Category Archives: pusryčiai

Morkų sklindžiai

Gerai kartais pasikuisti senose bylose, radau daug receptų, kurie taip ir nebuvo publikuoti tinklaraštyje. Vienas iš tokių receptų yra šie morkų sklindžiai. Morkos kepiniuose dėl savo saldumo jau tikrai niekam ne naujiena. Vieną morkų sklindžių receptą aš jau publikavau. Šie gaunasi storesnį, labiau panašūs į pyragėlius, o ne blynus. Paragaukite 🙂

Morku blynaiV5_s

3-4 porcijoms reikės:

  • 150 g morkų
  • 2 kiaušiniai
  • 1/3 stiklinės cukraus
  • 1 ½ stiklinės miltų
  • 1 stiklinė kefyro arba rūgpienio
  • 1 a. š. cinamono
  • ½ a. š. kepimo miltelių
  • ½ a. š. maistinės sodos
  • ghee sviesto kepimui

Morkas nuskuskite ir sutarkuokite smulkia (bulvine) trintuve.

Kiaušinius išplakite su cukrumi. Nuolat maišydami, į kiaušinius suberkite 1 stiklinę
miltų ir supilkite kefyrą arba rūgpienį. Suberkite cinamoną, kepimo miltelius,
sodą, įmaišykite tarkuotas morkas. Tešla turi būti grietinės tirštumo ir blynas
keptuvėje turėtų tik šiek tiek išsilyginti, bet per daug joje neišsiplėsti. Jei tešla
per skysta, įberkite dar iki pusės stiklinės miltų.

Sklindžius kepkite keptuvėje įkaitintame šlakelyje ghee sviesto ant žemos ugnies.
Jei apskrudus vienai blyno pusei kita dar nespėja sutvirtėti, sumažinkite ugnį.

Morku blynaiV1_s

Ruošta žurnalui “Debesys”.

Pyragas su smidrais ir garstyčiomis

Didžiosios I. (o nuo rudens ir mažojo M.) darželis mane vis dar karts nuo karto maloniai nustebina. Prieš porą savaičių, penktadienį užėjau į jo krautuvėlę ir pamačiau, kad joje yra šviežių, Lietuvoje užaugintų smidrų! Paprastose parduotuvėse man jų kažkaip pirkti nesinori, nes ten jie parduodami ištisus metus ir vežami iš visokių tolybių, pavyzdžiui Peru… Aišku, kad po tokios ilgos kelionės jie būna jau pavytę. O iki Tymo turgelio, arba Užupio krautuvėlės aš retai nusigaunu. Todėl baisiausiai apsidžiaugiau ir čiupau pundelį.

Dalį tiesiog blanširavau ir suvalgiau su minkštai virtu kiaušiniu, buvo skanu, bet tiesiog skanu. Likusius nusprendžiau panaudoti įdomiau ir iškepiau iš jų pyragą. Internete daug visokiausių receptų, bet šis mane papirko savo paprastumu. Dabar labai džiaugiuosi, kad jį išbandžiau, nes smidrai ir garstyčios dera tiesiog tobulai! Išbandykit, kol dar smidrų sezonas nepasibaigė. Per mažiau nei 20 minučių turėsit puikų patiekalą tingiems pusryčiams, arba lengvai vakarienei. Labai skanu valgyti šaltą su šviežiomis salotomis 🙂

smidrai2

2 porcijoms reikės:

  • 2 lapelių sluoksniuotos bemielės tešlos
  • 1 kiaušinio
  • 1 ir 1/2 v. š. grietinėlės (pyliau pieną)
  • 2 a. š. garstyčių
  • 8 – 10 smidrų
  • 8 riekelių brie sūrio

Įkaitinkite orkaitę iki 220 laipsnių.

Sudėkite tešlos lapelius ant kepimo popieriumi išklotos skardos, palikite atšilti. Kai atšils, aštriu peiliu įpjaukite tešlą centimetro atstumu nuo kraštelio (taip padarysite pyrago “rėmelį”. Tik neperpjaukite tešlos iki galo). Pyrago vidurį kelis kartus pabadykite šakute.

Kepkite tešlą apie 6 minutes, arba kol ji išsipūs ir gražiai apskrus (aš dar patepiau pyrago kraštą kiaušiniu).

Kol tešla kepa, nuplaukite smidrus, kietus jų galiukus nulaužkite, bei nulupkite šiurkščius lapelius. Dubenelyje išplakite kiaušinį, grietinėlę ir garstyčias, pasūdykite.

Ištraukite tešlą iš orkaitės. Dar kartą peiliu apipjaukite rėmelį, o vidurį šakute suplokite. Sudėkite smidrus, išdėliokite brie sūrio gabaliukus, užpilkite viską kiaušinio plakiniu.

Kepkite pyragą dar apie 9 minutes, arba kol kraštai gražiai apskrus, o kiaušinis sutvirtės. Aš buvau patepus kraštus kiaušinio plakiniu, todėl jie per greitai patamsėjo ir teko pyragą traukti jau po 5 minučiu kepimo. Kiaušinis per tą laiką buvo jau sukietėjęs, o smidrai likę šiek tiek traškūs. Šaltas patiektas su salotomis šis pyragas buvo tiesiog nuostabus.

Skanaus! 🙂

smidrai3

Receptas iš “Taste.com“.

Teminis vakaras – stalo žaidimai (2)

Taigi, tęsiam pasiruošimą kitokiam Naujametiniam vakarui (kas nesupranta apie ką aš čia, paskaitykite pirmą dalį). Šį kartą, mūsų žaidimas “Jenga“. Šiam žaidimui reikalinga smagi kompanija ir miklios rankos, įtemptai mąstyti nereikės, bet draugų vakarėliui toks žaidimas pats tas.

Svarbiausia šio recepto dalis užtepėlė, Jenga galite statyti iš to, kas Jums labiau patinka. Iš baltos forminės duonos tai padaryti lengviausia, bet sveikesnei alternatyvai puikiai tiks agurkai, morkos arba saliero stiebai.

jenga7small

Užtepėlei reikės (250ml):

  • 1 česnako galvos
  • 1/2 a. š. aliejaus
  • 5 saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
  • 125 ml natūralaus jogurto
  • 125 ml kreminio sūrio
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 a. š. rūkytos paprikos miltelių
  • baltos forminės duonos kepalo

Nulupkite viršutinį sausą česnako lukštą (skiltelės turi likti sujungtos). Nupjaukite viršų taip, kad atsivertų visos česnako skiltelės, aptepkite
jas aliejumi. Įvyniokite česnako galvą į kepimo foliją, įdėkite į kepimo formą ir kepkite apie 30 minučių iki 200°C temperatūros įkaitintoje
orkaitėje. Iškepusį palikite atvėsti.

Elektriniu smulkintuvu sutrinkite išspaustas česnako skilteles, saulėje džiovintus pomidorus, jogurtą, kreminį sūrį, druską ir rūkytos paprikos miltelius.

Baltą forminę duoną supjaustykite riekelėmis ir apskrudinkite. Kiekvieną riekę supjaustykite į 3 lygias dalis ir sukonstruokite iš jų Jenga bokštą.

Pirma dalis (juodojo šokolado kremas su čili (juodos) ir baltojo šokolado kremas su avietėmis (baltos) šaškės).
Trečia dalis (sūrių rutuliukais su alyvuogėmis).
Ketvirta dalis (šokoladinis moliūgų pyragas).

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

jenga4small

Tailandietiškos garintos bandelės

Viena iš priežasčių, kodėl man labai patinka rašyti tinklaraštį bei ruošti receptus “Debesims” – tai geras spyris į užpakalį išbandyti ką nors naujo virtuvėje. Juk dauguma mūsų eilinį kartą pagalvoję apie tai, kuo vakare reikės pamaitinti šeimą, numoja ranka ir eina vėl kepti kotletų. Prisipažinsiu, kartais ir aš taip padarau (kaip tik užvakar, todėl apie tai ir prisiminiau :D). Bet noras pradžiuginti skaitytojus (ir save, kas be ko) smarkiai praplečia mano akiratį. Taip ir atsitiko su šiomis bandelėmis.

Jų išvaizda, tiesą pasakius, nelabai kokia – viršus atrodo drėgnas ir susiraukšlėjęs. Oi, kiek privargau jas fotografuodama… Bet skonis – atperka viską! Tešla nėra šlapia kaip koldūnų – labai puri ir minkšta. O vidus – kvapų ir skonių bomba. Labai sultinga ir gardu! Visiems rekomenduoju ir pati tikrai dar kepsiu 🙂

GarintosBandeles8_ViktorijaS

16 bandelių reikės
Tešlai:

  • 240 ml šilto vandens
  • 12 g šviežių arba 1 ½ arb. š. sausų mielių
  • 1 v. š. cukraus
  • 350 g miltų (550C tipo)
  • 1 a. š. druskos
  • 2 v. š. sezamų aliejaus

Įdarui:

  • 3 džiovintų kiniškų grybų (shiitake)
  • 1 svogūno
  • ½ raudonos saldžiosios paprikos
  • 3 česnakų skiltelių
  • 1 v. š. kukurūzų krakmolo
  • 200 g maltos kiaulienos
  • 1 kiaušinio
  • 2 v. š. austrių padažo (galima keisti sojų padažu)
  • 2 v. š. vandens
  • 1 a. š. žaliojo kario prieskonių mišinio (galima keisti paprastu kario mišiniu, nuo to bandelės bus mažiau tailandietiškos, bet vis tiek labai skanios)

Padažui:

  • 9 v. š. vandens
  • 3 v. š. sojų padažo
  • 2 v. š. ryžių acto
  • 2 a. š. saldaus aitriųjų paprikų padažo
  • svogūnų laiškai

Mieles sumaišome su cukrumi, įpilame šiek tiek šilto vandens. Paliekame kelioms minutėms, kad pradėtų veikti. Į didelį dubenį suberiame miltus ir druską, supilame aliejų, mieles ir likusį vandenį. Išminkome tešlą. Ji turi būti minkšta ir šiek tiek lipti prie rankų. Įdedame tešlą į aliejumi pateptą indą, uždengiame maistine plėvele ir paliekame valandai kilti. Jei planuojate bandeles kepti iš ryto, galite tešlą paruošti vakare ir palikti ją kilti per naktį šaldytuve.

Įdarui džiovintus grybus dešimt minučių pamirkome šaltame vandenyje. Išmirkusius grybus, svogūną, papriką ir česnaką smulkiai supjaustome. Krakmolą ištirpiname 2 valgomuosiuose šaukštuose šalto vandens. Paruoštus įdarui skirtus produktus sumaišome su likusiais. Jei planuojate bandeles kepti iš ryto, uždenkite dubenį maistine plėvele ir palikite per naktį šaldytuve.

Pakilusią tešlą ir įdarą padaliname į 16 vienodų dalių. Iš kiekvieno tešlos gabaliuko iškočiojame delno dydžio apskritimą. Jei tešla vis dar limpa prie rankų, pabarstome ją trupučiu miltų. Apskritimo viduryje dedame įdaro, perlenkiame per pusę, užspaudžiame kraštus ir išlyginame sujungimą apačioje, kad gautumėte apvalią bandelę.

Kiekvieną bandelę padedame ant kepimo popieriaus kvadratėlio ir gariname puode su garų įdėklu 12 minučių.

Padažui svogūnų laiškus smulkiai supjaustome ir sumaišome su likusiais produktais.

Bandeles patiekiame šiltas, bet šaltos jos irgi skanios 🙂

 

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Žalioji šakšuka

Jau tuoj tuoj šiltnamiuose užderės pirmieji tikri sultingi pomidorai, tada bus galima ruošti tradicinę šakšuką. O kol kas, kol pilnos lysvės (arba turgus 😉 visokiausiu žalumynų – pats laikas žaliajai šakšukai. Puikus patiekalas, kuriam galima sunaudoti šviežius arba jau pradėjusius vyti žalumynus (tikriausiai ne vien man, atėjus į parduotuvę norisi tiek visko, o vėliau pasirodo, kad prisipirkau per daug…). Aš šį kartą naudojau gražgarstę, agurklę ir svogūnų laiškus. Juos visus, drąsiai galite keisti tuo metu namuose esančiomis gėrybėmis – špinatais, mangoldais, burokėlių lapais ir k.t.

saksuka1

4 porcijoms reikės:

  • 3-4 v. š. aliejaus
  • 1 mažo svogūno
  • 3-4 česnako skiltelių
  • ryšulėlio svogūnų laiškų
  • ryšulėlio gražgarštės lapelių
  • ryšulėlio agurklės lapelių (galime keisti kuo tik norit, pvz. špinatais)
  • 125 ml grietinėlės
  • druskos
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • žiupsnio rūkytos paprikos
  • 4 kiaušinių

Smulkiai supjaustykite svogūną, česnako skilteles, svogūnų laiškus ir naudojamus žalumynus. Jei naudojate mangoldus, arba burokėlių lapus, kotus atskirkite nuo lapų.

Įkaitintoje keptuvėje apkepkite svogūną, česnako skilteles, svogūnų laiškus ir žalumynų kotus. Kai jie apskrus, sudėkite likusius žalumynus. Kepkite kol jie subliūkš.

Supilkite grietinėlę, įberkite druskos, pipirų, rūkytos paprikos. Jei skysčių pasirodys per mažai, įpilkite šiek tiek vandens. Užvirinkite, sumažinkite kaitrą iki minimumo ir troškinkite apie 20 minučių.

Padarykite žalumynuose keturias duobutes. Į kiekvieną įmuškite po kiaušinį. Uždenkite dangčiu ir kepkite kol iškeps kiaušiniai.

Adaptuota pagal “Food wanderings”.

saksuka2

P.S. Labai keista, bet man šis patiekalas daug labiau patiko šaltas. Iškepiau, įsidėjau jį į lėkštę, paragavau, buvo skanu. Vėliau nuėjau fotografuoti, befotografuojant mažasis M. pradėjo reikalauti dėmesio, paniurkiau jį. Žodžiu, kol grįžau viskas jau buvo atšalę. Bet man buvo taip skanu… Matyt, pastovėję, skoniai susijungė ir net šalti kiaušiniai čia tiko 🙂

saksuka3

Kaip išsikepti gardžius lietinius blynus

Gali nuskambėti keistai, bet aš tik neseniai atradau receptą/algoritmą pagal kurį man (dabar jau visada) gaunasi puikūs lietiniai. Tol, kol atradau šį receptą daug eksperimentavau, bandžiau kepti pagal kitų receptus ir iš akies… Blynai gaudavosi tai per minkšti ir blogai apsiverčiantys, tai per stori, tai suplyšdavo bevartant… Neslėpsiu, buvo ir keli receptai, pagal kuriuos blynai gaudavosi puikiai. Bet taip norėjosi išmokti juos kepti “iš akies”, o ne sveriant kiekvieną miltų gramą…

Bet pagaliau man pavyko! Po daugelio eksperimentų, suderinus mano močiutės ir vyro (tai antras patiekalas, kurį jis moka gaminti be rūgštynių sriubos) patarimus, aš supratau, kaip išsikepti blynus, kurie man visada patinka ir pavyksta 🙂 Taigi, pasidalinsiu savo atradimais, o Jūs pasidalinkit savo slaptais triukais. Parašykit, kaip Jūs kepate lietinius 🙂

lietiniai1ss

Vienai porcijai reikės:

  • 1 kiaušinio
  • 1 a. š. cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 2 v. š. su kaupu miltų (paskutiniu metu labai pamėgau speltos)
  • 100 ml pieno
  • 1/2 v. š. aliejaus/lydyto sviesto

Užrašiau apytikslias proporcijas, bet nesivadovaukit jais aklai, o perskaitykit viso proceso aprašymą ir pasistenkit tai daryti iš akies 🙂

Taigi, paimame didelį dubenį ir įmušame į jį tiek kiaušinių, kiek žmonių ruošiamės pamaitinti. Įberiame tiek pat arbatinių šaukštelių cukraus, žiupsnelį druskos ir gerai išmaišome. Nerekomenduoju to daryti elektriniu plaktuvu, nes mums reikia tik išmaišyti kiaušinius iki vienalytės masės, o ne suplakti iki burbulų. Lietinių tešloje burbuliukai tik trukdo, nes blynai gaunasi skylėti ir ne tokie minkšti. Man labiausiai patinka tai daryti rankiniu plaktuvu (tokiu, kaip nuotraukoje žemiau), bet tai galima padaryti ir tiesiog šakute.

Po kaupiną šaukštą beriame miltus (po du žmogui) ir maišome tešlą. Jį turi gautis pakankamai tiršta (subėrus visus miltus jau turi sunkokai maišytis) ir be gumuliukų. Atrodytų daug maž taip:

lietiniai2ss

Plona srove pilame pieną (~ 100 ml žmogui) ir maišome tol, kol tešla taps vienalytė ir skysta. Kuo skystesnė bus tešla, tuo plonesni gausis blynai. Supilame aliejų ir dar kartą gerai išmaišome (taip, kad aliejus neplaukiotų viršuje, o pasiskirstytų po visą tešlą). Paliekame tešlą bent 10 minučių pailsėti (per tą laiką padengiame stalą, užsiplikome arbatos).

Keptuvę įkaitiname ant karštesnės, nei vidutinė ugnies (mano kaitlentė elektrinė, tai aš kepu ant 7 iš 9). Pirmam blynui įpilame šiek tiek aliejaus ir juo ištepame keptuvę (aš naudoju konditerinį teptuką, bet galima tai padaryti ir tiesiog popierinio rankšluosčio gabaliuku). Aliejus turi tik ištepti dugną, bet neturi likti jo balos 🙂

Kai keptuvė įkaista (galite tai patikrinti, įlašinę kelis lašus vandens, nuo jų keptuvė turi pradėti šnypšti), paimame ją į kairę ranką,  į dešinę ranką pasiimame samtį, pasemiame juo tešlos (kiek tiksliai, priklauso nuo keptuvė ir samčio dydžio, aš pilu šiek tiek daugiau nei pusę). Pilame tešlą į keptuvės vidurį ir vartome, kad ji plonu sluoksniu pasklistų po visą dugną. Šiame žingsnyje Jus gali užklupti kelios problemos. Pabandysiu jas ir jų priežastis surašyti:

  1. Problema: tešla nelimpa prie keptuvės ir slysta dugnu, kai vartote keptuvę. Priežastis: keptuvė per mažai įkaitusi, todėl tešla nespėja kepti ir kibti prie dugno.
  2. Problema: tešlos neužteko visam keptuvės dugnui. Priežastis: viena iš dviejų, arba tešla per tiršta ir blynas gaunasi per storas, arba į samtį įpylėte per mažai tešlos.
  3. Problema: blynas gavosi per storas. Priežastis: ir vėl gi viena iš dviejų, arba tešla per tiršta, arba į samtį įpylėte per daug tešlos.

Kai blyno kraštai pradeda tamsėti, laikas jį apversti. Plona mentele pakelkite vieną iš blyno kraštų, įkiškite mentelę iki blyno vidurio ir staigiu judesiu apverskite. Jei to padaryti nepavyko ir blynas suplyšo, reiškia, kad arba blynas dar nebuvo tinkamai iškepęs (apie tai bylotų jo šviesi apačia), arba blynas buvo per storas ir pradėjus ruduoti kraštams, vidurys iškepti dar nespėjo.

Apverstą blyną trumpai apkepame iš kitos pusės ir išimame iš keptuvės.

Kepant kitus blynus, keptuvės aliejumi tepti nebereikia. Užtenka samčiu kelis sykius permaišyti tešlą, kad aliejus joje būtų gerai pasiskirstęs ir to pilnai užteks.

Blynais skaniausi ką tik iš keptuvės, todėl mūsų šeimoje jie kepami ir valgomi lygiagrečiai. Jei vis dėlto norite pradžioje juos visus iškepti ir tik paskui suvalgyti, dėkite juos vieną ant kito, bet jokiu būdu niekuo neuždenkite. Uždengti jie aišku, ilgiau išliktų karšti, bet ir sudrėktų. O juk traškūs blynų krašteliai tokie skanūs 😉

Tikiuosi, šis įrašas buvo naudingas. Skanaus 🙂

Blynų tortas, trečias gimtadienis ir žaidimas vienuolika

“Findusas šventė savo gimtadienį triskart per metus, tiesiog taip buvo linksmiau. Kiekvieną kartą ta proga Petsonas iškepdavo jam blynų tortą.” Sven Nordqvist “Petsono tortas” Deja, nei aš pati, nei mano tinklaraštis, nešvenčiame gimtadienio triskart per metus (o gal kaip tik gerai, būčiau jau sena sena…). Bet šiuo metu, Petsono ir katino Finduso nuotykiai yra skaitomiausios knygos mūsų namuose. Todėl trečiojo tinklaraščio gimtadienio proga ne kas kitas, o Petsono blynų tortas. Juk trys tai dar taip mažai 🙂

Jau tikriausiai pastebėjote, kad kulinarinių tinklaraščių gretose siaučia naujas virusas – žaidimas “Vienuolika”. Nesu visokių grandininių laiškų mėgėja, todėl toliau šio viruso neplėsiu. Be to, man atrodo, kad galimybę sudalyvauti gavo jau visi norintys (jei kas negavo, rašykit, sugalvosiu ir Jums 11 klausimų). Bet, man labai smagu skaityti kitų įrašus ir sužinoti šiek tiek daugiau apie žmones, kurių tinklaraščius skaitau. Todėl gimtadienio proga, nusprendžiau atsakyti į klausimus. Gal kam nors bus įdomu artimiau su manimi susipažinti 🙂

Vienuolika atsitiktinių faktų apie mane:

  1. Esu uždaras žmogus. Nuoširdžiai bendrauti pradedu tik nors šiek tiek pažinus žmogų.
  2. Iki šiol džiaugiuosi, kad pradėjau rašyti tinklaraštį. Jis į mano gyvenimą įnešė tiek naujo ir įdomaus, tiek daug naujų pažįstamų ir bendraminčių.
  3. Esu visiška tiksliukė. Baigiau informatiką. Mūsų grupėje buvo 25 vaikinai ir 6 merginos. Kurse tokių grupių buvo penkios. Todėl logiška, kad ten ir susiradau sau vyrą 🙂
  4. Kartu su vyru labai mėgstam stalo žaidimus. Neskaičiavau, bet mūsų kolekcijoje jų yra tikrai daugiau nei 50…
  5. Persikrausčiusi į naują butą, galvojau, kad jame labai didelė virtuvė. Dabar jau ir joje nebetelpu 🙂
  6. Gaminti labiausiai mėgstu viena arba su mažosios I. pagalba.
  7. Niekada nesu ragavus “macaroons”.
  8. Labai dažnai šypsausi ir fiziškai nemoku rėkti ant žmonių.
  9. Labai mėgstu jūra, todėl jei negalėčiau gyventi Vilniuje, savo namais pasirinkčiau Klaipėdą.
  10. Labai mėgstu visokiausius miltinius patiekalus. Žinau, kad tai nėra pats sveikiausias maistas, todėl paskutiniu metu stengiuosi kuo daugiau naudoti speltos miltus ir taip save raminu 😉
  11. Prieš rašydama faktus apie save, atsakiau į kitus tinklaraštininkų užduotus klausimus, todėl nesugalvoju ką dar parašyti 🙂

Gavau net du kvietimus dalyvauti žaidime, todėl atsakau į visus pateiktus klausimus 🙂 Viktorijos klausimai: 1. Kokius mokslus pabaigėte? Ir kokioje profesijoje dirbate? Baigiau informatikos magistrą, toje srityje ir dirbu, esu programuotoja. Nežinau, kas man vienuoliktoje klasėje šovė į galvą, kai sugalvojau ten stoti, bet savo pasirinkimu esu labai patenkinta 🙂 2. Kokia kamera fotografuojate? Kas lėmė šį pasirinkimą? Kokia mėgstamiausia fotografijų tema? Fotografuoju su

Nikon D90. Taip jau gavosi, kad kol neturėjau savo veidrodinio fotoaparato, galėjau skolintis šį modelį. Prisijaukinau jį, todėl ir sau tokį patį nusipirkau (oi ne, vyras padovanojo ;). Tik objektyvą dabar naudoju ne KIT’inį, o 50mm. 3. Kas yra jūsų kulinarinio tinklaraštinkiškumo motyvacija (kas skatina rašyti, kodėl tai darote)? Didžiausia motyvacija yra tai, kad man patinka gaminti ir noriu turėti visus išbandytus ir patikusius receptus vienoje vietoje. Aišku, labai džiugu, kai mano receptai būna naudingi ir dar kam nors be manęs 🙂 Be to, tinklaraštis yra puikus saviraiškos ir komunikavimo su bendraminčiais būdas. 4. Kokią periodinę spaudą prenumeruojate sau ir kokią šeimos nariams? Jau seniai prenumeruoju žurnalą “Virtuvė. Nuo… Iki…“. O prieš savaitę nusprendžiau sau pasidovanoti žurnalo “GoodFood” prenumeratą, kitais metais pamatysiu, ar vertėjo. Vyras prenumeruoja “Atgimimą“. O vaikai dar maži, todėl skaito knygas, žurnalai ir laikraščiai jų dar nelabai domina. 5. Kokius žinote lietuviškus publikuojamus ar Internetinius kulinarinius žurnalus? Kokius skaitote? Be abejo žinau ir skaitau internetinį žurnalą “Debesys“, nes ir pati dalyvauju jo veikloje. Taip pat, skaitau begale lietuviškų kulinarinių tinklaraščių. Nesiimu jų vardinti, nes tikrai ką nors pamiršiu 🙂 6. Įsivaizduokite: jūsų gimtadienis, mylimas žmogus nori jums paruošti/užsakyti vakarienę. Kokių patiekalų ir gėrimų norėtumėte šia ypatinga proga? Sunku nuspręsti, koks turėtų būti pagrindinis patiekalas, bet desertas būtinai turi būti labai šokoladinis. Visi namiškiai žino, kad pavyzdžiui geriausi ledai yra šokoladiniai su šokolado gabaliukais ir aplieti šokoladu 🙂 7. Kokiems patiekalams dažniausiai jaučiate troškimą (craving) … arba Kokio maisto troškimas prikelia vidury nakties iš lovos ir priverčia praverti šaldytuvo duris? Vidury nakties kartais atsikeliu tik vandens atsigerti… Kol miegu, valyti nesinori, o ir prabudus pasijuntu išalkusi tik po geros valandos… Dienos metu, troškimą dažniausiai jaučių jau aprašytam šokoladui. Tik ne pieniškam, o juodam ir su kuo daugiau kakavos. 8. Kokioje pasaulio vietoje norėtumėte gyventi? Kodėl? Norėčiau gyventi ten, kur ir gyvenu – Lietuvoje. Man čia gera. Bet pakeliauti norėčiau po visą pasaulį. Įdomu visur, kur dar nebuvau. 9. Kokio ilgumo yra jūsų kulinarinis stažas? Sukiojausi virtuvėje nuo vaikystės, bet daugiau žiūrėdavau, nei darydavau pati. Rimčiau pradėjau domėtis nuo tada, kai nusprendžiau rašyti tinklaraštį. Reiškia, ne toks jau jis ir didelis 🙂 10. Kas jūsų nuomone yra “kulinarinė nuodėmė”? Žodis nuodėmė man asocijuojasi su blogais dalykais. Todėl manau, nuodėmė yra tokie dalykai, kaip visu patiekalų skaninimas “Vegeta”, arba sultinio kubelių naudojimas (ekologiški nesiskaito 😉 11. Trys jūsų mėgstamiausi kulinariniai autoriai (gali būti knygos, TV laidos vedėjai, tinklaraštininkai). Kas jie? Mėgstamų tinklaraščių ir knygų turiu daug, bet pirmi atėję į galva yra šie:

  1. Smitten Kitchen” – paprasti, bet neprasti receptai, kurie visada pavyksta (neseniai pasirodė ir knyga).
  2. Pure vegetarian” – puikios nuotraukos ir savotiškas, jaukus požiūris į maistą.
  3. “Chadeyka” – nes ten tiek kepinių ir saldumynų… O juos gaminti aš mėgstu labiausiai.

  Klausimai iš tinklaraščio “Skanios mintys“: 1. Ar griūti į sniegą smagiau nei į rudeninių lapų krūvą? Vienareikšmiškai taip. 2. Šokoladas ar karamelė? Ar abu? Šokoladas. Kaip jau rašiau, geriausia juodas. 3. Ar norėtum pakeliauti po pasaulį autostopu? Man tai per didelė avantiura. Mėgstu keliauti, bet patinka keliones planuoti ir žinoti kur būsiu rytoj. Be to, matyt jau senatvė atėjo, norisi bent minimalaus komforto 🙂 4. Koks Tavo mėgstamiausias filmas? Labai mėgstu senas komedijas, tokias kaip “Šuriko nuotykiai”. O iš šiuolaikinių, labai patiko “Inception“. 5. Ar ryžtumeis atsistoti ant skardžio krašto, pritūpti ir ištiesti vieną koją į priekį? Visą laiką galvojau, kad aukščio nebijau. Ir oro balionu norėčiau paskraidyti. Bet tiek padaryti nesiryžčiau. Nepasitikiu savo kojomis, o gal sudrebės 🙂 6. Ką labiau mėgsti: kepti pyragus ar mėsos kepsnius? Ir vėl vienareikšmiškas atsakymas – pyragus. Tinklaraščio statistiką liudija tą patį. Keista ir kaip aš pati iki šiol netapau panaši į pyragėlį 😉 7. Cukraus vata – taip ar ne? Nesiginčysiu, nostalgiškus prisiminimus ji sukelia, bet dabar tai jau atrodo per daug saldus ir nenaudingas maistas (ir vėl ta senatvė prašneko). 8. Ar dažnai juokiesi taip, kad skaudėtų šonus? Esu baisiai santūrus žmogus, retai taip nuoširdžiai juokiuosi. Bet šypsausi dažnai 🙂 9. Jei paslystum ir netyčia padarytum špagatą, susilaužytum dubenkaulį ar tai nesudarytų jokių nepatogumų? Tikiuosi, kad vaikystėje ilgus metus lankyti pramoginiai šokiai apsaugotų nuo kaulų lūžių… 10. Iki kada tikėjai Kalėdų Seneliu? Hm… Negi jo iš tikrųjų nėra? 😉 11. Ledai žiemą. Gerai, blogai, šalta, nuostabu.. Kokia Tavo nuomonė? 🙂 Nuostabu jei sėdi namie ant sofos, apsiklojusi šiltu pledu ir žiūri pro langą į krentančias snaiges. Blogai, jei bandai juos valgyti lauke prie -20 🙂

Blynams reikės:

  • 50 g sviesto
  • 1 didelio banano (jį sutrinus, turėtų gautis 1/2 stiklinės košės)
  • 1 stiklinės pieno
  • 3/4 stiklinės miltų (95 g)
  • 4 didelių kiaušinių
  • 2 v. š. rudojo cukraus (25 g)
  • 1 a. š. vanilinio cukraus
  • žiupsnelio druskos
  • 1/2 a. š. malto cinamono
  • 1/4 a. š. tarkuoto muskato riešuto
  • žiupsnelio maltų gvazdikėlių

Kremui reikės:

  • 225 g kreminio sūrio (naudojau mascarpone)
  • 1 ir 1/2 stiklinės tiršto natūralaus jogurto (345 g)
  • 1/3 stiklinės cukraus (65 g)
  • 1/2 a. š. vanilinio cukraus

Karameliniam viršui reikės:

  • 1/2 stiklinės riebios grietinėlės (125 ml)
  • 1/4 stiklinės rudojo cukraus (50 g)
  • 15 g sviesto
  • 1/2 stiklinės skrudintų migdolų (50 g)
  • 1/2 a. š. vanilinio cukraus

Kepame blynus: Bananus sutrinkite šakute arba elektriniu plaktuvu iki vientisos masės. Supilkite tirpintą sviestą, suplakite dar kartą. Sudėkite visus likusius produktus, gerai išmaišykite, kad neliktų gumulų. Supilkite tešlą į dubenį, uždenkite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą bent valandai (galima ir per naktį). Pastovėjusi tešla sutirštės, todėl prieš kepdami blynus, ją dar kartą išmaišykite. Iš gautos tešlos iškepkite lietinius, kiekvienam blynui naudodami apie 1/4 stiklinės tešlos. Blynai gaunasi minkšti, todėl verskite juos labai atsargiai. Gaminame kremą: Kreminį sūrį išplakite iki standumo, dalimis (apie 1/2 stiklinės per kartą) įmaišykite jogurtą. Suberkite paprastą ir vanilinį cukrų, dar kartą viską išplakite iki standumo. Aš naudojau ne tirštą graikišką, o paprastą natūralų jogurtą, todėl mano kremas nesigavo labai standus ir pjaustomas tortas pradėjo “čiuožti”. Surenkame tortą: Padėkite vieną blyną ant lėkštės, kurioje serviruosite tortą dugno. Užtepkite apie 1/4 stiklinės kremo. Kartokite tol, kol nesibaigs blynai. Paskutinis blynas turi likti be kremo. Gaminame karamelę: Vidutinio dydžio prikaistuvyje sumaišykite grietinėlę, cukrų ir sviestą. Užvirinkite, sumažinkite ugnį ir vis pamaišydami virkite apie 10 minučių, arba kol masė netaps gražios karamelinės spalvos ir sutirštės. Suberkite vanilinį cukrų ir stambiai sukapotus skrudintus riešutus. Nedelsiant, kol nesutirštėjo užpilkite karamelinį padažą ant torto viršaus ir tolygiai jį paskleiskite. Skanaus 🙂 Receptas adaptuotas pagal “Smitten Kitchen“.

Persiška duona

Jau seniai norėjau sudalyvauti bent viename “Kepėjų be stabdžių” iššūkyje. Ir pagaliau subrendau 🙂 Tiesiog sutapo du tikslai. Kepėjų iššūkis buvo naminė duonelė, o aš jau seniai norėjau išbandyti, kokios jos gaunasi su speltos miltais. Deja, kepimas vyko nelabai sklandžiai. Pradėjusi maišyti tešlą, supratau, kad buvusios šaldytuve šviežios mielės perrūgo… Dėjau sausas, bet jų pakelis jau kurį laiką (na gerai, jau kokį pusmetį) stovėjo atidarytas… Todėl mano tešlai sunkiai sekėsi kilti (o dar ir speltos miltai prie to prisidėjo)… Bet duonelė vis tiek gavosi pakankamai minkšta ir skani. Kepiau tik pusę porcijos, todėl ji dar šilta su sviestu dingo akimirksniu. Manau, eksperimentą dar kartosiu, bet jau su geromis mielėmis 😉

Keturiom nedidelėm duonelėm reikės:

  • 1 v. š. medaus
  • 325 ml vandens
  • 2 a. š. sausų mielių
  • 500 g pimos rūšies miltų (penktadalį dėjau pirmos rūšies, kitus speltos)
  • 1 ir 1/2 a. š. druskos
  • 2 v. š. aliejaus + papildomai aptepimui
  • 2 a. š. sezamo sėklų (kepiau su cukrumi)

Medų ištirpiname 175 ml vandens, suberiame mieles, išmaišome ir palaikome 5 minutes. Suberiame dalį miltų, tik tiek, kad gautųsi grietinės tirštumo tešla. Uždengiame dubenį rankšluosčiu ir paliekame 20 min. “paburbuliuoti” ir kilti.

Į pakilusią tešlą supilame pusę likusio vandens ir alyvuogių aliejų, įmaišome likusius miltus. Po truputį pilant likusį vandenį užminkome tvirtą, drėgną tešlą. Išimame tešlą iš dubens ant lengvai miltais pabarstyto stalo ir minkome kol gausis vienalytė, blizgi ir elastinga tešla – apie 10 min.

Įdedame tešlą į švarų aliejumi pateptą dubenį ir pasukiojame, kad visas paviršius pasidengtų aliejumi, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame kilti kol padvigubės – apie 1,5 – 2 val.

Kai pakils, kelis kartus paspaudžiame ir paliekame 10 min. Tešlą padaliname į 4 lygias dalis, iš kiekvienos suformuojame 12 cm skersmens ir 2,5 cm storio skritulius. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame kilti kol padvigubės – apie 45 min.

Dvi kepimo skardas pabarstome miltais ir pakaitiname orkaitėje kol bus labai karštos – apie 15 min. (Man per tą laiką miltai spėjo sudegti, todėl siūlau barstyti jau įkaitusias skardas).

Pirštų galiukais kiekviename skritulyje padarome po devynis, maždaug 2 cm gylio, įspaudus. Aptepame aliejumi ir pabarstome sezamo sėklomis (cukrumi). Duoneles sudedame ant įkaitintų skardų ir kepame karštoje – 220 laipsnių orkaitėje 20 minučių, kol gražiai pagels (man užteko ~15 min).

Galimos variacijos: vandenį keisti pienu, o sezamo sėklas – cukrumi.

————————————————————————————————————————————

Jau pasibaigė registracija į “Kalėdų senelį slapuką”. Ačiū visiems, kurie dalyvauja. Šiandien parašiau visiems laiškelius, kas negavo, būtinai rašykite. O štai ir gausus dalyvių būrys:

http://agneskamara.blogspot.com/
http://ausrra.blogspot.com/
http://brukniukaroliai.lt/
http://dreamer-walking-on-clouds.blogspot.com/
http://egliukasm.blogspot.com/
http://g-blogas.lt/
http://gamyklele.lt/
http://gpmagija.blogspot.com/
http://indresskanumynai.blogspot.com/
http://jaukunamuose.blogspot.com/
http://keistaipaprasta.blogspot.com/
http://kepyklapenki.lt/
http://kiaunesreikaliukai.blogspot.com
http://kostmosas.blogspot.com/
http://mazojvirtuvelej.blogspot.com/
http://niamm.blogspot.com
http://oditele.blogspot.com/
http://pabandykimsveikiau.wordpress.com/
http://prieskoniopasaka.blogspot.com/
http://rasosvoratinklis.lt/
http://receptumedis.lt/
http://ribaude.blogspot.com
http://rytaivakarai.blogspot.co.uk/
http://saldusuru.wordpress.com/
http://skanestai.wordpress.com/
http://skanuseksperimentai.blogspot.com/
http://valgomeuropa.blogspot.com/
http://vanilla-blonde.blogspot.com/
http://vilkosaukstai.blogspot.com/
http://villa-alps.blogspot.com/
http://violetos-kambariukas.blogspot.com/
http://virtuve.seima.org/
http://vorastinkle.blogspot.com
http://www.bajaliai.pepa.lt
http://www.citrinairbulve.blogspot.com/
http://www.forellesreceptai.lt/
http://www.ližė.lt/
http://www.nr146.blogspot.com/
http://www.virtuvesfejos.blogspot.com/
http://www.virtuveskerteles.lt/
http://www.zaidimuaikstele.lt/

Sugrįžimas ir moliūginiai vafliai

Tie, kas skaito mano tinklaraštį, manau pastebėjo, kad nuo vasaros pradžios įrašų buvo labai mažai. Norėčiau parašyti, kad to priežastis buvo atostogos, maudynės ir kiti vasaros džiaugsmai, bet deja… Ši mano vasara buvo pilna ligoninių, lovos režimo ir vėl ligoninių… Smagu nebuvo. Ir nors pradžioje labai norėjau, kad tiklaraštis gyvuotų, bandžiau skelbti anksčiau pagamintus receptus, greitai supratau, kad geriau iš viso nerašyti, nei rašyti iš pareigos. Juk sunku kitus sudominti tuo ką rašai, kai iš tikrųjų mintys skrajoja visai kitur.

Bet, su dideliu džiaugsmu noriu pranešti, kad šis nemalonus etapas pasibaigė (tfu, tfu, tfu). O jo rezultatas, be galo džiuginantis – mažoji I. (o gal jau reikia vadinti didžioji?) turi broliuką M. 🙂 Taigi, nepažadu, kad nuo šiol receptai pasirodys labai dažnai. Bet to priežastis bus jau malonūs rūpesčiai 🙂

 

 

Nuo aktyvaus gaminimo laikų, dar turiu kelis braškių receptus… Bet jiems teks palaukti iki kitų metų. O šį kartą, receptas pagal sezoną – moliūginiai vafliai. Labai skanūs ir kvapnūs, minkšti viduje, traškūs išorėje. Bet valgyti juos reikia iš karto, nes vos tik sudėti vienas ant kito, sudrėksta ir praranda dalį žavesio.

Aš kepiau vaflius iš pusės nurodytos porcijos, to užteko dviem dideliem ir vienam mažam žmogui pavalgyti 🙂

 

 

Vafliams reikės (~ 6 porcijoms):

  • 2 ir 1/2 stiklinių miltų
  • 1/3 stiklinės rudojo cukraus (mėgstantys saldžiau, galit dėti ir 1/2 stiklinės)
  • 2 ir 1/4 a. š. kepimo miltelių
  • 1 a. š. sodos
  • 1/2 a. š. druskos
  • 2 a. š. malto cinamono
  • 1 a. š. malto imbiero
  • 1/4 a. š. maltų gvazdikėlių
  • 4 didelių kiaušinių
  • 2 stiklinių natūralaus jogurto (originale rūgpienio, arba kefyro)
  • 1 stiklinės moliūgo tyrės
  • 85 g sviesto
  • aliejaus, formai aptepti

Dubenyje sumaišykite sausus produktus: miltus, rudąjį cukrų, kepimo miltelius, sodą, druską ir prieskonius. Kitame dubenyje išplakite kiaušinius su  jogurtu (arba rūgpieniu), moliūgo tyre ir tirpintu sviestu. Suberkite sausus produktus ir maišykite tik tiek, kad neliktų sausų miltų.

Kiaušinių baltymus išplakite iki vidutinio standumo ir atsargiai įmaišykite į tešlą.

Vaflių kepimo formą aptekite aliejumi, įdėkite kelis šaukštus tešlos ir kepkite kol apskrus. Valgykite iš karto, nes sudėti vienas ant kito vafliai sudrėksta. Originaliame šaltinyje, siūloma įkaitinti orkaitę iki 120 laipsnių ir iškeptus vaflius dėti vienu sluoksniu ant kepimo skardos. Taip jie turėtų likti šilti ir traškūs. Aš šio metodo nebandžiau, jei kas išbandysit, pasidalinkit ar veikia 🙂

Receptas iš “Smitten kitchen”.

 

Mėsainiai, dublis antras

Jei žiūrint pro langą visai neatrodo, kad lauke vasara, reikia pabandyti ją prisišaukti 🙂 Vienas iš būdų – išsikepti mėsainių (keptuvė tam irgi puikiai tiks), išeiti į balkoną ar terasą, apsikloti pledu ir įsivaizduoti, kad esate kur nors gamtoje 🙂 O jei Jums vis dėlto pasisekė ir oras tinkamas piknikui – išsikepkite mėsainių lauke ant grotelių 🙂

Praeitais metais, aš jau publikavau vieną mėsainių receptą. Jie buvo skanūs, bet ne idealūs, todėl šiais metais ieškojau naujų idėjų. Bandelės, keptos namie, tikrai pakelia mėsainius į aukštesnį lygį! Negražu girtis, bet man šios bandelės tiesiog tobulos! Minkštos, puikiai iškilusios, bet tuo pat metu pakankamai tvirtos ir kvapnios! Viena likusi bandelė pragulėjo pusę dienos ant stalo, bet liko tokia pat minkšta ir skani. Maišelyje, manau sulauktų ir kitos dienos. Jos puikiai tiktų ne tik mėsainiams, bet ir kitiems sumuštiniams, netgi saldiems. Mėsos paplotėliai pagal Mindaugo receptą taip pat gavosi nuostabūs – kvapnūs ir sultingi! 🙂 Mane suintrigavo jų gaminimo būdas, tik teko paplotėliuose viskį keisti sultiniu, nes mėsainius valgė ir vaikai.

Tik vieną trukumą turėjo šis mėsainis – per gardžiai kvepėjo, todėl nesulaukė normalios fotosesijos 🙂

8 didelėms bandelėms reikės:

  • 3 v. š. (~45 ml) šilto pieno
  • 1 stiklinės šilto vandens
  • 2 a. š. sausų arba 20 g šviežių mielių (dariau su šviežiomis)
  • 2 ir 1/2 v. š. cukraus
  • 1 didelio kiaušinio
  • 3 stiklinių 550D tipo miltų
  • 1/3 stiklinės 450D tipo miltų
  • 1 ir 1/2 a. š. druskos
  • 30 g sviesto
  • 1 kiaušinio aptepimui
  • sezamo seklų pabarstymui (deja, pamiršau nusipirkti)

Mieles sumaišykite su trupučiu pieno ir cukrumi, maišykite tol kol mielės ištirps. Atidėkite 5 – 10 minučių, kol mielės pradės burbuliuoti. Supilkite likusį pieną ir vandenį, išmaišykite.

Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir druską. Supjaustykite sviestą mažais gabaliukais ir trinkite kartu su miltais tarp pirštų, kol neliks didelių sviesto gabaliukų ir visa masė taps panaši į duonos trupinius. Supilkite į miltus lengvai išplaktą kiaušinį, mielių bei pieno mišinį ir užminkykite tešlą. Išverskite tešlą ant lengvai miltuoto paviršiaus ir minkykite dar apie 10 minučių, kol tešla taps elastinga ir nelips prie rankų.

Suformuokite iš tešlos kamuolį, įdėkite į miltais apibarstytą dubenį, uždenkite drėgnu rankšluosčiu, arba maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje kilti (~ 1 – 2 val.). Tešla turėtų pakilti beveik dvigubai.

Iškilusią tešlą padalinkite į 8 lygias dalis. Iš kiekvieno gabaliuko suformuokite apvalią, šiek tiek paplokščią bandelę ir sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos (aš kepiau per dvi skardas, nes nenorėjau, kad bandelės suliptų). Uždenkite bandeles aliejumi patepta maistine plėvele arba drėgnu rankšluosčiu ir vėl palikite kilti vieną, dvi valandas arba kol bandelės dvigubai padidės.

Orkaitės apačioje pastatykite kepimo formą su vandenių ir įkaitinkite ją iki 200 laipsnių. Kiaušinį išplakite su šlakeliu vandens, aptepkite bandeles, pabarstykite sezamo sėklomis ir kepkite jas apie 15 minučių.

Bandelių receptas iš “Smitten kitchen”.

 

Mėsos paplotėliams reikės (jų gavosi daugiau nei 8, bet likusius skaniai suvalgėm vienus):

  • 1 kg maltos jautienos per pusę maišytos su kiauliena (originale tik jautenos)
  • 2 mažų svogūnų
  • saujos šviežių čiobrelių
  • 3 skiltelių česnako
  • 50 ml sultinio (originaliame recepte buvo viskis)
  • 1 v. š. su kaupu džiuvėsėlių
  • 1 v. š. garstyčių
  • 1 a. š. Vusterio padažo
  • druskos
  • pipirų

Visus produktus, išskyrus mėsą (svogūnus, česnako skilteles, sultinį, džiuvėsėlius, čiobrelio lapelius, garstyčias ir Vusterio padažą) sudėkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite iki vientisos masės. Gautą masę supilkite į mėsą. Įberkite druskos, pipirų,  viską gerai išmaišykite ir palikite bent valandai marinuotis.

Suformuokite paplotėlius, juos šiek tiek išmuškite, kad mėsa geriau sukibtų ir palikite 10 minučių pailsėti. Kepkite keptuvėje su trupučiu aliejaus arba ant grotelių.

Receptas adaptuotas iš Mindaugo tinklaraščio “Bon appetit!”.

 

Mesainiams reikės:

  • pomidorų
  • agurkų
  • salotų lapų
  • svogūnų laiškų
  • indelio (300g ) natūralaus jogurto
  • 2 v. š. pomidorų padažo (man labai skanus su keptomis paprikomis)
  • 2 v. š. majonezo

Padažą šį kartą sumaišiau iš to, kas buvo šaldytuve – jogurto, pomidorų padažo ir majonezo. Mums patiko 🙂 Toliau viskas labai paprasta. Dar šiltą bandelę perpjaukite per pusę, aptepkite padažu, sudėkite mėsos paplotėlį ir mėgstamas daržoves. Uždenkite antra bandelės puse.

Skanaus! 🙂