Category Archives: užkandžiai

Javų batonėliai

Dažniausiai, gaminu greičiau ir daugiau, negu rašau į tinklaraštį. Todėl prieš pradedant naują įrašą, kartais sunku apsispręsti, apie ką rašyti. Smagu, kad šiuolaikinių technologijų pagalba, galima greitai susisiekti su skaitytojais ir paklausti jų nuomonės. Taip šiandien ir padariau, Facebook’e paprašiau pasirinkti vieną iš trijų receptų:

Smagu, kad skaitytojai dalyvavo balsavime ir vienbalsiai išrinko javų batonėlius. Dar kartą ačiū! 🙂

Receptas buvo ruoštas žurnalo “°C” rudens numeriui. Šie batonėliai tikras maistas smegenims, todėl buvo pasiūlyti, kaip desertas programuotojų dienai paminėti. Be to, labai įdomus jų gamybos procesas, nes nereikia orkaitės, užteks ir keptuvės!

Batonėliams reikės:

1 stiklinės greito paruošimo avižinių arba penkių grūdų dribsnių
¼ stiklinės kokoso drožlių
¼ stiklinės migdolų
¼ stiklinės džiovintų spanguolių
80 ml medaus
15 g sviesto
1 v. š. rudojo cukraus
1 v. š. vandens

Avižinius dribsnius, kokoso drožles, kapotus migdolus ir džiovintas spanguoles išmaišome ir suberiame į keptuvę. Kaitiname ant vidutinės ugnies, kol viskas gražiai apskrus (atsargiai, ant per didelės ugnies kokoso drožlės greitai pradeda degti).
Suberiame apkepintus produktus į dubenį. Sudedame į keptuvę medų, sviestą, cukrų ir vandenį. Kaitiname ant mažos ugnies, kol masė pradės burbuliuoti. Išjungiame ugnį, suberiame į keptuvę sausus produktus. Viską gerai išmaišome.
Dar karštą masę sukrečiamee ant kepimo popieriaus lapo, tolygiai paskleidžiame šaukštu taip, kad gautumėte maždaug 1 cm storio sluoksnį. Uždengiame kitu kepimo popieriaus lapu. Lengvai paspaudžiame.
Palaukiame 5 minutes, kol masė atvės. Nuimame viršutinį lapą, supjaustome norimo dydžio batonėliais (batonėlių kraštai dar byrės, todėl tiesiog palyginkite juos peiliu).
Vėl uždengiame kepimo popieriumi ir paslegiame kuo nors lygiu ir sunkiu, pavyzdžiui knyga arba pjaustymo lentele. Paliekame atvėsti ir sustingti.
Batonėlius laikykite orui nepralaidžiame inde.

P.S. Jei norite kietesnių ir geriau formą laikančių batonėlių, išbandykite šį receptą. Nuotrauka gal ir nelabai kokia, bet skonis puikus 🙂

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Greiti rudeniniai užkandžiai

8 Replies

Beveik kiekvieną rytą, gamindama pusryčius, žiūriu laidą “Labas rytas”. Penktadienį, vienoje rubrikoje, virtuvės šefas iš restorano “Vapiano” rodė kaip pasigaminti sumuštinius su pievagrybiais ir balzaminiu actu. Tą dieną kaip tik laukiau svečių, todėl nusprendžiau pabandyti. Man labai patiko, greita ir labai skanu. Taip pat, šaldytuve turėjau daug paprikų iš draugės sodo, kurias irgi sumasčiau panaudoti greitam užkandžiui.

Šiandien tikslių proporcijų nebus, tiesiog idėjos, kuo skaniai pavaišinti svečius 🙂

Grybų užkandėlei reikės:

pievagrybių
aliejaus kepimui
balzaminio acto
druskos

Grybus smulkiai supjaustome, pasūdome. Apkepiname keptuvėje su trupučiu aliejaus. Apšlakstome balzaminiu actu, gerai išmaišome. Labai skanu juos užsitepti ant prancūziško batono riekelės. Skanūs ir šilti ir šalti.

Paprikų užkandėlei reikės:

paprikų
alyvuogių aliejaus
druskos

Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių. Paprikas supjaustome ketvirčiais, išimame sėklas. Skardos dugną išklojame kepimo popieriumi, arba apšlakstome aliejumi. Išdėliojame paprikas ant skardos, nugarėlėmis aukštyn. Kepame apie 30 minučių, arba kol paprikų odelė pradės juoduoti. Išimame skardą iš orkaitės. Dar šiltoms paprikoms nuimame odeles (turi nusiimti labai lengvai). Supjaustome paprikas juostelėmis, apibarstome druska bei apšlakstome aliejumi. Jas taip pat, labai skanu valgyti su prancūziško batono riekele.

Sveikas pasauli, ir agurkai :)

15 Replies

Vasaros pradžioje rašiau, kad norėčiau išsikraustyti iš blogspot’o. Adresas www.gardumynai.lt buvo užimtas, todėl klausiau Jūsų patarimo, kokiu adresu kraustytis. Buvo visokių atsakymų, vienas jų Jurgos, kuris skambėjo paprastai: “Keisk pavadinimą visiškai į kitą :)”.

Man ir pačiai, ši mintis buvo atėjusi į galvą, todėl nusprendžiau pamąstyti apie tai. Pasirodo, sugalvoti pavadinimą yra labai sudėtinga… “Gardumynai” gimė spontaniškai, tiesiog ieškojau laisvo blogspot adreso ir maniau, kad vėliau sugalvosiu geresnį pavadinimą. Bet jis prilipo, nors ir nebuvau tuo labai patenkinta 🙂 Taigi ilgai ir įtemptai mąsčiau, galvoje sukosi šimtai pavadinimų, bet nebuvau nei vienu iš jų patenkinta.

Norėjosi, kad pavadinimas atspindėtų ne tik pomėgį gaminti, bet ir tikrąją mano profesiją. Taip gimė pavadinimas “Receptų medis”. Medis, tai ne tik augalas, kuris mums duoda daug skanių ir naudingų vaisių, tai ir duomenų struktūra, naudojama informatikoje. Be to, prisiminkime pasaką apie Joniuką ir Gretutę, juk ten buvo medžiai iš meduolių ir kitų skanėstų.

Sugalvojusi pavadinimą, kibau į darbus, todėl vasarą receptai tinklaraštyje pasirodydavo itin retai. Be to, rengiausi kitam siurprizui, apie kurį, tikiuosi galėsiu papasakoti rugsėji.

Dirbau, dirbau ir šiandien nusprendžiau pasidalinti savo darbo vaisiu – mano nauju tinklaraščiu – “Receptų medis”. Valio! 🙂 Jis dar tobulinamas, todėl nepykite jei kas ne taip 🙂 Gardumynuose, naujų receptų jau nebebus. Kurį laiką paliksiu jį tokį, koks yra, kad visi perskaitytų kur persikrausčiau. Vėliau passtengsiu padaryti, kad atėjus į Gardumynus, Jus automatiškai permestų į naują tinklaraštį 🙂 Tikiuosi, jis Jums patiks!

Puslapio kūrimas atėmė iš manęs daug laiko, naujų receptų beveik nebuvo, todėl skubu taisytis. Praeitą savaitę organizavau pikniką, po kurio liko labai daug nesuvalgytų agurkų. Ieškojau kur juos panaudoti ir radau Rennie agurkų salotų receptą. Agurkai gavosi tikrai labai skanūs ir traškūs! Tik aš juos, tikriausiai, per stambiai supjausčiau, nes sudėjus į stiklainį, aplink juos liko per daug tuščios erdvės, todėl teko gamintis dvigubą marinato porciją 🙂

Agurkams reikės:

1 kg agurkų
1 didelio svogūno
1 stiklinės verdančio vandens
1/2 stiklinės obuolių acto
1/2 stiklinės cukraus
1 v. š. druskos
1 a. š. džiovinto rozmarino

Agurkus supjaustome plonais griežinėliais, svogūną plonais žiedais. Obuolių actą, cukrų, druską ir verdantį vandenį gerai išmaišome, kol cukrus ištirpsta ir užpilame ant agurkų su svogūnais. Padedame parai į šaldytuvą. Skanaus!

Receptas iš “Sezoninės virtuvės”.

Sušis

10 Replies

Kaip gaila, kad atostogos prie jūros ir ežerų pasibaigė, bet kaip smagu, kad dar pusė vasaros prieš akis. Reiškia, smagių maudynių ir poilsio dar tikrai bus 🙂 Pavyzdžiui, šį sekmadienį (24 d.) Indrė ir Asta organizuoja maisto tinklaraštininkų pikniką! Kas dar negirdėjo, bėkit skaityti skelbimą ir registruotis. Susitiksime 😉

Receptas šiandien, labai vasariškas, lengvas ir tuo pačiu egzotiškas. Kai karšta, puikiai tinka pietums. Pati sušius gaminau jau kelis kartus, bet vis negalėjau atitaikyti tinkamo acto ir ryžių santykio. Trečias kartas nemelavo. Todėl išsisaugau receptą sau, bei tikiuosi, kad ir Jums jis bus naudingas.

Norint pasigaminti sušį, svarbiausia, tinkamai išsivirti ryžius. Jie turi būti apvalūs, geriausia, specialiai skirti sušiui. Skaniausias suši man gavosi, naudojant tokias proporcijas:.

1 stiklinė sausų ryžių
1,3 stiklinės vandens
1 v. š. ryžių acto
1 a. š. cukraus

Gaminat sušį 4-5 žmonėms, reikėtų maždaug trijų stiklinių ryžių. Tikrai visiems užteks prisivalgyti. Taip pat, sušiui prireiks:

nori lapų
agurkų
avokado
krabų lazdelių
lašišos
marinuoto imbiero
vasabi krienų (VLKK siūlo juos vadinti pipirkrieniais)
sojos padažo

Pradžioje, išverdame ryžius. Užviriname vandenį, pasūdome. Ryžius perplauname po šalto vandens srove. Suberiame į verdantį vandenį. Sumažiname ugnį iki minimumo ir verdame apie 15 min. Kai puode dar bus šiek tiek vandens, išjungiame ugnį ir paliekame uždengtą puodą dar 15 – 20 min. kol visas vanduo susigeria į ryžius. Ryžiai turi gautis lipnus, bet nesuvirę. Stiklinėje sumaišome atitinkamą kiekį ryžių acto ir cukraus. Ryžius sudedame į didelį dubenį, užpilame acto mišiniu ir išmaišome. Paliekame atvėsti.

Nori lapą perpjauname per pusę, paskirstome ryžius, sudedame norimus produktus ir susukame sušį. Šį kartą, gaminimo eigos nenufotografavau, bet paveiksliukų galima pasižiūrėti internete, pavyzdžiui čia. Aš tik patarčiau, bambukinį kilimėlį apvynioti maistine plėvele, nereikės vėliau gramdyti nuo jo ryžių.

Valgome, mirkydami į sojos padažą su marinuotu imbieru ir vasabiu.

Skanaus 🙂

Tinklaraštininkų diena 2011

8 Replies

Vakar, jau antrą kartą, žurnalas “Virtuvė. Nuo… Iki…” su “Kulinarijos studijos”, “Electrolux” ir “Mineralinių vandenų” pagalba organizavo tinklaraštininkų dienos vakarėlį. Labai smagu, kad aš ir vėl, kaip ir praeitais metais, galėjau jame dalyvauti. Šį kartą, vakarėlio tema – “Joninių užkandžiai”. Buvo labai smagu gaminti, ragauti, bendrauti. Sutikau kelis jau pažįstamus ir dar daug iki tol gyvai nematytų tinklaraštinikų. Tikiuosi, šis vakarėlis taps tradicija ir bus rengiamas dar daug daug kartų 🙂

Kai sužinojau vakarėlio temą, pirma mintis šovusi į galvą, kad neseniai kepti ruginiai sausainiai labai primena Joninių vainikus. Vėliau, bandžiau internete surasti tradicinius receptus, bet sužinojau tik tiek, kad nuo senovės per Jonines lietuviai mėgo skanauti alų ir sūrius. Todėl savo užkandyje nusprendžiau sujungti šias idėjas. Taigi, mes su sese kepėme ruginius sausainius ir patiekėme juos kartu su saldaus pieno sūriu, braškėmis ir balzaminio acto sirupu. Man šis derinys labai patiko, bet konkurso deja nelaimėjau. Už tat, jį laimėjo kitas nuostabaus skonio, Rennie desertas su rabarbarais, pavadintas “Paparčio žiedu”.

Vos nepamiršau, “Mineralinių vandenų” ekspertas prie kiekvieno patiekalo, parinko jam tinkantį vyną ir papasakojo apie maisto ir vyno derinimą.

Taigi, vakarėlio dalyviai ir jų patiekalai (už nuotraukas, kaip visada ačiū Jurgai):

Astos “Žiedo ieškotojo užkanda”

Miglės “Marinuotų braškių ir rikotos sūrio užtepėlė su pistacijomis”

Renatos “Paparčio žiedas”

Kitos Renatos “Keptos tortilijos su lietuvišku žalumynų įdaru”

Rūtos “Keptas varškės sūris”

Violetos “Kumpio, smidrų ir pomidorų pyragas”

Mano “Ruginis Joninių vainikas”

Naminė švelnioji varškė

18 Replies

Šis receptas, buvo pasirodęs interneto platybėse jau tūkstančius kartų. Bet jei atsiras bent vienas žmogus, kuriam šis varškės gaminimo būdas – naujiena, reiškia, juo verta dalintis. Receptas beveik nereikalaujantis pastangų ir investicijų, tik kantrybės. O rezultatas – puikaus skonio, naminė, kreminė švelnioji varškė. Juk taip smagu išdidžiai pasakyti, kad varškę pasigaminai pati, o nenusipirkai parduotuvėje. Ją galima valgyti viena su trupučiu cukraus, ar uogienės, arba panaudoti kepiniuose.

Taigi, norint pagaminti 300 g varškės, reikia 1 l kefyro. Ir viskas 😉 Kefyrą nakčiai įdedame į šaldymo kamerą. Ryte perpjauname maišelį, išimame sušalusį kefyrą. Padedame jį į dubenį išklotą sūrmaišiu, arba kelis kartus sulenkta marle ir paliekame tirpti. Kai visas ledas ištirps, teliks nupilti išvarvėjusį skystį ir mėgautis puikia varške 🙂 Mano kefyras per pusę dienos neištirpo, todėl nakčiai jį įdėjau į šaldytuvą. Taip, tirpimo procesas sulėtėjo, bet buvau tikra, kad varškė neprarūgs.

Skanaus 🙂

Užtepėlės

6 Replies

Autoriaus gimtadienis – džiaugsmas tinklaraščiui. Tiek naujų ir įdomių receptų 🙂 Šį kartą, sukviečiau netikėtai daug žmonių. Pagalvojau, kad tokiam kiekiui pavaišinti, puikiai tiks užtepėlės su prancūzišku batonu. Pagaminamos labai paprastai, o produktai gali būti patys įvairiausi. Tiks visokiems skoniams 🙂

Avokadų užtepėlei reikės:

2 avokadų
1 a. š. smulkiai supjaustytos aitriosios paprikos
1/2 svogūno (labiau tiktų raudonas, bet jo neturėjau, dėjau paprastą)
1 žaliosios citrinos sultys

Užtepėlei su tunu reikės:

250g tunų konservuotų savo sultyse
3 v. š. citrinų sulčių
50 ml portveino (man buvo per daug, kitą kartą dėčiau per pus mažiau)
50 g minkšto sviesto
žiupsnelio druskos

Saulėje džiovintų pomidorų užtepėlei reikės:

150 g saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
50 g kaparėlių
50 g juodųjų alyvuogių be kauliukų
1 a. š. smulkiai supjaustytos aitriosios paprikos
1 česnako skiltelės

Gamybos procesas labai paprastas – viską sumetame į smulkintuvą ir susmulkiname iki norimos konsistencijos. Manau, pagal spalvą atspėsite, kuri užtepėlė yra kuri 🙂

Skanaus 🙂

P. S. Čia mano ant palangės užauginta aitrioji paprika. Tik dar nesunokusi. Gimtadienio progą, jį jau buvo raudona ir panaudota užtepėlėm 🙂

Idėja iš žurnalo “Virtuvė nuo iki”, 2010, Nr. 5.

Pusryčių dribsniai

5 Replies

Avižos galutinai reabilituotos 😉 Išsikepusi avižinius sausainius ilgai galvojau, ką dar pasigaminus iš avižinių dribsnių 🙂 Prieš kelias dienas radau pusryčių dribsnių, angliškai vadinamu granola, receptą. Jame naudojamas klevų sirupas ir riešutų sviestas, todėl mane sudomino. Tik nepatiko tai, kad recepte buvo naudojamose kelios kvapiosios esencijos. Nusprendžiau, kad ir be chemijos bus gerai. Recepte nurodyta, kad turi gautis virš 2 l dribsnių. Pradžiai, nusprendžiau, man užteks ir keturis kartus mažesnės porcijos. Ir jau po pirmo šaukšto pasigailėjau… Dribsniai pasibaigė akimirksniu ir jau šiandien buvau parduotuvėje, užsipirkau produktų pilnai porcijai.

Dviem su puse litrų dribsnių reikės:

4 puodelių avižinių dribsnių
3/4 puodelio saulėgrąžų sėklų
1 puodelio migdolų
1 ir 1/2 puodelio kokosų drožlių
1 a. š. cinamono
1/2 a. š. druskos
115 g sviesto
3/4 puodelio klevų sirupo (vietoj jo galima naudoti medų, arba auksaspalvį sirupą)
1 v. š. žemės riešutų sviesto
1 ir 1/2 puodelio razinų

Įkaitiname orkaitę iki 150 laipsnių.

Dideliame dubenyje sumaišome avižinius dribsnius, saulėgrąžų sėklas, kapotus migdolus, kokoso drožles, cinamoną ir druską. Prikaistuvyje ištirpiname sviestą, supilame klevų sirupą, įdedame riešutų sviestą ir viską gerai išmaišome. Užpilame gautą masę ant sausų produktų ir gerai išmaišome, kad visi sausi produktai pasidengtų sirupu.

Padaliname gautą masę per dvi dideles skardas ir kepame apie 40 min, kas 10 pamaišydami. Išėmę iš orkaitės, įmaišome razinas. Leidžiame atvėsti ir laikome sausoje vietoje.

Skanaus 🙂

Šokoladiniai javainiai (flapjacks)

7 Replies

Nemėgstu avižinės košės (pliurzė kažkokia…), nemėgstu Musli (man jie per daug sausi). Bet gavau naują knygą “Good Food 101 Cakes & Bakes” ir moša (hm… koks keistas bet tikrai lietuviškas žodis) paskatino išsikepti avižinį skanėstą – “flapjacks”. Kaip bebūtų keista, man jis patiko. Patiko taip, kad jau kepiau ir avižinius sausainius (receptas vėliau). Pagaminamas lengvai, o valgomas kaip saulėgrąžos, sunku sustoti 😉

23 cm kvadratinei kepimo formai reikės:

200 g avižinių dribsnių
25 g kokoso drožlių
140 g sviesto
50 g rudojo cukraus
5 v. š. auksaspalvio sirupo
100 g migdolų
50 g lazdyno riešutų
85 g juodojo šokolado

Riešutus pakepiname sausoje keptuvėje ir stambiai sukapojame. Sumaišome su avižiniais dribsniais ir kokoso drožlėmis.

Prikaistuvyje sumaišome sviestą, cukrų ir auksaspalvį sirupą. Kaitiname, kol išsilydys sviestas ir jame ištirps cukrus. Nuimame nuo ugnies ir sumaišome su sausais produktais.

Kepimo formą patepame sviestu ir joje tolygiai paskirstome gautą tešlą. Išlyginame šiek tiek paspausdami šaukštu.

Šokoladą stambiai sukapojame ir gabaliukus įspaudžiame į tešlą (aš gabaliukus įmaišiau į dar šiltą tešlą, todėl šokoladas išsilydė ir kepant, javainis tolygiai prisigėrė šokolado. Manau pagal pirminį receptą, turėtų jaustis atskiri jo gabaliukai).

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 min.

Kai javainis iškepa, buka peilio dalimi padarome jame takelius (taip vėliau bus lengviau pjaustyti) ir paliekame formoje, kol visiškai atšąla.

Skanaus 🙂