Category Archives: uogienė

Pomidorų džemas 2

Pomidorai, pomidorai, pomidorai… Pradžioje lauki kiekvieno naujo pradedančio raudonuoti ir svajoji apie tai, kaip suvalgysi jį su grietine ir svogūnų. Bet vėliau, ateina toks momentas, kai jų valgyti tiesiog nespėji. Visi aplinkui pradeda virti pomidorų padažą, spausti sultys (mmm… po to kai paragavau mano tėčio darytų, pirktinių jau net neragauju…) ir netgi virti pomidorų džemą. Vieną panašų jau viriau ir Jums rodžiau. Šis panašus, bet be imbiero aštrumo, o su lengvu dūmo aromatu nuo rūkytos paprikos.

Šio liko vos pusė indelio, reikės virti dar, nes jis puikiai tinka ne tik kaip užkandis prie sūrio ir vyno, bet ir į skandinaviškų kukulių padažą arba tiesiog ant kepto kiaušinio užsitepti. Mmm….

PomidoruDzemas6s

Prieš metus: grikių kepsneliai.

Prieš du metus: avižiniai sausainiai su saulėgrąžomis.

Prieš tris metus: toskanietiškas obuolių pyragas.

 

 

~400 ml džemo reikės:

  • 600 g pomidorų
  • 150 g rudojo cukraus
  • 1 a. š. aitriosios paprikos dribsnių (mažiau, jei nemėgstate aštriai)
  • 1 a. š. rūkytos paprikos
  • ½ a. š. malto kardamono
  • 1 v. š. svarainių sirupo (arba citrinos sulčių)

Pomidorų apačią įpjaukite kryžmai ir apipilkite verdančiu vandeniu, nulupkite odeles. Supjaustykite juos mažais gabaliukais.

Pomidorus sudėkite į prikaistuvį, suberkite cukrų, prieskonius, supilkite svarainių sirupą. Viską gerai išmaišykite ir virkite ant mažos ugnies, kol pomidorai suminkštės ir masė taps tiršta. Jei pomidorai buvo kieti ir jų gabaliukai nesuverda, galite elektriniu smulkintuvu sutrinti džemą iki vientisos masės.

P.S. Jei mėgstate spausti pomidorų sultis, šiam džemui galite naudoti tirščius, likusius nuo sulčių spaudimo. Tik prieš spausdami sultis nepamirškite nulupti pomidorų odelių.

PomidoruDzemas7s

Receptas ruoštas žurnalui “Debesys”.

Braškių uogienė su aitriosiomis paprikomis

Šiek tiek anksčiau, Facebook paskyroje rašiau apie tai, kaip smagiai mane nustebino leidykla “Alma Littera”, padovanodama knygą “Kaupiame atsargas”. Ši knyga tikrai patiks tiems, kurie ir žiemą mėgsta gardžiuotis savo pasigamintomis ir sukauptomis per vasarą/rudenį atsargomis. Ko tik šioje knygoje nėra. Be mums įprastų uogienių, džemų, marinuotų ir raugintų gėrybių, skyriai apie mėsos, žuvies, pieno produktų, prieskonių, naminių užpiltinių, likerių ir netgi gėlių konservavimą ir saugojimą. Smagiausia tai, kad knygoje be plikų receptų yra daug naudingų patarimų ir paaiškinimų, kodėl reikėtų gaminti vienaip, o ne kitaip. Tikrai manau, kad dar ne kartą gaminsiu pagal receptus iš šios knygos, tereikia sulaukti visokiausių daržovių ir vaisių derliaus. O žiemą, galėsiu gamintis virtinukus, koldūnus ir kitokius gerai šaldomus gėrius 🙂

Vienas iš receptų, už kurio iš karto užkliuvo akis – “Penkiaminutė braškių uogienė su aitriomis paprikomis”. Pats uogienės virimo būdas man ne naujiena, dažniausiai į uogienes dedu mažai cukraus ir verdu principu “užvirini/atvėsini”, kurį kartoju kelis kartus iš eilės. Taip uogienės gaunasi ne tokios saldžios, uogos nesukrenta, nekeičia spalvos. Ir gaunasi taip, kaip parašyta knygoje: “Tobula uogienė – gražios uogos, vaisiai arba jų gabaliukai tolygiai pasiskirstę skaidriame tirštame sirupe”.

Uogienė gavosi puiki – tirštas, kandžiojantis už liežuvio sirupas ir tvirtos, saldžios uogos. Jau dabar įsivaizduoju, kaip smagu bus ja mėgautis šaltais žiemos vakarais 🙂

Litrui uogienės reikės:

  • 1 kg braškių
  • 1/2 kg cukraus
  • 2 vidutinio dydžio aitriosios paprikos (aš dėjau mažas, aštrumo užteko)
  • 1 a. š. citrinų sulčių

Braškes sumaišome su citrinų sultimis ir cukrumi. Paliekame valandai pastovėti.

Užviriname, verdame 5 minutes, nukaičiame ir paliekame 5 valandas.

Vėl verdame 5 minutes nuo užvirimo, nukaičiame ir paliekame 5 valandas.

Aitriąsias paprikas supjaustome, sudedame į uogienę, vėl verdame 5 minutes.

Karštą uogienę supilstome į pasterizuotus stiklainius, juos sandariai uždarome ir apverčiame. Šiltai apklojame ir paliekame, kol atauš.

Skanaus 🙂

Receptas iš knygos “Kaupiame atsargas”.

Rabarbarų uogienė su rozmarinu

Prisiklausiusi Jurgos pasakojimų apie tai, kaip puikia dera rabarbarai ir rozmarinas (“Skonio žinynas” šią mintį taip pat patvirtina), aš nusprendžiau išsivirti rabarbarų uogienę su rozmarinų. Išties, šis derinys neeilinis ir puikus, bet aš verdama padariau vieną klaidą – pridėjau per daug cukraus. Pasirinkau, kaip man atrodė patikimą šaltinį, bet… Kitą kartą bandyčiau dėti jo vos ne dvigubai mažiau 🙂 Jei išsivirsit, parašykit, su kokiu cukraus kiekiu Jums uogienė patiko labiausiai 🙂

Mažam stiklainiukui reikės (~ 250 ml):

  • 2 stiklinių pjaustyto rabarbaro (~ 8 didesnių stiebų)
  • 1 ir 1/2 stiklinės cukraus (kitą kartą dėčiau ne daugiau 1 stiklinės)
  • 1 citrinos sulčių
  • 1 didesnės rozmarino šakelės

Rabarbarus supjaustom, suberiame į prikaistuvį,  užpilame cukrumi ir išspaustomis citrinos sultimis. Išmaišome ir paliekame pusvalandžiui pastovėti, kad išsiskirtų sultys. Užkaičiame puodą ir leidžiame apie 10 minučių pavirti. Rabarbarai per tą laiką turi pasidaryti labai minkšti (man pasirodė, kad po 10 minučių jie nebuvo pakankamai minkšti, todėl paviriau dar 10. Galbūt ir dėlto uogienė tapo per saldi).

Supilame uogienę į paruoštus stiklainius, užsukame ir laikome šaltai.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Food in Jars”.

Obuolių košė

Prieš kurį laiką, pas Jurgą nusižiūrėjau vieną idėją – “Dalykai, kuriuos mačiau šiandie”. Puikiai tinka, kai neturi ką pasakyti 😉 Tik, aš šiuos dalykus pamačiau ne per vieną dieną, o per kelias savaites 😉

Obuolių košės receptas yra labai paprastas ir apytikslis, nes cukraus kiekis priklauso nuo obuolių saldumo. Todėl ragaukit, jei trūksta, berkit dar. Aš nepasvėriau obuolių prieš verdant. Bet išvalytų ir supjaustytų  jų gavosi apie 4l 🙂

Obuolių košei reikės:

  • ~ 4 l supjaustytų obuolių
  • 1/2 l vandens
  • 500 g cukraus

Obuolius nulupame, išpjaustome sėklalizdžius, supjaustome mažais gabaliukais. Suberiame į didelį puodą, suberiame cukrų, supilame vandenį ir verdame nuolat maišydami. Nuimame nuo ugnies tada, kai košė pasidaro norimo tirštumo. Jei norite, kad obuolių košė būtų su obuolių gabaliukais, dalį obuolių suberkite virimo pabaigoje. Galite pagardinti košę įvairiais prieskoniais – vanile, cinamonu, kardamonu arba gvazdikėliais.

Skanaus 🙂

Bananų džemas

Šiandien dariau nuotraukas Kalėdiniam žurnalo “°C” numeriui (įsivaizduojate, rudens numeris buvo peržiūrėtas jau daugiau negu 23 000 kartų!) ir taip užsinorėjau Kalėdų. Eglutės iki lubų, jaukių šeimyninių pusryčių ir šurmulio aplink dovanas. Kaip gerai, kad šaltais ir niūriais rudens vakarais, galima svajoti apie Kalėdų rytą… Ir ruošti dovanėles… Manau, šis džemas joms puikiai tiktų. Juk jis toks kvapnus ir jaukus, be to, primenantis vaikystėje ragautus, džiovintus bananus 😉

Receptą radau “Žaidimų aikštelėje”, tik keistas, spalva gavosi visiškai netokia… Gal ilgiau viriau?

kartu

Džemui reikės:

  • 4-5 bananų
  • 1 citrinos sulčių
  • 375 ml (=165 g) cukraus
  • 250 ml vandens
  • 1/4 a. š. malto cinamono
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto

Bananus supjaustome ir sumaišome su citrinos sultimis. Puode užviriname vandenį, sumaišytą su cukrumi. Sudedame į jį bananus, cinamoną ir vanilę. Maišydami, verdame ant nedidelės ugnies tol, kol bananai beveik suvirs, o džemas bus tirštas ir nevarvės pakabintas šaukštu.

Skanaus 🙂

P. S. Tobulai skanu su sluoksniuota bandele ir rikota. Šiandien tai buvo mano pavakariai. Nors už lango buvo tamsu ir reikėjo fotografuoti su lempos šviesa, nesusivaldžiau, nufotografavau 😉



Pomidorų džemas

Facebook’e apsiskelbiau, kad viriau jį iš daugiau nei 2 kg pomidorų… Tik paskui prisiminiau, kad toks kiekis buvo originaliame recepte, o aš pomidorų turėjau mažiau, apie 1 kg 400 g. Bet ir iš šio kiekio, gavosi keturi maži indeliai (apie 800 ml).

kartu2

Šiaip, visą laiką galvojau, kad esu tik tradicinių uogienių ir džemų mėgėja, nes dažniausiai verdu paprastas “uogos + cukrus”. Bet pamačiusi šio džemo receptą, negalėjau susivaldyti. Skambėjo labai egzotiškai ir skaniai. Aišku, šis džemas netiks prie saldžių blynų. Gal geriau jį būtų pavadinti pagardu, ar padažu, nes jo skonis pikantiškas. Toks saldžiai aštrus. Puikiai tinka prie juodos duonos ir kietojo sūrio (raudonas vynas irgi ne pro šalį būtų…).

Tiesa, vakar iš tėvų gavau dar vieną porciją naminių pomidorų, kuriuos reikėtų kuo greičiau sunaudoti. Todėl einu ieškoti kokio nors kitokio pomidorų džemo/pagardo varianto 😉

kartu

Taip pat negaliu nepasidžiaugti, kad gimtadienio proga gavau svajonių dovaną – fotoaparatą! Todėl fotografuodama džemą užsižaidžiau ir nuotraukų šį kartą šiek tiek daugiau nei įprastai 🙂

800 ml džemo reikės:

  • 1 kg 400 g pomidorų
  • 500 ml cukraus
  • 5 v. š. laimo sulčių
  • 1 ir 1/3 a. š. šviežiai tarkuoto imbiero
  • 1/2 a. š. cinamono
  • 1/4 a. š. maltų gvazdikėlių
  • 1 a. š. druskos
  • 1 a. š. čili dribsnių

Pomidorus nuplauname, galuose įpjauname kryžiuką ir apliejame verdančiu vandeniu. Nuimame odeles, supjaustome ketvirčiais ir išpjauname kietą viduriuką. Supjaustome smulkiais gabaliukais.

Dideliame puode sumaišome pomidorus su likusiais, džemui skirtais produktais. Užkaičiame puodą ant didelės ugnies. Kai džemas pradės burbuliuoti, sumažiname ugnį iki minimumo. Vis maišydami, verdame apie 1 valandą, arba tol, kol masė sutirštės.

Skanaus 🙂

Receptas iš “Food in jars”.

Citrininis kremas

Beklaidžiojant po kulinarinius blogus, jau kelis kartus akys užkliuvo už citrininio kremo receptų. Nuotraukose jis atrodo taip viliojančiai… Bet niekaip neprisiruošdavau jo pagaminti. Gerai, kad neseniai ruošiau pasisėdėjimą gamtoje ir prisipirkau per daug citrinų gėrimams. Iš likusių gavosi puikus kremas 🙂 Jį galima būtų naudoti tortams, bet man labai skanu buvo valgyti tiesiog užsitepus ant sausainio 🙂

Indeliui (200ml) kremo reikės:

  • 3 kiaušinių
  • 1/3 puodelio šviežių citrinų sulčių
  • 2 v. š. tarkuotos citrinos žievelės
  • 1/2 puodelio cukraus
  • 1/2 a. š. druskos
  • 50 g sviesto

Kremą verdame ant vandens vonelės tam, kad kiaušiniai nespėtų greitai išvirti ir nesusidarytų gumuliukų. Tam paimame puodą, pripilame į jį vandens ir įdedame karščiui atsparų dubenį taip, kad jo dugnas neliestų vandens.

Visus ingredientus reikėtų paruošti iš anksto, nes verdant, kremą reikia visą laiką maišyti.

Taigi, užkaičiame puodą. Kol vanduo šyla, įmušame į dubenį kiaušinius ir plakame juos šluotele iki vientisos masės. Kai vanduo užverda, supilame citrinos sultis, įdedame tarkuotą žievelę bei suberiame cukrų ir druską. Plakame toliau. Kai kremas pradeda tirštėti, šluotelę pakeičiame į medinį šaukštą. Maišome tol, kol kremas taps norimos konsistencijos. Nuimame nuo ugnies.

Jei kremas gavosi su gumuliukais, nepergyvenkit, tiesiog pertrinkit jį per sietelį.

Šiek tiek atvėsiname kremą ir sudedame gabaliukais supjaustytą sviestą (jis apsaugos nuo plėvelės susidarymo). Maišome kol sviestas ištirpsta.

Skanaus 🙂

Receptas iš čia.

Agurkų uogienė

Jurgos suintriguota, nusprendžiau išsivirti agurkų uogienę. Skamba neįprastai, bet žinojau, kad daug kas valgo agurkus su medumi, ar cukrumi, todėl pagalvojau, kad skonis turėtų būti geras. Vis dėlto, apsidraudimui išsiviriau tik ketvirtį nurodyto kiekio…

Įdomiausiai, kad ragautojai pasidalino į dvi stovyklas. Vieni teigė, kad labai skanu, panašu į medų ir prašė išvirti dar. O kiti (tarp jų ir aš) neliko sužavėti. Galų gale, padariau išvadą, kad kuo labiau žmogus mėgsta medų, tuo labiau jam patiko šį uogienė. Taigi, medaus mėgėjams siūlau išbandyti 🙂

Uogienei reikės:

  • 1 kg agurkų
  • 600 g cukraus (naudojau rudąjį)
  • 2 citrinų sulčių ir minkštimo
  • pundelio mėtų

Mėtos lapelius susmulkiname. Agurkus nulupame, išimame sėklas ir plonai supjaustome (aš naudojau mažus agurkėlius, todėl sėklų neišiminėjau). Nutarkuojame citrinos žievelę, likusią citriną nulupame ir supjaustome mažais gabaliukais.

Viską sudedame į puodą, užberiame cukrumi ir paliekame pastovėti kelioms valandoms, kad išsiskirtų sultys.

Užviriname ir ant mažos ugnies verdame apie pusvalandį, arba tol, kol sirupas sutirštės. Sudedame į stiklainius ir laikome šaldytuve. Jei norime konservuoti žiemai, stiklainius sterilizuojame ir laikome tamsioje vėsioje vietoje.

Skanaus 🙂