Puošnūs keksiukai su vyšniomis

Labai džiaugiuosi, matydama, kad “Languota prijuostė” vėl atgijo! Deja, ne kiekvieną kartą spėju joje sudalyvauti, bet kitų įrašus mielai paskaitau. Juk taip smagu sužinoti ką nors naują apie koleges tinklaraštininkes 😉 Gegužės mėnesį, languotą prijuostę užsirišo Elinga iš “Spoon alley”. Ji kviečia pasidalinti savo mintimis apie gražų maistą ir valgymą akimis.

Aš taip pat, kaip ir Elinga, tikrai valgau akimis. Peržiūrint naujus prenumeruojamų tinklaraščių įrašus, akimis pirma permetu nuotraukas, jei jos užkabina, perskaitau receptą. Todėl, jei autoriaus nuotraukų stilius yra “pliaukšt bet kaip su blykste, labai pritraukus ir dar su staline lempa” į tokių tinklaraštį aš daugiau neužsuku (nebent po pusės metų, juk žmonės tobulėja). Aišku, nesakau, kad mano nuotraukos yra meno kūriniai, bet aš tikrai labai stengiuosi ir fotografavimas bei nuotraukų tvarkymas dažnai užtrunka ilgiau, nei gaminimas 🙂

Taip pat yra ir su kulinarinėmis knygomis. Nors aš ir suprantu, kad svarbiausia yra receptų autorius, o ne nuotraukos, man vis tiek labai patinka, kai prie kiekvieno recepto yra graži(!) nuotrauka. Juk taip išsirinkti receptą yra daug lengviau 😉

MotinosDiena_Viktorija_4s

Bet tiesą pasakius, kiekvieną dieną patiekiamam maistui aš nesu tokia išranki. Dažniausiai valgant, maisto ant lėkščių nedėlioju, nes pas mus įprasta, kad kiekvienas įsideda į savo lėkštę tiek, kiek planuoja suvalgyti. Žinoma, kartais ir pažaidžiu kartu su vyresniąja I. – sudėlioju iš daržovių žmogėliuką (taip jos visos būna suvalgytos) arba iškepu saulės formos blyną 🙂 Kas kita, maistas, kurį planuoju parodyti Jums. Fotografuojamas maistas būna išdėliotas gražioje lėkštėje, prie jos priderinti įrankiai ir servetėlės 😉 Aišku, paskui pati jį ir suvalgau, bet maistas dažniausiai jau būna šaltas, todėl gražus serviravimas didelio džiaugsmo neteikia 😀

Pastebėjau, kad žurnaluose ir knygose, mano žvilgsnis dažniausiai užkliūna už desertų. Juos gaminti ir nufotografuoti gražiai yra daug smagiau ir paprasčiau negu pavyzdžiui troškinį 🙂 Bet tortų puošime mano rankos yra gana kreivos, todėl dažniausiai renkuosi tokius skanėstus, kurie yra gražūs be didelių dekoravimo pastangų. Tokie kaip macarons, arba šiandienos receptas – keksiukai. Jų net nereikia puošti jokiais kremais, vis tiek atrodo puikiai 😉

MotinosDiena_Viktorija_6s

12 keksiukų reikės:

  • 135 g sviesto
  • 100 g rudojo cukraus
  • 3 kiaušinių
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • 150 g miltų
  • ½ a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelis druskos
  • 200 g šaldytų vyšnių (galite naudoti ir šviežias)
  • migdolų plokštelių

Išlydykite sviestą ir sumaišykite jį su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną įplakdami iki purios vientisos masės. Supilkite vanilės ekstraktą, suberkite persijotus miltus, kepimo miltelius ir druską. Dar kartą viską gerai išmaišykite.

Keksiukų kepimo formą ištepkite sviestu arba išklokite popierinėmis formelėmis. Supilkite tešlą į formeles užpildydami 2/3 jų tūrio. Į kiekvieną formelę šiek tiek paspausdami įdėkite po tris vyšnias (uogų atšildyti nereikia).

Apibarstykite migdolų plokštelėmis.

Kepkite 20−25 minutes iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Jei keksiukų kraštai per greitai ruduoja, o vidurys dar skystas, sumažinkite ugnį iki 160−170°C temperatūros.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

MotinosDiena_Viktorija_9s

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *