai pabandyti. Pirktinė tokia skani, bet kaip prisiruošti pačiai išsikelti… Na bet atostogos dabar, tikiu kad man pavyks 😀 Labai gražios nuotraukos ir labai graži ciabata 🙂
Ačiū! Linkiu prisiruošti ir išsikepti 🙂
Kelis sykius kepiau (dar tuomet gyvavusiems Kepėjams be stabdžių) ir +- likau patenkinta. Nors ir nepavyko taip pat skaniai kaip IKI (man ten geriausi duonos gaminiai), bet neblogas reikalas 🙂
Aš deja, nespėjau sudalyvauti “Kepėjuose be stabdžių”… Kai dabar kepiau, skylutės nesigavo tokios didelės kaip parduotuvėje, bet skonis buvo geras 🙂
man čiabata labai patinka, bet pati dar nekepiau. Kepsiu, tik laiko klausimas.
Peržiūrėk receptą, ar teisingai nurodytas mielių kiekis. Paprastai pakelyje būna 100 g, tai … į kelias dalis reiktų trupinti pakelį?
Viskas teisingai, mielių čia reikia labai mažai 🙂 Užtat, šiame recepte labai ilgas pirmas kilimas, net 12val. Todėl gaunasi minkšta puri duonelė, kurioje visiškai nesijaučia mielių 🙂
kepiau jau du sykius. patiko, ačiū už receptą 😉
tik galėtų būt daugiau tų skylučių. o šiaip šaunus receptas, tikrai minkšta išlieka kelias dienas 🙂
Į sveikatą! Smagu, kad patiko 🙂 Ruošiuosi išbandyti dar ir kitą receptą (http://kepejaibestabdziu.blogspot.com/2009/06/ciabatta-italiska-slepete.html), gal pagal jį gausis daugiau skylučių 🙂