Category Archives: kepiniai be kiaušinių

Ruginis moliūgų keksas (be kiaušinių)

Tik pradėjusi vartyti užsienietiškus kulinarinius tinklaraščius, stebėjausi, kiek pasaulyje yra visokių dietų, ar maisto filosofijų. Vegetarai, veganai, žaliavalgiai, netoleruojantys glitimo, pieno produktų arba kiaušinių. Buvo įdomu stebėti kulinarinius eksperimentus, bet pati į juos per daug dėmesio nekreipiau. Tiesiog stengiausi valgyti sveiką, namie gamintą maistą. Tačiau taip jau gavosi, kad dabar turėsiu bent jau kurį laiką gaminti maistą be kiaušinių. Todėl, artimiausiu metu, sulauksite daug patiekalų, kurie tradiciškai gaminami su jais, bet pasirodo, puikiai gaunasi ir be kiaušinių 🙂 Tikiuosi, tai bus naudinga ne tik man 🙂

Šis keksas – tinkamas skanėstas net ir mažiems vaikams. Jo pagrindą sudaro moliūgas ir ruginiai miltai, be to kekse nedaug cukraus. Mano mažoji I. suvalgiusi vieną gabaliuką, iš karto paprašė kito. Jei esate saldesnių kepinių mėgėjai, siūlau cukraus kiekį didinti bent jau iki 3/4 stiklinės.

Keksui reikės:

  • 1 stiklinės moliūgų tyrės (orkaitėje kepto ir sutrinto moliūgo)
  • 1/2 stiklinės saulėgrąžų aliejaus
  • 1/2 stiklinės kefyro
  • 1/2 stiklinės rudojo cukraus (jei mėgstat saldžiai – 3/4)
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • 1 a. š. kepimo sodos
  • 1 a. š. cinamono
  • žiupsnelio muskato riešuto
  • 1 stiklinės ruginių miltų
  • 1/2 stiklinės kvietinių miltų (iki 1 stiklinės, jei moliūgų tyrė buvo labai skysta)
  • 1/2 stiklinės džiovintų uogų (naudojau vyšnias ir šilauoges)

Išplakame moliūgų tyrę, aliejų ir kefyrą iki vientisos masės. Suberiame cukrų ir dar kartą išplakame. Kitame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą ir prieskonius. Suberiame sausus produktus į dubenį su skystais produktais ir gerai išmaišome. Sudedame džiovintas uogas ir dar kartą išmaišome.

Kepimo formą patepame plonu aliejaus sluoksniu. Sukrečiame tešlą, išlyginame.

Kepame 20 minučių iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Vėliau, temperatūrą sumažiname iki 180 laipsnių ir kepame dar 25 minutes.

Skanaus 🙂


Javų batonėliai

Dažniausiai, gaminu greičiau ir daugiau, negu rašau į tinklaraštį. Todėl prieš pradedant naują įrašą, kartais sunku apsispręsti, apie ką rašyti. Smagu, kad šiuolaikinių technologijų pagalba, galima greitai susisiekti su skaitytojais ir paklausti jų nuomonės. Taip šiandien ir padariau, Facebook’e paprašiau pasirinkti vieną iš trijų receptų:

Smagu, kad skaitytojai dalyvavo balsavime ir vienbalsiai išrinko javų batonėlius. Dar kartą ačiū! 🙂

Receptas buvo ruoštas žurnalo “°C” rudens numeriui. Šie batonėliai tikras maistas smegenims, todėl buvo pasiūlyti, kaip desertas programuotojų dienai paminėti. Be to, labai įdomus jų gamybos procesas, nes nereikia orkaitės, užteks ir keptuvės!

Batonėliams reikės:

  • 1 stiklinės greito paruošimo avižinių arba penkių grūdų dribsnių
  • ¼ stiklinės kokoso drožlių
  • ¼ stiklinės migdolų
  • ¼ stiklinės džiovintų spanguolių
  • 80 ml medaus
  • 15 g sviesto
  • 1 v. š. rudojo cukraus
  • 1 v. š. vandens

Avižinius dribsnius, kokoso drožles, kapotus migdolus ir džiovintas spanguoles išmaišome ir suberiame į keptuvę. Kaitiname ant vidutinės ugnies, kol viskas gražiai apskrus (atsargiai, ant per didelės ugnies kokoso drožlės greitai pradeda degti).
Suberiame apkepintus produktus į dubenį. Sudedame į keptuvę medų, sviestą, cukrų ir vandenį. Kaitiname ant mažos ugnies, kol masė pradės burbuliuoti. Išjungiame ugnį, suberiame į keptuvę sausus produktus. Viską gerai išmaišome.
Dar karštą masę sukrečiamee ant kepimo popieriaus lapo, tolygiai paskleidžiame šaukštu taip, kad gautumėte maždaug 1 cm storio sluoksnį. Uždengiame kitu kepimo popieriaus lapu. Lengvai paspaudžiame.
Palaukiame 5 minutes, kol masė atvės. Nuimame viršutinį lapą, supjaustome norimo dydžio batonėliais (batonėlių kraštai dar byrės, todėl tiesiog palyginkite juos peiliu).
Vėl uždengiame kepimo popieriumi ir paslegiame kuo nors lygiu ir sunkiu, pavyzdžiui knyga arba pjaustymo lentele. Paliekame atvėsti ir sustingti.
Batonėlius laikykite orui nepralaidžiame inde.

P.S. Jei norite kietesnių ir geriau formą laikančių batonėlių, išbandykite šį receptą. Nuotrauka gal ir nelabai kokia, bet skonis puikus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Bananiniai sausainiai (veganiški)

Šiuos sausainius nusprendžiau išsikepti todėl, kad namie eilinį kartą buvo nelabai gražiai atrodančių bananų. Tik vėliau, pastebėjau, kad jie veganiški. Juose nėra sviesto, todėl sausainiai gavosi ne trapūs, o minkšti ir labai aromatingi. Mums puikiai tiko prie stalo žaidimų pakramsnoti. Su braškių arbata tiesiog puiku 🙂

Pastebėjau, kad man labai patinka svetimos nuotraukos, kuriose yra daug detalių. Visokių staltėsėlių, puodelių, gražių įrankių. Bet aš pati, pradžioje pridėlioju visko daug, o fotografavimo eigoje detalės po vieną dingsta iš kadro ir nuotraukos gaunasi minimalistinės. Bet gal taip ir geriau? 😉

Sausainiams reikės:

  • 2 bananų
  • 1/2 stiklinės žemės riešutų sviesto su riešutų gabaliukais
  • 1/4 stiklinės rudojo cukraus
  • 1/4 stiklinės baltojo cukraus
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • žiupsnelio druskos
  • 1 ir 1/2 stiklinės miltų

Bananus nulupame ir sutriname šakute. Dubenyje sumaišome bananus, riešutų sviestą, rudąjį ir baltą cukrų. Suberiame druską ir kepimo miltelius. Išmaišome. Beriame po 1/4 stiklinės miltų ir kiekvieną kartą gerai išmaišome. Kai visi miltai bus įmaišyti, suformuojame iš tešlos maždaug penkių centimetrų storio dešrelę, supjaustome ją riekelėmis ir  dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kiekvieną gabaliuką paplojame skersai ir išilgai šakute, kad atsirastų raštas. Kepame

11-13 minučių iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Atvėsiname ant grotelių.

Skanaus 🙂


Receptas iš “Pass the sushi”.

Lipnus cinamoninis pyragas (Monkey bread)

Šiek tiek atšalus orams, vėl galima jungti orkaitę, džiaugtis cinamono aromatu ir šiltos arbatos puodeliu. Tokiems jaukiems vakarams, labai tiks lipnus cinamoninis pyragas. Jis JAV yra dažniausiai vadinamas “Monkey bread” (beždžionių duona). Niekas tiksliai nežino iš kur atsirado šis pavadinimas. Yra du dažniausiai sutinkami paaiškinimai. Pirmas, kad iškeptas pyragas primena medį, angliškai vadinamą “The Monkey-puzzle tree”. Antras, linksmesnis ir man labiau patinkantis paaiškinimas toks: žmonės, susėdę ratu ir rankomis valgantys šį pyragą labai primena beždžionių šeimynėlę 🙂

Labai mėgstu mielinius pyragus su daug įdaro. “Monkey bread” būtent toks. Kiekvienas gabaliukas yra apgaubtas saldžia karameline plutele. Valgyti dar šiltą, plėšant rankomis ir užsigeriant arbatos ar šalto pieno puodeliu, neapsakomas malonumas 🙂

Pyragui reikės:

  • 30 g tirpinto sviesto
  • 1 puodelio šilto pieno
  • 1/3 puodelio šilto vandens
  • 1/4 puodelio cukraus
  • pakelio (7 g) sausų mielių
  • 3 ir 1/4 puodelių miltų
  • 1 a. š. druskos

Cukraus plutelei reikės:

  • 1 puodelio rudojo cukraus (geriausia naudoti šviesų smulkų cukrų, nes jis geriau tirpsta. Aš naudojau demerara ir viršutiniame pyrago sluoksnyje cukrus neištirpo)
  • 2 a.š. malto cinamono
  • 110 g sviesto

Ruošiame tešlą:
Mieles sumaišome su trupučiu pieno ir cukraus. Paliekame kelioms minutėms tam, kad mielės pradėtų veikti. Suberiame į mieles druską ir likusį cukrų, supilame tirpintą sviestą, išmaišome. Po truputį pilame pieną ir vandenį, beriame miltus. Maišome elektriniu maišytuvu (antgaliais skirtais tešlai) tol, kol tešla sušoka į kamuoliuką. Jei tešla gaunasi per daug skysta ir limpanti prie rankų, įberiame dar porą šaukštų miltų. Įdedame tešlą į aliejumi pateptą indą, uždengiame jį rankšluosčiu arba maistine plėvele ir paliekame valandai kilti. Aš paskutiniu metu pamėgau šaltą kildinimą. Užmaišau tešlą iš vakaro, kai mažoji I. užmiega, pastatau į šaldytuvą ir ryte tešla būna jau paruošta kepimui.

Toliau gaminame mišinį plutelei. Viename dubenyje ištirpiname sviestą, kitame sumaišome cukrų ir cinamoną.

Formuojame pyragą:
Iš iškilusios tešlos iškočiojame stačiakampį, jį padaliname į 64 gabaliukus (8 gabaliukai skersai, 8 išilgai). Iš kiekvieno gabaliuko padarome kamuoliuką, pamerkiame jį į tirpintą sviestą, apvoliojame cukraus ir cinamono mišinyje ir įdedame į sviestu išteptą kepimo formą (tešlą į sviestą patogiausia mirkyti pasmeigus ant šakutės). Tuos pačius veiksmus pakartojame su visais likusiais gabaliukais (galima tešlą dalinti ir į mažiau dalių, bet kuo daugiau, tuo skaniau). Uždengiame kepimo formą ir paliekame valandai šiltai – kilti.

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių ir kepame pyragą 30 –35 minutes. Ištraukiame iš orkaitės ir paliekame 5 minutėms atvėsti (bet neilgiau, nes paskui bus sunku išimti iš formos). Apverčiame ant lėkštės ir dar šiltą valgome, plėšydami gabaliukus rankomis…

Skanaus 🙂

Receptas iš “Smitten Kitchen”.

Bandelės su avižiniais dribsniais ir vyšniomis

Jau seniai negaminau specialiai svetainės “52 skanios savaitės” paskelbtomis temomis. Bet šią savaitę, naršant internete, akys užkliuvo už šių bandelių. Pagalvojau, reikia išbandyti. Jei jos skanios, verta dažniau ruošti būtent tokia mielinę tešlą, juk avižiniai dribsniai sveikiau už miltus 🙂 Gaminti iš šios tešlos buvo smagu. Pradžioje atrodė, kad per mažai miltų, bet iškilusi tešla prie rankų nebelipo. Bandelės gavosi labai minkštos, o avižinių dribsnių visiškai nesijautė. Rekomenduoju smaližiams, kurie nori bent šiek tiek sveikiau maitintis 🙂

Dvylikai bandelių reikės:

  • 1/2 puodelio pieno
  • 1/4 puodelio šilto vandens
  • 1/8 puodelio cukraus
  • 1 a. š. druskos
  • 1/8 puodelio saulėgrąžų aliejaus
  • 7 g (vieno pakelio) sausų mielių
  • 1 ir 3/4 puodelio miltų
  • 1/2 + 1/8 puodelio greito paruošimo avižinių dribsnių
  • vyšnių arba kitokios mėgstamos uogienės

Dideliame dubenyje sumaišome šiltą vandenį, arbatinį šaukštelį cukraus ir mieles. Maišome kol mielės ištirpsta. Paliekame pastovėti 10 – 15 minučių, arba tol, kol masė pradeda burbuliuoti.

Prikaistuvyje sumaišome pieną, aliejų, likusį cukrų ir druską. Užkaičiame, bet ne užviriname. Maišome, kol cukrus ištirpsta. Supilame gautą masę į dubenį su mielėmis. Įmaišome avižinius dribsnius ir pusę miltų. Po truputį beriame likusius miltus ir minkome tešlą tol, kol jį nesušoka į kamuoliuką (gauta tešla dar šiek tiek limpa prie rankų, bet po kildinimo nustoja).

Padarome iš tešlos kamuoliuką, padedame jį į aliejumi išteptą dubenį, uždengiame maistine plėvele ir paliekame per naktį šaldytuve (galima kildinti ir paprastai, bet man labai patiko ryte valgyti ką tik iškeptas bandeles). Pabarstome stalą miltais, iš tešlos iškočiojame apie 1/2 cm storio stačiakampį, aptepame jį uogiene (man užteko keturių su kaupu šaukštų). Suvyniojame tešlą į ritinėlį ir supjaustome į dvylika dalių.

Keksiukų kepimo formą ištepame aliejumi, į kiekvieną formelę padedame po bandelę. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame pusvalandžiui kilti. Kepame 15 –20 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Galime papuošti kondensuotu pienu, bet skanu ir be jo 🙂

Skanaus 🙂

Savaitgalio pusryčiai: didriestainiai (bagels)

Man patinka, kai tinklaraštininkai išverčia ne tik receptus, bet ir patiekalų pavadinimus. Pavyzdžiui, nevadina sūrio pyragus “cheesecake’ais”, o keksiukus “muffin’ais’”. Aišku suprantu, kad ne visais atvejais tai įmanoma padaryti, bet manau, verta pasistengti. Juk ieškant lietuviško atitikmens, galima sužinoti tiek daug naujo. Aš šį kartą, ieškojau vertimo žodžiui “bagel”. Ir sužinojau, kad lietuviškai jis vadinasi didriestainis. O nuo riestainio skiriasi tuo, kad yra storesnis ir su mažesne skyle, todėl yra už riestainį minkštesnis. Prieš tai galvojau, kad būtent didriestainiai ypatingi tuo, kad juos prieš kepant orkaitėje, reikia apvirti. Bet pasirodo, taip kepami visų rūšių riestainiai. Manoma, kad didriestainius pradėta kepti dar XVII a. Krokuvoje, žydų bendruomenėje. Dabar didriestainiai populiariausi JAV, Kanadoje ir UK.

Mane didriestainiai, pirmiausiai sudomino dėl ypatingo gaminimo būdo. O vėliau sužavėjo jo skonis. Traški plutelė ir minkštas vidus. Skaniausi jie ką tik iškepti, kitą dieną pasidaro kiek kietoki. Bet paskrudinti, vėl suminkštėja. Labai skanu juos valgyti tiesiog su sviestu, bet galima naudoti kaip pagrindą bet kokiam sumuštiniui.

Dešimčiai didriestainių reikės:

  • 7 g sausų mielių
  • 4 v. š. cukraus
  • 2 a. š. druskos
  • 450 g miltų (sunaudojau 500 g)
  • sezamo sėklų

Dideliame dubenyje sumaišome mieles, vieną valgomąjį šaukštą cukraus ir 100 ml šilto vandens. Maišome kol ištirpsta mielės. Paliekame pastovėti 10 – 15 minučių tam, kad mielės pradėtų veikti. T. y. tol, kol masė pradeda burbuliuoti.

Į dubenį su mielėmis supilame dar 200 ml šilto vandens, įmaišome druską ir pusę miltų. Po truputį beriame likusius miltus ir minkome tešlą tol, kol jį nustoja lipti prie rankų.

Padarome iš tešlos kamuoliuką, padedame jį į aliejumi išteptą dubenį, uždengiame maistine plėvele ir paliekame tol, kol tešlą padidėja dvigubai. Jei norime didriestainius kepti pusryčiams, paliekame tešlą per naktį šaldytuve. Nors ten ir šalta, bet per dešimt – dvylika valandų tešla kuo puikiausiai iškyla. Padaliname tešlą į dešimt gabaliukų. Iš kiekvieno gabaliuko padarome kamuoliuką, jį šiek tiek suplojame ir medinio šaukšto galu, per vidurį padarome skylę. Pirštais dar šiek tiek tą skylę padidiname. Padedame ant miltuoto paviršiaus ir uždengiame rankšluosčiu.

Didelį puodą pripildome vandeniu iki pusės, suberiame į jį likusius 3 šaukštus cukraus. Užviriname. Sudedame kelis didriestainius taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu. Verdame 1 – 2 minutes, apverčiame ir verdame dar tiek pat. Su kiaurasamčiu išimame iš vandens, nusausiname popieriniu rankšluosčiu, padedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir apibarstome sezamo sėklomis (man visi riestainiai į vieną skardą netilpo).

Kepame iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes

Skanaus 🙂

Receptas iš čia.

Morkų pyragas

Senokai nieko nerašiau… :), vis pritrūkdavo laiko, įkvėpimo ar dar ko nors. Iš tikrųjų visą šį laiką ir negaminau nieko naujo ar ypatingo, todėl dalinuosi dar vasarą išbandytu receptu: Žaidimų aikštelės Morkų pyragų :).
Pyragą kepiau netgi du kartus: pirmą kartą morkas susmulkinau blenderiu, o antrą kartą – nepatingėjau sutarkuoti iki vientisos masės… ir nusprendžiau, kad neverta :), nes dar kurį laiką skaudėjo ranką, o pirmą kartą keptas pyragas gavosi net skanesnis :))

  • 300 g morkų
  • 0.5 stiklinės rudojo cukraus
  • 1.5 stiklinės miltų
  • 0.5 stiklinės aliejaus
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • saujos kokoso drožlių
  • 1 a. š. kardamono

Susmulkintas morkas sumaišyti su cukrumi ir palikti valandai ar kol ištirps cukrus. Įmaišyti miltus, kepimo, miltelius, aliejų, kokoso drožles bei kardamoną ir gerai išmaišyti.

Kepti kepimo popieriumi išklotoje formoje (naudojau kekso formą) ~40 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Skanaus 🙂

Bavariška duona

Šiais laikais taip sunku surasti paprasčiausius produktus be visokių E. Pavyzdžiui duona. Paskutiniu metu, bent jau ruginės galima nusipirkti ekologiškos. O baltos, buitiškai šnekant bulkos, nei su žiburiu nerasi… Vien dėl to, verta pirkti duonkepę ir keptis ją namie. Šiandien būtent tokios saldžios duonos receptas.

Vienam kepaliukui (~ 750 g) reikės:

  • 3/4 puodelio pieno
  • 1/4 puodelio vandens
  • 25 g sviesto
  • 1 v. š. brendžio
  • 3 puodelių miltų
  • 2 v. š. cukraus
  • 3/4 a. š. druskos
  • 1/2 a. š. malto muskato riešuto
  • 1/4 a. š. malto kardamono
  • 1 a. š. sausų mielių
  • 1/2 puodelio razinų

Sudedame visus produktus į duonkepe ta tvarka, kuri nurodyta recepte. Nustatome kepaliuko dydį ir norimo apskrudimo laipsnį (naudojau patį šviesiausią) ir kepame kepimo programa, skirta baltai duonai.

Gaunasi puiki saldi duona, su lengvu prieskonių aromatu.

Skanaus 🙂

Receptas adaptuotas iš čia.

Beveik norvegiška ruginė duona

Labai gaila, bet jau šiandien reikėjo grąžinti duonkepę 🙁 Dar liko keli receptai, kuriais su jumis nepasidalinau. Vienas iš jų – ruginė duona. Ją kepiau paskutinę dieną. Labai norėjau išbandyti, bet neturėjau nei raugo, nei salyklo, todėl internete ieškojau kuo paprastesnio recepto. Vieną radau čia. Neturėjau rupių miltų, todėl nusprendžiau kiek paimprovizuoti ir pridėjau moliūgų ir saulėgrąžų sėklų. Tešla gavosi kiek skystoka ir duona mažumėle sukrito, bet duonos skoniui tai neatsiliepė. Gavosi tikrai puiki, sodraus skonio ruginė duona. Jei turėčiau savo duonkepę, kepčiau dar ir dar 🙂

Vienam kepaliukui (~750 g) reikės:

  • 1 puodelio vandens
  • 1/3 puodelio melasos
  • 35 g sviesto
  • 1/2 a. š. druskos
  • 1/4 puodelio saulėgrąžų sėklų
  • 1/4 puodelio moliūgų sėklų
  • 1 ir 2/3 puodelio ruginių miltų (manau, jei būtų 2 puodeliai, duona nesukristų)
  • 1 ir 2/3 puodelio kvietinių miltų
  • 2 a. š. sausų mielių

Saulėgrąžų ir moliūgų sėklas apkepiname sausoje keptuvėje.

Sudedame visus produktus į duonkepe ta tvarka, kuri nurodyta recepte. Nustatome kepaliuko dydį ir norimo apskrudimo laipsnį (naudojau patį šviesiausią) ir kepame kepimo programa, skirta baltai duonai (nežinau, gal geriau būtų kokia kita, bet paskaičiusi aprašymą, tinkamesnės neradau).

Valgome dar šiltą su sviestu ir puodeliu arbatos.

Skanaus 🙂

Sūrio duona, kepta duonkepėje

Apsėdimas duonkepe tęsiasi. Naršau internete skersai ir išilgai, bandau atrasti įdomius duonos receptus. Vienas iš atrastų, išbandytų ir puikiai įvertintų – sūrio duona. Joje gan stipriai jaučiasi sūrio skonis, todėl skaniausia valgyti tiesiog su sviestu prie arbatos.

Kepaliukui duonos reikės (~ 750 g):

  • 3/4 puodelio šilto vandens
  • 1/2 puodelio riebios švelnios varškės (arba paprastos, pertrintos per sietelį)
  • 1/2 puodelio tarkuoto fermentinio sūrio
  • 3 v. š. tarkuoto “Džiugo”
  • 2 v. š. cukraus
  • 13 g sviesto
  • 1 ir 1/2 a. š. druskos
  • 3 puodelių miltų
  • 2 a. š. sausų mielių

Visus produktus sudedame į duonkepe ta tvarka, kuri nurodyta recepte. Kepame kepimo programa, skirta baltai duonai. Skanaus 🙂

P. S. Patinka man trumpi receptai 😉

Receptas adaptuotas iš čia.