Category Archives: Renginiai

Birželio akimirkos ir šiuolaikinė lietuviška virtuvė

Iš karto matosi, kad prasidėjo vasara. Nuo paskutinio įrašo praėjo jau beveik mėnuo… Tikiuosi, Jūs taip pat kaip ir aš, mažiau laiko praleidžiate prie kompiuterio ir daug daug laiko skiriate vasaros malonumams. Mano vasaros dienos bėga smagiai, nes prižiūriu mažąjį M. todėl kartu su dabar jau didžiąja I. vietoje darbų kiekvieną dieną galime džiaugtis grynu oru, prūdu ir saule. Virtuvėje dabar praleidžiu ne tiek daug laiko, bet tinklaraščio irgi nepamirštu, eilėje laukia keli vasariški receptai.

Be viso to, šį mėnesį buvo ir daug smagių susitikimų su tinklaraštininkais ir ne tik:

  • žurnalo “Virtuvė. Nuo… Iki…” tradiciškai organizuojamas tinklaraštininkų dienos renginys (apie jį jau daug kas rašė, bet ir aš šiandien parašysiu šiek tiek, juk negaliu nepasidalinti savo receptu :).
  • tinklaraštininkų piknikas prie baltojo tilto (buvo taip smagu, kad nei vienos nuotraukos nepadariau). Tiesa, besišnekučiuojant gamtoje mums kilo toks klausimas, jei kitais metais piknikas būtų organizuojamas platesnėms masėms, ar atsirastų iš Jūsų norinčių sudalyvauti ir susipažinti su skaitomų tinklaraštininkų autoriais?
  • kelios smagios fotosesijos “Debesims”. Nuotraukomis deja, pasidalinti negaliu, bet dviejų iš jų rezultatus pamatysite jau rudens numeryje. O trečios tik kitąmet vasarą 😉
  • Joninės Zarasuose kartu su “Dainų šventės” dalyviais.
  • daug skanaus maisto kepsninėje, naminių ledų ir stalo žaidimų 🙂

Taigi, grįžtame prie tinklaraštininkų dienos – ji yra švenčiama birželio 14 dieną. Tą pačią dieną, mes visi ir susitikome naujame VDA pastate Maironio gatvėje. Tai buvo ne vienintelė naujiena (juk prieš tai, mes visą laiką susirinkdavome “Kulinarijos studijoje”). Šiais metais, patiekalus gaminome komandomis ir kiekvienoje komandoje buvo po VDA studente, kuri padėjo kūrybiškai patiekti mūsų paruoštus patiekalus. Mano komandai padėjo Barbora. Ačiū jai dar kartą!

Šių metų receptai turėjo atitikti temą – šiuolaikinė lietuviška virtuvė. Vos tik ją išgirdus, galvoje suūžė begalės minčių ir aš labai lengvai (nors to ir nesitikėjau) sukūriau užkandžio, pagrindinio patiekalo ir deserto receptus. Vienas iš jų buvo atrinktas gaminimui. Labai tuo džiaugiausi ir su malonumu gaminau kartu su mano sese ir Beata. Bet paskui paskaičiusi kitų dalyvių atsiliepimus apie renginį, supratau, kad per tą gaminimą daug ką įdomaus praleidau :)))

Per daug neišsiplėsiu, nes manau, kad Jūs jau ne vieną kartą skaitėte apie šį renginį. Trumpai apie kitų dalyvių patiekalus ir pabaigoje mano karštojo patiekalo receptas. Skanaus 🙂

Vitos užkandis “Morkų suktinukai su varške ir krienais”. Vita, buvo malonu susipažinti ir paplepėti! 🙂

atrinktos4

Astos “Raudonoji mišrainė kitaip”.

Raudona mišrainė kitaip_foto Jurgos Mižutavičiūtės (46)Nuotrauka Jurgos “Savaitgalio rendez-vous”.

Sandros “Atvėsinta keptų paprikų, pomidorų ir cinamono sriuba”. Mmm… Labai skanu 🙂

atrinktos3

Jolitos “Varškės kukuliai su vištiena”. Smagu buvo susipažinti, bet pabendrauti deja neturėjome daug laiko.

foto Jurgos Mižutavičiūtės (43)Nuotrauka Jurgos “Savaitgalio rendez-vous”.

Astos “Šakočio, varškės ir braškių desertas stiklinėje”.

atrinktos5

Aš gaminau kiaulienos bokštelius su karamelizuotais burokėliais, morkomis ir aguoninė bulvių košė. Nebusiu kukli ir pasakysiu, kad man šis derinys labai patiko. Tikiuosi patiko ir kitiems, tik gaila, kad galiausiai visiems teko ragauti mano patiekalą jau atšalusi. Kad ir kaip mes stengėmės patiekti viską laiku, sunku išlaikyti maistą šiltą kai reikia viską padaryti kartu su tiek daug dalyvių 🙂

Tikrai rekomenduoju šį patiekalą, jei norisi nustebinti svečius, o prie viryklės stovėti per daug nesinori, juk šiame patiekale pagrindinį darbą už Jus atlieka orkaitė ir gaminimas neužtruks ilgai (ypač jei daržoves tarkuosite tam skirta tarka. Už reklamą man niekas deja nemokėjo, tiesiog aš ją turiu ir labai dažnai naudoju :).

atrinktos61

4 porcijoms reikės:
  • 400g kiaulienos nugarinės
  • 2 v. š. miltų
  • aliejaus kepimui
  • druskos
  • juodųjų pipirų
  • 1 stiklinės sultinio arba vandens
  • 4 mažų burokėlių
  • 4 vidutinių morkų
  • 2 v. š. medaus
  • 4 vidutinių bulvių
  • sviesto
  • 250 ml pieno
  • 2 v. š. aguonų
Burokėlius ir morkas nulupame, supjaustome plonais griežinėliais ir sudedame į didelį dubenį. Medų sumaišome su aliejumi ir druska. Užpilame padažą ant daržovių ir gerai išmaišome.
Įkaitiname orkaitę iki 190°C. Skardą išklojame kepimo popieriumi, ant jo tolygiai paskirstome daržoves ir kepame apie 50 minučių. Per tą laiką morkos turi visiškai suminkštėti, o burokėliai likti vos juntamai traškūs.
Kol daržovės kepa, kiaulieną supjaustome į keturias dalis, kiekvieną iš jų išmušame, iš abiejų pusių apibarstome druska ir pipirais, apvoliojame miltuose. Trumpai apkepiname kepsnelius labai karštoje keptuvėje su trupučiu aliejaus.
Kepimo formą išklojame folija, sudedame ant jos kepsniukus, uždengiame kitu folijos lapu. Įdedame į orkaitę šalia daržovių. Kepame 20 min. Ištraukiame kepsniukus iš orkaitės, įpilame į skardą stiklinę sultinio arba vandens. Vėl uždengiame folija ir kepame dar 15 – 20 minučių.
Bulvių košę ruošiame kaip įprastai. Nulupame bulves, supjaustome, išverdame su trupučiu druskos. Kol bulves verda, aguonas užplikome, paliekame šiek tiek pastovėti. Vėliau, nupylę vandenį sutriname jas. Išvirusias bulves taip pat sutriname, įdedame gabaliuką sviesto, supilame beveik iki virimo pakaitintą pieną, išmaišome. Sudedame aguonas ir dar kartą išmaišome.
Norintiems patiekti šį patiekalą šiek tiek įdomiau, siūlau pasinaudoti mūsų su Barbora serviravimo idėja. Kepsnelius supjaustykite kelių centimetrų juostelėmis, iš jų sukonstruokite šulinius. Ant šulinių viršaus sudėkite karamelizuotus burokėlius ir morkas. Šalią suformuokite aguonų takelį, ant jo dviejų šaukštų pagalba sudėkite bulvių košę.
Skanaus! 🙂

Puošnūs keksiukai su vyšniomis

Labai džiaugiuosi, matydama, kad “Languota prijuostė” vėl atgijo! Deja, ne kiekvieną kartą spėju joje sudalyvauti, bet kitų įrašus mielai paskaitau. Juk taip smagu sužinoti ką nors naują apie koleges tinklaraštininkes 😉 Gegužės mėnesį, languotą prijuostę užsirišo Elinga iš “Spoon alley”. Ji kviečia pasidalinti savo mintimis apie gražų maistą ir valgymą akimis.

Aš taip pat, kaip ir Elinga, tikrai valgau akimis. Peržiūrint naujus prenumeruojamų tinklaraščių įrašus, akimis pirma permetu nuotraukas, jei jos užkabina, perskaitau receptą. Todėl, jei autoriaus nuotraukų stilius yra “pliaukšt bet kaip su blykste, labai pritraukus ir dar su staline lempa” į tokių tinklaraštį aš daugiau neužsuku (nebent po pusės metų, juk žmonės tobulėja). Aišku, nesakau, kad mano nuotraukos yra meno kūriniai, bet aš tikrai labai stengiuosi ir fotografavimas bei nuotraukų tvarkymas dažnai užtrunka ilgiau, nei gaminimas 🙂

Taip pat yra ir su kulinarinėmis knygomis. Nors aš ir suprantu, kad svarbiausia yra receptų autorius, o ne nuotraukos, man vis tiek labai patinka, kai prie kiekvieno recepto yra graži(!) nuotrauka. Juk taip išsirinkti receptą yra daug lengviau 😉

MotinosDiena_Viktorija_4s

Bet tiesą pasakius, kiekvieną dieną patiekiamam maistui aš nesu tokia išranki. Dažniausiai valgant, maisto ant lėkščių nedėlioju, nes pas mus įprasta, kad kiekvienas įsideda į savo lėkštę tiek, kiek planuoja suvalgyti. Žinoma, kartais ir pažaidžiu kartu su vyresniąja I. – sudėlioju iš daržovių žmogėliuką (taip jos visos būna suvalgytos) arba iškepu saulės formos blyną 🙂 Kas kita, maistas, kurį planuoju parodyti Jums. Fotografuojamas maistas būna išdėliotas gražioje lėkštėje, prie jos priderinti įrankiai ir servetėlės 😉 Aišku, paskui pati jį ir suvalgau, bet maistas dažniausiai jau būna šaltas, todėl gražus serviravimas didelio džiaugsmo neteikia 😀

Pastebėjau, kad žurnaluose ir knygose, mano žvilgsnis dažniausiai užkliūna už desertų. Juos gaminti ir nufotografuoti gražiai yra daug smagiau ir paprasčiau negu pavyzdžiui troškinį 🙂 Bet tortų puošime mano rankos yra gana kreivos, todėl dažniausiai renkuosi tokius skanėstus, kurie yra gražūs be didelių dekoravimo pastangų. Tokie kaip macarons, arba šiandienos receptas – keksiukai. Jų net nereikia puošti jokiais kremais, vis tiek atrodo puikiai 😉

MotinosDiena_Viktorija_6s

12 keksiukų reikės:

  • 135 g sviesto
  • 100 g rudojo cukraus
  • 3 kiaušinių
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • 150 g miltų
  • ½ a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelis druskos
  • 200 g šaldytų vyšnių (galite naudoti ir šviežias)
  • migdolų plokštelių

Išlydykite sviestą ir sumaišykite jį su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną įplakdami iki purios vientisos masės. Supilkite vanilės ekstraktą, suberkite persijotus miltus, kepimo miltelius ir druską. Dar kartą viską gerai išmaišykite.

Keksiukų kepimo formą ištepkite sviestu arba išklokite popierinėmis formelėmis. Supilkite tešlą į formeles užpildydami 2/3 jų tūrio. Į kiekvieną formelę šiek tiek paspausdami įdėkite po tris vyšnias (uogų atšildyti nereikia).

Apibarstykite migdolų plokštelėmis.

Kepkite 20−25 minutes iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Jei keksiukų kraštai per greitai ruduoja, o vidurys dar skystas, sumažinkite ugnį iki 160−170°C temperatūros.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

MotinosDiena_Viktorija_9s

Tinklaraštininkų susitikimas restorane “Tiflisi”

Ar čia tik man taip yra? Kai ilgesnį laiką skaitau kokį nors tinklaraštį, atsiranda jausmas, lyg tą žmogų pažinočiau. Atrodo susitiktum ir tikrai rastum apie ką pasikalbėti 🙂 O žinot kas yra smagiausia? Susitinki, matai žmogų pirmą (na, gal antrą) kartą ir pasirodo, kad tai yra tiesa, pašnekesiai liejasi laisvai ir nesinori išsiskirti. Taip buvo ir šį kartą, kai “Borjomi” ir restoranas “Tiflisi” pakvietė į svečius šaunią tinklaraštininkų kompaniją. Smagu, kad daugelį iš jų matau jau ne pirmą kartą, todėl pasišnekučiuoti tikrai buvo apie ką.

Aišku, aš nebūčiau aš, jei nesupainiočiau renginio pradžios laiko ir nepavėluočiau. Praleidau prisistatymo kalbas ir užkandžius, bet kaip sakė restorano šeimininkas, tai buvo tik neįdomiausia renginio dalis 😉 Kai atėjau aš, gruziniškas vynas ir “Borjomi” jau liejosi laisvai ir visi laukė virtuvės šefo gaminimo pamokėlės.

TKartu1

Ji prasidėjo netrukus. Šefas mokino gaminti chačapurį (pasirodo, jų būna ir su mėsa).

TKartu3

Ir labai egzotiškai atrodančius vėrinukus (egzotiškai, nes jie buvo suvynioti, kaip mums sakė į skrandžio plėvelę (???) nors šiaip ji buvo labiau panaši į kininio kopūsto lapą :)))

TKartu2

Vėliau sekė smagūs pokalbiai, netikėtas maistas. Juk šefas sakė, kad gruzinai valgo viską, tai negi nepavaišinsi tinklaraštinikų kepenėlių ir plaučių troškinių?

TKartu4

Aišku, ragavome mes ir egzotiškųjų vėrinukų (pasirodo, ta plėvelė visai skaniai sukepa).

TKartu5

Taip pat, nepaliko mūsų ir be dovanų. Sveikojo “Borjomi” ir gruziniškų prieskonių mišinio. O Jūs, ar mėgstate “Borjomi”? Aš jau kažkada rašiau, kad nuo vaikystės nemėgstu gazuotų gėrimų, todėl “Borjomi” man visų pirma asocijuojasi su sveikata. Tikriausiai, taip yra todėl, kad vaikystėje po persirgtos geltos, teko ilgai gerti šį mineralinį vandenį. Visi sakė, kad tai padės kepenims atsistatyti 🙂

O pabaigai, keli įdomus faktai apie “Borjomi”, kurie mane nustebino (su pavėlavusiais organizatoriai pasidalino informaciją el. formatu 😉

  • Pasirodo, pasaulis tas pačias spalvas suvokia visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, balta mums simbolizuoja tyrumą, nekaltumą, tačiau Indijoje šią prasmę perteikia tik raudona, o Kinijoje balta iš viso yra gedulo spalva. Dar daugiau, nors pasaulis vienbalsiai žalią sieja su natūralumu ir gyvybe, tačiau japonams ji yra tiesiog modernumo simbolis, o Indonezijoje netgi draudžiama spalva. Atrodytų, jog siekiant išlaikyti vienintelę norimą spalvos prasmę, lieka tik sukurti naują. Būtent taip padarė gruzinai, kurie turi unikalios „Georgian green“ („Gruziniška žalia“) spalvos patentą. Įdomu, kaip ji atrodo? Žvilgtelkite į stiklinį „Borjomi“ buteliuką.
  • Vieno garsiausių rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio fantastinės dramos „Soliaris“, filmavimo aikštelėje kilo žymusis ginčas dėl „ateities“ mineralinio vandens. Veiksmas vyksta tolimoje ateityje, tad filmuojant konferencijos sceną, kūrybinė grupė pasiūlė taip išdėstyti ant stalų stovinčius „Borjomi“ butelius, kad į kadrą nepatektų jų etiketės. Tačiau A. Tarkovskis buvo neperkalbamas ir užsispyrė palikti „Borjomi“ taip, kad etiketės būtų matomos. Esminis režisieriaus sprendimo argumentas – šis mineralinis vanduo bus lygiai taip pat geriamas ir tolimiausioje ateityje.
  • Siekdama didinti politinį spaudimą Gruzijai, 2006 m. Rusija panaudojo ir ekonominį – paskelbė embargą gruziniškiems vynams ir vandeniui. Skaudžiausiai tai turėjo atsiliepti „Borjomi“, kuris į Rusiją eksportavo apie 65 proc. produkcijos. Paradoksalu, tačiau embargo metu šio mineralinio vandens vartojimas kaip tik padidėjo Europoje, ypač, Baltijos šalyse. Atsižvelgiant į tai, „Borjomi“ gamintojai persiorientavo į Vakarų rinką ir Lietuvoje įkūrė pirmąją Europoje „Borjomi“ atstovybę – „IDS Borjomi Europe“. Šių metų balandį „Borjomi“ grįžo į Rusijos rinką.

Languota prijuostė sugrįžo, arba ką blogeris iš tikrųjų valgo

Visą laiką galvojau, kad mėgstu gaminti ir fotografuoti, bet nemėgstu rašyti… Dabar, peržvelgus paskutinius įrašus atrodo kitaip 🙂 Šiandien irgi su plepalais, bet gi negaliu nesudalyvauti, kai “Languota prijuostė” pabudo iš gilaus miego 🙂 Vasario mėnesį Inga paskelbė temą – “Ką blogeris iš tikrųjų valgo”. Aš būčiau ne aš, jei nepabandyčiau spėti į traukinį paskutinę dieną 😉

Taigi ir ką aš iš tikrųjų valgau? Paskaičius tinklaraštį, gali susidaryti įspūdis, kad tik desertus ir blynus 🙂 Galiu Jus patikinti, taip tikrai nėra. Tiesiog desertai yra tokie fotogeniški ir juos galima nupaveiksluoti tada, kai visi sotūs, laimingi ir nelaukia su šakute ir peiliu už nugaros 🙂 O šiaip, aš valgau daug ką. Bet stengiuosi vadovautis principų – “kuo mažiau jau pagaminto maisto (pusfabrikačių) ir visokių E”.

Pašnekėsiu kaip kokia snobė, bet kuo toliau, tuo mano mitybos įpročiai gerėja. Studentavimo laikais buvo visko. Ir mišrainės iš prekybos centro, ir mėsainiai iš “restorano”. Bet kuo daugiau gaminau pati, tuo labiau pradėjau jausti tikro maisto skonį. Nors ir pradžioje viskas buvo ne taip blogai. Niekada nemėgau tortų iš parduotuvių. Labai ilgai galvojau, kad iš viso jų nemėgstu, kol nepradėjau kepti pati (nors sviestinių kremų iki šiol nepernešu…). Ir iš viso, buvau neteisingas vaikas, nes niekada nemėgau gazuotų gėrimų (fui, tie burbuliukai šaudantys į nosį 🙂

Dabar jau kurį laiką aš nedirbu ir sėdžiu namie su vaikais, todėl mano mityba labai priklauso nuo jų. Pusryčiams dažniausiai valgom košes, blynus arba kiaušinius. Blynus mūsų šeimyna labai mėgsta, todėl stengiuosi juos padaryti bent šiek tiek naudingus. Naudoju speltos miltus, pridedu kitų naudingų dalykų – jogurto, varškės, morkų, cukinijų, moliūgų.

Toliau pietūs. Sriubų aš iš tikrųjų nelabai mėgstu, verdu jas tik iš pareigos. 90% atveju verdu jas ne su mėsos, o su daržovių sultiniu (ir aišku be jokių stebuklingų kubelių). Ai, prisiminiau, vasarą labai mėgstu šaltibarščius 🙂 Populiariausi pietų patiekalai, jau šimtą kartų gaminti, bet vis dar nepabodę: skandinaviški kukuliai (vadinami tiesiog kotletais), plovas, bulvių ir mėsos apkepas. Kai pietums ateina daugiau žmonių ir reikia kažko skanaus, greitai ir daug, gaminu kepsnelius su karamelizuotais svogūnais arba vištienos apkepą. Aišku, karts nuo karto ir paeksperimentuoju, pavykę eksperimentai pasiekia tinklaraštį, kiti lieka užmaršty. Kai pietaujam namie dviese su I. ir neturiu laiko/noro gaminti, pietūs gali būti tiesiog virtos/šviežios daržovės + grikiai/makaronai + kefyras. I. toks paprastas maistas patinka, man irgi.

Vakarienės būna labai skirtingos. Kartais tai, kas liko nuo pietų (pvz. plovą I. gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei), kartais varškėčiai arba virtinukai. Labai dažnai tiesiog pienas su kuo nors skaniu – mūsų pačių keptu keksiuku/pyragu/sausainiu arba bandele iš kepyklėlės.

Užkandžiauju aš labai retai. Kartais užsinoriu ko nors skanaus, tai atsilaužiu juodo šokolado gabaliuką (jo namie yra visada). O dažniausiai tarp valgių tiesiog geriu vandenį.

Oi, tiek jau prirašiau, ko dar nepaminėjau? Gėrimų. Dažniausiai geriu arbatą (žolelių, arba juodą su kuo nors, pvz. “Earl Grey”). Kava mane labai veikia, todėl ją geriu retai, nors jos kvapas man labai patinka. Kartais geriu kakavą, bet tą tikrą – išvirtą puode. Alkoholio dėl vaikų negeriu jau beveik keturis metus, bet taurę vyno mielai išgerčiau.

Tokį ilgą įrašą negalėjau palikti be recepto, be to ir Inga prašė pasidalinti paprastu/greitu/kasdieniu receptu, be kuriuo neįsivaizduoju savo virtuvės. Man tai būtų salotos. Labai mėgstu visokias daržoves, bet labiausiai mėgstu jas žalias (paskutinį kartą kai ruošiausi kepti moliūgą, pusę jo suvalgiau žalią…). Todėl beveik kiekvieną dieną (išskyrus žiemą, žiemą valgau burokėlius ir raugintus kopūstus) ant mano stalo galima pamatyti paprastas, bet tobulas salotas (geriau už jas gali būti tik pomidorais iš tėčio sodo su svogūnu ir grietine).

Taigi, ko reikia tobuloms salotoms?

salotos1

Pagrindas. Vienas iš šių:

  • kopūstas
  • paprastos salotos
  • Iceberg salotos
  • kininis kopūstas

Priedai. Kiek tik nori/turi šaldytuve iš šių:

  • pomidorai
  • agurkai
  • paprikos
  • morkos
  • ridikėliai
  • avokadai
  • gražgarstės
  • svogūnų laiškai
  • alyvuogės
  • saulėje džiovinti pomidorai
  • fetos sūris
  • saulėgrąžų/moliūgų sėklos

Padažas (priklauso nuo daržovių kiekio):

  • viena dalis acto/citrinos sulčių (actas tinka visoks – obuolių, vyno, balzaminis. Tik balzaminiam reikia mažiau cukraus)
  • viena dalis cukraus/medaus/klevų sirupo
  • dvi dalys vandens
  • aliejaus

Pagrindą supjaustome smulkiomis juostelėmis (aš tam visada naudoju tarką). Jei naudojame kopūstą, tai įberiame druskos ir pamaigome jį rankomis, kad išsiskirtų sultys ir jis suminkštėtų.

Visus norimus priedus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Suberiame į dubenį prie pagrindo.

Sumaišome padažą. Paragaujame. Jis turi būti skanus, nei per saldus, nei per rūgštus. Pakoreguojame jį pagal savo skonį.

Daržoves apibarstome druska, pipirais. Supilame padažą, užpilame aliejaus. Išmaišome. Viskas 🙂

Ar žinote kas yra šiabu-šiabu?

Aš irgi nežinojau, kol vieną dieną šauni tinklaraštininkų kompanija nesugalvojo apsilankyti “Japoniško maisto studijoje”. Joje, studijos šeimininkė – ponia Alina mums viską papasakojo 🙂

kartu1

 

Taigi, šiabu-šiabu yra japoniškas fondiu. Labai jaukus, žiemiškas ir skanus maistas. Mintis labai paprasta – vidury stalo ant mažos dujinės viryklės užkaičiame wok keptuvę, pripilame į ją vandens ir šiek tiek sojos. Kol vanduo kaista, plonai pjaustome jautienos išpjovą (geriausiai šiek tiek pašaldytą, kad būtų lengviau pjauti), šviežius grybus (jei rasite – šitake, jei ne, tiks ir pievagrybiai), kininį kopūstą, porą, tofų sūrį.

Kai vanduo įkaista, sudedame grybus, šiek tiek daržovių, kelis tofų gabalus (jie tikrai turi būti dideli, nes kitaip išteš). Pagaliukais imame jautienos gabaliuką, merkiame į vandenį, pamakaluojame, būtinai pasakome “šiabu šiabu”, įmerkiame į padažą ir suvalgome 😉 Daržoves taip pat pagaliukais traukiame iš vandens, merkiame į kitą padažą ir mėgaujamės 🙂 Mes ragavome du padažus, kurių receptą Jūs galėsite sužinoti apsilankę “Japoniško maisto studijoje” 😉 Ir aš dar būtinai ten sugrįšiu, nes labai noriu išmokti gaminti japoniškus koldūnus 🙂

Oi, vos nepamiršau. Kai jau atrodys, kad prisivalgėt pakankamai, sudėkite į keptuvę virtus japoniškus makaronus. Savo dubėnėlyje sumaišykite visus padažus, įsipilkite sultinio iš wok ir įsidėkite makaronų. Labai skanu 🙂

 

kartu2

kartu3

kartu4

kartu5

Vapiano arba kaip aš vienam vakarui pakeičiau profesiją

Esu buvusi “Vapiano” kelis kartus per pietus ir vakare. Man patiko Jų maistas ir filosofija, todėl labai apsidžiaugiau, kai gavau pakvietimą į blogerių vakarą šiame restorane. Susirinko nemažas būrys merginų ir vienas vaikinas blogeris. Visų nevardinsiu, tik pasakysiu, kad buvo smagu susitikti ir paplepėti. Daugumą merginų jau buvau susitikus anksčiau, todėl renginys labiau priminė draugų vakarėlį, negu oficialų blogerių susitikimą.

 

vapiano2

 

Vakaro pradžioje vienas iš „Vapiano Vilnius“ steigėjų Tarvo Jaansoo papasakojo mums apie restoranų tinklą. Šiuo metu, restoranai jau yra visame pasaulyje, o atsirado šis tinklas 2002 metais Vokietijoje. Idėjos autorius – vokietis Kent Hahne. Turėdamas didelę darbo patirtį greito maitinimo restoranų tinkle „McDonalds“, jis sukūrė naują restorano koncepciją, apjungiančią geriausias italų virtuvės tradicijas, greitą aptarnavimą ir estetišką, išskirtinio dizaino aplinką. Įdomu tai, kad restorano veiklos pradžioje, pikti liežuviai jam pranašavo greitą bankrotą. Buvo manoma, kad “Vapiano” nepradirbs ir keturių mėnesių. Bet išėjo kitaip, šis tinklas veikia jau daugiau negu 10 metų ir vis plečiasi. Tarvo Jaansoo sakė, kad ieško naujų vietų Vilniuje ir galbūt kituose Lietuvos miestuose.

 

vapiano5

 

Tiems, kas dar nieko negirdėjo apie “Vapiano”, pasakysiu kuo jis yra išskirtinis. Pradėsim nuo to, kad virtuvėje naudojami tik aukštos kokybės, švieži produktai. Tai didelis pliusas, bet smagiausiai yra tai, kad visas maistas gaminamas prieš Jūsų akis. Visi virėjai yra labai draugiški bei smagiai bendraujantys, todėl būtinai paklaus, pavyzdžiui ar mėgstate svogūnus ir kiek čili pipiro dėtį į Jūsų patiekalą. Jei kokio nors produkto nemėgstate, o jis yra parašytas tarp užsakyto patiekalo sudedamųjų dalių, drąsiai galite sakyti, kad jo nedėtų. Niekas į Jus kreivai nepažiūrės.

 

vapiano4

 

Įdomu, kad dauguma stalų esančių restorane yra baro tipo, su aukštomis kėdėmis. Iš pradžių tai buvo neįprasta, bet pasirodo toks pasirinkimas neatsitiktinis. Stalai yra pakankamai dideli – aštuonių,  dešimties vietų. Jei Jūs atsisėstumėte pietauti prie paprasto didelio stalo ir kas nors paklaustų, ar gali prisėsti šalia, manau Jums tai pasirodytų keista. O kai kas nors prisijungia prie Jūsų prie “baro” tai jau atrodo savaime suprantama. Taigi, tokie stalai skatina bendravimą 🙂

Prisiminiau dar vieną šio restorano pliusą. Kai prieš kelias savaites galvojau apie tai, kur galima būtų nueiti penktadienio vakarą su vyru ir trimete I., prisiminiau, kad “Vapiano” yra atskira vieta vaikams su žaislais ir daug aukštų vaikiškų kėdučių. Nuėjome ten ir nepasigailėjome. Vaikų buvo pakankamai daug, jie bendravo, bėgiojo tarp stalų ir niekas į juos kreivai nežiūrėjo.

 

vapiano5a

 

Susitikimo metu, keliems blogeriams buvo pasiūlyta galimybė išbandyti savo jėgas “Vapiano” virtuvėje. Aišku, aš negalėjau praleisti šios galimybės. Ir pastos ir picos virėjai buvo labai malonūs, viską aprodė, paaiškino ir padėjo pagaminti gardžius patiekalus. Su merginomis juokavome, kad būtų labai smagu namie turėti tokius stalčiukus, pripildytus jau paruoštais ir supjaustytais produktais, o jei dar ir nešvarias keptuves galima būtų tiesiog sudėti joms skirtoje vietoje ir kiekvieną kartą stalčiuje rasti kitą švarią… 🙂

 

vapiano8

vapiano10

 

Taigi, prisiragavom gardžių itališkų užkandžių, pasigaminom pastos (aš gaminau su krevetėmis), bandėm rankomis kočioti tešlą picai. O po viso to, negi atsisakysi puikaus deserto? Pasirinkimas tikrai nemažas, todėl aš ilgai laužiau galvą, kokį desertą paragavus… Ne paslaptis, kad aš labai mėgstu šokoladą, todėl išsirinkau pyragą šmaikščiu pavadinimu – “Death by chocolate”. Mmm…. Net dabar seilės tįsta jį prisiminus… Sodriai šokoladinis, tirpstantis burnoje, vertas kiekvienos jame paslėptos kalorijos. Vien dėl jo verta ten grįžti. O grįšiu, žinau, dar ne kartą ir Jums rekomenduoju 🙂

P.S. Dar kartą AČIŪ visiems suorganizavusiems šį puikų pasisėdėjimą! 🙂

 

vapiano14

Kalėdų senelio slapuko apžvalga

Praėjo Kalėdos, aš pagalvojau, kad nereikia skelbti naujo recepto, juk jau tuoj tuoj galėsiu rašyti “Kalėdų senelio slapuko” apžvalgą. Paskui netikėtai atėjo naujieji metais ir dar kelios savaitės po jų… Pagaliau, vakar sulaukiau paskutinį patvirtinimą apie gautą dovaną ir galiu parašyti labai šauniai pavykusios akcijos apžvalgą (hm… jau beveik mėnuo nuo paskutinio įrašo…)

Pradžioje apie mano dovaną, kurią aš gavau ne taip jau ir seniai – sausio 5 d. (pasirodo, aš buvau ne paskutinė, visos dovanos iš UK gerokai vėlavo…) Taigi, didžiulis ačiū Indrei iš “Keistai paprasta” už šaunias dovanas! Jos tinklaraštį jau seniai seku, todėl buvo smagu gauti dovaną iš bent jau virtualiai pažįstamo žmogaus. O dovanėlėje buvo: nuostabūs ranku darbo (!!!) padėkliukai puodeliams, natūralaus ir aukštos kokybės kepinių šokolado lašiukai, silikoninės formelės keksiukams ir atvirutė 🙂 Visos dovanos tikrai bus panaudotos pagal paskirti, juk visi žino, kaip aš mėgstu visokiausius desertus. Dar kartą ačiū! 🙂

IndreKartuS

Būtų keista, jei aš kaip organizatorė gaučiau tik vieną dovaną :))) Iš tikrųjų, tai kaip ir kiekvienais metais, atsirado pavėlavusių užsiregistruoti į akciją atrakciją. Paskutinė įšoko į traukinį Egidija. Su ja dovanomis apsikeičiau aš 🙂 Ačiū Egidijai už arbatų rinkinuką, atviruką ir šmaikštų pakabuką! Man patinka gauti dovanas 😉

EgidijaKartuS

Taigi taigi, bet juk visiems smalsu, ką gi gavo kiti akcijos dalyviai? Ačiū visiems pasidalinusiems nuorodomis, bandysiu jas visas sukelti. Jei ką pamiršau, nepykit ir parašykit pamestas nuorodas komentaruose. Per daug nesiplėsiu, tiesiog rodau Jums dovanėlių nuotraukas, jei norite sužinoti daugiau spauskite ant šalia esančių nuorodų.

Dar kartą ačiū visiems dalyviams! Tikiuosi, Jums patiko ir 2013 akcija vėl kartosim 🙂

Bajalių šeimynėlės kampelis

Bajaliai

Bruknių karoliai

Brukniu karoliai

Cukerka

Cukerka

Dideli eksperimentai mažoje virtuvėje

Dideli eksperimentai

G-blogas

gblogas

Gyvenimas yra smulkmenos

Gyvenimas yra smulkmenos

Impossible is nothing

Impossible is nothing
Jauku namuose

Jauku namuose
Keistai paprasta

Keistai paprasta
Kepykla penki

Kepykla penki
Kiaunės reikaliukai

Kiaunes reikaliukai
Kometa atskrieja

Kometa atskrieja

Kulinarijos laboratorija

Kulinarijso laboratorija

Ližė

lize

Mažoj virtuvėlėj

Mazoj virtuvelej
Niamm…

Niamm

Nr. 146

nr146
Oditelės blogas

Oditeles blogas
Pabandykime sveikiau

Pabandykime sveikiau
Rasos voratinklis

Rasos voratinklisReceptų medis (Marija)

Receptu medis2

Skanėstai

Skanestai
Skruzdėliukai skveruose

Skruzdeliukai skveruose

Tarp vėjo gūsių

Tarp vejo gusiu
Vilko šaukštai

Vilko šaukštai
Violetos kambariukas

Violetos kambariukas
Virtuvės kertelės

Virtuves kerteles
Voras tinkle

Voras tinkle
Walking on clouds

Walking on clouds

Konkursas ir silkė su karamelizuotais svogūnais

Prieš porą metų, ieškojau įdomaus ir skanaus silkės recepto Kūčioms. Akis užkliuvo už Elžbietos recepto. Planavau gaminti pagal jį, bet nuėjusi į virtuvę padariau kaip visada kitoniškai 🙂 Gavosi labai skanu, todėl jau kelintus metus iš eilės ją gaminu Kūčių stalui 🙂 Išbandykite ir Jūs 🙂

silke s

Reikės:

  • 2 silkių filė
  • 2 didelių svogūnų
  • 3 v. š. aliejaus
  • 2 a. š. rudojo cukraus
  • druskos
  • džiovintų spanguolių (arba razinų, džiovintų slyvų, abrikosų)

Svogūnus supjaustome plonais žiedais. Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname aliejų. Sudedame svogūnus ir kepame, kol suminkštės. Paskaniname druska. Suberiame cukrų ir išmaišome. Kepame toliau, kol svogūnai paruduos.

Džiovintas spanguoles praplauname ir nusausiname, sumaišome su keptais svogūnais.

Silkę supjaustome centimetro storio griežinėliais.

Į lėkštutę sudedame silkės sluoksnį ir pilnais uždengiame ją karamelizuotais svogūnais.

Skanaus 🙂

—————————————————————————————————–

O pabaigai, apie konkursą. Prieš porą dienų, gavau mane labai nustebinusį laišką. Elektroninė parduotuvė BigBox.lt pasiūlė kartu suorganizuoti konkursą ir įsteigė prizą – sulčiaspaudę “Bomann CB 1082“. Ilgai nedelsus, sugalvojome sąlygas ir štai, skelbiam konkursą! Būtinai dalyvaukite! Jeigu nesinaudojate facebook, tiesiog atsiųskite savo receptą su nuotrauką adresu – receptumedis @ gmail.com

konkursas

Kiaulienos nugarinės suktinukai su grybais

Tikriausiai ne visi žino, bet birželio 14d. yra minima kaip tarptautinė tinklaraštininkų diena. Jau trečius metus iš eilės “Kulinarijos studijoje” organizuojamas šios puikios progos šventimas ir man pasisekė visus tris kartus ten sudalyvauti 🙂 Šį kartą pavaizduosiu tinginę ir plačiau apie renginį nerašysiu, nes jį jau puikiai aprašė kiti dalyviai:

Beata iš “Braškių su pipirais”

Indrė iš “Gėrimų ir patiekalų magijos”

Ineta iš “Gamyklėlės”

Skirmantė iš “Impossible is nothing”

Vilma iš “Kulinarijos laboratorijos”

Pasakysiu tik, kad buvo be galo smagu visas pažįstamas ir dar nepažįstamas pamatyti ir pabendrauti! 🙂

Aš per vakarėlį gaminau pomidorų džemą. Nuotrauka Jurgos.

Bet, tai dar ne viskas. Šiais metais, Jolita iš “Surfing the world cuisine” organizavo virtualų vakarėlį! Skubu jame sudalyvauti ir aš. Vaišinkitės – kiaulienos nugarinės suktinukai su grybais ir ne tik 😉 Argi ne simboliška, šio recepto išmokau taip pat “Kulinarijos studijoje” per itališkos virtuvės pamokėlę. Atkreipkite dėmesį, koks įdomus suktinukų kepimo būdas. Taip pagaminta mėsa lieka labai sultinga 🙂

Vienai porcijai reikės:

  • 150g kiaulienos nugarinės
  • 1 griežinėlio vytinto kumpio
  • kuokšto gražgarsčių
  • saujos voveraičių
  • saujos baravykų
  • saujos pievagrybių ar kitų, norimų grybų
  • 3 skiltelių česanko
  • 1 nedidelio mėlynojo svogūno
  • 300ml raudonojo vyno
  • 1 v. š. cukraus
  • druskos, pipirų
  • prieskoninių žolelių (čiobrelių, rozmarino)
  • 10 g sviesto
  • 100g makaronų

Kiaulienos nugarinę išmušame, pabarstome prieskoniais, dedame ant mėsos vytintą kumpį, gražgarstę ir susukame vyniotinį. Paruoštą suktinuką susukame į kepimo popierių (padarome iš jo kažką panašaus į saldainį) ir trumpai apkepame sausoje keptuvėje iš visų pusių.

Baigiame kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepdami apie 8 minutes.
Grybus apkepame keptuvėje su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus, česnako skiltele ir prieskoninėmis žolelėmis.
Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje su šaukštu alyvuogių aliejaus.
Padažui svogūnus, likusius česnakus ir prieskonines žoleles apkepame puode su aliejumi, beriame cukrų, pilame vyną ir gariname. Perkošiame ir sutirštiname sviestu (į kaitinamą nuovirą po truputį, maišant dedame sviestą).

Skanaus! 🙂

Kitos vakarėlio dalyvės:

Jolita iš “Surfing the world cuisine”.

Neringa iš “Neringos blogo”.

Ilona iš “Skanaus gyvenimo”.

Asta iš “Saulėtos virtuvės”.

Eglė iš “Skruzdeliukų skveruose”.

Skirmantė iš “Impossible is nothing”.

Renata iš “Valgome Europą”.

Dalia iš “Septynių virtienių”.

Indrė iš “Gėrimų ir patiekalų magijos”.

Dovilė iš “DR food blog”.

Violeta iš “Violetos kambariuko”.

Rūta iš “Lietuvos virėjos”.

Tikiuosi, nieko nepamiršau 🙂 Dar kartą, su tiklaraštininkų diena! 🙂