Category Archives: Renginiai

Kalėdų senelis slapukas 2016

Šiais metais žiema už lango atėjo visai netikėtai, o kartu su ja ir registracija į “Kalėdų senelį slapuką 2016”. Kas pamiršo, ar negirdėjo, tai apsikeitimai dovanomis siurprizais tarp maisto tinklaraštininkų, rašančių lietuvių kalba, bet nebūtinai gyvenančių Lietuvoje.

Taisykles tokios, norintiems dalyvauti reikia:

  • rašyti kulinarinį tinklaraštį
  • iki lapkričio 30 d. parašyti man laišką adresu receptumedis@gmail.com
  • jame nurodyti pašto adresą, kuriuo norite gauti dovanėlę (nebūtinai Lietuvoje)
  • taip pat telefoną, jei slapukas norėtų persiųsti dovaną kurjerio pagalba
  • paruošti atviruką ir smulkią kulinarinę dovanėlę už ~10.

Gruodžio 1 d. aš atsitiktinai priskirsiu kiekvienam žmogų, kuriam turėsite išsiųsti dovanėlę ir pranešiu apie tai el. paštu. Jūs savo dovanėlę gražiai supakuosite ir išsiūsite nurodytu adresu (būtinai iki gruodžio 10 d.), kad dovana spėtų pasiekti adresatą iki Kalėdų 🙂

Gavę dovaną, parašykite man laiškelį, kad žinočiau, ar visi gavo dovanas. Taip pat, būtų smagu, jei apie gautas dovanas parašytumėte savo tinklaraštyje/facebook paskyroje ir nuorodą į įrašą įkeltumėte šio įrašo komentaruose.

Banerio tekstas, norintiems pasipuošti:

<a href=”http://www.receptumedis.lt/renginiai/tinklarastininkai/kaledu-senelis-slapukas-2015/” ><img src=”http://www.receptumedis.lt/wp-content/uploads/2016/11/Logo2016.jpg” width = “170” height=”255″ border=”0″ title=”Kalėdos artėja” /></a>

Jau pradedu laukti švenčių! 🙂

logo2016

Slapuko apžvalga 2015

Pagaliau visi gavo savo dovanas ir aš prisiruošiau apie tai parašyti.

Ačiū visiems, kad jau penktus metus dalyvaujate ‘Slapuke”! Ačiū, kad laukėte ir dalyvavote net tada, kai registracija vėlavo! Smagu, kai per šventes teikiame tiek daug džiaugsmo vieni kitiems!

Atskiras ačiū mano slapukams, puikiajai Bajalių šeimynėlei už jaukią dovaną! Prieskonių (o ypač taip dailiai supakuotų) virtuvėje niekada nebus per daug!

ManoWeb

Žinau, kad visiems labai smalsu, pamatyti kitų dovanas, sužinoti kas dalyvavo ir susipažinti su iki tol galbūt nematytais lietuviškai tinklaraščiais.

Taigi dalyviai ir jų gautos dovanos:

Agnės kamara
AgnesKamara

Bajalių šeimyna
Bajaliai

Forelles receptai
Skirmante

Gera virtuvė
DaliaMacenskiene

Gėrimų ir patiekalų magija
IndreSasnauskaite

Keistai paprasta
Keistai paprasta

Kulinarijos laboratorija
VilmaJuonauske

Kūmutės virtuvė

Low carb Lietuva
lowcarblietuva

Asta iš “Miško žvėrys”
Asta_Zverys

Julė iš “Miško žvėrys”
Jule_MiskoZverys

Lina iš “Miško žvėrys”
Lina_Zverys

Nekenčiu virtuvės
NekenciuVirtuves

Rasos voratinklis
RasosVoratinklis

Marija iš “Receptų medis”
Marija

Saldu ir gardu
JolantaMuniuviene

Sena tarka
SenaTarka

Skonių rumba
SkoniuRumba

Skruzdeliukai skveruose
Skruzdeliukai

Spoon alley
SpoonAlley

Violeta apsikeitė dovanomis ne tik su savo slapuku, o ir dar su vienu žmogumi, kuris pavėlavo registruotis. Todėl dovanos dvi. Ačiū!
VioletosKambariukas

VioletosKambariukasEgle

Virtuvės kertelės
VirtuvesKerteles

Voras tinkle
VorasTinkle

Jau laukiu kitų metų!

Kalėdų senelis slapukas 2015

Šiais metais šiek tiek vėliau (ligoninė sutrukdė), bet pradedame registraciją į “Kalėdų senelį slapuką 2015”. Kas pamiršo, ar negirdėjo, tai apsikeitimai dovanomis siurprizais tarp maisto tinklaraštininkų, rašančių lietuvių kalba, bet nebūtinai gyvenančių Lietuvoje.

Taisykles tokios, norintiems dalyvauti reikia:

  • rašyti kulinarinį tinklaraštį
  • iki lapkričio 30 d. parašyti man laišką adresu receptumedis@gmail.com
  • jame nurodyti pašto adresą, kuriuo norite gauti dovanėlę (nebūtinai Lietuvoje)
  • taip pat telefoną, jei slapukas norėtų persiųsti dovaną kurjerio pagalba
  • paruošti atviruką ir smulkią kulinarinę dovanėlę už ~10 (šiais metais šiek tiek didinu dovanos kainą, nes patirtis rodo, kad visi ir taip labai dosnūs, o į 20Lt įtilpti pakankamai sunku. Jei kas labai prieš, rašykit).

Gruodžio 1 d. aš atsitiktinai priskirsiu kiekvienam žmogų, kuriam turėsite išsiųsti dovanėlę ir pranešiu apie tai el. paštu. Jūs savo dovanėlę gražiai supakuosite ir išsiūsite nurodytu adresu (būtinai iki gruodžio 10 d.), kad dovana spėtų pasiekti adresatą iki Kalėdų 🙂

Gavę dovaną, parašykite man laiškelį, kad žinočiau, ar visi gavo dovanas. Taip pat, būtų smagu, jei apie gautas dovanas parašytumėte savo tinklaraštyje/facebook paskyroje ir nuorodą į įrašą įkeltumėte šio įrašo komentaruose.

Banerio tekstas, norintiems pasipuošti:

<a href="http://www.receptumedis.lt/renginiai/tinklarastininkai/kaledu-senelis-slapukas-2015/" ><img src="http://www.receptumedis.lt/wp-content/uploads/2015/11/slapukas_mazas.jpg" width = "170" height="255" border="0" title="Kalėdos artėja" /></a>

Jau pradedu laukti švenčių! 🙂

slapukas2015_1

Kalėdų senelis slapukas 2014

Tikiuosi, laukėt, aš tai labai, dar nuo praeitų metų sausio 😉

Tiems, kad nežino – jau ketvirtus metus, prieš žiemos šventes vyksta akcija “Kalėdų senelis slapukas”. Tai apsikeitimai dovanomis siurprizais tarp maisto tinklaraštininkų, rašančių lietuvių kalba, bet nebūtinai gyvenančių Lietuvoje.

Taisykles tokios, norintiems dalyvauti reikia:

  • rašyti kulinarinį tinklaraštį
  • iki lapkričio 30 d. parašyti man laišką adresu receptumedis@gmail.com
  • jame nurodyti pašto adresą, kuriuo norite gauti dovanėlę (nebūtinai Lietuvoje)
  • paruošti atviruką ir smulkią kulinarinę dovanėlę už ~20Lt (mėgstamiausią arbatą, kulinarinį žurnalą, sausainių formeles ir pan.)

Gruodžio 1 d. aš atsitiktinai priskirsiu kiekvienam žmogų, kuriam turėsite išsiųsti dovanėlę ir pranešiu apie tai el. paštu. Jūs savo dovanėlę gražiai supakuosite ir išsiūsite nurodytu adresu (būtinai iki gruodžio 10 d.), kad dovana spėtų pasiekti adresatą iki Kalėdų 🙂

Gavę dovaną, parašykite man laiškelį, kad žinočiau, ar visi gavo dovanas. Taip pat, būtų smagu, jei  apie gautas dovanas parašytumėte savo tinklaraštyje/facebook paskyroje ir nuorodą į įrašą įkeltumėte šio įrašo komentaruose.

Jau pradedu laukti švenčių! 🙂

P.S. Norintiems pasidalinti, baneris:

<a href="http://receptumedis.lt/wordpress/2014/11/kaledu-senelis-slapukas-2014/" ><img src="http://receptumedis.lt/wp-content/uploads/2014/11/Slapukas2014_small1.jpg" width = "170" height="256" border="0" title="Kalėdos artėja" /></a>

 

Slapukas2014_1

Pastos vakaras

Ar esate kada nors gaminę pastą namie? Aš ne, todėl buvo labai įdomu apsilankyti atsinaujinusioje “Kulinarijos studijoje” ir pasimokyti. Tiesą sakant, kitą dieną, nuo kočiojimo skaudėjo pilvo presą 🙂 Bet vakar praėjo labai linksmai, įdomiai ir svarbiausia skaniai.

Gal jau girdėjote, “Kulinarijos studija” pakeitė šeimininką – dabar tai italas Gian Luca Demarco. Pasikeitė šeimininkas, pasikeitė ir koncepcija, manau į gerą. Nuo šiol, pamokos bus ne pagal tam tikros šalies receptus, o pagal gamybos principus. Pavyzdžiui pastos, ryžių, arba gnocchi vakar. Sakyčiau – puiki mintis, juk žinodamas pagrindus, vėliau galėsi pasigaminti ne tik tiksliai tuos patiekalus, kuriuos gaminai pamokos metu, bet ir improvizuoti.

Taigi, mes gaminom pastą. Jos receptas labai paprastas. Svarbu žinoti proporcijas, o kiekį galima lengvai padauginti.

GOZ_4509

GOZ_4591Nuotraukos Gyčio Ožiūno

Pastos proporcijos:

  • 1 kiaušinis
  • 100 g miltų
  • žiupsnis druskos

Labiausiai pastai tinka kietųjų kviečių 00 tipo miltai, bet jų Lietuvoje ne taip lengva rasti. Šefas sakė, kad iš lietuviškų, geriausiai tinka extra tipo miltai.

Gamyba labai paprasta, miltuose padarom duobutę, įmušam ten kiaušinį, įberiam druskos ir minkom. Minkyti reikia ilgai ir nuoširdžiai, kol tešla taps vienalytė ir elastinga.  Kai gauname gražų tešlos kamuoliuką, įvyniojame jį į maistinę plėvelę ir paliekame 20 minučių pailsėti. Per tą laiką glitimas padarys savo darbą ir su tešla bus daug lengviau dirbti.

Pailsėjusią tešlą reikia labai plonai iškočioti, mes kočiojome rankomis, bet daug lengviau tai būtų galima padaryti pastos darymo mašina 😉

Pamokos metu mes gaminome kelias pastos rūšis. Su įdaru ir be, be to net su trimis padažais. Man skaniausias pasirodė tradicinis – pesto padažas. Tai dar vienas įrodymas, kad patiekalai nebūtinai turi būti įmantrūs, svarbiausia – švieži, geros kokybės produktai ir meilė maistui 🙂

GOZ_4664GOZ_4721

Nuotraukos Gyčio Ožiūno

Pesto padažui reikės:

  • česnako skiltelių
  • baziliko lapelių
  • kedrinių pinijų
  • alyvuogių aliejaus
  • druskos
  • kietojo sūrio

Česnako skilteles sutinkite grūstuvėje. Sudėkite baziliką, taip pat sugrūskite iki košelės. Tą patį padarykite su kedrinėmis pinijomis. Pagardinkite viską alyvuogių aliejumi, druska ir kietuoju sūriu.

Šviežią pastą virkite pasūdytame vandenyje apie 3 minutes. Nukoškite ir sumaišykite su padažu. Skanaus 🙂

Pesto

Moliūgų affogato

Šį sekmadienį dalyvavau labai smagiame konkurse, kuris vyko BAF parodoje Litexpo parodų rūmuose. Konkurso tema – improvizacija itališkos virtuvės ir rudens tema. Man Italija kažkodėl visų pirma asocijuojasi ne su pica ir pasta, o su ledais – gelato. Bet ledai ir ruduo ne visai susiję dalykai, todėl leidau sau improvizuoti. Nusprendžiau pagaminti moliūgų affogato, t.y. ledų ir kavos desertą.

Kaip tik turėjau namie iš sesės pasiskolintą ledų gaminimo mašinėlę, o šaldymo kameroje šiųmetinės moliūgų tyrės, todėl galvojau, kad per 1,5 val. (tiek buvo skirta laiko kiekvienam dalyviui) viską ko puikiausiai spėsiu padaryti. Pagrindinis dalykas, kurio man reikėjo – ledas, kad galėčiau greitai atvėsinti pakaitintą ledų masę prieš dedant ją į mašiną. Bet… organizatoriai ledo neparūpino 😀 Teko kažkaip suktis iš padėties. Pradžioje bandžiau vėsinti masę šalto vandens vonelėje, vėliau tiesiog šaldytuve (tikiuosi, Electrolux atstovai šito įrašo neskaito, nes šaldytuvui tokie fokusai ne į naudą, bet vienas iš teisėjų virtuvės šefas italas leido ;). Galiausiai, ledai atvėso, bet vis tiek nesukietėjo tiek, kiek reikėtų.

Bet matyt, deserto skonis atpirko nevisai tobulą jo išvaizdą, nes mano receptas laimėjo antrą vietą! Be galo tuo džiaugiuosi ir dėkoju visiems, kurie šį puikų konkursą organizavo ir jame teisėjavo! Beje, visų patiekalų galėjo ragauti ir į parodą atėję lankytojai, todėl affogato neliko per kelias minutes ir nufotografuoti man jo nepavyko (na… yra bendros lėkštės skirtos lankytojams nuotrauka, bet šią pliurzę/jovaliuką kažkaip gėda rodyti 😀 ). Aš pažadu šį patiekalą dar kartą pagaminti namie ir Jums parodyti kaip iš tikrųjų jis turėjo atrodyti. O dabar netradiciškai pažiūrėkit į mane, o ne į patiekalą, nes ragavusiems žadėjau patalpinti receptą kuo greičiau 🙂

P.S. Už nuotraukas didelis ačiū Indrės draugui.

affogato1

affogato2

 

Kartu

Moliūgų affogato reikės (~1l ledų):

  • 180 ml moliūgų tyrės (orkaitėje kepto ir sutrinto moliūgo)
  • 375 ml pieno
  • 250 ml riebios grietinėlės
  • 100 g cukraus
  • 1/2 a.š. malto cinamono
  • 1 cinamono lazdelės
  • 1/2 a.š. malto muskato riešuto
  • 1 vanilės ankšties
  • 5 didelių trynių
  • 1 a.š. tarkuoto šviežio imbiero
  • 1 v.š. romo arba brendžio
  • kelių saujų lazdyno riešutų
  • espresso kavos

Nedideliame prikaistuvyje sumaišome pieną, grietinėlę, cukrų, maltą cinamoną ir muskato riešutą. Vanilės ankštį perpjauname per pusę išilgai, išskobiame sėklas ir viską (ankštį ir sėklas) sudedame į pieno ir grietinėlės masę. Ten pat įmetame ir cinamono lazdelę. Maišydami šildome viską tol, kol kraštai pradeda pamažu burbuliuoti.

Dubenyje išplakame kiaušinio trynius. Į kitą dubenį perkošiame prikaistuvio turinį. Nuolat maišydami, maža srovėle (kad tryniai neišvirtų) supilame į trynius pusę karšto pieno. Paskui nebijodami supilame visą likusį pieną, išmaišome ir perpilame atgal į prikaistuvį. Nuolat maišydami kaitiname tol, kol masė sutirštės.

Į didelį dubenį įpilame šiek tiek vandens, sudedame ledą. Įstatome kitą mažesnį (bent 2l) dubenį. Į jį pro sietelį supilame karštą kiaušinių masę (sietelis reikalingas jei vis dėlto Jums nepasisekė ir tryniai susimetė į gumuliukus). Maišome tol, kol masė atšals. Jei niekur neskubate, galite masę tiesiog palikti vėsioje vietoje, kad taptų kambario temperatūros, o vėliau įdėti į šaldytuvą.

Į atšalusią masę įmaišome tarkuotą imbiero šaknį, romą ir moliūgų tyrę. Dar kartą viską gerai išmaišome ir supilame į ledų gaminimo aparatą. Jei turite laiko, pagamintus ledus galite sudėti į plastmasinę dėžutę ir įdėti į šaldymo kamerą bent 30 minučių.

Sausoje keptuvėje paskrudiname riešutus. Sukapojame juos peiliu.

Su ledų šaukštu į puoduką/stiklinę įdedame rutuliuką ledų, užpilame kelis arbatinius šaukštelius espresso (kiekis priklauso nuo to kiek dėsite ledų, bet espresso neturėtų būti labai daug) ir apibarstome skrudintais riešutais.

Gaminant šį patiekalą labai svarbi espresso kokybė. Jei neturite namie kavos virimo aparato (aš neturiu), siūlyčiau nepatingėti nueiti iki artimiausios kavinės ir užsisakyti jo ten, juk desertui reikalingas jau šiek tiek pravėsęs espresso.

Skanaus 🙂

Vištiena įdaryta deginta paprika ir fetos sūriu

Praeitą savaitę net dvi dienas iš eilės lankiausi “Čiop čiop” kulinarijos lofte. Šiandien noriu papasakoti apie antrą kartą, kai dalyvavau alaus ir maisto derinimo sesijoje. Apie tokius renginius girdėjau jau seniai, todėl labai džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko jame sudalyvauti.

Vakaras praėjo labai smagiai ir jaukiai. Nedidelėje kompanijoje gaminome, ragavome ir daug diskutavome apie skonius, derinius ir aišku, alų. Paskutiniu metu Lietuvoje tapo populiarios alinės, kuriose galima paragauti daugybę alaus rūšių. Vis garsiau kalbama apie tai, kad alų galima derinti prie maisto taip pat kaip ir vyną. Todėl matyt jau daug kas girdėjo, kad jis tinka ne tik prie “rimtų” patiekalų, bet ir prie desertų, ypač tamsus alus. Mes tą vakarą, deja desertų negaminome, bet bandėme suprasti, kaip tokia atrodo, neutrali mėsa kaip vištiena, priklausomai nuo gaminimo būdo gali tikti vis prie kito alaus.

Dar prieš atvykstant į studiją, kiekvienas dalyvis turėjo atsiųsti vištienos receptą bei pasakyti, prie kokio alaus jis turėtų derėti. Tiesą pasakius, aš neturėjau daug laiko apmąstymams, todėl nuėjau paprasčiausiu keliu – nusiunčiau mano mėgstamą, bet labai lengvą receptą.

O dabar apie smagiausią (man asmeniškai) dalį. Visą vakarą, kartu su mumis gamino, bei apie alaus derinimą pasakojo alaus someljė ir virtuvės šėfas – Donatas Dabrovolskas. Pačioje gaminimo pradžioje jis pasiūlė gaminusiems savo pagalbą, jei norėtume sužinoti, kaip šėfas siūlytų mūsų patiekalus patobulinti. Aš išnaudojau šią progą visus 100%, labai jau norėjosi sužinoti visokių gudrių triukų iš profesionalo. Todėl galiausiai mano patiekalas apsivertė aukštyn kojom ir tapo – vištienos kišenėmis su degintomis paprikomis ir fetos sūriu + paplotėliai su alyvuogėmis (jie atsirado visai netyčia, man mąstant kaip čia galima būtų įdomiau vienišas kišenėles patiekti ir nufotografuoti. Nepatingėkit jų išsikepti, laiko atima labai mažai, o skonį labai praturtina).

vistiena_s

Vištienai reikės (2-4 porcijoms):

  • 2 vištienos krutinėlės filė
  • 2 v. š. sojos padažo
  • 2 v. š. balzaminio acto
  • 2 a. š. cukraus
  • 2 česnako skiltelių
  • 2 raudonųjų paprikų
  • 80 g fetos sūrio
  • aliejaus kepimui

Paplotėliams reikės:

  • 2 lapelių sluoksniuotos bemielės tešlos
  • alyvuogių aliejaus
  • šakelės šviežio rozmarino
  • saujos juodųjų alyvuogių

Dubenyje sumaišome sojos padažą, balzaminį actą, cukrų ir susmulkintas česnako skilteles. Vištienos filė gabaliukuose įpjauname kišenes, sudedame juos į dubenį su marinatu, ištriname iš išorės bei vidaus ir paliekame ~ 20 min pasimarinuoti.

Tuo metu, pasiruošiame paprikas. Jei turite dujinę kaitlentę, tiesiog uždekite ugnį ir į ją įdėkite papriką. Odelė turi visiškai sudegti ir pajuoduoti. Vartykite papriką žnyplėmis, kad apdegtų iš visų pusių (žinau, skamba baisiai, bet gaunasi labai skani, dūmo skonio paprika). Apdegusias paprikas dėkite į dubenį su lediniu vandeniu tam, kad ji greičiau atvėstų ir odelė lengviau nusiluptų.

Jei dujų neturite, paprikas supjaustykite į 4 dalis, išimkite sėklas ir dėkite odele į viršų į kepimo skardą. Orkaitę įkaitinkite kaip tik įmanoma karščiau (jei turite griliaus režimą, jis puikiai tiks), skardą dėkite į patį viršų ir kepkite kol paprikų odelė apdegs.

Iškepusioms paprikoms nulupkite sudegusią odelę ir supjaustykite jas ~3 cm pločio juostelėmis. Tokiomis pat juostelėmis supjaustykite ir fetos sūrį. Surinkite įdarą – paprikos gabaliukas ant jo fetos sūris. Kartokite kelis kartus, priklausomai nuo krutinėlės dydžio. Sudėkite įdarą į išpjautą kišenę, stenkitės kad sluoksniai išliktų.

Įkaitinkite keptuvę. Ant stiprios ugnies apkepkite krūtinėlę iš abiejų pusių tam, kad susidarytų skani plutelė.

Sudėkite vištieną į kepimo skardą ir kepkite iki 90 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30-40 minučių. Jei abejojate, ar vištiena geria iškepė, perpjaukite ją per storiausią vietą ir patikrinkite (patiekiant tai vis tiek reikės padaryti, todėl vaizdas nuo to nenukentės).

Paplotėliai:

Sluoksniuotos tešlos lakštus sudėkite ant kepimo skardos, aptepkite alyvuogių aliejumi, apibarstykite smulkintu rozmarinu bei alyvuogėmis. Supjaustykite tešlą įstrižomis juostelėmis ir kepkite iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje ~ 10 minučių.

Skanaus 🙂

Birželio akimirkos ir šiuolaikinė lietuviška virtuvė

Iš karto matosi, kad prasidėjo vasara. Nuo paskutinio įrašo praėjo jau beveik mėnuo… Tikiuosi, Jūs taip pat kaip ir aš, mažiau laiko praleidžiate prie kompiuterio ir daug daug laiko skiriate vasaros malonumams. Mano vasaros dienos bėga smagiai, nes prižiūriu mažąjį M. todėl kartu su dabar jau didžiąja I. vietoje darbų kiekvieną dieną galime džiaugtis grynu oru, prūdu ir saule. Virtuvėje dabar praleidžiu ne tiek daug laiko, bet tinklaraščio irgi nepamirštu, eilėje laukia keli vasariški receptai.

Be viso to, šį mėnesį buvo ir daug smagių susitikimų su tinklaraštininkais ir ne tik:

  • žurnalo “Virtuvė. Nuo… Iki…” tradiciškai organizuojamas tinklaraštininkų dienos renginys (apie jį jau daug kas rašė, bet ir aš šiandien parašysiu šiek tiek, juk negaliu nepasidalinti savo receptu :).
  • tinklaraštininkų piknikas prie baltojo tilto (buvo taip smagu, kad nei vienos nuotraukos nepadariau). Tiesa, besišnekučiuojant gamtoje mums kilo toks klausimas, jei kitais metais piknikas būtų organizuojamas platesnėms masėms, ar atsirastų iš Jūsų norinčių sudalyvauti ir susipažinti su skaitomų tinklaraštininkų autoriais?
  • kelios smagios fotosesijos “Debesims”. Nuotraukomis deja, pasidalinti negaliu, bet dviejų iš jų rezultatus pamatysite jau rudens numeryje. O trečios tik kitąmet vasarą 😉
  • Joninės Zarasuose kartu su “Dainų šventės” dalyviais.
  • daug skanaus maisto kepsninėje, naminių ledų ir stalo žaidimų 🙂

Taigi, grįžtame prie tinklaraštininkų dienos – ji yra švenčiama birželio 14 dieną. Tą pačią dieną, mes visi ir susitikome naujame VDA pastate Maironio gatvėje. Tai buvo ne vienintelė naujiena (juk prieš tai, mes visą laiką susirinkdavome “Kulinarijos studijoje”). Šiais metais, patiekalus gaminome komandomis ir kiekvienoje komandoje buvo po VDA studente, kuri padėjo kūrybiškai patiekti mūsų paruoštus patiekalus. Mano komandai padėjo Barbora. Ačiū jai dar kartą!

Šių metų receptai turėjo atitikti temą – šiuolaikinė lietuviška virtuvė. Vos tik ją išgirdus, galvoje suūžė begalės minčių ir aš labai lengvai (nors to ir nesitikėjau) sukūriau užkandžio, pagrindinio patiekalo ir deserto receptus. Vienas iš jų buvo atrinktas gaminimui. Labai tuo džiaugiausi ir su malonumu gaminau kartu su mano sese ir Beata. Bet paskui paskaičiusi kitų dalyvių atsiliepimus apie renginį, supratau, kad per tą gaminimą daug ką įdomaus praleidau :)))

Per daug neišsiplėsiu, nes manau, kad Jūs jau ne vieną kartą skaitėte apie šį renginį. Trumpai apie kitų dalyvių patiekalus ir pabaigoje mano karštojo patiekalo receptas. Skanaus 🙂

Vitos užkandis “Morkų suktinukai su varške ir krienais”. Vita, buvo malonu susipažinti ir paplepėti! 🙂

atrinktos4

Astos “Raudonoji mišrainė kitaip”.

Raudona mišrainė kitaip_foto Jurgos Mižutavičiūtės (46)Nuotrauka Jurgos “Savaitgalio rendez-vous”.

Sandros “Atvėsinta keptų paprikų, pomidorų ir cinamono sriuba”. Mmm… Labai skanu 🙂

atrinktos3

Jolitos “Varškės kukuliai su vištiena”. Smagu buvo susipažinti, bet pabendrauti deja neturėjome daug laiko.

foto Jurgos Mižutavičiūtės (43)Nuotrauka Jurgos “Savaitgalio rendez-vous”.

Astos “Šakočio, varškės ir braškių desertas stiklinėje”.

atrinktos5

Aš gaminau kiaulienos bokštelius su karamelizuotais burokėliais, morkomis ir aguoninė bulvių košė. Nebusiu kukli ir pasakysiu, kad man šis derinys labai patiko. Tikiuosi patiko ir kitiems, tik gaila, kad galiausiai visiems teko ragauti mano patiekalą jau atšalusi. Kad ir kaip mes stengėmės patiekti viską laiku, sunku išlaikyti maistą šiltą kai reikia viską padaryti kartu su tiek daug dalyvių 🙂

Tikrai rekomenduoju šį patiekalą, jei norisi nustebinti svečius, o prie viryklės stovėti per daug nesinori, juk šiame patiekale pagrindinį darbą už Jus atlieka orkaitė ir gaminimas neužtruks ilgai (ypač jei daržoves tarkuosite tam skirta tarka. Už reklamą man niekas deja nemokėjo, tiesiog aš ją turiu ir labai dažnai naudoju :).

atrinktos61

4 porcijoms reikės:
  • 400g kiaulienos nugarinės
  • 2 v. š. miltų
  • aliejaus kepimui
  • druskos
  • juodųjų pipirų
  • 1 stiklinės sultinio arba vandens
  • 4 mažų burokėlių
  • 4 vidutinių morkų
  • 2 v. š. medaus
  • 4 vidutinių bulvių
  • sviesto
  • 250 ml pieno
  • 2 v. š. aguonų
Burokėlius ir morkas nulupame, supjaustome plonais griežinėliais ir sudedame į didelį dubenį. Medų sumaišome su aliejumi ir druska. Užpilame padažą ant daržovių ir gerai išmaišome.
Įkaitiname orkaitę iki 190°C. Skardą išklojame kepimo popieriumi, ant jo tolygiai paskirstome daržoves ir kepame apie 50 minučių. Per tą laiką morkos turi visiškai suminkštėti, o burokėliai likti vos juntamai traškūs.
Kol daržovės kepa, kiaulieną supjaustome į keturias dalis, kiekvieną iš jų išmušame, iš abiejų pusių apibarstome druska ir pipirais, apvoliojame miltuose. Trumpai apkepiname kepsnelius labai karštoje keptuvėje su trupučiu aliejaus.
Kepimo formą išklojame folija, sudedame ant jos kepsniukus, uždengiame kitu folijos lapu. Įdedame į orkaitę šalia daržovių. Kepame 20 min. Ištraukiame kepsniukus iš orkaitės, įpilame į skardą stiklinę sultinio arba vandens. Vėl uždengiame folija ir kepame dar 15 – 20 minučių.
Bulvių košę ruošiame kaip įprastai. Nulupame bulves, supjaustome, išverdame su trupučiu druskos. Kol bulves verda, aguonas užplikome, paliekame šiek tiek pastovėti. Vėliau, nupylę vandenį sutriname jas. Išvirusias bulves taip pat sutriname, įdedame gabaliuką sviesto, supilame beveik iki virimo pakaitintą pieną, išmaišome. Sudedame aguonas ir dar kartą išmaišome.
Norintiems patiekti šį patiekalą šiek tiek įdomiau, siūlau pasinaudoti mūsų su Barbora serviravimo idėja. Kepsnelius supjaustykite kelių centimetrų juostelėmis, iš jų sukonstruokite šulinius. Ant šulinių viršaus sudėkite karamelizuotus burokėlius ir morkas. Šalią suformuokite aguonų takelį, ant jo dviejų šaukštų pagalba sudėkite bulvių košę.
Skanaus! 🙂

Puošnūs keksiukai su vyšniomis

Labai džiaugiuosi, matydama, kad “Languota prijuostė” vėl atgijo! Deja, ne kiekvieną kartą spėju joje sudalyvauti, bet kitų įrašus mielai paskaitau. Juk taip smagu sužinoti ką nors naują apie koleges tinklaraštininkes 😉 Gegužės mėnesį, languotą prijuostę užsirišo Elinga iš “Spoon alley”. Ji kviečia pasidalinti savo mintimis apie gražų maistą ir valgymą akimis.

Aš taip pat, kaip ir Elinga, tikrai valgau akimis. Peržiūrint naujus prenumeruojamų tinklaraščių įrašus, akimis pirma permetu nuotraukas, jei jos užkabina, perskaitau receptą. Todėl, jei autoriaus nuotraukų stilius yra “pliaukšt bet kaip su blykste, labai pritraukus ir dar su staline lempa” į tokių tinklaraštį aš daugiau neužsuku (nebent po pusės metų, juk žmonės tobulėja). Aišku, nesakau, kad mano nuotraukos yra meno kūriniai, bet aš tikrai labai stengiuosi ir fotografavimas bei nuotraukų tvarkymas dažnai užtrunka ilgiau, nei gaminimas 🙂

Taip pat yra ir su kulinarinėmis knygomis. Nors aš ir suprantu, kad svarbiausia yra receptų autorius, o ne nuotraukos, man vis tiek labai patinka, kai prie kiekvieno recepto yra graži(!) nuotrauka. Juk taip išsirinkti receptą yra daug lengviau 😉

MotinosDiena_Viktorija_4s

Bet tiesą pasakius, kiekvieną dieną patiekiamam maistui aš nesu tokia išranki. Dažniausiai valgant, maisto ant lėkščių nedėlioju, nes pas mus įprasta, kad kiekvienas įsideda į savo lėkštę tiek, kiek planuoja suvalgyti. Žinoma, kartais ir pažaidžiu kartu su vyresniąja I. – sudėlioju iš daržovių žmogėliuką (taip jos visos būna suvalgytos) arba iškepu saulės formos blyną 🙂 Kas kita, maistas, kurį planuoju parodyti Jums. Fotografuojamas maistas būna išdėliotas gražioje lėkštėje, prie jos priderinti įrankiai ir servetėlės 😉 Aišku, paskui pati jį ir suvalgau, bet maistas dažniausiai jau būna šaltas, todėl gražus serviravimas didelio džiaugsmo neteikia 😀

Pastebėjau, kad žurnaluose ir knygose, mano žvilgsnis dažniausiai užkliūna už desertų. Juos gaminti ir nufotografuoti gražiai yra daug smagiau ir paprasčiau negu pavyzdžiui troškinį 🙂 Bet tortų puošime mano rankos yra gana kreivos, todėl dažniausiai renkuosi tokius skanėstus, kurie yra gražūs be didelių dekoravimo pastangų. Tokie kaip macarons, arba šiandienos receptas – keksiukai. Jų net nereikia puošti jokiais kremais, vis tiek atrodo puikiai 😉

MotinosDiena_Viktorija_6s

12 keksiukų reikės:

  • 135 g sviesto
  • 100 g rudojo cukraus
  • 3 kiaušinių
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • 150 g miltų
  • ½ a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelis druskos
  • 200 g šaldytų vyšnių (galite naudoti ir šviežias)
  • migdolų plokštelių

Išlydykite sviestą ir sumaišykite jį su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną įplakdami iki purios vientisos masės. Supilkite vanilės ekstraktą, suberkite persijotus miltus, kepimo miltelius ir druską. Dar kartą viską gerai išmaišykite.

Keksiukų kepimo formą ištepkite sviestu arba išklokite popierinėmis formelėmis. Supilkite tešlą į formeles užpildydami 2/3 jų tūrio. Į kiekvieną formelę šiek tiek paspausdami įdėkite po tris vyšnias (uogų atšildyti nereikia).

Apibarstykite migdolų plokštelėmis.

Kepkite 20−25 minutes iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Jei keksiukų kraštai per greitai ruduoja, o vidurys dar skystas, sumažinkite ugnį iki 160−170°C temperatūros.

Skanaus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

MotinosDiena_Viktorija_9s

Tinklaraštininkų susitikimas restorane “Tiflisi”

Ar čia tik man taip yra? Kai ilgesnį laiką skaitau kokį nors tinklaraštį, atsiranda jausmas, lyg tą žmogų pažinočiau. Atrodo susitiktum ir tikrai rastum apie ką pasikalbėti 🙂 O žinot kas yra smagiausia? Susitinki, matai žmogų pirmą (na, gal antrą) kartą ir pasirodo, kad tai yra tiesa, pašnekesiai liejasi laisvai ir nesinori išsiskirti. Taip buvo ir šį kartą, kai “Borjomi” ir restoranas “Tiflisi” pakvietė į svečius šaunią tinklaraštininkų kompaniją. Smagu, kad daugelį iš jų matau jau ne pirmą kartą, todėl pasišnekučiuoti tikrai buvo apie ką.

Aišku, aš nebūčiau aš, jei nesupainiočiau renginio pradžios laiko ir nepavėluočiau. Praleidau prisistatymo kalbas ir užkandžius, bet kaip sakė restorano šeimininkas, tai buvo tik neįdomiausia renginio dalis 😉 Kai atėjau aš, gruziniškas vynas ir “Borjomi” jau liejosi laisvai ir visi laukė virtuvės šefo gaminimo pamokėlės.

TKartu1

Ji prasidėjo netrukus. Šefas mokino gaminti chačapurį (pasirodo, jų būna ir su mėsa).

TKartu3

Ir labai egzotiškai atrodančius vėrinukus (egzotiškai, nes jie buvo suvynioti, kaip mums sakė į skrandžio plėvelę (???) nors šiaip ji buvo labiau panaši į kininio kopūsto lapą :)))

TKartu2

Vėliau sekė smagūs pokalbiai, netikėtas maistas. Juk šefas sakė, kad gruzinai valgo viską, tai negi nepavaišinsi tinklaraštinikų kepenėlių ir plaučių troškinių?

TKartu4

Aišku, ragavome mes ir egzotiškųjų vėrinukų (pasirodo, ta plėvelė visai skaniai sukepa).

TKartu5

Taip pat, nepaliko mūsų ir be dovanų. Sveikojo “Borjomi” ir gruziniškų prieskonių mišinio. O Jūs, ar mėgstate “Borjomi”? Aš jau kažkada rašiau, kad nuo vaikystės nemėgstu gazuotų gėrimų, todėl “Borjomi” man visų pirma asocijuojasi su sveikata. Tikriausiai, taip yra todėl, kad vaikystėje po persirgtos geltos, teko ilgai gerti šį mineralinį vandenį. Visi sakė, kad tai padės kepenims atsistatyti 🙂

O pabaigai, keli įdomus faktai apie “Borjomi”, kurie mane nustebino (su pavėlavusiais organizatoriai pasidalino informaciją el. formatu 😉

  • Pasirodo, pasaulis tas pačias spalvas suvokia visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, balta mums simbolizuoja tyrumą, nekaltumą, tačiau Indijoje šią prasmę perteikia tik raudona, o Kinijoje balta iš viso yra gedulo spalva. Dar daugiau, nors pasaulis vienbalsiai žalią sieja su natūralumu ir gyvybe, tačiau japonams ji yra tiesiog modernumo simbolis, o Indonezijoje netgi draudžiama spalva. Atrodytų, jog siekiant išlaikyti vienintelę norimą spalvos prasmę, lieka tik sukurti naują. Būtent taip padarė gruzinai, kurie turi unikalios „Georgian green“ („Gruziniška žalia“) spalvos patentą. Įdomu, kaip ji atrodo? Žvilgtelkite į stiklinį „Borjomi“ buteliuką.
  • Vieno garsiausių rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio fantastinės dramos „Soliaris“, filmavimo aikštelėje kilo žymusis ginčas dėl „ateities“ mineralinio vandens. Veiksmas vyksta tolimoje ateityje, tad filmuojant konferencijos sceną, kūrybinė grupė pasiūlė taip išdėstyti ant stalų stovinčius „Borjomi“ butelius, kad į kadrą nepatektų jų etiketės. Tačiau A. Tarkovskis buvo neperkalbamas ir užsispyrė palikti „Borjomi“ taip, kad etiketės būtų matomos. Esminis režisieriaus sprendimo argumentas – šis mineralinis vanduo bus lygiai taip pat geriamas ir tolimiausioje ateityje.
  • Siekdama didinti politinį spaudimą Gruzijai, 2006 m. Rusija panaudojo ir ekonominį – paskelbė embargą gruziniškiems vynams ir vandeniui. Skaudžiausiai tai turėjo atsiliepti „Borjomi“, kuris į Rusiją eksportavo apie 65 proc. produkcijos. Paradoksalu, tačiau embargo metu šio mineralinio vandens vartojimas kaip tik padidėjo Europoje, ypač, Baltijos šalyse. Atsižvelgiant į tai, „Borjomi“ gamintojai persiorientavo į Vakarų rinką ir Lietuvoje įkūrė pirmąją Europoje „Borjomi“ atstovybę – „IDS Borjomi Europe“. Šių metų balandį „Borjomi“ grįžo į Rusijos rinką.